2022-04-28 Nr. BB-2960-1-01-1-12689-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2174/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12689-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo M. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes teismo išvados padarytos paviršutiniškai vertinant bylos duomenis ir dalies jų nevertinant. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo ir neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo dėl jam neva suduotų smūgių skaičiaus, dėl smūgio metaliniu raktu į ranką. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma apklausti prieš tai jau apklaustus liudytojus A. Š., G. Š., V. V., kurie yra Š. S. kaimynai, kad išsiaiškinti, ar Š. S. ir jo sūnus įvykio vakarą buvo namuose, taip pat buvo prašoma teismo išreikalauti duomenis iš Transporto saugos administracijos dėl Š. S. darbo laiko, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos gynybos prašymus atmetė, nenurodydamas jokių reikšmingų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą patikrinti liudytojo Š. S. ir nukentėjusiojo parodymus dėl Š. S. galimybės būti namuose įvykio metu ir matyti įvykį, tačiau nutartyje rėmėsi liudytojo Š. S. parodymais interpretuodamas tam tikrus bylos duomenis neatsižvelgiant į tikrąjį jų turinį. Nuteistojo teigimu, jo ir nukentėjusiojo įtempti santykiai, nukentėjusiojo išankstinis nusistatymas prieš jį, liudytojų L. S. ir Š. S. tarpusavio ryšis su nukentėjusiuoju leidžia abejoti, kad šie asmenys duodami parodymus galėtų išlikti objektyvūs, todėl vertinant jų parodymus teismai negalėjo ignoruoti esminių prieštaravimų jų parodymuose ir neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti prašomus veiksmus liudytojo Š. S. parodymų patikimumui patikrinti. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl plaštakos sužalojimo raktu galimybės padarė remdamasis prielaida, nepatikrinęs nukentėjusiojo ir liudytojų Š. S. bei L. S. parodymų patikimumo. Tik patikrinęs bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, teismas galėtų nustatyti konflikto pradžios ir jo eigos aplinkybes, tikrąją M. M. inkriminuojamų smurtinių veiksmų apimtį, to pasėkoje atsirastų sąlygos daryti išvadas ir dėl būtinosios ginties ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo taikymo (BK 37 straipsnis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nesiėmė visų priemonių nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodyta. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, bet ir esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, nes skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė