2022-12-01 Nr. AB-1058-3-61-3-04154-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-676-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Spauda“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Administratorius) 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. SP-2019-10-04577 į AB „Spauda“ 2019 m. liepos 17 d. pretenziją Nr. 92 dėl rinkliavos mokėjimo (toliau – ir Atsakymas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Energetikos skyriaus 2019 m. spalio 20 d. raštą Nr. A51-104531/19 (3.3.4.1-AD24) „Dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakymo Nr. SP-2019-10-04577 į AB „Spauda“ 2019 m. liepos 17 d. pretenziją Nr. 92“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Administratorių iš naujo nagrinėti AB „Spauda“ 2019 m. liepos 17 d. prašymą Nr. 92; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neginčija fakto, jog privalo mokėti vietinę dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už pastatus, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, bei patalpas, kurios yra pastatuose, kurių indeksai yra 7M2p, 6B/3b, 4B22b. Pareiškėjas nesutiko su tuo, jog Administratorius vietinės rinkliavos dydį už AB „Spauda“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, skaičiavo pagal patalpų plotą, o ne pagal komunalinių atliekų kiekį (svorį). Pareiškėjo teigimu, Centras neatsižvelgė į tai, jog AB „Spauda“ yra priskirtas individualus konteineris Nr. 13-L- 131554, kuris yra naudojamas pastatams, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, ir dėl to vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama pagal komunalinių atliekų kiekį (svorį). Bendrojo naudojimo konteineriai yra priskirti pastatams, kurių indeksai yra 7M2p, 6B/3b, 4B22b, ir už kuriuos vietinė rinkliava skaičiuojama pagal patalpų plotą. Vietinės rinkliavos dydžio kintamoji dalis už pastatus, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, turėjo būti skaičiuojama atsižvelgiant į atiduodamų komunalinių atliekų kiekį (svorį), kadangi šiuose pastatuose susidarančioms atliekoms pašalinti yra naudojamas individualus konteineris Nr. 13-L-131554. Vietinės rinkliavos dydžio kintamoji dalis pagal patalpų plotą turėjo būti skaičiuojama tik už pastatus, kurių indeksai yra 7M2p, 6B/3b, 4B22b, nes jiems yra priskirti bendrojo naudojimo konteineriai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įkurta (duomenys neskelbtini) aukštuminio pastato savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). Bendrija neadministruoja visų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios Bendrijos įstatų 1.2 punkte nurodyta, kad „Bendrijos nariai yra aukštuminio pastato, susidedančio iš pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažymėtų indeksais – 6B3b, 7M2p ir 4B22b – patalpų savininkai“.

Bendrijos įstatuose yra aiškiai apibrėžta, kuriuos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja Bendrija. Šiuose pastatuose, kurių indeksai yra 6B3b, 7M2p ir 4B22b, pareiškėjas turi jam priklausančių patalpų. Šiems pastatams, kurių indeksai yra 6B3b, 7M2p ir 4B22b, yra naudojami bendri konteineriai, pastatyti prie pastatų pagal Bendrijos arba kitų statinių savininkų prašymą. Būtent šių patalpų vietinė rinkliava skaičiuojama pagal patalpų plotą, nes neįmanoma identifikuoti, kiek kiekvienas valdytojas sukaupia atliekų.

Pastatai, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, priklauso AB „Spauda“ kaip bendras nekilnojamojo turto kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Administraciniame pastate 5B5/b, gamybiniame pastate – spaustuvėje 1P3/b, pastate – sandėlyje 14F2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 108,33 kv. m) – susidarančioms komunalinėms atliekoms naudojamas individualus konteineris Nr. 13-L-131554, pastatytas plane nurodytoje vietoje. Tokia situacija susiklosto todėl, kad pastatuose 5B5/b, 1P3/b, 14F2p visą ūkį bei bendrojo naudojimo objektų priežiūrą organizuoja AB „Spauda“, ji mišrias atliekas kaupia gamybinio pastato 1P3/b vidiniame kieme pastatytame konteineryje.

Taip pat šiuose pastatuose AB „Spauda“ vykdo savo pagrindinę, t. y. gamybinę (poligrafinę), veiklą, t. y. pastate 5B5/b įsikūrusi bendrovės administracija (komercijos, finansų skyriai ir pan.), 1P3/b pastate sumontuota gamybinė įranga, veikia brošiūravimo ir kiti cechai, o 14F2p pastatas naudojamas produkcijai, kitiems daiktams sandėliuoti. Dėl pastatuose 1P3/b, 14F2p vykdomos veiklos specifikos (gamybos, sandėliavimo) susidaro kitokios atliekos (ne mišriosios – komunalinės). Pareiškėjas nurodė, kad yra sudaręs su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Grigeo Recycling“ antrinių žaliavų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją UAB „Grigeo Recycling“ tvarko pareiškėjo mišrias popieriaus, kartono atliekas, skaidrias plėvelių pakuotes.

AB „Spauda“ taip pat sudarė su UAB „Ekobazė“ antrinių žaliavų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją UAB „Ekobazė“ tvarko pareiškėjo popieriaus ir kartono atliekas, ofsetines aliuminio plokštes ir pan. AB „Spauda“ ir UAB „Baltic metal“ yra sudariusios juodojo ir spalvotojo metalų laužo sutartį, pagal kurią UAB „Baltic metal“ tvarko pareiškėjo veikloje susidarančias metalų laužo atliekas. Nors AB „Spauda“ valdomas ir administruojamas pastatų 5B5/b, 1P3/b, 14F2p kompleksas pagal patalpų plotą yra gan didelis, tačiau jose susidaro santykinai nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis.

Kadangi atsakovas pareiškėjui vietinę rinkliavą skaičiuoja neatsižvelgdamas į veiklos specifiką, AB „Spauda“ turi permokėti už atliekų, kurios realiai nesusidaro, tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl individualaus konteinerio paskyrimo ir atsakovas į tai atsižvelgė. Kadangi yra priskirtas tik vienas konteineris Nr. 13-L-131554, tai reiškia, jog kintamoji rinkliavos dalis turi būti skaičiuojama atsižvelgiant ne į patalpų plotą, bet į kitus teisės aktuose nustatytus kriterijus (atliekų svorį). Tai, kad pareiškėjui vietinės rinkliavos kintamoji dalis dėl pastatų, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, nėra skaičiuojama pagal sutvarkytą atliekų kiekį (svorį), yra pažeidžiami teisės aktai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato galimybę taikyti kintamąją rinkliavos dalį, apskaičiuojamą pagal valdomą patalpų plotą ir pan., jei atliekų turėtojai naudojasi kolektyviniais konteineriais. Tačiau AB „Spauda“ yra priskirtas individualus konteineris Nr. 13-L-131554, todėl kintamoji vietinės rinkliavos dalis dėl pastatų, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, turi būti skaičiuojama ne pagal patalpų plotą, o vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte numatytų kriterijų. Pastovioji rinkliavos dedamoji yra susiejama pagal nekilnojamojo turto objekto plotą, o kintamoji rinkliavos dedamoji, kai yra priskirti individualūs konteineriai, yra susiejama su atliekų svorio (kiekio) norma. Pareiškėjo teigimu, kintamoji rinkliavos dedamoji negali būti skaičiuojama pagal patalpų plotą AB „Spauda“ atžvilgiu dėl pastatų, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, kadangi naudojamas individualus konteineris Nr. 13-L-131554.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi, jog juridinis asmuo gali turėti individualų konteinerį. AB „Spauda“ yra įrengusi individualaus konteinerio aikštelę, o atvykus vežėjui, išstumia individualų atliekų konteinerį, jei yra susikaupusių atliekų. Savitarnos sistemos skiltyje „Neaptarnavimo priežastis“ nurodyta, jog AB „Spauda“ nebuvo aptarnauta tais atvejais, kai konteineris nebuvo išstumtas į konteinerio paėmimo vietą. Be to, dar nurodyta, jog buvo pranešimas „Neištuštinti“. Konteineris nebuvo išstumiamas arba nurodoma „neištuštinti“, nes tiesiog nesusidarydavo atitinkamas komunalinių atliekų kiekis (neužsipildydavo konteineris), kurį reikėtų išvežti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad iš mokėjimo pranešimų matyti, jog vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas mokestis skaičiuojamas tik pagal patalpų plotą, nors kintamoji dalis turėtų būti skaičiuojama už faktiškai išvežtų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį (svorį). Administratoriaus savitarnoje yra aiškiai nurodoma, jog, išvežant atliekas iš AB „Spauda“ konteinerio Nr. 13- L-131554, matuojamas šiukšlių svoris. Todėl nėra aišku, kodėl nesilaikoma principo „teršėjas moka“ ir rinkliavos kintamoji dalis nėra skaičiuojama pagal sutvarkytų atliekų kiekį. Priskyrus individualų konteinerį vietinės rinkliavos kintamoji dalis dėl pastatų, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, 14F2p, privalo būti apskaičiuojama pagal faktiškai išvežtų ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį (svorį).

7. Atsakovas Administratorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nustatyti kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kuriems buvo priskirti individualūs ar bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriai, buvo galima tik pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Be to, pareiškėjas nuosavybės teise valdo administracinės, gamybinės, sandėliavimo paskirties objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių indeksai 5B5/b, lP3/b, 14F2p, Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl pareiškėjas laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Atsakovo teigimu, pastatų paskirtis savaime nepanaikina pareigos mokėti vietinę rinkliavą už juose susidarančių komunalinių atliekų kiekį, tačiau tai yra aplinkybė, turinti įtakos apskaičiuojamam vietinės rinkliavos dydžiui. Nors pareiškėjas ginčija jam apskaičiuotą vietinės rinkliavos dydį, argumentuodamas, kad kintamoji dalis turėjo būti skaičiuojama pagal sutvarkytą atliekų kiekį (svorį), tačiau atsakovas, apskaičiuodamas vietinę rinkliavą už pareiškėjui nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, vadovavosi teisės norma, kad kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams, atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą.

Faktinis išvežamų atliekų kiekis (svoris) rinkliavos dydžiui iki 2019 m. gruodžio 31 d. įtakos neturėjo, nes buvo numatyta, kad apmokestinamo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Kitokios kintamosios rinkliavos dedamosios apskaičiavimo tvarkos nebuvo įtvirtinta, todėl atsakovas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiuoti kitaip, nei tai įtvirtino teisės aktai.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas apskaičiavimų nepateikė, rinkliava mokėtina už komunalinių atliekų, t. y. buityje susidarančių atliekų, išvežimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo veikloje nesusidaro minėtos atliekos. Be to, rinkliavos dedamoji galėjo būti neskaičiuojama atliekų turėtojams, kurie Administratoriui deklaravo, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį, ir pateikė prašymą, dokumentus, įrodančius, kad nesinaudojo nekilnojamuoju turto objektu.

Pareiškėjas prašymo nepateikė. Atsakovas darė išvadą, kad Atsakymas yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

10. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių Atsakymas ir Raštas galėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir neteisėti. Administracijos teigimu, Atsakymas ir Raštas materialinio pobūdžio teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Administracija nurodė, kad nėra aišku, kokio teisinio rezultato siekia pareiškėjas. Raštas materialinio pobūdžio teisinių pasekmių nesukuria, juo iš esmės atlikta atliekų tvarkymo administratoriaus priimto sprendimo patikra, todėl panaikinus Raštą pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal ginčui aktualiu metu galiojusius Nuostatus, kuriuose vietinė rinkliava skaičiuojama priklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto ploto ir susikaupimo normų. Administracija nurodė, kad nėra įtvirtinto reikalavimo, jog atliekų turėtojas kintamąją vietinės rinkliavos dalį mokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal patalpų plotą, o skaičiuoti kintamąją vietinės rinkliavos dydį remdamasi kitokiais kriterijais atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Administracija pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo taikytas rinkliavos kintamosios dalies skaičiavimo metodas asmenims, turintiems individualius konteinerius, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams. Tiek Raštas, tiek Sprendimas savo turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus ir buvo priimti kompetentingų asmenų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. kreipėsi į Administratorių su prašymu Nr. 92 perskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešime Nr. 10571611 ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešime Nr. 10912661 nurodytą kintamąją rinkliavos dalį už pastato 5B5/b, pastato sandėlio 14F2p poreikiams teiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pagal faktiškai sutvarkytų ir išvežtų atliekų kiekį. Taip pat pritarti, jog plane nurodytas konteineris Nr. 13-L-131554 yra AB „Spauda“ individualaus naudojimo konteineris, bei nustatyti, kad AB „Spauda“ rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamoji dalis pastatams 5B5/b, 1P3/b, 14F2p eksploatuoti bus skaičiuojama pagal faktiškai sutvarkytų buitinių atliekų kiekius, t. y. atliekų svorį.

13. Administratorius Atsakyme nurodė, kad rinkliava už 2019 m. mokestinį laikotarpį už (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius nekilnojamojo turto objektus yra apskaičiuota laikantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų. Minėti nekilnojamojo turto objektai priskirtini apmokestinamoms kategorijoms ir rinkliava jiems apskaičiuota pagal Nuostatų 3 priede nustatytus dydžius. Informavo, kad pareiškėjas turi teisę teikti prašymą atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, taip pat pažymėjo, kad rinkliava ir jos dydis siejami ne su konkrečios paslaugos suteikimu, o su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu savivaldybės teritorijoje ir šio nekilnojamojo turto dydžiu. Faktas, kad įmonėje atliekos tvarkomos pagal atskirą sutartį su atliekų tvarkytoju, nesudaro pagrindo atleisti įmonę nuo privalomo rinkliavos mokėjimo. Administracijos Energetikos skyrius Rašte nurodė, jog AB „Spauda“ vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal galiojančius Nuostatus, kuriuose vietinė rinkliava skaičiuojama priklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto ploto ir susikaupimo normų.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais ir darė išvadą, kad vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas vadovavosi Nuostatų 7.5, 20–22, 34 punktais, 3 priedo 4, 5 stulpeliais, nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, koks sukaupiamo mišrių komunalinių atliekų kiekis.

15. Nors pareiškėjas nurodė, kad vietinė rinkliava jam skaičiuojama neatsižvelgiant į veiklos specifiką ir AB „Spauda“ priversta permokėti už atliekų tvarkymą, kurios realiai nesusidaro, teismas pažymėjo, kad šie argumentai nepagrįsti įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog atliekos realiai nesusidaro, vis dėlto nurodė, kad išstumia individualų atliekų konteinerį, jei yra susikaupusių atliekų. Teismas nurodė, kad iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog kiekvienai savivaldybei įstatymais suteikta teisė savarankiškai nuspręsti dėl jos teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, nustatyti antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą, taip pat nuspręsti dėl vietinių rinkliavų nustatymo (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2, 31 p.). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimas paremtas kitais kriterijais nei pareiškėjas pageidautų, o būtent kiekvieno asmens valdomo nekilnojamojo turto paskirties ir ploto kriterijumi.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos sutartys, sudarytos su UAB „Grigeo Recycling“ , UAB „Ekobazė“ ir UAB „Baltic metal“, neįrodo, kad AB „Spauda“ visiškai nesudaro komunalinių atliekų, šie dokumentai įrodo tik tai, kad nurodytose patalpose susidaro gamybinių atliekų, kurios ir yra tvarkomos minėtų bendrovių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nedeklaravo Nuostatų nustatyta tvarka, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jam bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ir nurodytos aplinkybės neįrodo, jog jam priklausančiame nekilnojamajame turte nesusidarė mišriųjų komunalinių atliekų. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas nelaikytinas atliekų turėtoju Nuostatų prasme.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama pagal komunalinių atliekų kiekį (svorį), ir pažymėjo, kad vietinė rinkliava pareiškėjui buvo skaičiuojama pagal Nuostatus, kuriuose ji skaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto plotą ir susikaupimo normas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Nuostatuose, nei kitame teisės akte nėra nustatyto reikalavimo, jog atliekų turėtojas kintamąją vietinės rinkliavos dalį mokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 31 punktą, savivaldybėms suteikta teisė pačioms pasirinkti rinkliavos ar kitos įmokos kintamosios dalies skaičiavimo būdus ir tokios teisės įgyvendinimas neprieštarauja jokios aukštesnės galios teisės aktui, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo taikytas rinkliavos kintamosios dalies skaičiavimo metodas asmenims, turintiems individualius konteinerius, yra teisiškai nepagrįstas ar prieštaraujantis teisės aktams. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 35 punkte įtvirtinta, jog kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Faktinis išvežamų atliekų kiekis rinkliavos dydžiui iki 2019 m. gruodžio 31 d. įtakos neturėjo, nes pagal Nuostatų 22 punktą apmokestinamas rinkliava objektas yra vienas nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Kitokios kintamosios rinkliavos dedamosios apskaičiavimo tvarkos Nuostatai neįtvirtino, todėl teismas konstatavo, kad Administratorius neturėjo teisinio pagrindo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiuoti kitaip, nei tai įtvirtino Nuostatai.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo taikyti teisės aktai, aktualūs pareiškėjo individualiam ginčui, nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Skundžiami raštai yra pagrįsti aiškiai ir suprantamai išdėstytu jų priėmimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pareiškėjo ginčijamas Raštas ir Atsakymas yra priimti nuodugniai įvertinus skundo argumentus, motyvuoti, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo juos naikinti. Atmetęs pareiškėjo reikalavimus panaikinti Raštą ir Atsakymą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti AB „Spauda“ 2019 m. liepos 17 d. prašymą Nr. 92.

19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir netenkino pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto reikalavimo pradėti tyrimą dėl Nuostatų 22 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams, valdantiems individualius konteinerius, vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitikties Taisyklių 31 punktui (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

20. Konstatavęs, jog pareiškėjo skundas atmestinas, teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėjas AB „Spauda“ apeliaciniu skundu prašo pradėti tyrimą dėl Nuostatų 22 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams, valdantiems individualius konteinerius, vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitikties Taisyklių 31 punktui (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam nesusidaro komunalinės atliekos, už kurias jis turi permokėti, kadangi pareiškėjas neteigė, jog dėl to turėtų būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad su skundu pateikė informaciją iš rinkliavos mokėtojų registro. Nei pareiškėjas, nei atsakovai, nei teismas neginčijo, kad šiame registre nurodyti susikaupusių atliekų kiekiai yra neteisingi. Pareiškėjas paaiškina, kad, skunde nurodydamas aplinkybes apie savo veiklos specifiką (poligrafinės veiklos vykdymą, kurios metu buitinių atliekų kiekiai beveik nesusidaro), aplinkybes apie sutarčių su kitų rūšių atliekų tvarkytojais sudarymą (su UAB „Grigeo recycling“, UAB „Ekobazė“ ir UAB „Baltic metal“), norėjo pagrįsti, kodėl rinkliavos mokėtojų registre nurodyti AB „Spauda“ veikloje susidarę buitinių atliekų kiekiai tokie menki.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d., nebesuteikė vietos savivaldos institucijai teisės individualius konteinerius naudojantiems asmenims kintamąją rinkliavos dalį skaičiuoti pagal patalpų plotą – atliekų susikaupimo normą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 681 buvo panaikinta 31.4 punkto nuostata. Nepaisant to, atsakovas nustatė individualius konteinerius turintiems asmenims mokesčius po 2019 m. sausio 1 d. pagal valdomų patalpų plotą (susikaupimo normą, kuri buvo nustatyta Nuostatų 3 priedu). Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai ignoravo pamatinį teisės aktų hierarchijos principą, kai teisinis reglamentavimas patvirtina, jog savivaldybės tarybos priimami sprendimai turi atitikti aukštesnės galios teisės aktus, t. y. nagrinėjamu atveju Taisykles. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad atsakovo taikyti teisės aktai nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme jau buvo nagrinėta pareiškėjo minėtų norminių teisės aktų atitiktis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2665-1063/2020 bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nutraukė, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebuvo išnagrinėta byla dėl pareiškėjo nurodytų norminių teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 31 punkte yra aiškiai nurodoma tvarka, kaip turi būti apskaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, kai yra priskirti individualūs konteineriai. Tačiau Nuostatus patvirtinęs teisėkūros subjektas (Vilniaus miesto savivaldybės taryba) nustatė neteisėtą (aukštesnės galios Taisyklių neatitinkančią) kintamosios rinkliavos dalies apskaičiavimo tvarką tiems, kurie naudoja individualius konteinerius. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 21–23 punktai nustatė aukštesnės galios teisės akto (Taisyklių) neatitinkančią kintamosios rinkliavos dalies apskaičiavimo tvarką. Pareiškėjas pabrėžia, kad Taisyklės aiškiai numatė, jog kintamoji rinkliavos dalis turi būti skaičiuojama pagal vieną iš trijų kriterijų, kuris paremtas faktiniais susidariusių atliekų kiekiais. Pareiškėjas daro išvadą, kad kintamoji rinkliavos dedamoji negali būti skaičiuojama pagal patalpų plotą AB „Spauda“ atžvilgiu dėl pastatų, kurių indeksai yra 5B5/b, 1P3/b, l4F2p, kadangi juose susikaupiančių atliekų pašalinimui yra naudojamas individualus konteineris. Be to, pareiškėjas yra sudaręs sutartis su UAB „Grigeo recycling“, UAB „Ekobazė“ ir UAB „Baltic metal“ dėl antrinių žaliavų perdirbimo bei surinkimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad kintamoji rinkliavos dedamoji pareiškėjui turi būti perskaičiuojama atsižvelgiant į faktinį pareiškėjo surenkamų komunalinių atliekų kiekį (svorį), o ne valdomų patalpų plotą. Pareiškėjas prašo šioje byloje taikyti lex superior derogat legi inferiori (aukštesnės teisinės galios teisės aktas turi pirmenybę prieš žemesnės teisinės galios aktą) taisyklę, t. y. nesiremti Nuostatais, bet vadovautis Taisyklėmis.

25. Atsakovas Administratorius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad faktinis išvežamų atliekų kiekis rinkliavos dydžiui iki 2019 m. gruodžio 31 d. neturėjo įtakos, nes, pagal Nuostatų 22 punktą, apmokestinamas rinkliava objektas yra vienas nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras, todėl atsakovas rinkliavą privalėjo skaičiuoti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovas daro išvadą, kad teismas tinkamai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skaičiuoti kitaip, nei tai įtvirtino Nuostatai, ir nebuvo pagrindo naikinti Atsakymą ir pareiškėjo prašymo nagrinėti iš naujo. Nesutikdamas su pareiškėjo prašymu dėl Nuostatų 22 punkto teisėtumo ištyrimo, atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. eA-2428-502/2020, taip pat pažymi, kad nėra pagrindo abejoti Nuostatų ar jų dalies atitikimu Taisyklėms ir pradėti tyrimą dėl teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktui. Atsakovo teigimu, vertinant ginčijamo laikotarpio metu galiojusius teisės aktus, nebūtų galimybės įvertinti rinkliavos dydį, kadangi tiek galiojanti Nuostatų redakcija, tiek Taisyklės nenustato kainos už tam tikrą į savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą perduotą atliekų svorį, o yra nustatyti kiti rinkliavos apskaičiavimo kriterijai.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Administracija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2665-1063/2020 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) 22 punktas ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams, valdantiems individualius konteinerius, vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitinka Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 31 punktą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d.

įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Administracinė byla Nr. eI-2665-1063/2020 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo nutraukta ir nutartyje paaiškinta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Todėl ši administracinė byla buvo atnaujinta, tačiau teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi vėl sustabdyta iki kol įsiteisės sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA-2428-502/2020, kurioje, be kita ko, tirtas šiai administracinei bylai aktualaus Nuostatų 22 punkto teisėtumas ir jo atitikimas aukštesnės teisinės galios Taisyklių 31 punktui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-34-502/2021 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukė, todėl šios bylos nagrinėjimas teismo 2021 m kovo 12 d. nutartimi vėl buvo atnaujintas. Administracija daro išvadą, kad Nuostatai, kuriais yra paremti ginčijami Atsakymas ir Raštas, nėra pripažinti neteisėtais, ginčijamų Atsakymo ir Rašto priėmimo metu nebuvo pakeisti, galiojantys, tad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jais turi būti vadovaujamasi šioje byloje.

Administracija pažymi, kad AB „Spauda“ vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal ginčui aktualiu metu galiojusius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintus Nuostatus. Administracija daro išvadą, kad tiek pareiškėjui teiktas Raštas, tiek Atsakymas savo turiniu atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo išsamūs, argumentuoti, todėl teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymų, susijųsių su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimu bei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pareiškėjas, manydamas, jog atsakovas neteisingai skaičiuoja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamają dalį už kai kurias pareiškėjui priklausančias gamybines, sandėliavimo ir administracines patalpas, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė galimybės skaičiuoti vietinės rinkliavos kintamąją dalį pareiškėjo pageidaujamu būdu.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pradinio skundo argumentus, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą bei nesutinka su teismo pozicija dėl atsisakymo tirti taikytino šioje byloje norminio akto teisėtumą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, yra šios ; pareiškėjas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir tuo pačiu vietinės rinkliavos už komunalines paslaugas mokėtojas. Dalį pastatų ir patalpų ( 5B5/b, 1P3/b ir 14F2p) valdo bei naudoja pats pareiškėjas, kitų pastatų (6B3b,7M2/p ir 4B22b) administravimui yra įsteigta Bendrija. Prie Bendrijos administruojamų pastatų yra pastatyti bendrojo naudojimo atliekų konteineriai, o pareiškėjui suteiktas vienas individualus atliekų konteineris Nr.13-L-131554. Be to, pareiškėjas yra sudaręs antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias kiti verslo subjektai tvarko pareiškėjo gamybinėje veikloje susidarančias atliekas. Pareiškėjas, gavęs jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2018-2019 metus, nesutiko su jos apskaičiavimo tvarką, todėl parašė pretenziją atsakovui, o šio atsakymą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

35. Pagrindinis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria, yra tas, ar pareiškėjui turint vieną individualų atliekų konteinerį bei dar naudojantis bendrais atliekų konteineriais, jam pagrįstai už visą valdomą nekilnojamąjį turtą kintamoji rinkliavos dalis buvo apskaičiuojama tik pagal patalpų plotą, neatsižvelgiant į faktiškai susidarančių atliekų kiekį.

36. Ginčo laikotarpiu – 2018 -2019 metais – komunalinių atliekų tvarkymui Vilniaus mieste bei vietinės rinkliavos už tokių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimui aktualūs teisės aktai buvo Rinkliavų įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

37. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia vietinę rinkliavą kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

38. Atliekų tvarkymo įstatymo 302straipsnio 1 dalis numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“. To paties straipsnio 2- 4 dalys nurodo, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 22 punktas numatė, jog vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą sudaro dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Taisyklių 31 punktas apibrėžė kintamosios įmokos dedamosios apskaičiavimą turintiems individualius konteinerius - pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis); naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis; atiduodamų komunalinių atliekų svoris. Taisyklių 33 punktas nustatė kintamosios įmokos dedamosios apskaičiavimą visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės). Tokiems asmenims gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius;

40. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 21-23 punktai numatė,jog pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Apmokestinimo Rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras . Bendras Rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus.

41. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad tam, jog Vilniaus miesto savivaldybė priimdama Nuostatus, iš esmės laikėsi Taisyklėse nurodytų reikalavimų ir pasirinko vieną iš Taisyklėse numatytų kintamosios rinkliavos dedamosios apskaičiavimo būdą, pagal kurį atsižvelgiama į nekilnojamojo turto paskirtį bei plotą bei mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą.

42. Pareiškėjo keliama problema būtų aktuali tik tuo atveju, jei byloje būtų neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas yra priskirtas atliekų turėtojų, turinčių tik individualų konteinerį, grupei. Nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi situacija suponuoja, jog pareiškėjas, kaip atliekų turėtojas naudojasi tiek jam priskirtu individualiu konteineriu Nr.13-L-131554, tiek ir kolektyviniais konteineriais, pastatytais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje ir vienareikšmiškai nustatyti, kokiuose pastatuose susikaupusios komunalinės atliekos į kokius konteinerius patenka, nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, jog komunalinės atliekos iš pastatų 5B5/b, 1P3/b ir 14F2p patenka vien į individualų konteinerį, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šis konteineris yra rakinamas, nustatyta jo naudojimo tvarka ir pan. Šios išvados nepaneigia ir tas faktas, jog pareiškėjas kai kurias atliekas perduodavo kitoms organizacijoms kaip antrines žaliavas, nes vietinė rinkliava tuo metu buvo nustatyta už- mišrių, t.y. nerūšiuotų komunalinių atliekų tvarkymą.

43. Kiti apelianto argumentai, susiję su permokėjimu už komunalinių atliekų tvarkymu, taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes vien duomenys iš rinkliavos mokėtojų registro nepaneigia aukščiau minėtos galimybės dalies komunalinių atliekų šalinimui naudoti kolektyvinio naudojimo konteinerius ir taip mažinti individualaus konteinerio ištuštinimo dažnį, svorį ir pan. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas nedeklaravo komunalinių atliekų nesusidarymo ir neprašė būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, yra pertekliniai ir nereikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti, tačiau tai nekeičia kitų teismo sprendime padarytų išvadų teisingumo.

44. Kadangi teisės aktai, kuriais remdamasis atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo pretenziją, nebuvo nuginčyti, panaikinti ar netekę galios ir nenumatė kitokios vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarkos, nebuvo pagrindo panaikinti atsakovo 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą Nr. SP-2019-10-04577 bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui vietinės rinkliavos dydį. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė pradėti norminę administracinę bylą ir ištirti Nuostatų 22 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d.) ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams, valdantiems individualius konteinerius, vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, atitiktį Taisyklių 31 punktui (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

46. Pasisakydama dėl šio prašymo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

47. Teisėjų kolegija pastebi, jog klausimas dėl teismo kreipimosi dėl norminių aktų atitikties Konstitucijai, kitiems teisės aktams įvertinimo yra administracinę bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir tokiu pagrindu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-678/2013). Tokio pobūdžio prašymai tenkinami tik tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas individualioje administracinėje byloje atsakant į klausimą, ar dėl šio akto taikymo nebuvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kuriuos jis ir gina individualioje administracinėje byloje, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog Nuostatuose egzistuoja teisės spraga, legislatyvinė omisija, nes Nuostatų 22 punktas nenumatė galimybės atliekų turėtojams, valdantiems individualius konteinerius, vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruotų atliekų kiekį (svorį), kai tokią galimybę numatė Taisyklės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia (be kita ko), legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia, pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas). Tačiau, kaip yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas). Šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas tirti legislatyvinę omisiją Nuostatų 22 punkte.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjo pageidaujamas vietinės rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimo variantas turėjo būti privalomai numatytas Nuostatų 22 punkte. Kaip jau minėta, Taisyklių 31-33 punktai numatė kelis vietinės rinkliavos kintamosios dalies apskaičiavimo variantus ir suteikė savivaldybėms diskreciją pasirinkti vieną iš jų. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje taikytinų Nuostatų 22 punkto atitikčiai aukštesnės galios teisės aktams ir netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius