20b8fbc4-8075-4051-99fc-577a96d57152 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-187-324/2022 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00848-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R.

L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. R. L. ieÅ¡kinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5 816,84 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovė 2006 m. kovo 16 d. iÅ¡ Jurbarko kredito unijos gavo 20 000 Lt kreditÄ . Kadangi atsakovė buvo jos gera pažįstama, jos papraÅ¡yta ieÅ¡kovė 2006 m. kovo 16 d. sutartimi laidavo už atsakovę. Kreditas buvo suteiktas trejiems metams. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų bankui, todėl ieÅ¡kovė privalėjo kreditoriui sumokėti 20 084 Lt, tie pinigai buvo nuskaityti nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos, atsakovė liko jai skolinga 20 084,00 Lt (5 816,84 Eur). Daugkartiniai raginimai grÄ Å¾inti skolÄ buvo nesėkmingi; apeliuojant tuo, kad kredito grÄ Å¾inimui buvo nustatytas trejų metų terminas, ieÅ¡kovė nenorėjo konfliktuoti su atsakove.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė ieÅ¡kinį prašė atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ji 2006 m. kovo 16 d. kreditÄ paėmė ne savo reikmėms, o ieÅ¡kovės, kadangi ji prašė paimti kreditÄ savo vardu, o kad atsakovė nepatirtų nuostolių, laidavo už jÄ . Atsakovės dukra už perkamÄ namÄ sumokėjo ieÅ¡kovei 60 000 Lt, iÅ¡ tos sumos ieÅ¡kovė ir padengė paskolÄ kredito unijai. Iki kredito padengimo atsakovė iÅ¡ kredito unijos nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo, byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditorius to reikalavo iÅ¡ laiduotojos.

Vėliau tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilo konfliktas dėl žemės sklypų. IeÅ¡kovė yra praleidusi deÅ¡imties metų senaties terminÄ ir tai yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

5. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nežinojo apie savo galimai pažeistas teises. IeÅ¡kinio dalykas yra susijęs su kreditavimo, laidavimo, skolininko ir laiduotojo santykiais, kurie ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡kÅ«s ir suprantami. Tačiau į teismÄ ji nesikreipė keturiolika metų, nors tuo laikotarpiu tarp tų pačių asmenų buvo nagrinėjamas ne vienas ginčas, tam tikra prasme susijęs su Å¡ia byla (tai pripažino Å¡alys). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, gerai žinodama ir suprasdama savo teises, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

IeÅ¡kinys netenkintas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, todėl teismas nepasisakė apie kitas ieÅ¡kinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė pateikė visus įrodymus, kad ji įvykdė atsakovės piniginę prievolę kredito unijai.

Atsakovė jokių įrodymų apie pinigų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimÄ nepateikė, tik nurodė, kad dukra už perkamÄ namÄ sumokėjo ieÅ¡kovei 60 000, iÅ¡ tos sumos ir padengta paskola, tačiau Å¡is paaiÅ¡kinimas nepagrįstas įrodymais. Atsakovė nurodė, jog paskola buvo jos rankpinigiai už žemę, tačiau vėliau pripažino, kad pinigų ieÅ¡kovei nedavė. Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-1241-162/2017 atsakovė pripažino, kad jokių pinigų ieÅ¡kovei nemokėjo. 6.2.

Teismas nepagrįstai nepripažino svarbiomis ieÅ¡kovės nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Atsakovė visÄ laikÄ Å¾adėjo ieÅ¡kovei, kad tuoj grÄ Å¾ins skolÄ . IeÅ¡kovė ja pasitikėjo, nes buvo draugės. Atsakovė, dirbdama žemėtvarkos skyriuje, pažadėjo ieÅ¡kovei sutvarkyti žemės sklypo padalijimÄ Ä¯ du, o vėliau į tris sklypus, todėl ieÅ¡kovė už jÄ laidavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. ieÅ¡kovė buvo sumuÅ¡ta savo kaimyno J., kuriam pardavė gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu, ir bÅ«tent dėl to paties žemės sklypo dalijimosi tuo metu ir vyko nesutarimai.

BÅ«dama moraliÅ¡kai ir fiziÅ¡kai sužlugdyta ieÅ¡kovė turėjo laukti, gal pavyks gražiuoju atgauti pinigus ir perraÅ¡ytÄ Å¾emės sklypo dalį, todėl griežtai reikalauti skolos ir žemės sklypo iÅ¡ atsakovės negalėjo, tikėjosi, kad dokumentus sutvarkius ieÅ¡kovei bus perraÅ¡ytos žemės, o po to ji galės iÅ¡sireikalauti pinigus, nes turėjo bankinius pavedimus. IeÅ¡kovė nėra teisininkė, neturi tinkamo iÅ¡silavinimo ir objektyviai savo reikalavimų nesiejo su 10 metų ieÅ¡kininio senaties terminu. 6.3.

Ieškovė pateikė medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad ji sunkiai serga, per paskutinius metus jai atliktos devynios operacijos, turi 8 lėtines ligas, gana ribotai gali judėti. 2019 m. nuo sausio mėnesio gydėsi stacionare 7 savaites, vėliau buvo atliekamos įvairios procedūros, 2019 m. lapkričio 25 d. operuotas stuburas ir skirta reabilitacija. Dėl lėtinių ligų pastovus gydymo kursas atliekamas iki šiol. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovės sveikatos sutrikimai nėra lėtinio tęstinio pobūdžio.

Teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų kelerių metų gydymosi medicinos įstaigose dokumentų, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad daug metų ieÅ¡kovę kamuoja liekamieji reiÅ¡kiniai po (duomenys neskelbtini). 6.4. IÅ¡ dalies apie tai, kad yra apgauta dėl žemės, ieÅ¡kovė sužinojo tik 2014 m., kai, nesulaukusi atsakymo į raÅ¡tiÅ¡kus praÅ¡ymus grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , kreipėsi į policijÄ . Tuo metu ieÅ¡kovė dar tikėjo, kad tai privers atsakovę įvykdyti susitarimus, ginčas persikėlė į teismus ir vyksta iki Å¡iol.

Kad atsakovė neketina grÄ Å¾inti jai skolos, ieÅ¡kovė realiai suvokė tik 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdoje, kai buvo nagrinėjama administracinė byla Regionų apygardos administraciniame teisme. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovei nėra nieko mokėjusi, pripažino, jog žemę apgaulės bÅ«du pirko iÅ¡ jos už vienÄ litÄ ir neketina jos grÄ Å¾inti. Tuo metu ieÅ¡kovė užvedė bylÄ dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo, ji objektyviai nesuvokė, kad tuo pačiu gali reikalauti ir skolos, buvo įsitikinusi, kad skolos grÄ Å¾inimas galimas bet kada, nes turėjo visus dokumentus.

Be to, ieÅ¡kovė žinojo, kad atsakovė neturi pinigų ir realiai jų grÄ Å¾inti negalės. Atsakovė grÄ Å¾inti paskolÄ privalėjo tik 2009 metais, todėl ieÅ¡kovės ankstesnis paskolos grÄ Å¾inimas leido skolos reikalauti tik po 2009 m. IeÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas ne ketverius, o vienerius metus. Visas Å¡ias aplinkybes teismas galėjo vertinti ieÅ¡kovės naudai, nes tai atitinka paprastai nusistovėjusius žmonių santykius, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir atsakovės elgesį – ji, neteisėtai užvaldžiusi ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , turėjo galimybes ieÅ¡kovei daryti spaudimÄ , kad nereikalautų skolos, o pareikalavus vilkinti laikÄ , kad pasibaigtų įstatymo nustatytas terminas.

Šiuo atveju nebuvo užtikrintas dviejų viešųjų interesų pusiausvyros principas. Jei teismui kilo abejonių dėl šalių nurodytų aplinkybių, jis privalėjo vadovautis tikimybių proporcijos principu.

7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. IeÅ¡kovė, savo nuožiÅ«ra naudodamasi visomis procesinėmis teisėmis, neįrodė pareikÅ¡to reikalavimo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas pagrįstai, esant atsakovės praÅ¡ymui, taikė ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmetė. 7.2. Atsakovė paskolÄ iÅ¡ Lietuvos kredito unijos (toliau – ir unija) 2006 m. kovo 16 d. paėmė ne savo, o ieÅ¡kovės reikmėms.

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę ir prašė savo vardu iÅ¡ Jurbarko kredito unijos paimti 20 000 Lt. paskolÄ . Tam, kad atsakovė nepatirtų jokių iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė laidavo paskolos sutartį. Å alims buvo žinoma, kad atsakovės sÅ«naus Å¡eima ketina pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jį namÄ , dėl to ieÅ¡kovė atsakovei garantavo, kad paskolÄ unijai grÄ Å¾ins dar tais pačiais metais, kai atsakovės sÅ«naus Å¡eima perves ieÅ¡kovei pinigus už perkamÄ gyvenamÄ jį namÄ .

Atsakovės sÅ«naus sutuoktinė ieÅ¡kovei už perkamÄ gyvenamÄ jį namÄ 2006 m. spalio 27 d. (penktadienį) pervedė 60 000 Lt. KitÄ darbo dienÄ 2006 m. spalio 30 d. (pirmadienį) ieÅ¡kovė pagal minėtÄ susitarimÄ padengė visÄ atsakovės vardu ieÅ¡kovės reikmėms paimtÄ paskolÄ , t. y. sumokėjo 20 084,38 Lt. Pagal ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , prieÅ¡ padengiant minėtÄ paskolÄ ieÅ¡kovės piniginių lėšų likutis sÄ skaitoje buvo 59 999,60 Lt, t. y. sÄ skaitoje buvo bÅ«tent ta pinigų suma, kuriÄ ieÅ¡kovei pervedė atsakovės sÅ«nus. 7.3.

IeÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų unijai ir dėl to ieÅ¡kovė kaip laiduotoja privalėjo grÄ Å¾inti visÄ paskolÄ iÅ¡ karto. Atsakovė, kaip kredito gavėja, prieÅ¡ ieÅ¡kovei sumokant visÄ paskolos sumÄ nebuvo gavusi jokio praneÅ¡imo (raginimo) iÅ¡ unijos dėl nevykdomų įsipareigojimų. IeÅ¡kovė nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad į jÄ kaip laiduotojÄ kreipėsi unija dėl visos ar dalies paskolos sumokėjimo. Jeigu bÅ«tų buvęs kredito sutarties pažeidimas, dėl kurio unija bÅ«tų reikalavusi sumokėti visÄ paskolÄ ieÅ¡kovės kaip laiduotojos, bendra grÄ Å¾inama paskolos suma turėjo bÅ«ti žymiai didesnė dėl susikaupusių palÅ«kanų ir delspinigių. 7.4.

Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji daug kartų ragino atsakovę grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovė niekada neragino atsakovės grÄ Å¾inti skolos, nes žinojo, kad atsakovė nėra jai skolinga. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų raginusi atsakovę grÄ Å¾inti skolÄ . 7.5. Regionų apygardos administracinio teismo byla Nr. I-1241-162/2017 nesusijusi su Å¡ios bylos ginčo dalyku. IeÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad atsakovė Å¡ioje byloje yra sakiusi, jog nemokėjo jokių pinigų ieÅ¡kovei, taip pat nėra susiję su Å¡ioje byloje aptariama skola.

IeÅ¡kovė selektyviai naudoja kelis žodžius ir siekia juos pateikti kaip tariamÄ atsakovės prisipažinimÄ apie skolos negrÄ Å¾inimÄ . Administracinėje byloje nekalbama apie iÅ¡ unijos paimtÄ paskolÄ ir jos negrÄ Å¾inimo ar grÄ Å¾inimo aplinkybes. 7.6. Atsakovei priklauso 330/685 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), likusi 355/685 dalis Å¡io žemės sklypo priklauso ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė be atsakovės sutikimo užvaldė visÄ Å¾emės sklypÄ , dėl ko atsakovė neturi galimybės naudotis savo žemės sklypo dalimi.

Dėl to atsakovė 2020 m. birželio 20 d. iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, kuriuo siÅ«lė susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti taikiai. IeÅ¡kovė žodžiu informavo, kad neketina su atsakove susitarti. Ä® tai atsižvelgiant atsakovė parengė naudojimosi žemės sklypu planÄ ir 2020 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . IeÅ¡kovė su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, kuriais ji siekia nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ priteisti skolÄ tam, kad atsakovė Å¡ių veiksmų atsisakytų arba už Å¡iÄ tariamÄ skolÄ atsakovė perleistų ieÅ¡kovei savo žemės sklypo dalį. 7.7.

IeÅ¡kovė kaip laiduotoja paskolÄ sumokėjo 2006 m. spalio 30 d., todėl nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę. Å iÄ aplinkybę patvirtina mokėjimo kvitas su ieÅ¡kovės paraÅ¡u, todėl ieÅ¡kovė apie savo tariamÄ reikalavimo teisę žinojo nuo 2006 m. spalio 30 d. Atsakovė prievolės ieÅ¡kovei nevykdė, nes pagal tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ paskola buvo paimta atsakovės vardu ieÅ¡kovės reikmėms, todėl, ieÅ¡kovei grÄ Å¾inus paskolÄ unijai, atsakovė neturėjo mokėti ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuotina nuo 2006 m. spalio 30 d. 7.8. Nors ieÅ¡kovė prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas pagrįstai ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis, nesudarančiomis pagrindo jį atnaujinti. IeÅ¡kovės nurodytos priežastys prieÅ¡taravo viena kitai ir nesudarė objektyvių kliūčių pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. 7.9. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad iki 2014 metų, t. y. net 8 metus, negalėjo reikalauti skolos grÄ Å¾inimo, nes nenorėjo gadinti santykių su atsakove, nes dalis jos žemės sklypo buvo laikinai perraÅ¡yta atsakovės vardu.

Tai tik subjektyvi ieÅ¡kovės nuomonė, neįtakojusi ieÅ¡kovės galimybės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai buvo blogi, ieÅ¡kovė nebuvo praradusi teisės kreiptis į teismÄ tiek dėl tariamos skolos priteisimo, tiek dėl, ieÅ¡kovės teigimu, laikinai perraÅ¡yto žemės sklypo. 7.10. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji 2011 metais buvo sumuÅ¡ta J., su kuriuo vyko nesutarimai dėl žemės sklypo.

Ä® bylÄ nėra pateikta Å¡ias aplinkybės patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡is įvykis susijęs su ieÅ¡kovės reikalavimu atsakovei. 7.11. Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji suprato, jog yra apgauta dėl žemės 2014 metais, todėl raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo, o po to į policijÄ . IeÅ¡kovė ragino atsakovę grÄ Å¾inti skolÄ raÅ¡ydama atsakovei raÅ¡tus ir kreipdamasi į policijÄ dėl kito ginčo. 7.12. 2016 metais tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilo konfliktas dėl žemės sklypo.

Sprendžiant šį ginÄÄ , dėl ieÅ¡kovės netinkamo elgesio atsakovė buvo priversta kreiptis į Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK. 2016 m. liepos 3 d., įvertinus atsakovės ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ . Tačiau Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK nutarime yra užfiksuotas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodo, kad iÅ¡ atsakovės jokių pinigų nereikalavo ir nereikalauja. Taigi ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovė jai nėra skolinga.

Netrukus po to, 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė atsakovei ieÅ¡kinį dėl sutarties įvykdymo, tačiau jokio reikalavimo dėl skolos nereiÅ¡kė ir apie tokiÄ skolÄ net neužsiminė per visÄ teisminį procesÄ , kuris tęsėsi net trejus metus. Minėtos aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę inicijuoti teisminį procesÄ dėl ginčo skolos priteisimo nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, nes tuo pat metu ji vykdė kitus ikiteisminius ir teisminius procesus, kurie taip pat buvo nukreipti prieÅ¡ atsakovę.

