2018-11-21 Nr. AB-21925-3-62-3-02248-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1793-525-2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02248-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) 2016 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjui buvo paskirta socialinė pašalpa nepasiturintiems asmenims, kuri turėjo būti mokama tris mėnesius po 70 Eur. Pašalpa turėjo būti mokama iki 2016 m. balandžio 12 d., tačiau 2016 m. vasario 1 d. pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas, remiantis tuo, jog pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir yra išlaikomas valstybės.

3. Teigė, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis nebuvo pilnai išlaikomas valstybės, kadangi valstybė nepajėgi išlaikyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Negaudamas socialinės pašalpos, įkalinimo įstaigoje jis negalėjo įsigyti būtiniausių reikmenų, maisto, kanceliarinių prekių ir kitų prekių, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovas Savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

5. Nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Socialinės paramos įstatymas), 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 30573 pareiškėjui paskyrė 71,40 eurų mėnesinę socialinę pašalpą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Pagal Socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato, be kita ko, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką. Kauno rajono savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-33 patvirtino Piniginės socialinės paramos Kauno rajono savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 32 punkte nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus tam įgalioti atsakingi darbuotojai, vadovaudamiesi įstatymu ir Aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į piniginę socialinę paramą, nustato piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį ir apskaičiuoja piniginės socialinės paramos dydį. Atsakingi darbuotojai priima sprendimus skirti, nutraukti, sustabdyti, perskaičiuoti piniginę socialinę paramą ar jos neskirti.

6. Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė — atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu. Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. vasario 19 d. iš Vandžiogalos seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos gavo informaciją, kad pareiškėjas atlieka bausmę nuo 2016 m. sausio 14 d., todėl Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą neteikti socialinės paramos pareiškėjui, remiantis Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktu. Pažymėjo, jog Socialinės paramos skyriaus veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

9. Teismas nustatė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Socialinės paramos įstatymo 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 30573 pareiškėjui paskyrė 71,40 eurų mėnesinę socialinę paramą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (b. l. 33–34). Socialinės paramos mokėjimas pareiškėjui buvo nutrauktas 2016 m. vasario 1 d., vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (b. l. 37). Byloj esanti Vilniaus pataisos namų 2016 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 29(1)-266 (b. l. 38) patvirtina, kad pareiškėjas vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti nuo 2016 m. sausio 14 d.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Socialinės paramos įstatymo bei Aprašo nuostatas, sprendė, jog Savivaldybės administracija, gavusi duomenis, jog pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, pagrįstai nuo 2016 m. vasario 1 d. nutraukė pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimą, remdamasi Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis.

11. Pareiškėjo argumentus, jog įkalinimo įstaigoje jis nėra aprūpinamas lėšomis, reikalingomis įvairioms prekėms įsigyti bei nėra įdarbintas, teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, vertinant atsakovo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, kadangi Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkto imperatyvi teisės norma nustato, jog socialinė pašalpa nėra teikiama asmenims, kurie atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Ši socialinės paramos teikimo sąlyga nėra siejama su tuo, ar įkalinimo įstaigoje asmuo gauna kitokių pajamų/lėšų.

12. Vertindamas pareiškėjo teiginį, jog sprendime dėl socialinės paramos teikimo nebuvo nurodyta, jog parama neteikiama, jei asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymėjo, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.), todėl galiojant šiam teisės principui, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus, laikytis juose nustatytų pareigų, įpareigojimų, terminų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-598/2012).

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl neteisėtų Savivaldybės veiksmų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas vertino, jog Savivaldybės administracija, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priteisti neturtinę žalą.

15. Nurodo, kad jam turėjo būti išmokėta pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., kadangi jis pateko į sąrašas asmenų, kuriems turėjo būti mokama socialinė pašalpa, tačiau išmokos negavo. Nesutinka su motyvu, kad jam būnant suimtam, jam nepriklausė išmoka.

16. Atsakovas Savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Nurodo, jog socialinės pašalpos mokėjimas pareiškėjui buvo nutrauktas pagrįstai, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Socialinės paramos skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimo nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą pareiškėjui.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nutraukiant pareiškėjui socialinės pašalpos mokėjimą, remiantis Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktu.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliaciniame skunde nurodo, kad pašalpos mokėjimas nutrauktas nuo 2016 m. vasario 1 d., todėl jam turėjo būti išmokėta socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.

21. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (ginčui aktuali 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1853 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 14 d. kreipėsi į savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos gavimo ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 30573 paskyrė socialinę pašalpą mokėti po 71,40 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (b. l. 32, 33).

26. Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu.

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. nuo 2016 m. sausio 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog Savivaldybės administracija, gavusi duomenų apie asmens atliekamą laisvės atėmimo bausmę, teisėtai ir pagrįstai nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2016 m. vasario 1 d., remdamasi Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktu.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas ginčija, kad jam nebuvo išmokėta socialinė parama nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.

29. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo, ginčijo Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmus dėl paskirtos socialinės paramos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., nutraukimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, neiškilo jokios naujos aplinkybės, kurios nebūtų buvę žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde pareiškėjas formuluoja naują reikalavimą, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme nebus tiriamas.

31. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad Kauno rajono savivaldybės administracija būtų netinkamai veikusi pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius Savivaldybės administracijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas patikrino ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išnagrinėjo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas atmestinas, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas