Legislator Case Law & Legislation
20b32e81-56db-4e1e-8f2b-a2ef0791812a AI generated

20b32e81-56db-4e1e-8f2b-a2ef0791812a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 20b32e81-56db-4e1e-8f2b-a2ef0791812a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu2013m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, ArtÅ«ro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,  Ilonai Lonskai,                                                              dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,          gynėjui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

20b32e81-56db-4e1e-8f2b-a2ef0791812a · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas nurodo neturėjęs ir techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo po apvažiavimo manevro pradžios, nes kaip paskaičiavo specialistas V.Mitunevičius, sunkvežimiui pajudėjus iÅ¡ sustojimo vietos iki susidÅ«rimo vietos reikia 4,0-4,5 sekundžių, o mikroautobuso visiÅ¡ko sustabdymo laikas 5,2-5,7 sek.Skunde nuteistasis V. D. nurodo ir tai, jog LR BK 281 str. norma yra blanketinė, todėl byloje bÅ«tina neginčytinai įrodyti, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nustatyti kokiais savo veiksmais jis tai padarė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas Pranešėja Laureta Ulbienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2013 m.Teisėja Vita Lučkauskaitė                             Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00851-2009-1                                            Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 1.1.3.3;1.1.7.2.4;11.2.25.4.3;2.4.5.2.1;2.4.6.3.2;2.4.6.3.4; 2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu2013m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, ArtÅ«ro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,  Ilonai Lonskai,                                                              dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,          gynėjui advokatui Vladislav LatuÅ¡inskij,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam uždrausta 3 metus dirbti darbÄ , susijusį su keleivių vežimu.Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. S., A. P., D. T., R. G., L. Z., R. S. ir K. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civiline tvarka.IÅ¡ V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D.

T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš UADB „Industrijos garantas“ priteista A. S. naudai 4543,16 Lt, D. T. naudai 2271,58 Lt, R. G. naudai 454,32 Lt, L. Z. naudai 908,63 Lt, K. Ž. naudai 227,16 Lt, R. S. naudai 227,16 Lt neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. A. R. civilinis ieškinys dėl 6000 litų neturtinės žalos priteisimo atmestas.Priteista iš V.

D. 250 Lt advokato iÅ¡laidų nukentėjusiajai D. T..                                                                         Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent:V.

D. 2009 m. gruodžio 18d., apie 14 val. 04 min, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 33 km. 550 m., važiuodamas AukÅ¡tadvario kryptimi, vairuodamas mikroautobusÄ â€žMercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „SEB lizingas“, naudotojas UAB „Transrevis“ nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimo manevrÄ , vietoje kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukančiu sunkvežimiu „Volvo FH 12“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SKO 24“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuojamu R.

C., tuo pažeisdamas KET 9 p., 145.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso „Mercedes Benz“ keleiviams A. S., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, D. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. G., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, L. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, K.

Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d.Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį, priimti byloje jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu teismas bus kitokios nuomonės, praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį – neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Transrevis“ ir pakeisti bausmės rūšį į piniginę baudÄ , arčiau minimalios ribos.Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , netinkamai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie eismo įvykį, netinkamai buvo iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas.

Nurodo nesutinkÄ s su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad jis atliko lenkimo manevrÄ , o ne apvažiavimo manevrÄ , kad savo veiksmais pažeidė KET 9 p. ir 145.1 p. Reikalavimus, kad pastarojo veiksmai buvo pagrindinė Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga.Apeliantas skunde taip pat analizuoja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ minėtų parodymų seka, kad jis važiavo leistinu ir saugiu greičiu, jokio pavojingo ar didelio greičio prieÅ¡ eismo įvykį nebuvo.Taip pat nurodo, jog vairuojant mikroautobusÄ ir artėjant prie eismo įvykio vietos matė, kaip pirmas sunkvežimis (vairuojamas R.

C.) rodė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ ir stabdė savo automobilį, matė, kad dega deÅ¡inio posÅ«kio signalas ir stop žibintai ir tas automobilis pilnai sustojo. Nurodo, kad tos aplinkybės neneigia ir pats vairuotojas R. C.. Sunkvežimis su lenkiÅ¡kais numeriais pradėjo apvažinėti sustojusį automobilį. Apeliantas taip pat pamatęs sustojusiÄ transporto priemonę, pradėjo apvažiavimo manevrÄ , todėl jam visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas priėjo iÅ¡vados, kad jis pradėjo atlikinėti lenkimÄ .Skunde nurodoma ir tai, kad byloje buvo pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti sunkvežimio „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Szmitz SKO 24“ v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tachografÄ , kuriame yra fiksuojamas automobilio judėjimo greitis ir taip pat sustojimo momentai, tačiau visÄ laikÄ praÅ¡ymai Å¡ioje dalyje buvo atmetami ir vadinami nepagrįstais.

Tokiu bÅ«du byloje nėra objektyvaus įrodymo dėl a/m „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) sustojimo.Apeliantui nekelia abejonių, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko automobiliui „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) po sustojimo pajudėjus iÅ¡ vietos. Nurodo, jog pats sunkvežimio vairuotojas R. C. parodė, kad sustojo praleido kitÄ sunkvežimį ir pajudėjo iÅ¡ vietos.Apeliantas teigia, kad tai R. C. savo veiksmais pažeidė KET 155.7 punkto reikalavimus, t.y. sustojo ir stovėjo draudžiamai, ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir iÅ¡tisinės ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 m atstumas.

O Kelių eismo taisyklėse nėra uždraudimo apvažiuojant sustojusiÄ transporto priemonę kirsti iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ . Atliekant tokį manevrÄ vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Å ioje situacijoje manevro pradžioje jis matė sustojusį automobilį, o prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje automobilių nebuvo, t.y. nebuvo jokių kliūčių apvažiuoti automobilį, jis pradėjo atlikinėti apvažiavimo manevrÄ . Nurodo, jog R. C. nurodytoje padėtyje sustojus prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , jis nepaliko iÅ¡ paskos važiavusiems transporto priemonėms vietos jį apvažiuoti nepažeidus kelio ženklinimo reikalavimų, t.y. privertė ir sunkvežimio vairuotojÄ ir apeliantÄ kirsti iÅ¡tisinę linijÄ ir iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Apeliantas nurodo neturėjęs ir techninės galimybės išvengti susidūrimo po apvažiavimo manevro pradžios, nes kaip paskaičiavo specialistas V.Mitunevičius, sunkvežimiui pajudėjus iš sustojimo vietos iki susidūrimo vietos reikia 4,0-4,5 sekundžių, o mikroautobuso visiško sustabdymo laikas 5,2-5,7 sek.Skunde nuteistasis V. D. nurodo ir tai, jog LR BK 281 str. norma yra blanketinė, todėl byloje būtina neginčytinai įrodyti, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nustatyti kokiais savo veiksmais jis tai padarė.

Nurodo, jog apeliantas nuteistas už tai, kad pradėjo lenkimo manevrÄ vietoje, kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje. Tačiau, pasak nuteistojo, nei apklausti liudytojai neparodė, nei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuotas minėtas kelio ženklas, taip pat ir Vilniaus regioninė kelių direkcija apie ženklo įrengimo laikÄ negalėjo nurodyti tikslios dienos. Tokiu bÅ«du, anot apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio dienÄ eismo įvykio vietoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 110 ir įvykis įvyko jo galiojimo zonoje, tai yra t.y. byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus.

Pasak apelianto, nustačius faktÄ , kad eismo įvykis įvyko vietoje, kur nebuvo nurodyto kaltinime ženklo, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kuris pagristas tik prielaidomis, kad ženklas turėjo ten bÅ«ti. Apeliantas įsitikinęs, kad tai R. C. savo neleistinais veiksmais „sukÅ«rė“ avarinę situacijÄ , ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir nukentėjo autobuso keleiviai.Apeliantas teigia ir tai, kad teismas visiÅ¡kai neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nes transporto priemonės „Mercedes Benz“ v.n. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra UAB „Transrevis“, eismo įvykio metu su Å¡ia įmone apeliantÄ siejo darbiniai santykiai, t.y. eismo įvykis įvyko darbo metu.

Tarp UAB „Transrevis“ ir UADB „Industrijos garantas“ buvo sudaryta transporto priemomių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl UAB „Transrevis“ byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu. Tokiu bÅ«du, pasak apelianto, neturtinės žalos sumos turėjo bÅ«ti pritesiamos ne iÅ¡ jo, o darbdavio UAB „Transrevis“.Skundu nuteistasis V. D. taip pat praÅ¡o skirti jam kitÄ bausmę, jeigu teismas nepriimtų iÅ¡teisinamojo nuosprendžio. Nurodo esÄ s vairuotojas profesionalas, kitos profesijos neturįs, visÄ gyvenimÄ dirbantis darbÄ , susijusį su transporto priemonių vairavimu ir keleivių vežimu, Å¡is darbas yra vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, todėl netekus teisės dirbti šį darbÄ ir neturint kitos profesijos, jo gyvenimo situacija taps labai sunki.Teismo posėdyje nuteistojo V.

D. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras siÅ«lė apeliacinį skundÄ Â atmesti.Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo V. D. veiksmų teisinio įvertinimo yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados atitinka byloje surinktus  teisme iÅ¡tirtus faktinius duomenis. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. padarymo: Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir iÅ¡analizavęs byloje  surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad  skundžiamame nuosprendyje   aptariamas autoįvykis  įvyko nuteistajam V.

D. pažeidus Kelių eismo taisykles, teismas pagrįstai nustatė, kad toks  Kelių eismo taisyklių pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su  autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Nuteistasis V. D. neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis pateikia savo versijÄ , kad aptariamo įvykio metu jis  ne lenkė sunkvežimį „Volvo FH 12“ v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. C., bet jį apvažiavo, kai Å¡is buvo sustojęs šalikelėje, ir kad autoįvykio kaltininkas yra bÅ«tent Å¡io sunkvežimio vairuotojas, kuris   pradėjęs važiuoti , neleido jam užbaigti apvažiavimo manevro ir į jo vairuojamÄ automobilį įvažiavo, tuo sukeldamas autoįvykį.Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, tokiÄ nuteistojo versijÄ Â vertina kritiÅ¡kai, byloje nėra įrodymų, kad R.

C. vairuojamas  vilkikas , pradėjus pagal nuteistÄ jį jo apvažiavimo manevrÄ , buvo sustojęs ir pradėjo važiuoti, nuteistajam pradėjus apvažiavimo manevrÄ . Bylos įrodymais yra nustatyta, tas konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje , keliu Vilnius-Prienai- Marijampolė 33 –ame km viena kryptimi priekyje važiavo du vilkikai: pirmuoju vilkiku važiavo liudytojas  R. C., iÅ¡ paskos jam važiuojantis antrasis vilkikas buvo su lenkiÅ¡kais numeriais, paskui juos važiavo  nuteistojo V.

D. vairuojamas mikroautobusas su keleiviais. Liudytojas R. C. , turėjęs sukti į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ , pastebėjęs, kad jį nori aplenkti iÅ¡ paskos važiavęs vilkikas lenkiÅ¡kais numeriais, parodė deÅ¡inį posÅ«kį, pats pasitraukė į kelkraÅ¡tį, tuo parodydamas vilkikui lenkiÅ¡kais numeriais, kad yra laisvas kelias, leido pastarajam pravažiuoti, o pats (R. C.) nesustabdęs  savo vairuojamo vilkiko , pradėjo sukti į kairę į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ , prieÅ¡ sukdamas kliūčių  posÅ«kiui į kairę nematė, sukdamas rodė kairįjį posÅ«kį.

Tai, kad liudytojo R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs , o tik buvo pasukęs į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį, kad praleistų   iÅ¡ paskos važiuojantį vilkikÄ , kur nebuvo sustojęs ir toliau, pravažiavus vilkikui, tęsė važiavimÄ ir suko į kairę pusę, kad įvažiuotų į kairėje pusėje esantį Å¡alutinį keliÄ Â patvirtino , jis pats, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Ž. , mikroautobuso keleivė , savo parodymais patvirtinusi, kad aptariamoje situacijoje mikroautobuso vairuotojas lenkė vilkikÄ Â (t. 2 b.l. 110-112), tÄ patį patvirtino liudytojas  V.

D., mikroautobuso keleivis , parodęs, kad liudytojo R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs, jis tik praleido lenkiÅ¡kais numeriais važiavusį vilkikÄ , mikroautobusas , iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ Â eismo juostÄ , lenkė kairį posÅ«kį parodžiusį ir toliau važiuojantį R. C. vairuojamÄ Â vilkikÄ , ko pasekoje kilo autoįvykis (t. 2 b.l. 150-151, t. 4 b.l. 3). Pats nuteistasis V. D. savo pirmame paaiÅ¡kinime  nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad ir minėti liudytojai , paaiÅ¡kinęs, kad pasivijęs vilkikÄ , nusprendė jį aplenkti , susigretinęs su vilkiku, pajuto smÅ«gį į galinę deÅ¡inę pusę pagal automobilio judėjimÄ .

Nurodo lenkęs todėl, kad vilkikas važiavo mažu greičiu , prieÅ¡prieÅ¡inė juosta buvo laisva (t. 1 b.l. 36). Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad aptariamo įvykio metu nuteistasis V. D. , vairuodamas mikroautobusÄ Â su keleiviais, atliko ne apvažiavimo manevrÄ , o lenkimo manevrÄ , o jį atlikdamas, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko kilo jam inkriminuotos pasekmės. Nuteistajam V. D. yra inkriminuota, kad jis aptariamo  eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklėse numatyto kelio ženklo Nr. 110 galiojimo zonai keliamus reikalavimus: iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir pradėjo lenkimo manevrÄ , , nors tai draudžia KET 145.1p., Nuteistasis V.

D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio dienÄ Â Ä¯vykio vietoje nebuvo kelio ženklo Nr. 110, tai jis argumentuoja duomenimis, užfiksuotais 2009-12-18 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (t. 1 b.l. 12-13, 14) bei savo asmenine patirtimi. Å iame protokole iÅ¡ tikrųjų nėra užfiksuotas minimas kelio ženklas , kuris įspėja, kad prie pagrindinio kelio iÅ¡ kairės pusės prisijungia šalutinis kelias, tačiau papildomame 2010-02-09 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (t. 1 b.l. 49-50) šis kelio ženklas yra užfiksuotas, iÅ¡ Å¡io protokolo matyti, kad pirmosios eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo apžiÅ«rėta mažesnio ilgio kelio ruožas, o antruoju atveju ilgesnis kelio ruožas, dėl ko iÅ¡ karto šio ženklo buvimas nebuvo užfiksuotas.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks kelio ženklas buvo ir   eismo įvykio metu . Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmos eismo įvykio apžiÅ«ros metu, tiek antrosios apžiÅ«ros metu kelio ruože, kuriame kilo aptariamas eismo įvykis, yra užfiksuota , jog prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas skiria iÅ¡tisinė linija, kuri, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. , tokios juostos paženklintame ruože draudžia važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta.

Esant tokioms aplinkybėms , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. D. padarė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus , ko pasekoje kilo jam inkriminuotos  pasekmės. Tai, kad nuteistasis V. D., vairuodamas mikroautobusÄ pažeidė jam inkriminuotas KET reikalavimus ir jo veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu  buvo susiję su eismo įvykio kilimu ir iÅ¡ to kilusiomis pasekmėmis, patvirtina  2010 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimo specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1642(10)( t. 1 b.l. 81-85), kuria nustatyta , kad automobilio „Mercedes Benz 311“ vairuotojo V.