Å ios aplinkybės taip pat paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad ji praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl teisinės patirties neturėjimo. IeÅ¡kovė dalyvavo ne viename ikiteisminiame ir teisminiame procese, turėjo atstovÄ advokatÄ , kuris jai teikė teisinę pagalbÄ . 7.13. IeÅ¡kovė nuo 2007 iki 2021 metų turėjo pavienių sveikatos sutrikimų, tačiau nesutiktina, kad dėl jų ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovės nurodomi sveikatos sutrikimai nesitęsė visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovė į teismÄ turėjo teisę kreiptis nuo 2006 m. iki 2016 m. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, remdamasis praleistu ieÅ¡kinio senaties terminu ir nebuvimu pagrindo jį atnaujinti, pagrįstai netenkino laiduotojos ieÅ¡kinio, kuri įvykdė prievolę už paskolos gavėjÄ , atgręžtinio ieÅ¡kinio paskolos gavėjai. Dėl naujų įrodymų priėmimo 11. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - medicininius dokumentus: duomenis apie gydymÄ si ligoninėje (duomenys neskelbtini) uždegimo 2002 m. birželio 5-14 d., chirurgijos skyriuje 2002 m. liepos 13-18 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugpjūčio 11-19 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 20-26 d., 2005 m. liepos 26 d. - rugpjūčio 1 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2005 m. vasario 17-21 d., dėl (duomenys neskelbtini) ligos 2009 m. gegužės 25-26 d., dėl (duomenys neskelbtini) operacijos 2012 m. sausio 18-23 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi konsultacijos tikslu.

12. Atsakovė teismo praÅ¡o nepriimti ieÅ¡kovės pateiktų papildomų dokumentų (įrodymų) ir jų nevertinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus dokumentus, tačiau nepraÅ¡o jų priimti, nenurodo priežasčių, kodėl Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik apeliacijoje. Dalis ieÅ¡kovės teikiamų medicininių dokumentų apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę yra iÅ¡duoti 2002-2005 m. laikotarpiu, kuris nėra reikÅ¡mingas sprendžiant ieÅ¡kinio senaties, prasidėjusios 2006 metais ir pasibaigusios 2016 metais, atnaujinimo klausimÄ . IÅ¡ pridėtų dokumentų turinio matyti, kad jie egzistavo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, todėl ieÅ¡kovė galėjo juos pateikti anksčiau.

13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Ä®rodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , užtikrinti sÄ Å¾iningÄ bylinėjimÄ si (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

14. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliantės pateiktų įrodymų nėra susiję su ginčo aplinkybėmis – ieÅ¡kovė atsakovės skolÄ sumokėjo 2006 m. spalio 30 d., o teikia 2002-2005 metų duomenis apie sveikatÄ , pažyma apie gydymÄ si dėl (duomenys neskelbtini) mazgų 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d. byloje jau yra, o ieÅ¡kovės kreipimasis konsultuotis dėl (duomenys neskelbtini) skausmo 2021 m. rugsėjo 2 d. nepatvirtina aktualių aplinkybių ieÅ¡kinio senaties laikotarpiu, pastarieji įrodymai į bylÄ nepriimtini (CPK 180 straipsnis).

Nors visi kiti duomenys apie sveikatÄ galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentus jie į bylÄ priimtini. Dėl apeliacinio skundo argumentų 15. Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reglamentuoja CK 1.127 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

16. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016, 23 punktas).

17. Paskola atsakovei suteikta ir laidavimo sutartis sudaryta 2006 m. kovo 16 d., paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2009 m. kovo 16 d., ieÅ¡kovė laiduotojos prievolę savo iniciatyva įvykdė 2006 m. spalio 30 d., į teismÄ kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., praleidusi deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimo apie tai, kad realiai paskolos gavėja buvo ieÅ¡kovė (atsakovė paskolÄ paėmė jos reikmėms), todėl, gavusi iÅ¡ atsakovės pinigus už parduodamÄ namÄ , paskolÄ ir padengė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is atsikirtimas nepagrįstas – atsakovė neginčijo paskolos ir laidavimo sandorių kaip apsimestinių, nepateikė įrodymų apie tai, kad jai suteiktos paskolos pinigus bÅ«tų perdavusi ieÅ¡kovei. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laiduotojai, už atsakovę prievolę įvykdžiusiai 2006 m. spalio 30 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2006 m. spalio 30 d. ir kad Å¡iai teisei ginti ieÅ¡kovė yra praleidusi 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas sprendė, kad Å¡is terminas yra praleistas ir jį skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 16 d.

19. Atmestini apeliantės argumentai, jog apie Å¡ioje byloje ginamÄ savo, kaip laiduotojos, regresinio reikalavimo teisę ji sužinojo iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimo 2017 m. spalio 17 d. Klaipėdoje, kai Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla. IÅ¡ administracinės bylos Nr. 1-1241-132/2017 medžiagos bei iÅ¡klausius minėto teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, jog pareiÅ¡kėja (apeliantė nagrinėjamoje byloje) kvestionavo VÄ® Registrų centro atsisakymÄ iÅ¡taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruojant pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisę į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes yra įregistruota tik 355/685 dalys Å¡ios sklypo.

Teigė, kad nuosavybės teisės į sklypÄ priklauso tik jai, nes sklypÄ Ä¯sigijo 2004 m. balandžio 2 d. Pasikonsultavus su atsakove jis buvo padalintas į du sklypus, vieno sklypo 2/3 dalys parduotos J., 1/3 dalis atsakovei. 2007 m. gegužės 24 d. ji su atsakove ir jos sutuoktiniu pasirašė susitarimÄ , kad jai bus perleistos antrojo sklypo 33/193 dalys, tačiau atsakovė susitarimo nevykdė. Teismas nustatė, kad viso sklypo savininkai A. ir D. B. pareiÅ¡kėjai pardavė bÅ«tent 355/685 dalį žemės sklypo ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė. 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėja (apeliantė) teigė, kad D.

B. jai „nėra sumokėjusi už tÄ Å¾emę“, skundas ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai apie sklypo dalybas niekaip nesusiję su nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei suteikta paskola, kuriÄ ji grÄ Å¾ino kreditorei kaip atsakovės laiduotoja, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2017 m. spalio 17 d.

20. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie daugkartinius atsakovės raginimus grÄ Å¾inti kreditÄ , su kuo bÅ«tų galima sieti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ir bÅ«tų galima daryti prielaidÄ apie sÄ sajas tarp atsakovės neatsiskaitymo su ieÅ¡kove už parduotÄ Å¾emės sklypo dalį ir laiduotojos įvykdyto atsakovės skolos padengimo (nors pagrindo tokiai prielaidai nėra), aplinkybę, kad, kaip teigia ieÅ¡kovė, atsakovė jai nesumokėjo už žemę, ji sužinojo ne 2017 m. spalio 17 d. ir ne iÅ¡ atsakovės – tai žinojo visÄ laikÄ nuo pat sklypų perleidimo 2006 m. kovo 24 d. ar jos nurodomo 2007 m. gegužės 24 d. raÅ¡ytinio susitarimo, taigi deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra praleidusi ir tokiu atveju.

21. Apeliantė teigimu, apie tai, jog yra apgauta dėl žemės, iÅ¡ dalies sužinojo 2014 metais, kai kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo, o po to į policijÄ . IÅ¡ minėtos administracinės bylos ir Marijampolės apskrities VPK Jurbarko raj. PK 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo teisenos matyti, kad apeliantės argumentai apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ 2014 m. nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (atsakovė į policijÄ kreipėsi dėl ieÅ¡kovės grasinimų, susijusių su jų ginčais dėl žemės, dėl administracinėje byloje nustatytų aplinkybių jau pasisakyta).

22. IÅ¡ Jurbarko rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. PK-30-384/2014 matyti, kad 2014 m. sausio 19 d. į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kreipėsi dėl kaimyno V. J. veiksmų (tvoros dažymo su „atidirbtu“ tepalu, kuriuo jis aplaistė ieÅ¡kovės augalus, ir dėl smÅ«gių sudavimo). Kaimynas 2014 m. gegužės 26 d. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už smÅ«gių ieÅ¡kovei sudavimÄ , tačiau nei viena baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir V.

J. kaip nors susijęs su laiduotojos pareigos įvykdymu ir teise pareikÅ¡ti atgręžtinį ieÅ¡kinį atsakovei, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad į teismÄ nesikreipė bÅ«dama V. J. įbauginta. Jos teiginiai apie moralinį sužlugdymÄ hipotetiniai (pagal baudžiamosios bylos duomenis, V. J. sumušė ieÅ¡kovę dėl „užkabinėjimo“ prie tvoros, grasinimo „pasodinti“; jos kaip nukentėjusiosios teisės buvo apgintos; iÅ¡ nuteistojo ieÅ¡kovei buvo priteista neturtinė ir turtinė žala; ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos bÅ«sena kaip nors įtakojo neveikimÄ inicijuojant civilinę bylÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo).

23. Pagal CK 1.131 straipsnio antrÄ jÄ dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė gali bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

24. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti ketveriais metais praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra, nes ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie 2007, 2010, 2015 m. ir 2019 m. susirgimus, kurie nėra lėtinio tęstinio pobÅ«džio, nors nesikreipė į teismÄ tarp 2015-2019 metų ar kitu laiku. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieÅ¡kovės pateiktų medicininių duomenų, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino neįvertinęs jos susirgimų, operacijų, kad ligos lėtinės, o (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma, kad ieÅ¡kovei reikalinga ramybė, kurios neturėjo dėl atsakovės veiksmų.

26. Iš pirmosios instancijos teisme pateiktų medicininių pažymų matyti, kad 2007 m. kovo 14 -19 d. ieškovė gydėsi ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 17-22 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 13-20 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d.- vasario 13 d. dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 16 d. jai atlikta (duomenys neskelbtini) magnetinio rezonanso tomografija, 2019 m. spalio 22 d. rekomenduotas stacionarizavimas (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. lapkričio 28 d. - gruodžio 18 d. gydėsi ligoninėje.

IÅ¡ medicininiuose dokumentuose nurodytos susirgimų trukmės matyti, jog jie yra trumpalaikiai, nėra specialistų įrašų apie lėtinį Å¡ių susirgimų pobÅ«dį, jų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad dėl tokių susirgimų ieÅ¡kovė deÅ¡imt metų iki 2016 m. spalio 30 d. ar netgi iki 2019 m. kovo 16 d. negalėjo inicijuoti civilinės bylos iÅ¡kėlimo. 2019 metų sirgimo duomenys bylai nėra aktualÅ«s. AnalogiÅ¡kai vertintini apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie gydymÄ si dėl (duomenys neskelbtini) ligos 2009 m. gegužės 25-26 d., dėl (duomenys neskelbtini) operacijos 2012 m. sausio 18-23 d., dėl (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 19d. - vasario 13 d.

Apeliantė nepateikė specialistų vertinimų, kuriais remiantis bÅ«tų galima sutikti su jos teiginiais apie tokio sunkumo sveikatos bÅ«klę, kuri iÅ¡tisus keturiolika metų eliminavo ieÅ¡kovės galimybę kreiptis į teismÄ .

27. Apeliantės nurodomÄ nenorÄ gadinti santykių su atsakove, dėl kurio ji nesikreipė į teismÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, paneigia kitų teisminių procesų inicijavimas (2016 m. rugsėjo 2 d. ji buvo pareiÅ¡kusi atsakovei ieÅ¡kinį Jurbarko raj. apylinkės teisme dėl įpareigojimo vykdyti 2007 m. gegužės 24 d. susitarimÄ dėl žemės, iÅ¡kėlė administracinę bylÄ , kt.).

28. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovės nurodyti sveikatos sutrikimai, egzistavę laikotarpiu nuo 2006-2016 metų, netrukdė jai inicijuoti ir vykdyti pirmiau minėtų ikiteisminių ir teisminių procesų metų (teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra 2016 m. spalio 30 d., Å¡is vertinimas gali bÅ«ti taikomas ir laikotarpiui iki 2019 m. kovo 16 d.). Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė negalėjo į teismÄ kreiptis pati, Å¡iÄ savo teisę galėjo realizuoti pasinaudodama atstovo (advokato) pagalba, kuria minėtuose ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose ir naudojosi. Kartu tai paneigia ir apeliantės teiginius apie tinkamo iÅ¡silavinimo neturėjimÄ ir nesuvokimÄ , jog skolos priteisimui nėra ieÅ¡kinio senaties.

29. Atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad netenkinus jos reikalavimų, byloje nebuvo užtikrintas dviejų viešųjų interesų pusiausvyros principas. Pirma, Å¡alių ginčas nėra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Antra, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

30. Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 31. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovė patyrė 600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Jos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Edita Šliumpienė