2023-09-20 Nr. AB-16827-3-63-3-02060-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-438-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02060-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8; 17.2; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. spalio 12 d. raštą Nr. (4.17.)D3-3412 „Dėl architektūrinių reikalavimų neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Administraciją išduoti specialiuosius reikalavimus pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo, (duomenys neskelbtini), projektui rengti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – radiotechninis postas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato paskirtis – specialioji (toliau – ir Pastatas), taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys iš valstybės nuomojamame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra kitos paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Administracija 2017 m. gegužės 4 d. išdavė specialiuosius reikalavimus Nr. (18.8) ATPS1-134 ir specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. (18.12) ATPS14-69 Pastato rekonstravimo į maitinimo paskirties pastatą projektui rengti (toliau – ir Specialieji architektūros reikalavimai), tačiau, parengus statybos techninį projektą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. paprašius išduoti statybos leidimą, Administracija atsisakė išduoti statybos leidimą ir nurodė priežastis, kad projekto sprendiniai neatitinka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-12 patvirtino Žemės sklypo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių.

Administracija taip pat nurodė kitas atsisakymo priežastis, be kita ko, kad būtina gauti Žemės sklypo savininko sutikimą, nes Žemės sklypas yra valstybinis ir jį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas. Projektuotojas 2017 m. spalio 2 d. kreipėsi į VĮ Turto banką dėl sutikimo davimo ir gavo 2017 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (15.27-44) SK4-12541, kuriame nurodyta, kad būtina pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, nes naudojimo būdas neatitinka Detaliojo plano sprendinių, be to, pagal šį naudojimo būdą būtina kreiptis į Administraciją dėl specialiųjų reikalavimų pakeitimo, nes Žemės sklype galimi tik poilsio pastatai.

Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jais pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą (rekreacinės teritorijos), 2018 m. birželio 13 d. Administracijai per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) buvo pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Pastatui rekonstruoti į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą ir statiniams griauti, tačiau gautas neigiamas atsakymas, nurodant, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis nenumatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Pareiškėja 2018 m. liepos 11 d. iš naujo per IS „Infostatyba“ padavė Administracijai prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, patikslindama pagrindinio Pastato būsimą paskirtį, t. y. dėl pagrindinio Pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei statinių griovimo, tačiau 2018 m. liepos 24 d. vėl iš Administracijos buvo gautas neigiamas atsakymas, kad esamo Pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 4 d. per IS „Infostatyba“ padavė Administracijai tą patį prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, papildomai motyvuodama tuo, kad Detaliajame plane yra numatyta būtent poilsio pastatų statyba, tačiau 2018 m. rugpjūčio 8 d. vėl iš Administracijos buvo gautas neigiamas atsakymas.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021 (toliau – ir 2021 m. liepos 21 d. sprendimas) panaikino Administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą. Vykdydama teismo sprendimą, Administracija pateikė jai (pareiškėjai) Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymo.

5. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja tvirtino, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jos nuosavybės teises, kadangi užkerta jai kelią parengti techninį projektą ir Pastatą rekonstruoti į poilsio pastatą, kaip numatyta Detaliajame plane. Pagrindinis atsakovo motyvas ir panaikintame 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendime, ir skundžiamame sprendime yra tas pats – esamo Pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta Detaliajame plane. Tačiau atsakovo atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus argumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimui, kuriame teismas konstatavo, jog esamo Pastato rekonstravimas į poilsio paskirties pastatą atitinka reguliavimą, nurodytą Detaliajame plane, ir jokių kitų interpretacijų negali būti.

6. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas turi būti panaikintas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros (motyvų ir teisinio pagrindo nebuvimas), ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1p. ir 3 p). Taip pat egzistuoja pagrindas įpareigoti atsakovą ne iš naujo išnagrinėti tą patį 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, bet įpareigoti jį išduoti specialiuosius reikalavimus.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, jai 2017 m. gegužės 4 d. buvo išduoti Specialieji architektūros reikalavimai rekonstruoti Pastatą į maitinimo paskirties pastatą, kurie atitinka Detaliojo plano sprendinius, tačiau pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus su tikslu rekonstruoti Pastatą ne į maitinimo, bet į poilsio paskirties pastatą. Inspekcija nurodė, jog poilsio pastatas nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimas, nes pagal planavimo dokumentus toje vietoje draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.

9. Atsakovo vertinimu, Detaliojo plano sprendiniai yra prieštaringi. Detaliojo plano (pagrindinio brėžinio lentelėje) skiltyje „statinių paskirtys“ yra numatyta, kad galimi statyti tik tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“) 8.4 ir 8.5. punkte nurodyti statiniai, t. y. paslaugų paskirties pastatai. Tie patys teiginiai nurodyti Inspekcijos patvirtinto Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 puslapyje: „Numatoma veikla – trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, rūbų ir daiktų saugyklos, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan.“; 3 puslapyje: „XVI. Kurortų apsaugos zonos: Pirmojoje juostoje draudžiama: vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu; nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“; 17 puslapio 9 punkte: „draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“.

10. Atsakovas paaiškino, kad aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punkte nustatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Detaliojo plano rengimo metu (nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d.) galiojo aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – ir Specifikacijos).

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija buvo nurodžiusi, jog žemė yra rekreacinė, todėl galima statyti STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.4 ir 8.5. punkte nurodytus statinius, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas) 20 punktą tokie statiniai gali stovėti tik tuose žemės sklypuose, kurių būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

12. Atsakovas tvirtino, kad skundžiamu sprendimu jis atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus dėl to, kad pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta Detaliajame plane. Pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra išsamus ir visiškai atitinka taikomo Detaliojo plano sprendinius.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos S. Š. skundą atmetė.

14. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

14.1. Pareiškėja per IS „Infostatyba“ 2018 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, motyvuodama tuo, jog Detaliajame plane yra numatyta poilsio pastatų statyba. Iš 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymo / pranešimo būsenos nustatyta, kad pareiškėjos prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo atmestas, pastabose nurodyta, kad Pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane.

14.2. Dėl Administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjai specialiuosius reikalavimus panaikinimo buvo nagrinėjama administracinė byla. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkino, t. y. Administracijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime konstatuota, kad atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus esamam pastatui rekonstruoti į poilsio paskirties pastatą pagrindas bei apimtis, koks nurodytas apskųstame sprendime, buvo nepakankamas paneigti 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos prašymą, pažymėta, kad tai – abstraktaus pobūdžio viešojo administravimo sistemos subjekto atsisakymas.

14.3. Administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėją informavo, kad Pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei statinių griovimo projekto specialieji architektūros reikalavimai išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 patvirtintos Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) II skyriaus 91.2 punktu, kuriame numatyta, kad specialieji reikalavimai neišduodami, kai statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima.

Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypui patvirtintas Detalusis planas, Detaliojo plano tikslas – Žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, numatant rekonstruoti Pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą. Detaliuoju planu Žemės sklype numatoma veikla: trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais bei STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, Detaliojo plano teritorijos režimo reglamentų lentelėje nurodytos planuojamos statinių paskirtys: 8.4 (paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai) ir 8.5 (maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai).

Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus buvo atliktos detaliojo plano viešinimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros. Detaliojo plano rengimo metu (nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d.) galiojo Specifikacijos, kuriose nurodyta, kad rekreacinės teritorijos (R) – teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardintiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jo infrastruktūros objektams statyti.

Sprendime paaiškinta, kad Administracija, atsižvelgusi į Žemės sklypo statytojos prašymą, 2017 m. gegužės 4 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus, kurie atitinka Detaliojo plano sprendinius. Atsakovas atsisakė specialiuosius architektūros reikalavimus Pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei statinių griovimo projektui rengti, kadangi tokia statyba nenumatyta Detaliojo plano sprendiniuose.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 ir 28 dalimis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsniu, analizavo Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, jog šio aprašo 91 punkte nustatyti atvejai, kada specialieji reikalavimai neišduodami.

16. Teismas nurodė, kad Detaliajame plane nurodoma, kad šiuo planu numatoma rekonstruoti esamą Pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą; numatoma veikla: trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan. Taip pat Detaliajame plane nurodoma, kad planuojama teritorija patenka į pirmąją kurorto griežto režimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, kurioje galimą veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 patvirtintas Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

17. Teismas pažymėjo, kad Specialiojo plano 43 punkte nurodoma, kad pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu. Šioje zonoje esančios gyvenamos teritorijos turi būti konvertuojamos į rekreacines teritorijas. Teritorijoje, patenkančioje į Palangos miesto I, II, III, Šventosios ir Nemirsetos vandenviečių apsaugos zonas, veikla vykdoma įvertinant reikalavimus, nustatytus Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.

18. Teismas taip pat nurodė, kad Detaliojo plano reglamentų lentelės dalyje „kiti reglamentai“ skiltyje „statinių paskirtys“ nurodoma „8.4, 8.5“. Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ leidžiama statyti paslaugų paskirties pastatus (skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai) ir maitinimo paskirties pastatus (skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai).

19. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos siekis rekonstruoti Pastatą į poilsio paskirties pastatą prieštarauja Detaliojo plano suformuotų sklypų nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamento lentelėje nurodytai statinių paskirčiai, taip pat ir Specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmojoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Įvertinęs tai, kad faktinė situacija nepasikeitė, teismas konstatavo, kad Administracija pagrįstai atsisakė išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus Pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei statinių griovimo projektui rengti.

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, šio sprendimo argumentai, dėl kurių nebuvo išduoti specialieji reikalavimai, laikytini pakankamai išsamiais ir individualizuotais, t. y. Sprendimas atitiko VAĮ nustatytus reikalavimus.

21. Konstatavęs, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė pareiškėjos skundą bei netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 22. Pareiškėja S. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja tvirtina, kad teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Teismas nenustatinėjo ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nepateikė savarankiško jų vertinimo, o jas perrašė iš atsakovo atsiliepimo į skundą. Teismas išvadas padarė remdamasis tik Detaliojo plano reglamentų lentelėje nurodytais duomenimis, o ne įrodymų visuma.

24. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime nustatytus prejudicinius faktus dėl Detaliojo plano sprendinių reikšmės. Šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad „<...> Detaliojo plano 4.1 Pagrindiniai sprendiniai dalyje pažymima, jog planuojamoje teritorijoje numatoma žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams, specialiųjų krašto apsaugos tikslų į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą, o pareiškėjos prašymas ir buvo išduoti specialiuosius reikalavimus esamo pastato rekonstravimui į poilsio paskirties pastatą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka reguliavimą, nurodytą Daliajame plane“. Prejudiciniais faktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu nustatyta, kad Žemės sklype yra galiojantis Detalusis planas, patvirtintas kompetentingos institucijos, kuris numatė rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą, būtent to pareiškėja ir prašo.

25. Vadovaudamasi ABTĮ 58 straipsniu, pareiškėja akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje vis dar tebesprendžiamas tas pats ginčas, t. y. dėl pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus Pastatui rekonstruoti į poilsio paskirties pastatą ir būtent dėl šio prašymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė 2021 m. liepos 21 d. sprendime, nurodydamas, kad Detaliojo plano sprendinys, numatantis rekonstruoti Pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą atitinka pareiškėjos prašymą. Toks prejudicinių faktų (aplinkybių) konstatavimas apie Detaliojo plano sprendinių reikšmę, pareiškėjos prašymo atitiktį Detaliojo plano sprendiniams reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytos aplinkybės (faktai) negalėjo būti revizuojami teismo.

26. Pareiškėjos vertinimu, jei teismas būtų analizavęs įrodymų visumą, jis būtų nustatęs, kad atsakovas bandė teismą suklaidinti, teigdamas, kad Detaliuoju planu buvo numatyta tik paslaugų ir maitinimo paskirties statinių statyba. Šių statinių statyba rekreaciniuose žemės sklypuose apskritai negalima, kadangi leidžiama tik poilsio-rekreacinių pastatų paskirtis, o paslaugų paskirties pastatai gali būti statomi tik komerciniuose žemės sklypuose, tačiau kaip papildoma ūkinė veikla, neviršijanti 49 proc. pastatų ploto, gali būti vykdoma poilsio pastatų patalpose kartu su pagrindine ūkine (poilsio) veikla. Teismas nenustatė svarbios aplinkybės, ar Detaliuoju planu numatytoje (suplanuotoje) teritorijoje komercinė ūkinė veikla apskritai galima.

27. Pareiškėja tvirtina, kad teismas, darydamas išvadą, jog Detalusis planas nenumatė esamo pastato rekonstrukcijos į poilsio paskirties pastatą, pažeidė proceso teisės normas, nes atsisakė nagrinėjamoje byloje taikyti nustatytus prejudicinius faktus (aplinkybes) ir nustatinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

28. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas vadovavosi Specialiuoju planu, tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriame tokio žemės naudojimo apribojimo (kurortų apsaugos zonos) kaip Specialiajame plane nėra, t. y. nebėra tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Todėl teismas, motyvuodamas savo sprendimą tuo, jog pareiškėjos prašymas prieštarauja Specialiojo plano 43 punktui, draudžiančiam pirmojoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.).

29. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas Detaliojo plano sprendinius išaiškino tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 31. Bylos dalykas – atsakovo Administracijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos S. Š. 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus Pastato (radiotechninio posto) rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimo projektui rengti, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti specialiuosius reikalavimus Pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimo projektui rengti.

32. Pareiškėjos prašymas Sprendimu atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 patvirtinto specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos II skyriaus 91.2 punktu, nurodančiu, jog specialieji reikalavimai neišduodami, kai statyba pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) kitus galiojančius teisės aktus konkrečiame žemės sklype negalima, ir nustačius, kad pareiškėjos prašoma leisti statyba nenumatyta Detaliajame plane.

33. Atsakovas Sprendimą grindė tuo, kad Detaliojo plano tikslas – Žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, numatant rekonstruoti Pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą; vadovaujantis Detaliojo plano rengimo metu galiojančiais teisės aktais bei STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, Detaliojo plano teritorijos režimo reglamentų lentelėje nurodytos planuojamos statinių paskirtys – 8.4 (paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai) ir 8.5 (maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai); Detaliuoju planu Žemės sklype numatoma veikla: trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan.; Detaliojo plano rengimo metu (nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. sausio 17 d.) galiojo aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, kuriose nurodyta, kad rekreacinės teritorijos (R) – teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardintiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jo infrastruktūros objektams statyti. Sprendime taip pat nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (tarp jų ir specialiojo plano sprendiniams) ir kitiems teisės aktams.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nurodydamas, kad pareiškėjos numatomas rekonstruoti Pastatas į poilsio paskirties pastatą prieštarauja Detaliojo plano suformuotų sklypų nustatomų teritorijos tvarkymo režimo reglamento lentelėje nurodytai statinių paskirčiai ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 23 d.) 43 punktui, draudžiančiam pirmojoje kurortų apsaugos zonoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundo reikalavimai būtų patenkinti, laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021 yra nustatytas prejudicinis faktas dėl Detaliojo plano sprendinių reikšmės ir kad šis planas numato galimybę rekonstruoti Pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą, nepagrįstai nustatyta, jog Detaliuoju planu buvo numatyta tik paslaugų ir maitinimo paskirties statinių statyba, nes šių statinių statyba rekreaciniuose žemės sklypuose negalima, be jokios patikros atkartoti Inspekcijos argumentai, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į pirmąją kurorto griežto režimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, kurioje galimą veiklą reglamentuoja Specialusis planas, nes 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme tokio žemės naudojimo apribojimo (kurortų apsaugos zonos) nebėra.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021 nustatyto prejudicinio fakto, pirmiausia pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-12 patvirtino Detalųjį planą, kurio 2 punkte nurodoma: „Pakeičiu pagal detaliojo plano sprendinius Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties (kita), žemės sklypo naudojimo būdą iš teritorijos krašto apsaugos tikslams į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą“. Detaliojo plano 4.1 „Pagrindiniai sprendiniai“ dalyje yra nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje (Žemės sklype) „numatoma žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas iš teritorijos krašto apsaugos tikslams, specialiųjų krašto apsaugos tikslų į rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų nustatymas, numatant rekonstruoti esamą pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą“.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021, remdamasis minėtomis nuostatomis, panaikino atsakovo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti šį prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodęs, jog prašymu prašoma išduoti specialiuosius reikalavimus Pastatui rekonstruoti į poilsio paskirties pastatą, kas, atitinka reguliavimą, nurodytą Detaliajame plane, todėl toks atsisakymo pagrindas bei apimtis, koks nurodytas apskųstame sprendime buvo nepakankamas paneigti prašymą. Iš šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jokios kitos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos, t. y. nebuvo analizuojami kiti Detaliojo plano duomenys, apsiribota nurodymu, kad pareiškėjai pateiktas abstraktaus pobūdžio viešojo administravimo sistemos subjekto atsisakymas, kuris tik vėliau pradėtas plėtoti, tačiau teismas turi tikrinti skundžiamą administracinį aktą tik jame apibrėžta faktine ir teisine apimtimi.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjai pateikė ne abstraktaus pobūdžio atsisakymą, o Sprendimą, kuriame nurodytos aplinkybės, pagrįstos Detaliojo plano sprendiniais, teisės aktų normomis, kurios draudžia Žemės sklype statyti pareiškėjos pageidaujamą poilsio paskirties pastatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021 nepasisakė dėl kitų Detaliojo plano sprendinių, kurie yra teisiškai reikšmingi, sprendžiant, ar Žemės sklype esantis Pastatas gali būti rekonstruojamas į poilsio paskirties pastatą pagal Detaliojo plano sprendinius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, jog pagal Detaliojo plano sprendinius pareiškėja yra įgijusi teisę statyti poilsio paskirties pastatą.

39. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, jog teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties straipsnio 28 dalis nustato, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

40. Detaliojo plano 4 dalis yra „Sprendinių konkretizavimas“ ir 4.1 „Pagrindiniai sprendiniai“ dalyje yra nurodoma ne tik tai, kad planuojamoje teritorijoje (Žemės sklype) numatoma rekonstruoti esamą radiotechninį pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą, tačiau nurodoma ir tai, jog numatoma veikla: trumpalaikė patalpų nuoma, paplūdimio ir sporto inventoriaus nuoma, sezoninis bistro-baras, dušai, WC ir pan., kad Žemės sklypas patenka į pirmąją kurortų apsaugos zoną, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba ir kurioje draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu. Detaliojo plano 4.7 „Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas ir vertinimas“ dalyje nurodyta, kad Žemės sklypas randasi pajūrio juostoje, kurioje statybą reglamentuoja Specialusis planas; pajūrio juostoje statiniai statomi, rekonstruojami ir remontuojami, teritorijos planuojamos laikantis Pajūrio juostos įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, statybos techninių reglamentų, normatyvinių saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų, įvertinant kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Kaip jau minėta, Detaliojo plano teritorijos režimo reglamentų lentelėje nurodytos planuojamos statinių paskirtys – 8.4 ir 8.5 (šie duomenys nurodyti pagrindinio brėžinio lentelės skiltyje „Statinių paskirtys“).

41. Taigi rengiant ir tvirtinant Detalųjį planą juo nustatyti sprendiniai dėl statinių buvo susieti su Specialiojo plano sprendiniais, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas Detaliajame plane nurodytą sprendinį – „numatoma rekonstruoti esamą radiotechninį pastatą į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą“, taip pat Detaliojo plano teritorijos režimo reglamentų lentelėje nurodytas statinių paskirtis (8.4, 8.5), pagrįstai atsižvelgė į Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusią Specialiojo plano 43 punkto nuostatą, nurodančią, jog pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms, vykdyti statybos, kasybos ir kitus teritorijos tvarkymo darbus, nesusijusius su gydomųjų rekreacinių išteklių naudojimu.

42. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punkte nurodyta, kad poilsio paskirties pastatai – skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami:“ 8.13.1. turizmo centrai – apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti (skirti) statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse; 8.13.2. poilsio namai – pastatas ar pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti trumpalaikiam apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims; 8.13.3. jaunimo nakvynės namai – apgyvendinimui pritaikyti pastatai, kuriuose sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius; kempingų pastatai – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirti mobilūs (laikini) ar stacionarūs pastatai (nameliai), esantys apgyvendinimo paslaugoms teikti suplanuotoje aikštelėmis ir įrengtoje teritorijoje (kempinge), kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose (laikinuose) ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms parkuoti: kaimo turizmo pastatai – tai turistams apgyvendinti pritaikyta sodyba ar atskiri pastatai (atitinkantys kaimo turizmo paslaugos teikimo sąlygas), esantys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų, ūkininko sodyboje, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20; 8.13.6. medžioklės nameliai – trumpalaikiam apgyvendinimui pritaikyti pastatai, skirti medžiotojų apgyvendinimo bei kitiems poreikiams tenkinti; 8.13.7. kiti pastatai, atitinkantys poilsio (rekreacinių) pastatų apibrėžimą ir nepriskirti kitoms pastatų grupėms (pogrupiams).

43. Nei Detaliojo plano pagrindiniuose sprendiniuose, nei Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo reglamentų lentelėje nėra nurodyti galimi statyti poilsio paskirties statiniai, kaip jie apibrėžti STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punkte.

44. Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pajūrio juostoje žemės, akvatorijos naudotojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose įstatymuose nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, netrukdyti įgyvendinti krantotvarkos priemones; specialiosios žemės naudojimo pajūrio juostoje sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

45. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusioje Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti šie teritorijų planavimo dokumentai: Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (3 p.); Neringos savivaldybės, Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos rajono savivaldybių bendrieji planai (4 p.); Neringos, Klaipėdos ir Palangos miestų ir Klaipėdos rajono vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai (5 p.); kt. Pajūrio juostos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pajūrio juostoje žemės, akvatorijos naudotojai privalo laikytis šiame įstatyme, taip pat Jūros aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, kituose įstatymuose ir teisės aktuose bei teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, netrukdyti įgyvendinti krantotvarkos priemones.

46. Įvertinus Detaliojo plano grafinę ir tekstinę dalis, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kurie jie yra susieti su pirmiau aptartais Specialiojo plano sprendiniais, kuriais draudžiama statyti pajūrio juostoje pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.

47. Apibendrinant šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Gintaras Kryževičius Dalia Višinskienė