20b87cc3-b8bc-49f4-a8fb-e8b8d2e27b3f · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                            Civilinė byla Nr. 2A-252-278/2013 Teisėja Ledina Šinkūnienė                                               Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija  (S)                                                                                      29.4; 30.9.1; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N  U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. balandžio 17 d.

 Panevėžys       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Laimanto MisiÅ«no, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-504/2013 pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei J. D., tretiesiems asmenims VÄ® Registrų centras, Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė A. S. nurodė, kad po tėvo J. D. mirties ji paveldėjo 1/3 dalį tėvo palikimo, į kurį įregistravo savo daiktines teises.

Nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2008-03-28 prie paveldėto namo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ valstybės įsigijo namų valdos žemės sklypo 397/1193 dalį, sudarančiÄ 397 m2 ploto, kuris atitiko jos turimÄ gyvenamojo namo nuosavybę. Teigė, jog su atsakove J. D. negali gera valia pasidalinti paveldėto turto. Prašė teismÄ nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu prie paveldėtų pastatų (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal V. K. projektavimo įmonės „Namas“ paruoÅ¡tÄ projektÄ , jai skiriant nuosavybės teise priklausančias 73 m2 ir 249 m2 sklypo dalis, projekte žymimas A1, A2 ir  1/3 dalis (75 m2) bendro naudojimosi 225 m2 žemės sklypÄ , žymimÄ indeksu „C“.

Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti jai privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1/3 dalį - 14,13 m2 ploto kambarį, projekte žymimÄ 1-6, namo palėpėje esančiÄ 16,33 m2 patalpÄ (1-10) bei  po 1/3 dalį bendro naudojimo patalpų: 1,48 m2 koridoriaus 1-1 ir 8,17 m2  virtuvės 1-2, laiptų į palėpę ir prie jų esančių patalpų 1-8, turinčių 1,20 m2 ploto, 11,23 m2 ploto rÅ«sio bei bendro naudojimo kiemo įrenginių – kiemo Å¡ulinio ir tualeto, esančio Å«kiniame pastate, Å«kio pastato 2 J1/p (pietvakarinę dalį 2,23 x 4,70).

Atsakovei J. D. pripažinti nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo patalpas 1-3, 1-4, 1-5, 1-9, turinčias viso 63,58 m2 ploto, 2/3 dalis gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų R-1, 1-1, 1-2, 1-7, 1-8, kurių bendras plotas 25,36 m2, 2/3 dalis Å«kinio pastato (Å¡iaurės-rytinę dalį, 4,05 x 4,70), savavaliÅ¡kai pastatytÄ malkinę 3I1/ž; 2/3 dalis bendro naudojimo kiemo įrenginių bei įpareigoti atsakovę, kaip namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkę ir valstybinės žemės sklypo nuomininkę, sutikti su projekte nustatyta naudojimosi tvarka ir pasiraÅ¡yti plano projekte.

Atsakovė J. D. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismÄ nustatyti Å¡alių naudojimosi tvarkÄ pastatais ir žemės sklypu pagal architektės D. V. projektÄ - ieÅ¡kovei  A. S. skiriant privačios nuosavybėn 309,5 m2 sklypo, plane žymimo indeksu B ir bendram naudojimui 87,85 m2 sklypo dalį (A2), o jai naudojimuisi skirti 707,80 m2 sklypo dalį, žymima indeksu C-D ir bendram naudojimui 87,85 m2 sklypo dalį (A2); atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieÅ¡kovei A. S. privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 1/3 dalį pagal paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to planÄ , skiriant naudojimuisi 13,56 m2 ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ 1-3 ir 4,53 m2 ploto patalpÄ 1-4 bei pastogėje esančiÄ 25,68m2 patalpÄ 1-9;

A. S. paskirti po 1/3 dalį bendro naudojimo kiemo įrenginių - kiemo Å¡ulinio k ir tualeto, esančio Å«kiniame pastate, 1/3 dalį Å«kinio pastato (pietvakarinę dalį 2,23 x 4,7); jai  privačios nuosavybės teise  skirti 2/3 d. gyvenamojo namo pagal paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to ir pastogės planus, paskiriant gyvenamÄ sias patalpas 1-2  (8,17 m2), 1-5 (19,81 m2), 1-6 (14,13 m2) ir 1-7 (3,28 m2) pirmame aukÅ¡te ir pastogėje esančiÄ patalpÄ 1-10 (16,33 m2);  rÅ«sį 11,23 m2, 2/3 dalis Å«kinio pastato 2 I1/p (rytinę dalį, 4,47 x 4,7), savavaliÅ¡kai pastatytÄ malkinę 3I1/ž, 2/3 kiemo įrenginių; bendro naudojimo teise Å¡alims paskirti patalpas 1-1 (l,48 m2) ir 1-8 (l,20 m2).

Nurodė,  jog jos pasiÅ«lytas namo su pastoge pasidalinimo planas yra iÅ¡samus ir tinkamiausias abiems Å¡alims. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieÅ¡kovei A. S. privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pagal architektės D. V. paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to planÄ ir nuosavybėn  skyrė patalpas, plane pažymėtas indeksu l-3 (13,56 m2) ir 1-4 (4,53 m2) bei pastogėje esančiÄ patalpÄ 1-9 (25,68 m2 ); atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei J.

D. privačios nuosavybės teise skyrė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis, pagal architektės D. V. paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo pirmo aukÅ¡to ir pastogės planus, patalpas, plane žymimas indeksu l-2 (8,17 m2), l-5 (19,81 m2),  1-6 (14,13 m2), l-7 (3,28 m2), pastogėje esančiÄ patalpÄ 1-10 (16,33 m2 ) bei rÅ«sį R-l (11,23 m2); bendram naudojimui paskyrė A. S. 1/3 dalį nuosavybės teise priklausančių ir 2/3 dalis J. D. nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 (l,48 m2)  ir l-8 (l,20 m2); ieÅ¡kovei A.

S., prie paveldėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal architektės D. V. paruotÄ sklypo planÄ - ieÅ¡kovei A. S. paskyrė privačios nuosavybėn 309,5 m2 sklypo dalį, žymimÄ indeksu B  ir 87,85 m2, plane žymimo A2, skirto bendram naudojimui. Atsakovei J. D. naudojimuisi paskyrė 707,80 m2 žemės sklypo, žymimo indeksu C-D ir  87,85 m2 bendram naudojimui paskirto sklypo, žymimo indeksu A2. Teismas konstatavo, kad atsakovės siÅ«lomas atidalijimo projektas, sprendžiant ginÄÄ dėl gyvenamojo namo patalpų padalijimo, yra optimaliausias, nes tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei sudarytų galimybę geriau įgyvendinti savo teises, naudojantis joms priklausančia nuosavybe.

Nustatė, kad ūkinis pastatas yra vientisas pastatas, jame nėra suformuotų konkrečių patalpų, kurias prašo ginčo šalys padalinti, teismo sprendimas nebūtų įvykdomas, todėl ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato atmetė. Nurodė, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl viešajame registre įregistruoto kiemo statinio tvoros. Konstatavo, jog ginčo šalys po 1/3 dalį šulinio, kaip savo nuosavybę yra įregistravusios paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po tėvo mirties, o atsakovė, priėmusi motinos J.

D. palikimÄ , įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį Å¡ulinio, priklausiusiÄ J. D., todėl Å¡alims praÅ¡yti teismÄ paskirti nuosavybėn ieÅ¡kovei 1/3 dalį Å¡ulinio, o atsakovei – 2/3 dalis Å¡ulinio, nėra jokio pagrindo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad apsirÅ«pinti vandeniu bendraturtės gali tik naudojantis Å¡uliniu, kuris yra nedalus, todėl Å¡ulinys paliktinas bendram naudojimuisi. Nustatė, kad pagal kadastrinių matavimų bylÄ , jokių duomenų apie Å¡alių praÅ¡omÄ atidalinti tualetÄ nėra.

Kadangi Å¡alys tualetÄ Ä¯vardina kaip kiemo įrenginį, esantį Å«kiniame pastate, Å¡alių reikalavimai dėl tualeto padalijimo laikomi nepagrįstais ir atmestinais, nes Å«kinis pastatas vientisas, jame nėra suformuota jokių patalpų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių praÅ¡oma priskirti atsakovei savavaliÅ¡kai pastatyta malkinė, kurios kadastriniai duomenys neįraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir statybos pabaigos metai 2012, nebuvo paveldėta, o duomenų, kad Å¡alys statinį bÅ«tų valdžiusios bendrÄ ja daline nuosavybe, nėra, todėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl malkinės atmestini, pastarajam nesant ginčo dalyku.

Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pateiktas žemės sklypo pasidalijimo tarp bendrasavininkų planas racionalesnis, labiau užtikrinantis Å¡alių teises netrukdomai naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl Å¡ioje dalyje tenkintinas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas. Teismas atmetė ieÅ¡kinį dalyje dėl įpareigojimo atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus – pasiraÅ¡yti ant plano projekto kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pareikÅ¡tu reikalavimu, nenurodė, kokį planÄ turėtų pasiraÅ¡yti atsakovė ir tokio reikalavimo neprašė tenkinti teismo posėdžio metu.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. S. praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės  teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, jog jai priskirta veranda laikytina atviro tipo veranda, nes patalpa neturi nei langų, durų, grindų, todėl negali bÅ«ti įskaitoma į bendrÄ jį plotÄ , kas nepagrįstai jai sumažinta prisklausančio ploto dalį. Teigia, jog bÅ«tina patikslinti VÄ® Registrų centro duomenis ir tik tuomet dalinti patalpas.

Be to, nurodo, kad jai priskirtoje namo dalyje nėra krosnies patalpų apšildymui ir laiptų, patekimui į palėpės patalpas. Nurodo, jog timas nepasisakė dėl J. D. siūlymo dvejus metus naudotis laiptais į palėpę ir  dėl 1 000 Lt kompensacijos laiptų įrengimui. Teigia, jog minėto klausimo neišsprendus, atsakovė geruoju to nepadarys ir ji negalės naudotis savo turto dalimi. Nurodo, jog teismas nepasisakė ir dėl ūkinio pastato, jame esančių patalpų padalijimo, nes pastate esančios patalpos nėra tinkamai įteisintos kadastrinių matavimų byloje.

Teigia, jog atliekant Å«kinio pastato matavimus, nebuvo patekta į pastato vidų, todėl teisingam ir visiÅ¡kam turto pasidalijimui bÅ«tina atlikti Å«kinio pastato inventorizacijos patikslinimÄ . Nurodo, jog jai priteisto turto dalis atitinka ploto priklausančiÄ dalį, tačiau neatitinka bendrosios turto vertės 1/3 daliai, todėl nori teismui pateikti naujÄ pasidalinimo variantÄ . Atsakovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Teigia, kad bendras namo plotas liko nepakitęs ir apskaičiuotas su veranda nuo namo įregistravimo vieÅ¡ajame registre.

Nurodo, kad reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė pageidavo gauti verandÄ ir iÅ¡ verandos įeinamÄ kambarį. Teigia, jog užėmusi Å¡ias patalpas prieÅ¡ penkis su puse metų, ieÅ¡kovė jomis nesirÅ«pino, todėl supuvo langai ir durys, todėl nesÄ Å¾iningai reiÅ¡kia pretenzijas į jos naudojamas, suremontuots patapas. Nurodo, kad  teismas pagrįstai vadovavosi architektės D. V. paruoÅ¡tu turto atidalinimo planu, o atlikus namo inventorizacijÄ , padidėjo palėpėje medinėmis pertvaromis atskirtos patalpos, iÅ¡ kurių didesnė nei priklauso dalis tenka ieÅ¡kovei.

Teigia, jog ieÅ¡kovė turi galimybę savo namo dalį apÅ¡ildyti, nes dÅ«mtraukis stovi tarp virtuvės ir ieÅ¡kovei skirto kambario sienos kampe. Mano, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog negalės patekti į palėpės patalpas, nes bendrojo naudojimo patalpas teismas skyrė naudotis pagal architektės paruoÅ¡tÄ namo ir bendrojo naudojimo patalpų atsidalinimo planÄ . Mano, jog teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ieÅ¡kovei privačion nuosavybėn paskiriama 1/3 d. Å«kinio pastato pietvakarinė dalis, o tualetas ir Å¡ulinys palikti bendram naudojimuisi.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos RokiÅ¡kio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo pagrįstumo klausimÄ iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad pagal 2008-03-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovei A. S. priklauso 397/1193 žemės sklypo dalys, o faktine 796/1193 valstybinės žemės sklypo dalies naudotoja yra atsakovė, su kuria nesudaryta nuomos sutartis. Nurodo, kad atsakovė J. D. dalies žemės sklypo nuomininke ar savininke taps sudarius nuomos ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Teigia, kad neišsprendus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo klausimo, negalima išspręsti šalių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiÅ¡kai, o bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. CK 4.75 straipsnis, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų patenkinimo kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita, o ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do.

Lietuvos Aukščiausiasis  Teismas yra nurodęs, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003; Nr. 3K-3-485/2005; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė A. S. nurodo, kad ji ir sesuo J. D. nesutaria dėl joms nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų naudojimosi tvarkos ir prašė atidalinti paveldėtÄ turtÄ . IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė teismui pateikė pasidalijimo projektus ir kiekviena jų prašė atidalinti nuosavybe priklausančiÄ turto dalį, siekiant nustatyti kuo mažiau bendro naudojimosi patalpų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1998-05-22 mirus J.

D., jo turtÄ po 1/3 d. paveldėjo sutuoktinė J. D. ir dukros: J. D. ir A. S. (1 t., b.l. 43-45). PaveldėtÄ turtÄ , kuriam 1999-04-09 iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, sudarė gyvenamasis namas 1A1p, turintis 64,96 m2 bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas 2I/1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinys (buvęs kiemo įrenginys) 3H0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas kiemo įrenginys, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 44). Paveldėjimo teisės liudijimo 1999-04-09, Nr. 2R-1071 pagrindu, ieÅ¡kovė A.

S. 2006-07-26 įregistravo VĮ Registrų centras nuosavybę į 1/3 d. paveldėtų statinių (4 t., b.l. 46-48). Nustatyta, kad 2008-03-28 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, ieškovė A. S. iš Lietuvos Respublikos valstybės nusipirko 397/1193 dalių (0,0397 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-14). Atsakovė J. D. 1999-04-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2008-04-16 įregistravo savo nuosavybę į 1/3 d. paveldėtų statinių po tėvo J.

D. mirties, o 2009-08-31 mirus motinai J. D., priėmė jos palikimÄ ir paveldėjo 1/3 dalį motinai nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 92; 95-96,  4 t., b. 46-48, 132-136). 2012-07-12 atlikus žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas yra 119,4 m2 (4 t., b.l. 58-76). Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė J. D. gyvena name, jį prižiÅ«ri ir vykdo einamÄ jį remontÄ bei naudojasi Å«kiniais pastatais, o ieÅ¡kovė A.

S., atsakovės teigimu, name negyvena, po tėvo J. D. mirties, yra užėmusi 13,56 m2 gyvenamÄ jį kambarį pirmame aukÅ¡te, į kurį patenkama per verandÄ . Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neneigė ir ieÅ¡kovė, nurodžiusi, kad raktus nuo 1-3 kambario įėjimo iÅ¡ lauko ji pasiėmusi 2008-04-29 (4 t., b.l. 138-145). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirminiu ieÅ¡kiniu minėtas patalpas nuosavybėn bei visas palėpės patalpas ieÅ¡kovė prašė skirti jai, tačiau bylos nagrinėjimo metu A.

S. reikalavimus patikslino ir prašė nuosavybėn ir naudojimuisi skirti J. D. naudojamas 14,13 m2 patalpas pirmame aukÅ¡te bei 16,33 m2 patalpÄ palėpėje, viso 30,46 m2 arba 26 proc. viso ploto bei  po 1/3 d. virtuvės, koridoriaus patalpų, rÅ«sio, laiptų į palėpę ir prie jų esančios patalpos 1-8 bendram naudojimuisi (1 t., b.l. 1-4, 4 t., b.l. 41-44). Spręsdamas atidalijimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog optimaliausias patalpų atidalijimo pasiÅ«lymÄ yra pateikusi atsakovė bei įvertinęs, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės užimamų patalpų galima įrengti Å¡ildymÄ , prijungiant krosnelę prie virtuvės patalpose esančios krosnies bei iÅ¡ verandos įrengiant laiptus į antrÄ aukÅ¡tÄ , A.

S. paskyrė jos užimtas patalpas pirmame aukÅ¡te bei virÅ¡ Å¡ių patalpų esančiÄ Â didesnę palėpės patalpÄ . Nesutikdama su sprendimu Å¡ioje dalyje, A. S. teigia, jog teismas be pagrindo į jai priskirtÄ plotÄ Ä¯skaičiavo verandos plotÄ , nes veranda esanti atviro tipo. Pastatų plotų skaičiavimo tvarkÄ nustato LR Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas).

Minėto Reglamento 17 punkte nustatyta, kad gyvenamojo pastato bendrasis plotas apskaičiuojamas imant visų jame esančių patalpų, tarp jų – ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų sumÄ . Atidalinant dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto imamas visas bendras dalintino objekto plotas. Apeliantė nurodo, jog pagal Reglamento 12 punkto nuostatas atviros verandos plotas neįskaitomas. Minėtame punkte nurodoma, jog buto pagalbinis plotas yra visų buto patalpų, iÅ¡skyrus kambarius, verslo patalpas, rÅ«sius (pusrÅ«sius) ir garažus, plotų suma.

Å altų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų „šaltas“ atitvaras turinčių patalpų) plotai įskaičiuojami tik į buto (vieno buto namo) bendrÄ jį plotÄ . IÅ¡Â byloje esančių VÄ® Registro centras duomenų („Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija“) matyti, kad bendras namo plotas skaičiuojamas kartu su 4,53 m2 veranda (4 t., b.l. 58-76).

Byloje esančios gyvenamojo namo foto nuotraukos, planai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal projektÄ verandoje yra numatyti langai, o natÅ«roje jų įstatymui paliktos angos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Â atsakovė nurodo, kad  langus ir duris paÅ¡alino ieÅ¡kovė. Paminėti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tai yra uždara patalpa, kurios plotas pagrįstai įskaičiuotas į bendrÄ Â ieÅ¡kovei nuosavybėn skirtÄ patalpų plotÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti VÄ® „Registrų centras“ pateiktų kadastrinių matavimų byloje duomenis ir ginčo objekto plotÄ skaičiuoti A.

S. nurodyta tvarka. IeÅ¡kovei paskyrus 13,56 m2 patalpÄ ir verandÄ , pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė 25,68 m2 patalpÄ virÅ¡Â pirmo aukÅ¡to patalpų. Nors pirminiu ieÅ¡kiniu A. S. prašė jai skirti visas palėpės patalpas, tačiau tai pažeistų atsakovės teises ir interesus, nes jai nuosavybės teise priklauso 2/3 d. gyvenamojo namo. IeÅ¡kovei skirta patalpa dalinai yra virÅ¡ ieÅ¡kovei skirtos pirmo aukÅ¡to patalpos, kas atitinka protingumo interesus ir ateityje nesukels naujų ginčų rengiant atskirÄ laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengimÄ .

Kadangi ginčo name yra 119,40 m2 ploto, todėl ieÅ¡kovei, be bendro naudojimo patalpų, paskyrus 43,77 m2 ploto, pagal jai priklausančiÄ 1/3 nuosavybės dalį (39,8 m2), A. S. yra skirta didesnė dalis gyvenamojo ploto, todėl konstatuoti, jog yra pažeidžiamos apeliantės teisės, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantė nurodo, jog jai skirtose patalpose nėra krosnies patalpų apÅ¡ildymui. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovei skirta pirmame aukÅ¡te esanti 13,56 m2 patalpa ribojasi su dÅ«mtraukiu, o palėpės patalpoje yra kaminas, todėl įvertinus, jog ieÅ¡kovė patalpomis realiai Å¡iuo metu nesinaudoja, darytina iÅ¡vada, jog A.

S. turi galimybė įsirengti Å¡ildymo įrenginį patalpoms apÅ¡ildyti. Atsakovė J. D. nurodė, jog  naudojamas  patalpas ji apÅ¡ildo kieto kuro katilu, įsigytu asmeninėmis lėšomis, kurio įrengimui ieÅ¡kovė skirti lėšų atsisakė, todėl apeliantės nuosavybėn skyrimas atsakovės naudojamų suremontuotų patalpų, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (4 t., b.l. 9-13; CK 1.5 str.).  IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad palėpės patalpos nėra pilnai įrengtos, tačiau tuo pagrindu ieÅ¡kovei skirti papildomai atsakovės suremontuotas pirmo aukÅ¡to patalpas taip pat nėra pagrindo, nes palėpės patalpa, skirta atsakovei taip pat neįrengta.

Bendram naudojimuisi paskyrus Å¡alims laiptus į antrÄ aukÅ¡tÄ bei patalpas 1-1, 1-8, priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už atskirų laiptų įrengimÄ , teismui nebuvo pagrindo, nes pasiÅ«lymas dėl kompensacijos buvo teikiamas kaip alternatyva. Liudytojas V. K., apeliantės praÅ¡ymu paruošęs žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo projektÄ , nurodė, jog yra techninės galimybės, įrengti atskirus laiptus  į antrÄ jį aukÅ¡tÄ (2 t., b. l. 121-124).

Ä®sirengti atskirus laiptus ketina ir pati ieÅ¡kovė, todėl iÅ¡sprendus laiptų įrengimo  klausimÄ , Å¡alys turės teisę ir  ateityje spręsti  dėl bendro naudojimo 1-1, 1-8 patalpų atsisakymo bei kompensacijos klausimus.   Ginčo Å¡alys prašė atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės  ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ indeksu 2J 1/p, ieÅ¡kovei priskiriant 1/3 d. pastato pietvakarinę dalį (2,23 m x 4,7 m dydžio), o atsakovei – 2/3 d. pastato rytinę dalį (4,47 m x 4,7 m dydžio).

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pastatas yra vientisas ir negalima jo atidalinti. Kolegija su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka, nes šalys yra įvardijusios joms tenkančias pastato dalis, nurodžiusios jo plotÄ . Ta aplinkybė, jog pastate nėra pertvarų, nesudaro pagrindo pastatÄ palikti tolimesnių ginčų objektu, nes Å«kinio pastato kadastriniai duomenys yra suformuoti ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre (4 t., b. l. 46-48). Nesant ginčo dėl pastato dalių, teismas be pagrindo atsisakė tenkinti Å¡alių reikalavimus.

Dėl paminėto, Å¡ioje dalyje sprendimas keistinas ir Å¡alisms skirtinos jų praÅ¡omos pastato dalys (CPK 185 str.). IÅ¡ Å¡alių pateiktų žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kio pastato pasidalijimo planų matyti, jog Å¡alys yra nurodžiusios, kad Å«kiniame pastate yra įrengtas tualetas, dėl jo naudojimosi jokių ginčų nėra, be to, prašė teismÄ Â atidalinti ir Å¡ulinį. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad kadastrinių matavimų byloje nėra jokių duomenų apie praÅ¡omÄ atidalinti tualetÄ , o Å¡ulinį skyrė naudotis bendrai, tačiau minėto reikalavimo iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė.

Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kadangi rinkti naujų įrodymų byloje nereikia, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ esant pagrindui dalinai tenkinti aukščiau paminėtus Å¡alių reikalavimus, nustatytina, jog lauko tualetu bei Å¡uliniu, kurie nėra dalÅ«s, Å¡alys turi naudotis bendrai.

Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl jai tenkančios gyvenamojo namo dalies vertės. Iš byloje esančios  atsakovės J. D. pateiktos turto įvertinimo preliminarios išvados dėl turto vertės, matyti, kad gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 47 000 Lt, iš jų gyvenamojo namo vertė 45 600 Lt (1 t., b.l. 136). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-06-06 duomenimis ginčo statinių vidutinė rinkos vertė 42 274 Lt, iš jų gyvenamojo namo vertė 31 358 (4 t., b. l. 46-48).

VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012-07-12 sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 45 993 Lt (neįskaičius savavališkai pastatytos malkinės), iš jų gyvenamojo namo vertė 43 400 Lt. Įvertinus, jog apeliantei tenkanti gyvenamojo namo dalis (13,56 m2 + 4,53 m2 + 25,68 m2 = 43,77 m2), be bendrai skirtų naudotis patalpų, viršija 1/3 dalį bendro namo ploto, darytina išvada, jog ir  bendra A. S. atidalinto turto vertė viršija 1/3d. bendro turto vertės. Be to, šalims paskirtos patalpos antrame aukšte yra lygiavertės, t.y., neįrengtos, todėl jų įrengimui abi šalys turės išlaidų.