D. veiksmai – kelio atkarpoje , kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 110“Šalutinis kelias iš kairės“ , vykdydamas draudžiamÄ Â lenkimo manevrÄ , iÅ¡važiavo į siaura iÅ¡tisine linija atskirtÄ Â prieprieÅ¡inio eismo juostÄ Â ir sutrukdė lenkiamo automobilio „Volvo FH 12“ vairuotojui R. C. užbaigti numatytÄ Â posÅ«kio į kairę manevrÄ , techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių eismo įvykio ekspertize , kurioje buvo analizuota situacija ir pagal nuteistojo V.

D. versijÄ , kad liudytojo R. C. vilkikas buvo sustojęs Å¡alikelėje, patvirtina, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė aptariamo eismo įvykio kilimo sÄ lyga buvo automobilio „Mercedes Benz 311 „ v. Nr. BFK 981, vairuotojo V. D. veiksmai : jis, artėdamas prie priekyje sustojusio ir kairiojo posÅ«kio manevrÄ Â sankryžoje pradedančio vilkiko „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R.

C. , laiku nemažino savo vairuojamo  automobilio greičio , nesant galimybės saugiai apvažiuoti sustojusio transporto priemonių junginio važiuojant savo krypties važiuojamosios dalies puse, įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ Â važiuojamosios dalies pusę, nors tÄ daryti buvo draudžiama , dėl ko vilkiko „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojui  R. C. pradėjus kairiojo posÅ«kio manevrÄ , buvo sukliudyta jam šį manevrÄ Â saugiai užbaigti, kelyje susidarė pavojinga situacija ir kilo grėsmė eismo              saugumui.

Esant nuteistojo V. D. nurodytai situacijai, kad jis negalėjo saugiai apvažiuoti sustojusio vilkiko, neiÅ¡važiavus į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , jis , kaip nurodyta ekspertizės akte, privalėjo artėdamas prie priekyje sustojusio vilkiko iÅ¡ anksto mažinti savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį tiek, kad vos tik pajudėjus priekyje sustojusiam vilkikui į kairę, galėtų bet kuriuo metu sustabdyti savo automobilį ir nesukliudyti vilkiko vairuotojui pasukti į kairę.

Ir tik tokiu atveju, jei prieÅ¡ sankryÅ¾Ä Â sustojusi transporto priemonė nejuda , V. D. , nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams galėjo pradėti  sudarytos kliÅ«ties apvažiavimo manevrÄ Â (t. 2 b.l. 55-65, 2013-10-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1432(13)). Baudžiamosios bylos įrodymų analizė akivaizdžiai  parodo, kad nuteistasis V. D. aptariamoje situacijoje taip nesielgė, jis neįsitikinęs ar  R. C. vilkikas sustojo ar tik sumažino greitį, praleisdamas lenkiÅ¡kais numeriais ženklintÄ vilkikÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ Â eismo juostÄ , kur įvažiavimas buvo draudžiamas ir pradėjo R.

C. vairuojamo vilkiko lenkimÄ , sutrukdęs pastarajam  posÅ«kį į kairę.Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriama Dr. V. Mitunavičiaus įmonės“Impulsana „ 2012-05-21 specialisto iÅ¡vada Nr. MV 2012- 34, kuria nustatyta, kad techniniu požiÅ«riu eismo įvykį sukėlė automobilio Volvo FH 12 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes jo veiksmai prieÅ¡taravo KET 106 p. ir 112 p. reikalavimams (t. 4 b.l. 84-99), Å¡ia specialisto iÅ¡vada neginčijama, kad apeliantas V.

D. prieÅ¡ eismo įvykio situacijÄ Â važiavo prieprieÅ¡ine eismo juosta , kur tai draudžia kelio ženklinimas. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, vertindamas apelianto kaltumÄ Â dėl eismo įvykio sukėlimo , vertina visų įrodymų visumÄ ir mano, kad specialisto V. Mitunavičiaus iÅ¡vada dėl  eismo įvykio priežasties kilimo , vairuotojų veiksmų vertinimo , prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir kaip įrodymas negali bÅ«ti vertinamas. Dėl paskirtos  bausmės :

Nuteistasis V. D. , jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , buvo nubaustas  bausme-draudimu  3 metams dirbti darbÄ , susijusį su keleiviu vežimu., t.y. jis nubaustas bausme, kurios rūšis nuosprendžio priėmimo metu nebuvo numatyta (Lietuvos Respublikos BK 42 str.). Apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl apeliantui skyrė bausmės rūšį, kuri kaip bausmės rūšis nėra numatyta įstatyme. Apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu tokia bausmės rūšis buvo numatyta , tačiau teismas, skirdamas kaltam asmeniui bausmę, turi  skirti tokiÄ Â bausmės rūšį, kuri yra  nuosprendžio priėmimo metu numatyta įstatyme , jei nėra įstatymo, leidžiančio taikyti anksčiau galiojusiÄ bausmės rūšį, ko nėra Å¡iuo nagrinėjamu atveju.

Dėl Å¡ių motyvų apeliantui skirtina  bauda, numatyta įstatyme už jo padarytÄ Â nusikalstamÄ veikÄ . Baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo pasekmes, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2 d. 5 p.). Nuteistajam V. D. neskirtina  baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise , tai darytina atsižvelgus į tai, kad jis dirba vairuotoju, iÅ¡ Å¡io darbo gaunamos pajamos yra pagrindinis jo ir jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, nuo jo padarytos nusikalstamos veikos praėjo 3 metai, duomenų, kad per tÄ laikÄ Â jis bÅ«tų padaręs kokius tai teisės pažeidimus nėra.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų  aptariamoje dalyje nuteistajam V. D. priimtas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 2 p.).   Dėl civilinių ieškinių : Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš apelianto V. D. buvo priteista Iš V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D. T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas V.

D. pagrįstai ginčija šiÄ nuosprendžio dalį, nurodydamas, kad už jo padarytÄ Å¾alÄ Â turi atsakyti jo tuometinė darbavietė UAB „ Transervis“, nes eismo įvykio metu  jis buvo Å¡ios darbavietės darbuotojas ir eismo įvykis kilo, jam atliekant darbines pareigas. Bylos įrodymais , kurių niekas neginčija, nustatyta, kad aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantas V. D. padarė, atlikdamas darbines pareigas, vairuodamas UAB „Transervis“ priklausantį automobilį, atlikdamas darbines pareigas kaip UAB „Transervis“ darbuotojas.

TÄ patvirtina duomenys apie transporto naudotojÄ (t. 1 b.l. 28, 73 ), UAB „Transervis“ įtraukimas į procesÄ Â civiliniu atsakovu (t. 1 b. l.76). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str., materialiai pagal įstatymus už kaltininko žalÄ Â atsako įmonės, įstaigos ar organizacijos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.264 str., 6.270 str., UAB „Transervis“, kaip veikos kaltininko darbdavys, taip pat kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas  atsako už jo darbuotojo, Å¡iuo atveju apelianto V.

D., nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, priteisdamas žalÄ iÅ¡ apelianto, netinkamai taikė tiek baudžiamojo proceso įstatymÄ , tiek civilines materialines normas, toje dalyje teismo nuosprendis naikintinas, pripažįstant nukentėjusiesiems- civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , jo dydžio priteisimo klausimas svarstytinas civilinio proceso tvarka, įtraukiant į procesÄ civiliniu atsakovu UAB „Transervis“ (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p.,).Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2p., 328 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., n u s p r e n d ė :Nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti: V. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , paskirti baudÄ 50 MGL dydžio ( 6500 Litų), jÄ sumokėti per 1 (vienerius ) metus nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.Panaikinti sprendimÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ V. D. A. S., D. T., R. G. , L. Z., K. Ž., R. S., pripažinti jiems teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ Â dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                                     Laureta UlbienėKolegijos teisėjai             (paraÅ¡ai)                                             Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                                                        ArtÅ«ras PažarskisNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Laureta Ulbienė                Â