2022-11-16 Nr. AB-27711-3-61-3-01316-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3924-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01316-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. A. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. A. 426,86 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 429,10 Eur.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovė pateikė 2017 m. spalio 26 d. prašymą Nr. Q.210TP-1-4149 bei 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą Nr. (2.2)VTP-1-3928 suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-295-603/2019. Prašymuose atsakovė pažymėjo, kad sutinka apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad atsakovės metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl ji turėjo teisę į 50 proc. apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-295-603/2019 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir komisijos sprendimo panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

2.2. Advokatas V. I. antrinės teisinės pagalbos teikimui viso skyrė 22,33 val., advokatas A. T. – 3 val., advokatė A. S. – 7,58 val., advokatas N. B. – 32,67 val. Advokatui V. I. buvo išmokėtas 290,29 Eur, advokatui A. T. buvo išmokėtas 39,00 Eur, advokatei A. S. buvo išmokėta 99,69 Eur, advokatui N. B. – 424,71 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei.

2.3. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.31)FS-2133 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 426,85 Eur bei, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra apmokėjusi, 2021 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. (12.3 l)FS-314 pakartotinai informavo atsakovę apie susidariusią skolą dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo. Iki prašymo padavimo dienos, atsakovė neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

3. Atsakovė V. A. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Nors su advokatu V. I. interesų konflikto nebuvo, ji nesuprato, kodėl advokatas nebeteikė tolimesnės teisinės pagalbos. Tarnybai pakeitus minėtą advokatą, naujai paskirtoji atsisakė su pareiškėja komunikuoti, o paskyrus atsakovei advokatą A. T., šis į teismo posėdį, nagrinėjant bylą, nepasirodė, todėl posėdis buvo atidėtas. Tarnybai paskyrus advokatę A. S., ši su atsakove taip pat nekomunikavo, o paskirtas advokatas N. B. teismo posėdyje teikė paaiškinimus, neatitinkančius tikrovės.

3.2. Dėl iš dalies apmokamos antrinės teisinės pagalbos atsakovė pasirašė sutikimą nesusipažinusi su teisinių paslaugų apskaičiavimo tvarka. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atsakovės manymu, išaugo dėl to, kad Tarnyba nepagrįstai keitė advokatus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 426,85 Eur nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o prašymo dalį dėl 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė 2017 m. spalio 26 d. prašymą Nr. Q.210TP-1-4149 bei 2018 m. lapkričio 16 d. prašymą Nr. (2.2)VTP-1-3928 suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, Nr. e2-295-603/2019. Tarnyba 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-l7-T-4149-20436 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir komisijos sprendimo panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. I., kuris 2018 m. liepos 17 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (13.11) VADV-2-4541 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei. Tarnyba nustatė, kad advokatas dalyvavimui teismo posėdyje (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis) skyrė 4,16 val., procesinių dokumentų parengimui skyrė 17,00 val., kelionei į teismo posėdį ir atgal – 0,67 val., prašymo, apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, parengimui skyrė 0,5 val. – viso – 22,33 val. Advokatui Tarnybos buvo išmokėta 290,29 Eur (22,33 val. x 13 Eur).

6. Taip pat teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-4149-8626, kuriuo advokatą V. I. pakeitė advokate R. M., tačiau ši antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepatyrė. Tarnyba 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-4149-9001 vėl pakeitė advokatą ir skyrė advokatą A. T., kuris 2018 m. spalio 8 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (13.11) VADV-2-6305 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pateiktame prašyme nurodė, kad įrodymų rinkimui skyrė 3 val. Tarnyba advokatui už suteiktą teisinę paslaugą išmokėjo 39 Eur (3 val. x 13 Eur). Tarnyba 2018 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-4149-10594 pakeitė advokatą A. T. advokate A. S., kuri 2019 m. kovo 7 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (13.11) VADV- 2-1332 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pateiktame prašyme advokatė nurodė, kad konsultacijai skyrė 1 val., susipažinti su bylos medžiaga – 2 val., parengti prašymą – 0,83 val., pasirengti teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavo teismo posėdžiuose – 1,42 val., rinko įrodymus – 0,33 val. viso skyrė 7,58 val. Tarnyba advokatei išmokėjo 99,69 Eur ((7,58 val. x 13 Eur) +1,15 Eur (pašto išlaidos)). Tarnyba 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3928-20211 minėtą advokatę pakeisti advokatu N. B., kuris 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (13.11) VADV-2-8313 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad konsultacijoms skyrė 4 val., susipažinti su bylos medžiaga – 3 val., parengti prašymus – 3 val., rengėsi teismo posėdžiams – 8 val., dalyvavo teismo posėdžiuose – 9,5 val., kelionei į teismo posėdžius ir atgal – 4,67 val., prašymo, apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, parengimui – 0,5 val. – viso – 32,67 val. Advokatui Tarnybos buvo išmokėtas 424,71 Eur (32,67 val. x 13 Eur) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei.

7. Teismas, nustatęs, kad visų advokatų, teikusių antrinę teisinę pagalbą atsakovei, vienas profesinės darbo valandos užmokesčio dydis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur, nurodė, jog išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudarė 853,69 Eur. Kadangi atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 proc. nuo 853,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas sutiko su Tarnybos apskaičiavimu, kad tai sudaro 426,85 Eur.

8. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu Nr. (12.31) FS-2133 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie pareigą sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį bei paprašė šią sumą sumokėti. Pranešimas buvo siųstas atsakovės deklaruotos gyv. vietos adresu. Tarnyba pakartotinai 2021 m. vasario 8 d. prašymu Nr. (12.3lMr) FS-314 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

9. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad advokatai netinkamai teikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, todėl civilinėje byloje sprendimą teismas priėmė ne jos naudai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą atlygį už jų atliktą darbą, gauna priklausomai nuo to, kiek laiko skyrė rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant asmenį teismo posėdžio metu ir pan. Be to, byloje nėra duomenų, kad advokatai jų darbą atliko netinkamai.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nustatęs, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi jai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

11. Vertindamas prašymo dalį dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, teismas nurodė, jog pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, o prašymas priteisti 2,25 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas.

III. 12. Atsakovė V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

13. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Ji neturėjo jokių konfliktų su advokatu V. I., daug su juo bendravo, todėl jai buvo gaila, kad jis nebenorėjo toliau dalyvauti teismo procese. Advokatui mokamas 1,30 Eur už valandą atlygis, atsakovės teigimu, palyginus su kitais advokatais, yra labai mažas. Jeigu Tarnyba būtų išsiaiškinusi, kodėl advokatas atsisakė dalyvauti byloje, galbūt buvo galima rasti išeitį, jog advokatas būtų toliau atstovavęs atsakovę. Atsakovės nuomone, palyginus su kitais advokatais, kuriuos skyrė Tarnyba, šis advokatas buvo labai sąžiningas ir atsakingas.

13.2. Advokatė R. M. dėl per mažo atlygio atsisakė atstovauti atsakovę, tačiau Tarnyba į tai neatsižvelgė. Advokatas A. T. taip pat nesiklausė atsakovės paaiškinimų apie bylos esmę ir neatvyko į teismo posėdį, kuris dėl to buvo atidėtas, o advokatė A. S. su atsakove buvo susitikusi tik du kartus, tik paėmė visą bylos medžiagą ir daugiau nebendravo. Advokatas N. B. su byla susipažino tik 2019 m. sausio 25 d., o teismo posėdžio metu pasakė, kad nesupranta bylos.

13.3. Atsakovė dokumentus su advokato N. B. paskaičiavimais pasirašė prieš teismui paskelbiant nutartį, gatvėje, netoli teismo rūmų. Jis nepaaiškino dokumentų esmės, o ji tuo metu buvo labai susijaudinusi. Visus procesinius dokumentus parengė advokatas V. I., o ne N. B..

14. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo atstovas atsiliepime nurodo:

14.1. Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais.

14.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 8 dalimi, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

14.3. Advokatams užmokestis mokamas neatsižvelgiant į byloje, kurioje teikiama antrinė teisinė pagalba, pasiektą rezultatą, todėl asmuo, kuriam teikiama dalinai apmokama antrinė teisinė pagalba, turi apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriklausomai nuo bylos baigties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovės V. A. valstybės naudai 426,86Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur pašto išlaidų, viso 69,21 Eur, pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino iš dalies – priteisė 426,85 Eur nesumokėtos įmokos už sutektą antrinę teisinę pagalbą, bet atmetė prašymo dalį dėl 2,25 Eur valstybės išlaidų, susijusių su išlaidų išieškojimu. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad tik vienas iš jai paskirtų advokatų tinkamai dirbo savo darbą, todėl Tarnyba nepagrįstai prašo priteisti išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos suteikimu.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

20. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 str. 7 d.).

21. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentu <...>. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

22. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 26 d. prašymu Nr. Q.210TP-1-4149 kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinė pagalbą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 56-109 panaikinimo. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti kitą antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojam ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalias sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnybą, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-4149-20436 suteikė jai antrinę teisinę pagalbą dėl Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 56-109 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą V. I..

24. Atsakovė 2018 m. lapkričio 16 d. prašymu Nr. VTP-1-3928 kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-797-603/2018 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 56-109 panaikinimo. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, jog sutinka apmokėti kitą antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 proc.), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojam ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalias sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnybą, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-3928-20211 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą atsakovei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-797-603/2018 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Komisijos 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 56-109 panaikinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą N. B..

25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Tarnybos sprendimus būtų ginčijusi įstatymų nustatyta tvarka, todėl minėti sprendimai laikomi teisėtas ir pagrįstas, kurių pagrindu Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovės dalies valstybės patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

26. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-183 patvirtinto Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, kai asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (jų dalį), Tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą priėmimo dieną (Aprašo 6 p.). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus.

27. Advokatas V. I. pateikė Tarnybai duomenis, kad viso antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 22,33 val., advokatas A. T. – 3 val. advokatė A. S. – 7,58 val., advokatas N. B. – 32,67 val. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Taisyklėmis. Pagal Taisykles apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur. Taigi išlaidos už antrinės teisinė pagalbos teikimą viso sudaro 853,69 Eur (290,29 Eur +39 Eur +99,69 Eur +424,71 Eur), iš kurių 50 proc. nuo 853,69 Eur sumos (426,85 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų turi sumokėti atsakovė.

28. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (12.31)FS-2133 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 426,85 Eur bei, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra apmokėjusi, 2021 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. (12.3 l)FS-314 pakartotinai informavo atsakovę apie susidariusią skolą dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo. Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumas, nurodė sąskaitą, į kurią šias sumas reikia pervesti bei mokėjimo terminus. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovei atlyginti dalį (50 proc.) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į pačios atsakovės sutikimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

29. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad Tarnybos paskirti advokatai, išskyrus V. I., netinkamai atliko savo pareigas, pažymėtina, jog, jeigu atsakovė nagrinėjamu atveju buvo nepatenkinta jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, ji turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatų darbo kokybės vertinimo, tačiau to nedarė. Be to, Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl pastaroji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovė savo iniciatyva sutiko padengti dalį išlaidų. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovei nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį – 426,85 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pagrįstai šios išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovės valstybės naudai.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė