20b78a67-bec7-40b8-9cd6-31b66f5015fe · Vilniaus apygardos teismas

         Civilinė byla Nr. 2A-249-392/2018         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32085-2015-5         Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

E. (A. E.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. E. ieÅ¡kinį atsakovui N. M. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto ir atsakovo N. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. E. dėl buto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų N. M., O. B. (O. B.), Vilniaus miesto 24 notarų biuras. Teisėjų kolegija             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovÄ N. M. su visu jo turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ieÅ¡kovui minėtas butas priklauso nuosavybės teise pagal 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria buvo sutarta ir tai, kad atsakovas gyvens bute dar 3 metus, mokės mokesčius už paslaugas. Trijų metų terminas pasibaigė, tačiau atsakovas iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė ir toliau geruoju buto neatlaisvina.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio reikalavimus ne kartÄ tikslino ir kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Eur už atliktus buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

Nurodė, kad atsakovas, gyvendamas bute per 15 metų sumokėjo ieÅ¡kovui reikÅ¡mingÄ sumÄ turtui iÅ¡saugoti – 30 000 JAV dolerių skolai padengti ir butui iÅ¡pirkti daugiau nei 180 000 JAV dolerių. Atsakovas visÄ laikÄ kas mėnesį mokėjo ieÅ¡kovui po 500 JAV dolerių nuomos mokestį ir 500 JAV dolerių butui iÅ¡pirkti. Be to atsakovas atliko buto kapitalinį remontÄ ir esmingai pagerino butÄ .IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog 2001 m. lapkričio 27 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas preliminarus susitarimas, kad 2002 m. lapkričio 1 d.

– 2002 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu Å¡alys sudarys ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį ir už butÄ atsakovas sumokės ieÅ¡kovui 56 500 JAV dolerių. Atsakovas susitarimo neįvykdė ir jame nurodytos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo. Atsakovas reikalauja priteisti 40 000 Eur buto pagerinimo iÅ¡laidų, nors pats teigia, jog jis yra tikrasis buto savininkas ir kaip Å¡io reikalavimo pagrindÄ nurodo pareigÄ grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo įgytÄ turtÄ bei nuomininko teisę į iÅ¡sinuomoto daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Jei atsakovas laiko save buto savininku, tai jis negali reikalauti atlyginti iÅ¡laidų už iÅ¡sinuomoto daikto pagerinimÄ . Å iuo atveju teisėtas buto savininkas yra ieÅ¡kovas, o atsakovas neginčija nuosavybės į butÄ Ä¯gijimo pagrindo – 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties. Dėl reikalavimo atlyginti buto pagerinimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas nurodė, jog Å¡alių nesiejo buto nuomos teisiniai santykiai, be to, nuomininkas įgyja teisę reikalauti kompensuoti buto pagerinimo iÅ¡laidas tik turėdamas nuomotojo leidimÄ pagerinimo darbams atlikti, o tokio leidimo nesant gali pasiimti tik tuos pagerinimus, kuriuos gali atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui.

Nepateikta įrodymų, kad vieÅ¡ajame registre buvo įregistruota ginčo buto nuomos sutartis. Atsakovui neatlygintinai naudojantis butu tokie santykiai gali bÅ«ti vertinami kaip panauda, o panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti jam perduotÄ daiktÄ , daryti jo einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ . IeÅ¡kovas jokio leidimo atsakovui atlikti bute kapitalinį remontÄ nedavė ir atsakovas su tokiu praÅ¡ymu į ieÅ¡kovÄ net nesikreipė. Atsakovo nurodyti namo laiptinės remonto darbai nesusiję su atsakovo nurodytais ginčo buto remonto darbais.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik formaliai nesiekiant jokių pasekmių, nes tuomet nėra aiÅ¡ku, kodėl Å¡alys 2001 m. lapkričio 27 d. sudarė preliminariÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie 1000 ar 500 JAV dolerių mokėjimus bei ieÅ¡kovo leidimÄ atlikti buto pagerinimus. Nurodė, kad 2000 m. gruodžio 7 d. buto pardavėju buvo atsakovas ir nebuvo fiksuojama, kokios bÅ«klės buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo perdavimo atsakovui metu bei vėliau, kai atsakovas toliau naudojosi butu.

