20b3cd70-a31b-4cc2-9e49-5ffee4d53d02 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19065-808/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09566-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9.; 3.1.7.11; 3.2.6.1. (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui, atsakovei Ž. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje, veiklÄ vykdančios per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei Ž.

M. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1176,64 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovė su D. R. (toliau - draudėja) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00122039) (toliau - Draudimo sutartis), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) buvo apdraustas draudėjos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 30 d. draudėjos butas buvo užlietas vandeniu iÅ¡ aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovei.

Ä®vykį pripažinus draudžiamuoju ir apskaičiavus jo metu padarytÄ Å¾alÄ , draudėjai buvo iÅ¡mokėta 1195,28 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka (1281,28 – 86 (franÅ¡izė) = 1195,28 Eur). Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamÄ ja verte, iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimÄ , kuris tokiu atveju skaičiuojamas tik nuo medžiagų (o ne darbų). Kadangi draudėjos butas buvo remontuotas prieÅ¡ penkis metus iki įvykio (2015 m.), skaičiuotinas penkerių metų nusidėvėjimas, o taikant 0,8 proc. nusidėvėjimÄ per metus, nusidėvėjimo suma yra 18,64 Eur (medžiagos 466,08 Eur - 4 proc. (5 metai x 0,8 proc.) = 18,64 Eue).

Ä®vertinus nusidėvėjimÄ , įvykio metu draudėjai padaryta 1176,64 Eur dydžio žala (1195,28 – 18,64 = 1176,64), kuriÄ atsakovė turi sumokėti. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad laiptinėje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durų, yra medžio drožlių plokÅ¡tės griovelis, už kurio yra kažkoks vamzdis. Nuotraukose aiÅ¡kiai matomos didelės vandens dėmės ir medžio drožlių plokščių deformacijos ir tai audros vandens nutekėjimas nuo stogo.

Vamzdis periodiÅ¡kai užsikemÅ¡a, prasiveržęs vanduo patenka į grindų plokÅ¡tes, o per jas - į artimiausių butų koridorius. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) drėgnos grindys prieÅ¡kambario koridoriuje galėjo bÅ«ti iÅ¡ kito Å¡altinio. Apliejimų pasitaikė ir anksčiau, gal 2000 metais. Jeigu ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindų per trumpÄ laikÄ (porÄ valandų) bÅ«tų iÅ¡lietas vanduos, toks potvynis negalėtu nepalikti dėmių ir pėdsakų ant sienų ir baldų, o iÅ¡ nuotraukų to nesimato.

Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pasirengimas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. IeÅ¡kovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija draudžiamojo įvykio fakto ir padarytos žalos dydžio, tačiau nepagrįstai neigia, kad draudėjos butas buvo užlietas iÅ¡ jos (atsakovės) buto. Draudėjos buto apžiÅ«ros akte nurodyta, kad užlietos buto koridoriaus lubos, sienos, grindys bei svetainės grindys (ties vonios ir tualeto patalpa), o Å¡ias aplinkybes įrodo į bylÄ pateiktos nuotraukos.

Atsakovė neneigia, kad jos butas (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra virÅ¡ draudėjos buto (Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudėja informavo ieÅ¡kovę apie įvykio laikÄ - apie 3 val. nakties. Kartu su draudėja gyvenantis E. R., patekęs į atsakovės butÄ , matė kaip jame gyvenantys nuomininkai nuo buto grindų rankÅ¡luosčiais rinko vandenį. Ä®vykio priežastis buvo atsakovės buto sanitariniame mazge per klozeto bakelį iÅ¡tekėjęs vanduo. Po E. R. apsilankymo atsakovės bute, užliejimas liovėsi, todėl avarinė tarnyba nebuvo kviesta.

Atsakovė įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad vandens pratekėjimo Å¡altinį sÄ lygojo kitos priežastys. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė pateiktu tripliku iÅ¡ esmės palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis iÅ¡ esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. M. iÅ¡ esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu jos bute gyveno kitas asmuo - vyro pažįstamas, kurio duomenų nežino. Pati bute apsilankydavo apie vienÄ kartÄ per mėnesį, o paskutinio apsilankymo metu (tikslaus laiko nepamena) užliejimo požymių nepastebėjo. Bute, vamzdžiai nebuvo keisti, remontas nebuvo darytas. Tame name buvo ne vienas apliejimo įvykis. Teismo posėdžio metu liudytojas E. R. parodė, kad atsikėlęs įvykio naktį pamatė Å¡lapias grindis ir iÅ¡ virÅ¡aus varvantį vandenį.

IÅ¡ laiptinės stovų girdėjosi laÅ¡ančio vandens garsas, todėl nuėjęs į atsakovės butÄ , jame pamatė žmones (jų buvo 4-5) valančius grindis. Jie pasakė, kad pratrÅ«ko tualeto bakelis. Vanduo taip pat buvo ir koridoriuje bei tualete. Avarinės tarnybos nekvietė, nes tame bute (atsakovės) užsukus vandenį, vanduo liovėsi bėgti. IeÅ¡kinys tenkinamas. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovė ir D. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00122039), kuria nuo įvairių draudiminių rizikų (taip pat ir vandens) buvo apdraustas draudėjos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Žalos administravimo suvestinėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. draudėjos butas buvo užlietas vandeniu iÅ¡ aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio atsakovei. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavusi įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , draudėjai iÅ¡mokėjo 1195,28 Eur. dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . UAB „Naujoji Pilaitė“ 2021 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡te nurodyta, kad dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. apliejimo į namo administratorių niekas nesikreipė, bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų ar avarijų neužfiksuota.

IeÅ¡kovė 2020 m. gruodžio 2 d. Pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 1195,28 Eur žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtÄ sumÄ bÅ«tų sumokėjusi. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).

Dėl žalos Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. IeÅ¡kovė turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. IeÅ¡kovas neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu argumentuoja tuo, kad žala galėjo atsirasti iÅ¡ kito vandens pratekėjimo Å¡altinio, pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpų, stogo ar vamzdžio. Tačiau nepateikė tokius jos teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų, apsiribodama iÅ¡sakytais samprotavimais. Konkrečiu atveju atsakovės argumentus paneigia tai, kad jos butas yra virÅ¡ draudėjos D. R. buto ir iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad draudėjos butas aplietas bÅ«tent iÅ¡ virÅ¡aus (sugadintos sienos, lubos).

Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ kito, ne atsakovės, buto. Juolab, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Naujoji Pilaitė“ savo raÅ¡te nurodė, kad dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. apliejimo į jį niekas nesikreipė, o bendro naudojimo inžinieriniuose tinkluose gedimų ar avarijų nenustatyta. Be to, teismo posėdyje liudytojas E. R. patvirtino, kad užėjęs į atsakovės butÄ , bÅ«tent jame pamatė, kad ten gyvenantys asmenys valė vandenį koridoriuje ir tualete ir pasakė, jog tualete trÅ«ko bakelis.

Taigi, nustatytos aplinkybės sudaros pagrindÄ iÅ¡vadai, kad D. R. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas tik iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovės buto, todėl bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už įvykio metu patirtos žalos atsiradimÄ , ir jai (atsakovei) tenka prievolė atlyginti žalÄ (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rÅ«pestingai ir užtikrinti, kad iÅ¡ jų buto nebÅ«tų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga (tualeto bakelis) ar kita bute esanti technika, nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185, 187 straipsniai).

Ä®statymas numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Tokiuose ginčuose žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ir vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 ir kt.).

Taikant tokį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tokiu atveju atkÅ«rimo sÄ naudos apima reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti sÄ naudas, kurios turi suskaičiuojamos iki ribos, atitinkančios sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. Tais atvejais, kai po sugadinimo turtas neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas apskaičiuojant, kokios sÄ naudos bÅ«tų atkuriant iki sugadinimo buvusiÄ objekto bÅ«klę.

Konkrečiu atveju, ieÅ¡kovė, draudėjai iÅ¡mokėjusi 1176,64 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl buto užliejimo atsiradusiai žalai atlyginti, turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės, kad ji kompensuotų nurodytÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Savo ruožtu, atsakovė turi prievolę nurodytÄ sumÄ sumokėti ieÅ¡kovei. Konstatavus, kad ieÅ¡kovė pateikė žalos dydžio apskaičiavimÄ , t.y. lokalinę sÄ matÄ , o atsakovei neginčijus žalos dydžio, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 1176,64 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės yra laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Teismas, dėl Å¡alių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl palÅ«kanų Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1176,64 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-04-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 677,60 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės, viso 704,60 Eur. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 382 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės „If P&C Insurance AS“ (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje savo veiklÄ vykdančio per „If P&C Insurance AS” filialÄ , į.k. 302279548, naudai 1176,64 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 64 ct) žalos, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 1176,64 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 704,60 Eur (septynis Å¡imtus keturis eurus 60) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė