Legislator Case Law & Legislation
20bc6e66-992c-4ed7-bda8-006cfe79b2d0 AI generated

20bc6e66-992c-4ed7-bda8-006cfe79b2d0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 20bc6e66-992c-4ed7-bda8-006cfe79b2d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma (3 687 728,46 Lt) pati savaime suponuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, konkrečiu atveju netaikytina. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas net neturėjo galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė lyginant su atsakovo turimu turtu, gaunamomis pajamomis ir kreditorinių reikalavimų verte, nes duomenų apie atsakovo finansinę padėtį byloje nėra. Tuo tarpu tai, kokiu pagrindu atsakovas valdo savo turtÄ , ieÅ¡kovo nuomone, negali turėti įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę, nes tai savaime neužtikrina realaus ir tinkamo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki (dirba nuostolingai), o tai patvirtina. Všį (duomenys neskelbtini) 2008 metų veiklos ataskaita.

Legislator headnote

AI generated

20bc6e66-992c-4ed7-bda8-006cfe79b2d0 · Lietuvos apeliacinis teismas: IÅ¡ to seka, kad apribojus atsakovo kaip visuomeninio transliuotojo teisę disponuoti jo turimu turtu, kiltų grėsmė visos Lietuvos gyventojų poreikių tenkinimui, kurie susiję su jų materialine gerove bei nauda. IÅ¡ to seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali sukelti grėsmę visos Lietuvos visuomenės bei valstybės vieÅ¡ajam interesui. Todėl laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakytina taikyti ir dėl galimos grėsmės, jog areÅ¡tavus atsakovo turtÄ ir pinigines lėšas gali sutrikti visuomeninio transliuotojo veikla, ko pasėkoje bÅ«tų pažeistas Lietuvos gyventojų bei Lietuvos valstybės vieÅ¡asis interesas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-66/2010 Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 14 d.

Vilnius

                     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio

16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, civilinėje byloje Nr.2-7128-560/009 pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Všį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo naudai:

1. 3 603 307,33 Lt skolos;

2. 92 897,50 Lt delspinigių;

3. įstatymų nustatyto dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4. 39 390,00 Lt žyminio mokesčio;

5. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, tai yra areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir turtines teises ieÅ¡kinio sumos ribose, o jų nesant ar esant nepakankamai – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ieÅ¡kinio sumos ribose. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad atsakovas jau ilgÄ laikÄ neatsiskaito su ieÅ¡kovu ir piktybiÅ¡kai vengia tÄ daryti, be to, skolos suma yra didelė. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad atsakovas 2008 metais dirbo nuostolingai, tai yra jis patyrė 6,565 mln. litų grynojo nuostolio. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad itin didelė atsakovo skola daro neigiamÄ Ä¯takÄ paties ieÅ¡kovo Å«kinei komercinei veiklai. IeÅ¡kovo nuomone, bÅ«tinumÄ taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones suponuoja ir vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes ieÅ¡kovas turi ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos valstybei. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo uždrausta ieÅ¡kovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutarčių vykdymo sustabdymu ir/ar nutraukimu ir/ar trukdymu vykdyti. IeÅ¡kovas prašė nagrinėti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us atsakovui, nes manė, kad yra reali grėsmė, jog praneÅ¡us atsakovui, pastarasis gali perleisti savo turtÄ tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus, kad iÅ¡vengtų galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) turtÄ valdo, naudoja bei juo disponuoja vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymu bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Taigi, nepaisant to, kokio dydžio ieÅ¡kinio reikalavimas yra pareikÅ¡tas atsakovo atžvilgiu, pastarasis neturės galimybės disponuoti turtu, nesilaikydamas minėtų įstatymų nuostatų, tai yra imtis piktybiÅ¡kų veiksmų, siekiant sumažinti turimÄ turtÄ ar jį slapta perleisti tretiesiems asmenims su tikslu iÅ¡vengti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Todėl Å¡iuo atveju atsižvelgiant į paties atsakovo asmenį bei į įstatymų nustatytÄ griežtÄ jo turto disponavimo tvarkÄ , prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime suponuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, netaikytina, o ieÅ¡kovo argumentas, kad atsakovas gali piktybiÅ¡kai paslapčia perleisti turtÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas - VšĮ (duomenys neskelbtini) yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio viena iÅ¡ atliekamų funkcijų susijusi su visos Lietuvos teritorijoje esančių gyventojų informavimu radijo ar televizijos pagalba, įskaitant ir ypač svarbios informacijos suteikimÄ stichinės nelaimės ar bet kokiu kitu ypač svarbiu visuomenei ir valstybei atveju.

IÅ¡ to seka, kad apribojus atsakovo kaip visuomeninio transliuotojo teisę disponuoti jo turimu turtu, kiltų grėsmė visos Lietuvos gyventojų poreikių tenkinimui, kurie susiję su jų materialine gerove bei nauda. IÅ¡ to seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali sukelti grėsmę visos Lietuvos visuomenės bei valstybės vieÅ¡ajam interesui. Todėl laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakytina taikyti ir dėl galimos grėsmės, jog areÅ¡tavus atsakovo turtÄ ir pinigines lėšas gali sutrikti visuomeninio transliuotojo veikla, ko pasėkoje bÅ«tų pažeistas Lietuvos gyventojų bei Lietuvos valstybės vieÅ¡asis interesas.

Be to, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčo šalys yra specifiniame teisiniame santykyje, tai yra ieškovas yra akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso valstybei, o atsakovas yra viešoji įstaiga, nuosavybės teise priklausanti valstybei. Kitaip tariant, tiek ieškovo reiškiamų reikalavimų dėl skolos sumokėjimo, tiek atsakovo turimo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų (kuriuos prašo ieškovas areštuoti) galutinis savininkas yra tas pats asmuo.

IeÅ¡kovas AB (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ir praÅ¡o jÄ panaikinti bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o tokio areÅ¡to nepakankant – pinigines lėšas, esančias visose atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitose ir pas trečiuosius asmenis ieÅ¡kinyje nurodytos sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma (3 687 728,46 Lt) pati savaime suponuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, konkrečiu atveju netaikytina. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas net neturėjo galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė lyginant su atsakovo turimu turtu, gaunamomis pajamomis ir kreditorinių reikalavimų verte, nes duomenų apie atsakovo finansinę padėtį byloje nėra. Tuo tarpu tai, kokiu pagrindu atsakovas valdo savo turtÄ , ieÅ¡kovo nuomone, negali turėti įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę, nes tai savaime neužtikrina realaus ir tinkamo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki (dirba nuostolingai), o tai patvirtina. Všį (duomenys neskelbtini) 2008 metų veiklos ataskaita.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pritaikius atsakovui laikinasias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeistas Lietuvos gyventojų vieÅ¡asis interesas. IeÅ¡kovo nuomone, vieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, o visuomeninio transliuotojo veikla konkrečiu atveju nesutriktų, nes atsakovui skiriamos lėšos iÅ¡ valstybės biudžeto.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu programai (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės biudžeto yra skirta 7905 tÅ«kst. litų tikslinio finansavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo skola ieÅ¡kovui Å¡iuo metu yra daugiau kaip trys milijonai litų, yra pagrindo manyti, jog atsakovas neužtikrina tinkamo iÅ¡ valstybės biudžeto gaunamo finansavimo panaudojimo. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas ir siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

4. Atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir kitus principus, nes vien tik atsakovo veiklÄ vertinant kaip svarbiÄ Lietuvai, neiÅ¡laikoma interesų pusiausvyra, o taip pat nevertino, kokias pasekmes ieÅ¡kovui sukelia atsakovo nemokumas, nes pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. liepos 20 d. įsakymÄ Nr. 3-342 “Dėl akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) 2008 metų finansinių ataskaitų tvirtinimo bei pelno (nuostolių) paskirstymo“ ieÅ¡kovas yra įpareigotas pervesti į valstybės biudžetÄ 2920022 Lt, skirtų dividendams už valstybei nuosavybės teise priklausančias 100 procentų akcijų. Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad dėl ginčijamo įsiskolinimo jis patiria sunkumų atsiskaitant su darbuotojais, energijos tiekėjais, mokesčių inspekcija ir pan.

5. Teismo sprendimas taikyti laikinasias apsaugos priemones neatima galimybės atsakovui praÅ¡yti teismo taikyti galimų nuostolių įvykdymo užtikrinimÄ , įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , pateikti laidavimÄ , įkeisti turtÄ , praÅ¡yti pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (LR CPK 146, 147, 150 str.).

6. Tai, kad tiek ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų reikalavimų dėl skolos sumokėjimo, tiek atsakovo turimo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų galutinis savininkas yra tas pats asmuo – valstybė, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, o Å¡ie duomenys sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , iÅ¡ viso neturėtų bÅ«ti vertinami.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ Všį (duomenys neskelbtini) praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, nes atsakovo turtas yra valdomas vadovaujantis įstatymais ir, nors ieÅ¡kinio suma ir yra didelė, tačiau atsakovas yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio savininkas yra Lietuvos Respublika, o valstybinio kapitalo dalyvavimas visiÅ¡kai užtikrina skolos ir delspinigių priteisimÄ ieÅ¡kovui, kai tuo tarpu bankrotas atsakovui netaikomas (LR (duomenys neskelbtini) įstatymo 15 str. 4 d.).

2. Ieškovas siekia ne išvengti grėsmės, kad nebus įvykdytas jam palankus teismo sprendimas, o tik siekia nepagrįstai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Be to, atsakovo finansavimas iš valstybės biudžeto yra daug sumažėjęs, todėl iš komercinės veiklos gautinos lėšos naudojamos tiek atsiskaitymams su darbuotojais, kitais tiekėjais, tiek ir su pačiu ieškovu, o areštavus atsakovui priklausančias pinigines lėšas, būtų papildomai sutrikdyta jo veikla.

3. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ėmėsi ar ketina imtis kokių nors veiksmų, kurie galėtų pabloginti jo finansinę padėtį ir galėtų padėti išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jis būtų apsunkintas, o tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui reikalaujamos pinigų sumos, tik patvirtina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas.

4. Pritaikius laikinasias apsaugos priemones Å¡ioje byloje, bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes (duomenys neskelbtini) programų transliacijų sustabdymas, nutraukimas ar kitoks sutrikdymas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ visuomenės interesÄ bÅ«ti informuotai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. 30/03). Be to, atsakovas įgyvendina įvairias su vieÅ¡uoju interesu susijusias teisės aktų nustatytas programas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas areÅ¡tuojant atsakovo pinigines lėšas, pažeistų tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir pasaulio lietuvių interesus gauti visÄ aktualiÄ informacijÄ iÅ¡ Lietuvos ir viso pasaulio, o tai pažeistų ne tik vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet ir teisingumo bei protingumo principus.

5. Visos atsakovui iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos yra panaudojamos pagal paskirtį, tačiau tai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Dalis iš valstybės gaunamų lėšų yra skiriama atsiskaitymams su ieškovu.

6. Dalį iÅ¡ komercinės veiklos lėšų atsakovas skiria ir atsiskaitymams su ieÅ¡kovu bei taip kompensuoja nepakankamÄ biudžeto finansavimÄ , o Å¡ių lėšų areÅ¡tas gali labai pakenkti atsakovo misijos vykdymui.

7. Ieškinio suma yra ginčijama, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ieškovo interesai būtų neproporcingai apsaugoti, o atsakovas būtų priverstas imtis viešojo intereso neatitinkančių priemonių, pvz. vėluoti atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir pan.

8. Ieškovo reikalaujama suma lyginant jas su paties ieškovo gaunamomis pajamomis ir pelnu, yra pakankamai nedidelė. Be to, ieškovo minimi dividendai yra paskirti už 2008 metus, todėl per minėtus metus ir turėjo būti sukaupti, kai tuo tarpu ieškinys pareikštas dėl neatsiskaitymo už 2009 metais suteiktas paslaugas.

9. Atsisakymas taikyti laikinasias apsaugos priemones yra pagrįstas ne galimais atsakovo nuostoliais, o kitais pagrindais, įskaitant ir viešo intereso pažeidimu, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas galėtų prašyti galimų nuostolių užtikrinimo, yra nepagrįsti.

10. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o naikinti nutartį vien formaliais pagrindais (jeigu bÅ«tų pripažinta, kad nepasisakė dėl dalies ieÅ¡kovo nurodytų argumentų) draudžiama (LR CPK 328 str.).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo

faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338

str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja

atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas

nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu

gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba

pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama

garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , o tokių priemonių taikymo

pagrindu yra pagrįstas manymas, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti

arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . VieÅ¡asis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. VieÅ¡ojo intereso sÄ voka yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl jo turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau bendrÄ ja prasme vieÅ¡ieji interesai reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Taigi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalÄ visuomenei, jos daliai, daryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¾monių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009).

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties aiÅ¡ku, kad teismas ieÅ¡kovo AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetė atsižvelgiant į atsakovo kaip vieÅ¡o juridinio asmens specifikÄ , įstatymų numatytÄ griežtÄ jo turto valdymo tvarkÄ bei esant grėsmei, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti Lietuvos gyventojų bei Lietuvos valstybės vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog esant didelei ieÅ¡kinio sumai (3 687 728,46 litų), konkrečiu atveju netaikoma prezumpcija, kad tai savaime suponuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, nes, ieÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovo finansinė padėtis yra sunki (dirba nuostolingai). Tačiau pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra valstybei nuosavybės teise priklausanti ne pelno įstaiga (LR Visuomenės informavimo įstatymo 30 str.), kuri finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų (taip pat pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų pardavimÄ , reklamÄ , leidybÄ , taip pat iÅ¡ paramos ir pajamų, gautų iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos) ir kuriai netaikomas bankrotas (LR (duomenys neskelbtini) įstatymo 2 str. 1 d., 15 str. 1, 4 d.), o preziumuojama, kad valstybė negali bÅ«ti nemoki. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nei didelė pareikÅ¡to reikalavimo suma, nei VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklos pelningumas (nuostolingumas) negali bÅ«ti vertinami kaip keliantys grėsmę sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui.

IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti atsakovui laikinasias apsaugos priemones, areÅ¡tuojant VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, o tokio areÅ¡to nepakankant – pinigines lėšas, esančias visose atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitose ir pas trečiuosius asmenis ieÅ¡kinyje nurodytos sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, o VšĮ (duomenys neskelbtini) pastatai ir žemė negali bÅ«ti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami (LR (duomenys neskelbtini) įstatymo 14 str. 2, 3 d.), todėl areÅ¡tuoti tokį nekilnojamÄ jį turtÄ siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimus yra netikslinga. Be to, atsakovas turtÄ valdo įstatymų pagrindu, o tai saugo nuo neteisėto turto perleidimo siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, vykdymo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas bei nurodo, kad dėl to visuomeninio transliuotojo veikla nesutriktų, nes atsakovui skiriamos lėšos iÅ¡ valstybės biudžeto. Tačiau atsakovo veikla finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už radijo ir televizijos laidų pardavimÄ , reklamÄ , leidybÄ , taip pat iÅ¡ paramos ir pajamų, gautų iÅ¡ komercinės ir Å«kinės veiklos, t. y. iÅ¡ visų minėtų pajamų Å¡altinių visumos, o teigti, kad atsakovui užtektų vien iÅ¡ valstybės biudžeto gaunamų pajamų, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, ieÅ¡kovas atskirajame skunde pats nurodo, kad atsakovas 2008 metais dirbo nuostolingai, o iÅ¡ atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikto 2009 spalio 14 d. raÅ¡to Nr. 4RA-1142-(A3) (atskirojo skundo medžiagos 41 lapas) matoma, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) reklamos pajamos per devynis 2009 metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu, krito

51 procentu. Iš LR 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir LR 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo matoma, kad valstybės asignavimai VšĮ (duomenys neskelbtini) yra žymiai sumažėję (2009 metais – 44616 tūkst. Lt; 2010 – 36629 tūkst. Lt), o valstybės asignavimai darbo užmokesčio išlaidoms nei 2009 metais, nei 2010 metais iš viso neskirti. Tokiu būdu akivaizdu, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas, visuomeninio transliuotojo veikla sutriktų, nes nebūtų lėšų (kitų negu valstybės skiriami asignavimai) darbo užmokesčiui mokėti, o kartu būtų pažeistas ir viešas interesas, nes kiltų grėsmė atsakovui įstatymų numatytoms funkcijoms, susijusioms su visuomenės informavimu, įgyvendinti.

AB (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde nurodo, kad vieÅ¡asis interesas reikalauja taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes yra pagrindo manyti, jog atsakovas neužtikrina iÅ¡ valstybės biudžeto gaunamų asignavimų tikslinio panaudojimo, o pats ieÅ¡kovas privalo sumokėti į valstybės biudžetÄ net 2 920 022 Lt dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias 100 procentų akcijų ir Å¡io įsipareigojimo nėra finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti dėl atsakovo skolos. Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima sieti su tiesioginiu pinigų gavimu, o pagrindo spręsti, kad Å¡iuo metu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui ateityje, nėra.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetė visiÅ¡kai pagrįstai, nes nėra grėsmės, kad teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str.

1 d.). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas VšĮ (duomenys neskelbtini) turto atžvilgiu pažeistų vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjai

   Danutė Gasiūnienė

   Konstantinas Gurinas

   Danutė Milašienė