IeÅ¡kovas ragino atsakovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, tačiau atsakovas nurodydavo vis kitas priežastis, dėl ko negali iÅ¡sikelti. Be to ieÅ¡kovas per savo pažįstamÄ apmokėjo susidariusį 1 751,28 Lt įsiskolinimÄ už ginčo buto Å¡ildymÄ . Atsakovas papildomai nurodė, kad Å¡alys žodžiu susitarė, jog butas pereis atsakovo nuosavybėn jų sutartomis sÄ lygomis ir ieÅ¡kovas iÅ¡ karto davė sutikimÄ atsakovui atlikti buto remontÄ , kurį atsakovas atliko ir jam nebuvo kompensuotos pagerinimo iÅ¡laidos.

Pretenzijas dėl iÅ¡keldinimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik 2015 m. IeÅ¡kovas matė, kad butas buvo remontuojamas. Atsakovas pateikė vertinimo iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ bute atliktų rekonstravimo ir apdailos darbų vertė sudaro 100 086 Eur, o ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2002 m. rugpjūčio 23 d. buvo 230 000 Lt. Atsakovas, per 15 metų laikotarpį kas mėnesį mokėdamas 1 000 JAV dolerių faktiÅ¡kai jį iÅ¡pirko iÅ¡ ieÅ¡kovo. Atsakovas melagingu vadina ieÅ¡kovo teiginį, jog jis niekada nebuvo davęs sutikimo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontÄ , t. y. pagerinimÄ .

Atsakovo teigimu, Å¡alių valia dėl buto pagerinimo buvo suderinta, o ieÅ¡kovo elektroniniai laiÅ¡kai tÄ greičiau patvirtina nei įrodo, kad ieÅ¡kovas iki 2015 metų reiÅ¡kė pretenzijas ir reikalavo iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto. IeÅ¡kovas, matydamas buto pagerinimus, prieÅ¡taravimų dėl to nereiÅ¡kė. Aplinkybė, jog AB bankas Snoras priėmė sprendimÄ suteikti 53 400 Eur paskolÄ buto pirkimui patvirtina atsakovo tikslÄ atpirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo butÄ . Atsakovas prašė tenkinti 2016 m. lapkričio 4 d. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 40 000 Eur turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo ir teigė, kad ieÅ¡kovas ir taip yra nepagrįstai praturtėjęs dėl reikÅ¡mingo buto pagerinimo bei atsakovo ieÅ¡kovui mokėtų kasmėnesinių įmokų.Trečiasis asmuo O.

B. nurodė, kad butas buvo parduotas pagal savininkų susitarimÄ ir už sutartÄ kainÄ . O. B. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ jam priklausančiÄ buto kainos dalį, ar buvo sumokėta atsakovui bei N. M., trečiajam asmeniui nėra žinoma. Trečiojo asmens žiniomis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki jo pardavimo ieÅ¡kovui A. E. buvo įrengtos įmonių, tarp kurių ir UAB „Vtormeta“, patalpos. Maždaug 1998 m. bute buvo padaryta remontas, ar atsakovas po buto pardavimo atlikinėjo kitus remontus, trečiajam asmeniui nėra žinoma.        II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ N. M. su visu jo turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovo N. M. ieÅ¡kovui priteisė 3 601 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. E. 40 000 Eur turto pagerinimo iÅ¡laidoms atlyginti ir 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, tačiau bylos nagrinėjimo metu dar ieÅ¡kinio reikalavimo neįvykdė – neiÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, nusprendė ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkinti.

Nustatė, kad po 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 2001 m. lapkričio 27 d. Å¡alys pasirašė susitarimÄ , kurio 1 punkte nurodyta, kad butas bus parduotas tokiomis sÄ lygomis, t. y. pilnas apmokėjimas 56 500 JAV dolerių ir pirkimo – pardavimo sutarties įforminimas bus atlikti nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2002 m. lapkričio 30 d. Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad pradelsus mokėjimÄ susitarimas anuliuojamas. 2000 m. gruodžio 7 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimu N. M. gyvens bute 3 metus, mokės mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei telefonÄ .

ButÄ pagal 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. AD – 4405 ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo N. M., jo sutuoktinės N. M. ir trečiojo asmens O. B., kuriems butas iki tol priklausė nuosavybės teise lygiomis dalimis. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui įgaliojus atstovauti atsakovÄ visais su butu susijusiais reikalais, labai tikėtina, jog atsakovas prašė ieÅ¡kovo duoti sutikimÄ atlikti ginčo bute kapitalinį remontÄ ir ieÅ¡kovas tokį sutikimÄ davė. Teismas įvertinęs paties atsakovo ir liudytojo S. K. paaiÅ¡kinimus bei tai, kad yra pasibaigęs tokio pobÅ«džio dokumentų saugojimo laikas, laiko labai tikėtinu, kad atsakovas turėjo ir reikiamÄ leidimÄ kapitaliniam buto remontui atlikti.Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu neprašė priteisti visos Vertinimo akte nurodytos rekonstravimo ir apdailos darbų 105 086 Eur sumos, o tik jų dalį – mažiau kaip pusės vertės, t. y. atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra mažesnis 31 655,50 Eur suma, nei Vertinimo akte nurodyta 71 655,50 Eur suma, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog toks reikalavimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Pripažino, kad atsakovo praÅ¡oma priteisti 40 000 Eur suma atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . IeÅ¡kovui nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, teismas vadovavosi atsakovo pateiktais Vertinimo akto duomenimis, specialisto D. K. paaiÅ¡kinimu ir konstatavo, jog atsakovas pagerino butÄ ir turi teisę reikalauti atlyginti atsakovo nurodytas iÅ¡laidas.Teismas sprendė, kad labai tikėtina, jog atsakovas iniciavo reikÅ¡mingus ginčo buto pertvarkymus ir remontÄ tikėdamasis, kad butas taps atsakovo nuosavybe, ko prieÅ¡ingu atveju, atsakovas nebÅ«tų daręs. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies: atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti arba palikti nenagrinėtÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas davė atsakovui sutikimÄ atlikti ginčo bute kapitalinį remontÄ visiÅ¡kai nepagrįsta, nes ji nepasitvirtina faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Byloje nėra raÅ¡ytinio Å¡alių susitarimo dėl ginčo buto pagerinimo (kapitalinio remonto atlikimo). IeÅ¡kovas nedavė atsakovui sutikimo atlikti ginčo buto pagerinimÄ . 2000 m. gruodžio 7 d. įgaliojimas ar ieÅ¡kovo atvykimai į LietuvÄ savaime to nepatvirtina. Ä®galiojimas nesuteikė atsakovui teisės spręsti klausimus dėl buto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atlikimo, nes toks pavedimas atsakovui įgaliojime nebuvo duotas. Liudytojos I. Ž. parodymus teismas turėjo vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti, nes liudytoja yra priklausoma nuo atsakovo, dirba įmonėje, kurios vadovas yra atsakovas.

Taip pat yra nepatikimi ir liudytojo S. K. parodymai. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu siejo geri tarpusavio santykiai ir tai leido teismui manyti, jog ieÅ¡kovas galėjo duoti atsakovui žodinį leidimÄ buto pagerinimui. Tai paneigia buto pirkimo – pardavimo sutartyje įraÅ¡yta sÄ lyga apie atsakovo neatlygintinÄ gyvenimÄ ginčo bute 3 metus, 2001 m. lapkričio 27 d. preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovas leido atsakovui atlikti ginčo buto pagerinimo darbus, todėl teismas nepagrįstai laikė šį faktÄ Ä¯rodytu.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo statybos leidimÄ , yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis turėjo nustatytos formos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ atlikti ginčo buto kapitalinį remontÄ (rekonstrukcijÄ ). IeÅ¡kovo nuomone nėra pakankamai leistinų įrodymų, kad teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ apie tai, jog atsakovas turėjo statybos leidimÄ atlikti buto kapitalinį remontÄ , o tai yra pakankamas pagrindas atmesti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kokie atsakovo atlikti darbai laikomi daikto pagerinimu, tačiau teismas tik bendrai sprendime nurodė, kad atsakovas žymiai pagerino butÄ , bet nekonkretizavo kokius darbus, nurodytus Vertinimo akto lokalinėje sÄ matoje, teismas laikė buto pagerinimo darbais. Iki remonto bute buvo įrengtos biuro patalpos, kurias atsakovas vėliau pritaikė savo asmeniniams poreikiams, t. y. pakeitė buto patalpų iÅ¡planavimÄ , įrengė vonios kambarį gyvenamojo kambario sÄ skaita.

Atsakovo patirtos iÅ¡laidos, pritaikant butÄ savo poreikiams, nelaikytinos buto pagerinimu. Atsakovo atlikti normalios buto bÅ«klės palaikymo darbai negali bÅ«ti priskirti buto pagerinimo darbams. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų jo realiai sumokėtas pinigines lėšas ginčo buto remontui. Buto vertinimo aktas nepatvirtina realiai iÅ¡leistų lėšų dydžio, nes lokalinė sÄ mata yra tik galimų iÅ¡laidų apskaičiavimas, bet ne faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų įrodymas.

Teismas neteisingai nustatė priteistino žyminio mokesčio dydį. PrieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 40 000 Eur, jis buvo pateiktas teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl žyminio mokesčio suma sudaro 817 Eur, o ne 1 200 Eur.Be to atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovas gyvena Rusijos Federacijoje. Byla dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo nėra priskirta iÅ¡skirtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl atsakovo reikalavimus turi nagrinėti kompetentingi Rusijos Federacijos teismai.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Å¡alis siejo draugiÅ¡ki, geri santykiai. Susiklosčius sudėtingai situacijai reorganizuotoje UAB „Vtormeta“, kurios savininkas buvo atsakovas, siekiant iÅ¡saugoti ginčo butÄ (kad kreditoriai nenukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimo į ginčo butÄ ) buvo pasiraÅ¡yta tariama 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ginčo turtas buvo tariamai perleistas ieÅ¡kovui. Visais svarbiais, esminiais klausimais dėl ginčo buto (įskaitant ir kapitalinį remontÄ ) buvo kreipiamasi į ieÅ¡kovÄ ir formaliai praÅ¡oma jo sutikimo dėl buto ir ieÅ¡kovas tokį sutikimÄ suteikdavo.

Taigi, ieÅ¡kovas apie ginčo turtui atliekamÄ remontÄ Å¾inojo, sutikimas atlikti kapitalinį remontÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo gautas dar prieÅ¡ pradedant jį atlikti 2005 m. Atsakovo raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai ieÅ¡kovui patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo geri, grindžiami pasitikėjimu, verslo santykiai. Atsakovui, neturinčiam pagrindo manyti, jog ginčo turtas taps jo nuosavybe, nebÅ«tų buvę jokio pagrindo atlikti buto kapitalinio remonto darbus, artimus jo rekonstrukcijai. Atlikti remonto darbus ginčo turtui buvo reikalingas formalus ieÅ¡kovo sutikimas, kurį, kaip patvirtina iÅ¡dėstytos aplinkybės, elektroniniai laiÅ¡kai, atsakovas, siekiantis vėl tapti ginčo buto savininku, atsakovas gavo.

IeÅ¡kovas davė atsakovui sutikimÄ atlikti visus atliktus pagerinimo darbus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog remontÄ leidžiantis dokumentas atsakovui buvo iÅ¡duotas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl buto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovo, jo sutuoktinės ir trečiojo asmens ginčo butÄ , priklausiusį nuosavybės teise nurodytiems asmenims lygiomis dalimis.

Pirkimo – pardavimo sutarties 4 punkte nustatyta, kad Å¡alių susitarimu atsakovas gyvens tame bute 3 metus, mokės mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei telefonÄ . 2001 m. lapkričio 27 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudarytas preliminarus buto atpirkimo susitarimas, kurio 1 punkte nurodyta, kad butas bus parduotas atsakovui tokiomis sÄ lygomis, t. y. pilnas apmokėjimas 56 500 JAV dolerių ir pirkimo – pardavimo sutarties įforminimas bus atlikti nuo 2002 m. lapkričio 1 d. iki 2002 m. lapkričio 30 d.

Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad pradelsus mokėjimÄ susitarimas anuliuojamas. Tačiau preliminarus susitarimas nebuvo realizuotas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ buto, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Eur už atliktus buto remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡keldino atsakovÄ iÅ¡ ginčo buto, taip pat tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Eur turto pagerinimo iÅ¡laidoms atlyginti atsakovo naudai.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl buto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas davė sutikimÄ atlikti ginčo bute kapitalinį remontÄ .Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apeliantu, kad teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas davė atsakovui sutikimÄ atlikti ginčo bute kapitalinį remontÄ , nepatvirtina jokios faktinės bylos aplinkybės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnyje nustatyta, jog neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).Viena bÅ«tinųjų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , - tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ .

Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes Å¡iuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Ä®statymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra Å¡alių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktÄ naudojančiam asmeniui leidimÄ pagerinti daiktÄ , turi teisę detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti.

Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė aukščiau nurodytas byloje esančių įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas davė atsakovui sutikimÄ atlikti ginčo bute kapitalinį remontÄ .

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis bylos medžiaga darytina iÅ¡vada, jog atsakovas ginčo bute kapitalinį remontÄ atliko neturėdamas ieÅ¡kovo sutikimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys 2000 m. gruodžio 7 d. buto pirkimo - pardavimo sutartyje aptarė, jog atsakovas ginčo bute gyvens 3 metus, mokės mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas bei telefonÄ . 2000 m. gruodžio 7 d. įgaliojime, kuriuo atsakovas buvo įgaliotas atstovauti ieÅ¡kovÄ visais su butu susijusiais reikalais, detaliai nurodyta kokie įgaliojimai yra suteikiami atsakovui, t. y. dėl buto eksploatavimo, mokėti reikiamus mokesčius, bÅ«ti atstovu gaunant telefono abonento pokalbių iÅ¡klotines.

Taigi, nei sutartyje, nei įgaliojime nėra sutarta, jog atsakovui leidžiama atlikti buto kapitalinį remontÄ . IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad tarp Å¡alių nebuvo jokio raÅ¡ytinio susitarimo dėl ginčo buto kapitalinio remonto atlikimo. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog ieÅ¡kovas leido atsakovui daryti remontÄ . IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog Å¡alys dokumentuose detaliai susitardavo dėl visų papildomų sÄ lygų, t. y. kiek laiko atsakovas gyvens bute, kokie konkrečiai įgaliojimai suteikiami atsakovui, net iÅ¡skiriant (detalizuojant) teisę bÅ«ti atstovu gaunant telefono abonento pokalbių iÅ¡klotines, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių susitarimas dėl buto remonto, jei jis bÅ«tų pasiektas, bÅ«tų aiÅ¡kiai įtvirtintas.Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovas apie atliekamÄ remontÄ Å¾inojo, sutikimÄ davė prieÅ¡ pradedant remontÄ , pasak jo, tai patvirtina liudytojai I.

Ž. bei S. K.. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl sutikimo buvimo atlikti remonto darbus, padarė remdamasis iÅ¡imtinai atsakovo pozicija. Tačiau atsakovo paaiÅ¡kinimai kelia pagrįstų abejonių, nes jau sudarant ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį pats atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Tai patvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 2000 m. gruodžio 7 d. buvo pasiraÅ¡yta formali buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Å¡alių, siekiant iÅ¡vengti UAB „Vtormeta“ (atsakovas buvo įmonės direktorius) kreditorių pretenzijų nukreipimo į ginčo turtÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo.

Liudytojų I. Ž. ir S. K. parodymai taip pat vertintini kritiÅ¡kai. Liudytoja I. Ž. dirba atsakovo įmonėje ir nors, pasak atsakovo, liudytojos santykiai su ieÅ¡kovu yra draugiÅ¡ki, ji tik patvirtino, jog girdėjo pokalbį tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kurio metu ieÅ¡kovas leido atsakovui daryti remontÄ , bet negalėjo nurodyti kada vyko Å¡is pokalbis bei detalizuoti remonto leidimo apimties. Tuo tarpu liudytojas S. K. tik paaiÅ¡kino, jog atsakovas gyveno ginčo bute ir atliko remonto darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl ginčytinų aplinkybių nustatymo, pernelyg pasikliovė liudytojų parodymais.

Atsakovas teigia, kad turėjo statybos leidimÄ buto remonto darbams atlikti. Tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenurodė, jog toks dokumentas atsakovui buvo iÅ¡duotas, kadangi tokio pobÅ«džio dokumentų saugojimo laikas yra pasibaigęs. Pažymėtina, jog duodant leidimÄ pagerinti daiktÄ turi bÅ«ti apspręsta kokie darbai bus atliekami, kokius pagerinimus daikto savininkas leidžia atlikti, bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis, nes tik už tokius pagerinimus galima tikėtis iÅ¡laidų atlyginimo.

Vadinasi, kiekvienu atveju turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios apimties pagerinimo darbus leista atlikti. Atsakovas nepaaiÅ¡kino kokios konkrečiai apimties remonto darbams ieÅ¡kovas davė leidimÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių kada ieÅ¡kovas leido atsakovui atlikti buto kapitalinį remontÄ ir kokius remonto darbus leido atlikti, tik padarė iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad atsakovas prašė ieÅ¡kovo duoti sutikimÄ atlikti buto kapitalinį remontÄ ir tokį sutikimÄ ieÅ¡kovas davė.

Atsakovas atlikdamas remonto darbus, neturėdamas ieÅ¡kovo leidimo tokiems darbams, neaptardamas remonto darbų apimties ir bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį, rizikavo, nes tokiu atveju ieÅ¡kovas neprivalo atlyginti atsakovo turėtas iÅ¡laidas (CK 6.501 straipsnio 3 dalis). Panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

Kaip minėta, Å¡alys dar 2000 m. gruodžio 7 d. sudarė buto pirkimo -pardavimo sutartį, taigi atsakovas ginčo bute gyvena apie 18 metų, todėl privalėjo daryti ir remontÄ . Iki remonto ginčo bute buvo įrengtos biuro patalpos. Vėliau atsakovas ginčo butÄ pritaikė savo asmeniniams poreikiams – pakeitė buto patalpų iÅ¡planavimÄ ir atliko kitus remonto darbus. Atsakovas po kapitalinio remonto toliau gyveno bute ir naudojosi buto pagerinimais apie 13 metų, todėl remonto iÅ¡laidas turi prisiimti sau, juolab, kad remonto darbus atliko neturėdamas aiÅ¡kaus ieÅ¡kovo leidimo.

Apibendrinus tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovas buvo leidęs atsakovui atlikti ginčo buto remonto darbus. Kadangi nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , tai nėra pagrindo spręsti dėl kitų sÄ lygų buvimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantas nurodo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl teismas atsakovo reikalavimÄ turėjo palikti nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad bylÄ Lietuvos teisme iÅ¡kėlė pats ieÅ¡kovas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis yra atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui, kuris turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu (CPK 143 straipsnis) PrieÅ¡ieÅ¡kinio teismingumo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nereglamentuoja. Vadinasi, prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįstai iÅ¡nagrinėtas vienoje byloje su ieÅ¡kiniu.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Panaikinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, naikintina sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinos 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 817 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo ir 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ :Atsakovo N. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A.

E. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 817 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                                                                      Virginijus Kairevičius                                                                                                                                  Rūta Petkuvienė                                                                                                                                               Neringa Švedienė