IeÅ¡kovei skirtos patalpos pirmame aukÅ¡te, kurias ji užsirakino 2008 m. nebuvo prižiÅ«rimos jos pačios, todėl  jų bÅ«klė negali bÅ«ti lyginama su atsakovei skirta patalpų dalimi. Dėl paminėto, priteisti kompensacijÄ teismui nebuvo pagrindo. Teigdama, jog nesutinka su priimtu sprendimu dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo, apeliacinės instancijos teismui naujo pasiÅ«lymo ieÅ¡kovė nepateikė, o įvertinus, kad ieÅ¡kinys teisme yra gautas dar 2008-09-10, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nėra pagrindo.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, sprendimas dalyje dėl ūkinio pastato, šulinio ir tualeto atidalijimo keistinas ir šalių reikalavimai šioje dalyje dalinai tenkintini (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovės A. S. ieškinys tenkintinas 30 procentų,  o atsakovės J. D. priešieškinys 90 procentų, atitinkamai keistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė A. S. patyrė bylinėjimosi išlaidų - 126 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 6-7), 40 Lt išlaidų antstolei (1 t., b. l. 15), 500 Lt išlaidų E. R.

įmonei už geodezinius matavimus ir planų sudarymÄ (1 t., b. l. 16), 4 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b.l. 18, 108), nuo 2012-03-02 ieÅ¡kovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, (4 t., b. l. 6-7, 125). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje buvo teikiamas ieÅ¡kinys, atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį, vyko daugiau nei 10 teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovės atstovai, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovės J.

D. ieškovės naudai priteistinos 38 Lt žyminio mokesčio, 1 350 Lt atstovavimo išlaidų, 162 Lt kitų būtinų išlaidų, iš viso 1 550 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teisme atsakovė J. D. patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 109), nuo 2010-12-20 jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl priešieškinį patenkinus, iš ieškovės A.

S. atsakovės naudai priteistinos 1 350 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (3 t., b. l. 47-48, 129, 145; 4 t., b. l. 137; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.). SprendimÄ iÅ¡ dalies pakeičiant, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos tikslintinos (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovei A. S. ir atsakovei J. D. rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ biudžeto (CPK 96 str. 4 d., 5 t., b. l. 3-4, 8, 14),).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės A. S. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimÄ dalyje dėl Å«kinio pastato, Å¡ulinio, tualeto atidalijimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pakeisti ir sprendimÄ iÅ¡dėstyti sekančiai: IeÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį ir J. D. prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinti iÅ¡ dalies. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieÅ¡kovei A.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/3 dalį, pagal D. V. paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo patalpų pasidalijimo planÄ , ir paskirti 13,56 m2 ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu l-3  ir 4,53 m2 ploto patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-4  bei pastogėje esančiÄ 25,68 m2 ploto patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-9; Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieÅ¡kovei A.

S. nuosavybės teisę į 1/3 dalį Å«kinio pastato, pažymėto indeksu 2J 1/p, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pietvakarinę dalį (2,23 m x 4,7 m dydžio). Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir paskirti atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis pagal D. V. paruoÅ¡tÄ gyvenamojo namo patalpų pasidalijimo planÄ , nuosavybėn paskiriant gyvenamÄ sias patalpas, plane pažymėtas indeksais l-2 (8,17 m2), l-5 (19,81 m2), 1-6 (14,13 m2), l-7 (3,28 m2) ir pastogėje esančiÄ 16,33 m2 patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-10; rÅ«sį R-l (11,23 m2) bei 2/3 dalis Å«kinio pastato, pažymėto indeksu 2J 1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),  rytinę dalį (4,47 m x 4,7 m dydžio).

Bendram naudojimui paskirti A. S. 1/3 dalį nuosavybės teise priklausančių ir 2/3 dalis J. D. nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, pažymėtų indeksais 1-1 (l,48 m2) ir l-8 (l,20 m2), Å¡ulinį, nekilnojamojo turto registre pažymėtÄ 3H0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetÄ , esantį Å«kiniame pastate, pažymėtame indeksu 2J 1/p. IeÅ¡kovei A. S., prie paveldėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ taip, kaip nurodyta D.

V. paruoÅ¡tame sklypo plane: ieÅ¡kovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti privačios nuosavybės teise 309,5 m2 sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu „B“ (raudona spalva) ir 87,85 m2, plane pažymėto (A2) paskirto bendram naudojimui. Atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimuisi paskirti sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu „C – D“ 707,80 m2 ir bendram naudojimui paskirti 87,85 m2 dydžio sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu „A2“. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 550 Lt   (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. D. naudai (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 350 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija                                                                                 Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                                            Birutė Valiulienė