2020-08-05 Nr. AB-14491-3-62-3-01650-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1658-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01650-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. (L.) D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. (L.) D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl bausmę turi atlikti bendrabučio tipo patalpose, tačiau nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 150 brigados 4 kameroje, kurioje buvo rakinamas 21 valandą per parą. Rakindami pareiškėją kameroje, Alytaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, nes jis negalėjo laisvai lankytis bendrabutyje įrengtoje virtuvėje, sporto salėje, rūkykloje. Šiose patalpose galėjo lankytis tik išleidus 3 valandoms per parą pasivaikščioti, todėl laiko pasivaikščioti lauke nebelikdavo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nurodė patyręs dvasinių ir fizinių kančių, išgyvenimų, skausmą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, depresiją, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Alytaus PN nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl, kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte, buvo laikomas užrakintas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis, nei priklauso. Jam buvo sudaryta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje nustatytu laiku (nuo 13.30 val. iki 16.30 val.). Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl, Alytaus PN vertinimu, nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo L. D. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus PN veiksmais nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jį kalinant 21 valandą per parą užrakintoje kameroje (6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 4 miegamajame), suteikiant teisę tik tris valandas per parą išeiti iš gyvenamosios patalpos, atlyginimo.

7. Alytaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 10–16) bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 66) patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, gyveno bendrabučio tipo patalpoje, kuri buvo įrengta pagal kamerų reikalavimus, pasivaikščioti pareiškėjas buvo išleidžiamas 3 valandoms per parą dienotvarkėje nustatytu laiku.

8. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas vertino, ar pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys paprastajai grupei priskirti nuteistieji galėjo būti rakinami gyvenamosiose patalpose, suteikiant jiems teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalimi, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte ir pažymėjo, kad šiose nuostatose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose. Vadovaudamasis BVK 72 straipsniu, 73 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 74 straipsnio 5 punktu, 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, 145 straipsnio 4 dalimi, teismas akcentavo, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose laikomi užrakinti tik drausmės grupei priskirti nuteistieji, kurių gyvenamosios patalpos turi būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus. Nuobaudas atliekantys nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.

10. Teismo nuomone, pagal nurodytas BVK normas pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų gyvenamosios patalpos negali būti įrengtos pagal kamerų tipo reikalavimus bei rakinamos. Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad minėtuose teisės aktuose yra įtvirtintas nurodymas rakinti nuteistuosius, tačiau jų rakinimo laikas ir būdas (ar rakinama gyvenamoji patalpa, ar aukštas) priklauso nuo to, kokioje pataisos įstaigoje kali nuteistieji, kokiai nuteistųjų grupei jie yra priskirtini ir kokio tipo patalpose jie yra kalinami.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, todėl pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. kalinti pareiškėją rakinamame 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 4 miegamajame, įrengtame pagal kamerų reikalavimus.

12. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad, būdamas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje, užrakintas 21 valandą per parą.

13. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktame 2018 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime (b. l. 21–22), nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas yra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) (buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini)) bei dėl (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad minėti pareiškėjo nusiskundimai būtų susiję su byloje nustatytu pažeidimu (jo rakinimu gyvenamojoje patalpoje) nebuvo, todėl teismas darė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14. Įvertinus tai, kad pažeidimas truko neilgai (apie du mėnesius), nors pareiškėjas buvo rakinamas gyvenamosiose patalpose nepagrįstai, tačiau preziumuojant, jog rakinimo sąlygos atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731.1–731.2 papunkčių reikalavimus (dėl to ginčas nebuvo keliamas), byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo, nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas, taip pat nesant įrodymų apie šio pažeidimo poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, ir konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kas laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 15. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, be pagrindo netaikė Europos Tarybos Ministrų kabineto priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių ir JTO kongrese patvirtintų Tipinių minimalių kalinių režimo taisyklių. Pareiškėjas akcentuoja, kad 21 valandą per parą buvo laikomas su asmenimis, kurie serga sunkiomis užkrečiamomis ligomis, naudojosi bendra kriaukle, sanitariniu mazgu. Teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę, nes atsakovas nepateikė išsamios informacijos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Alytaus PN pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teiginiai apie žalą nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Neįrodžius būtinų sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas L. D. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jį kalinant 21 valandą per parą užrakintoje gyvenamojoje patalpoje, suteikiant teisę tik tris valandas iš jos išeiti, atlyginimo.

20. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-6749-279/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01610-2018-3) pareiškėjas jau yra reiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri kilo, be kita ko, dėl to, kad jis nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 27 d. buvo užrakintas ir laikomas 21 valandą per parą jam skirtoje miegamojoje patalpoje ir išeiti galėjo tik 3 valandas per parą, atlyginimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 10 d., po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reiškiamas reikalavimas (skundo dalykas ir pagrindas) dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 27 d. iš esmės sutampa su pareiškėjo reikštu reikalavimu administracinėje byloje Nr. I-6749-279/2018, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sutampa ir ginčo šalys. Taigi yra pagrindas šią dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ir administracinės bylos dalį nutraukti (ABTĮ 103 str. 2 p.).

23. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo laikotarpį apibrėžė taip – nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 31 d., tuo tarpu administracinėje byloje Nr. I-6749-279/2018 pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri kilo pareiškėjui būnant Alytaus PN nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 27 d. Tad aptariama bylos dalis (nuo 2018 m. liepos 28 d. iki liepos 31 d.) grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išsiaiškinant aplinkybes dėl pareiškėjo skunde nurodyto laikotarpio, kada pareiškėjas buvo laikomas jo nurodomoje miegamojoje patalpoje, kodėl skiriasi ginčo laikotarpiai ir pan., nes byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą dėl šios skundo dalies.

24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 27 d., nutraukiama (ABTĮ 103 str. 2 p.), o likusi skundo dalis (dėl nurodomų pažeidimų nuo 2018 m. liepos 28 d. iki liepos 31 d.) perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. (L.) D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl pareiškėjo L. (L.) D. skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 27 d., nutraukti.

Likusią skundo dalį (dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų nuo 2018 m. liepos 28 d. iki liepos 31 d.) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė