2017-05-24 Nr. AB-11023-3-61-3-03440-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-981-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03440-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyviosios medicinos centrui ir J. C. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Muitinės paslaugų centras“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1–8), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. SS-1391-(9.5); 3) palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1574. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 134–142) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu (II t., b. l. 82–86) pareiškėjo UAB „Muitinės paslaugų centras“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.); Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SS-1391-(9.5.); pareiškėjo UAB „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (II t., b. l. 90–94).

Pareiškėjas UAB „Muitinės paslaugų centras“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti (II t., b. l. 105–118).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi (II t., b. l. 124–135) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas UAB „Muitinės paslaugų centras“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti jam 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (II t., b. l. 144–147).

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo atmesti pareiškėjo prašymą arba sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumokėjo ne pats pareiškėjas, bet byloje nedalyvavęs asmuo – UAB „Via Domina“, be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šio subjekto pareigą atlikti mokėjimus pareiškėjo vardu. Atitinkamai, negalima teigti, kad pareiškėjas realiai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pabrėžia, jog pareiškėjo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą yra 14 lapų, dalį procesinio dokumento sudaro pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių citavimas, dalis nurodytų aplinkybių yra analogiškos skunde įvardintoms aplinkybėms. Pastebi, kad už panašaus turinio procesinio dokumento parengimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas prašo priteisti 200 Eur, tuo tarpu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra prašoma priteisti 786,50 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo UAB „Muitinės paslaugų centras“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-981-858/2017 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, visų pirma pabrėžia, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priimdamas 2017 m. balandžio 11 d. nutartį (II t., b. l. 124–135) paliko nenagrinėtą, iš esmės nurodęs, kad prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (ABTĮ 45 str.), o šiuo atveju pareiškėjas nepateikė detalizuoto ir pagrįsto įrodymais prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2017 m. balandžio 11 d. (ABTĮ 145 str.). Atitinkamai, pareiškėjas detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikydamasis teismo nurodymų, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, pateikė nepraleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir pateiktas prašymas nagrinėtinas iš esmės (II t., b. l. 144-145).

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą, kuriuo teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 49SK-439-(14.49.109.), panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 3 d. raštą Nr. 1SS-1391-(9.5.) (II t., b. l. 124–135). Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog apeliacinio proceso išlaidos paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2186/2011). Šiuo atveju pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme susidarė dėl to, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo, inicijavo apeliacinį procesą. Kaip jau buvo minėta, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o šiuo atveju atsižvelgus į šios konkrečios administracinės bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, galima teigti, kad apeliacinėje instancijoje teismo sprendimas buvo priimtas pareiškėjo naudai ir atitinkamai jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti 786,50 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas. Pareiškėjas prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas grindžia 2016 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu (II t., b. l. 146), 2016 m. gegužės 2 d. PVM sąskaita-faktūra AZ Nr. 67/2016 (II t., b. l. 147), 2016 m. vasario 25 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta su advokate A. Ž. (II t., b. l. 119).

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Sutiktina su atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išreikšta pozicija, kad nurodyti teisės aktai negarantuoja, jog byloje dalyvaujantiems asmenims bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Be to, priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-211/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-858-104/2014).

Iš administracinėje byloje pateiktos 2016 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos-faktūros AZ Nr. 67/2016 matyti, kad pareiškėjui advokatė A. Ž. parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą turėjo būti mokama 786,50 Eur (II t., b. l. 147). Pagal byloje pateiktą mokėjimo nurodymą advokatei aptariamas sumas sumokėjo UAB „Via domina“, t. y. byloje nedalyvavęs asmuo (II t., b. l. 146). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog, jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016). Taigi, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, į tai, kad mokėjimo nurodyme yra įvardinta, kad išlaidos mokamos už pareiškėją pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju spręstina dėl konkrečių pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju už 2016 m. balandžio 25 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 2015 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 756,90 Eur (II t., b. l. 105-118). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas koeficientas 1,3, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 983,97 Eur (756,90 Eur × 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamo ginčo pobūdį, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punktu, teisingumo, protingumo principais, sprendžia priteisti visą prašomą sumą pareiškėjui iš atsakovo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – jam iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip savarankiško juridinio asmens, pateikusio apeliacinį skundą, priteistina 786,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Muitinės paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Muitinės paslaugų centras“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 50 Eur ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Irmantas Jarukaitis