20b036ff-e551-4bb2-b345-58a922406fb7 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-176-223/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07412-2016-6Procesinio sprendimo kategorija:3.2.6.5 (S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui B. M., jo atstovui advokatui K. P.,atsakovei R. Ž., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl kapo valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo pagal ieÅ¡kovo B.

M. ieÅ¡kinį atsakovei R. Ž. irn u s t a t ė : ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o įpareigoti atsakovę R. Ž. savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos senojoje (duomenys neskelbtini) kapavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse (prie bažnyčios), esančiose (duomenys neskelbtini), paminkle paÅ¡alinti užraÅ¡Ä â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir jo vietoje padaryti iki paÅ¡alinimo buvusį užraÅ¡Ä â€œ (duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 1987 metais jo motina B. M. (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse pastatė paminklÄ savo tėvams (duomenys neskelbtini), kurie buvo mirę (duomenys neskelbtini) metais. Paminklo pastatymo metu žodžiai „LiÅ«di dukra (duomenys neskelbtini)“ ant paminklo iÅ¡kalti nebuvo. Šį užraÅ¡Ä padarė jis po tetos S.M. mirties (duomenys neskelbtini) metais, praėjus nedaug laiko po tetos mirties. Jo mama B.M. tėvų kapÄ prižiÅ«rėjo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) metais, o po to kapÄ prižiÅ«rėjo ir tvarkė jis, po S.M. mirties kapÄ tvarkė ir atsakovė R.

Ž. su motina G. M.. S.M. laidojo R. Ž., jo sutikimo dėl laidojimo neklausė. Apie numatomÄ laidojimÄ (duomenys neskelbtini) kapavietėje jis sužinojo laidotuvių iÅ¡vakarėse, tačiau pretenzijų atsakovei dėl to nereiÅ¡kė. Jis taip pat neklausė atsakovės sutikimo kai 2013 metais padarė įraÅ¡Ä â€žLiÅ«di dukra (duomenys neskelbtini)“. 2015 metais nuvykęs į minėtas kapines nerado nei paminklo, nei tvorelės. Kreipėsi į policijÄ , kuri iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tvorelę ir paminklÄ nuėmė atsakovė.

Po kurio laiko atsakovė grÄ Å¾ino tÄ patį paminklÄ atnaujintÄ , bet ant jo nebebuvo žodžių „LiÅ«di dukra B.“. Jo seneliai M. turėjo dvi dukras: B.M. (jo mama) ir S.M. (atsakovės senelė). S.M. prie paminklo pastatymo nei kiek neprisidėjo.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai patvirtino jog 1987 metais paminklÄ (duomenys neskelbtini) kapavietėje statė ieÅ¡kovas su savo mirusia motina B.M. S.M. prie paminklo statymo neprisidėjo. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ valdė kapavietę, statybos bÅ«du sukÅ«rė objektÄ -paminklÄ .

Be ieÅ¡kovo sutikimo 2013 metais ginčo kapavietėje buvo palaidota S.M.. IeÅ¡kovas dėl to prieÅ¡taravo, tai patvirtino ir liudytojai. IeÅ¡kovas kaip paveldėtojas po B.M. mirties, perėmė kapavietės valdymÄ ir padarė įraÅ¡Ä ant paminklo. TokiÄ teisę jis turėjo. Atsakovė nuo 2013 metų prieÅ¡taravimų dėl užraÅ¡o nereiÅ¡kė. 2015 metais atsakovė, nederindama su ieÅ¡kovu kaip kapavietės valdytoju, nutrynė ginčo užraÅ¡Ä ir padarė naujÄ užraÅ¡Ä . Tai giminės kapavietė, todėl atsakovė turėjo derinti įraÅ¡Ä su ieÅ¡kovu.Atsakovė ir jos atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus.Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad S.M. yra jos močiutė, kurios tėvai M. mirė (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metais abi (duomenys neskelbtini) dukros B.M. ir S.M. pastatė tėvams paminklÄ , abi prižiÅ«rėjo kapavietę iki pat B.M. mirties, po kurios kapavietę prižiÅ«rėjo S.M. su savo dukra (atsakovės motina) G. M.. Močiutė S.M. norėjo bÅ«ti palaidota prie tėvų (duomenys neskelbtini) .Ji sužinojo iÅ¡ seniÅ«nės G., kad (duomenys neskelbtini) kapavietėje galima laidoti ir kai S.M. mirė, Å¡i buvo laidojama (duomenys neskelbtini) kapavietėje.

Ji gavo iÅ¡ seniÅ«nijos leidimÄ laidoti, pranešė visiems apie laidotuves, kuriose buvo ir B. M., tačiau jokių pretenzijų dėl S.M. laidojimo nereiÅ¡kė. 2013 metais ant (duomenys neskelbtini) kapavietės paminklo atsirado užraÅ¡as „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di dukra B.“. 2015 metais ji nusprendė sutvarkyti kapavietę, tame tarpe atnaujinti apsamanojusį paminklÄ . Ji pasamdė meistrus, kad nuvalytų ir nuÅ¡lifuotų paminklo plokÅ¡tę. Ji paliko tokį užraÅ¡Ä ant atnaujinto paminklo, kaip prašė jos močiutė S.M., t.y. buvo paÅ¡alintas užraÅ¡as „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di dukra B.“.  Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kapaviečių priežiÅ«rÄ reglamentuoja specialios taisyklės bei LR CK 1.4 straipsnis ( papročiai) ir 1.5 straipsnis (teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai).

Nagrinėjant susidariusiÄ situacijÄ reiktų iÅ¡eiti ir iÅ¡ bendražmogiÅ¡kųjų savybių, papročių. (duomenys neskelbtini) palaidojimo ir kapavietės suformavimo metu buvo gyvos dvi (duomenys neskelbtini) dukros :B.M. ir S.M.. Pagal susiklosčiusius papročius ir tradicijas abi organizavo tėvų laidotuves, abi prisidėjo prie paminklo pastatymo. Vieni liudytojai patvirtino, kad S.M. nedavė pinigų paminklui, kiti - kad B.M. tikėjosi atgauti ½ pinigų už paminklÄ , kad rodo, jog paminklas buvo statomas jų abiejų iniciatyva ir lėšomis.

Preziumuojama, kad tie asmenys, kurie tarėsi dėl paminklo pastatymo ir yra jo savininkai. Byloje nėra duomenų, kad paminklÄ pastatė viena B.M. tik savo lėšomis. BÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir kokia seserų B.M. ir S.M. valia buvo dėl įraÅ¡o ant paminklo. 1952 metais užraÅ¡as ant paminklo buvo be žodžių „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di dukra B.“. Toks užraÅ¡as buvo daugiau kaip 20 metų iki to momento kai ieÅ¡kovas pridėjo ant paminklo minėtÄ užraÅ¡Ä . Tokia buvo susiklosčiusi tradicija, kuriÄ ieÅ¡kovas, padarydamas savavaliÅ¡kÄ papildomÄ užraÅ¡Ä , pažeidė.

Tuo bÅ«du ieÅ¡kovas negerbė seserų valios, elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas neturi daugiau teisių į senelių atminimÄ nei jo motina B.M. ir teta S.M.. Savo papildomu užraÅ¡u ant paminklo ieÅ¡kovas leido suprasti, kad liÅ«di tik viena (duomenys neskelbtini) dukra, o tai pažeidžia kitos sesers jausmus, nes iÅ¡skirdamas tik savo motinÄ ieÅ¡kovas parodo, kad kita (duomenys neskelbtini) dukra neliÅ«di. Papildomas užraÅ¡as buvo padarytas jau po S.M. mirties. Jis yra neteisėtas, nes padarytas be kapavietės prižiÅ«rėtojo sutikimo.

IÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti atstatyti užraÅ¡Ä ant paminklo. Atsakovė nepažeidė statinio, jos iniciatyva užraÅ¡yti duomenys ant paminklo yra labai neutralÅ«s, įprasti, jie nepažeidžia B.M. įpėdinių teisių. Vieno iÅ¡ M. įpėdinių eliminavimas iÅ¡ liÅ«dinčių asmenų rato prieÅ¡tarauja paprotinei teise. Po 20 metų nuo paminklo pastatymo buvo atstatyta istorinė teisybė.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad B.M. yra P. ir E. M. duktė, ieÅ¡kovas yra B.M. sÅ«nus, R.

Ž. yra (duomenys neskelbtini) dukros S.M. anÅ«kė. E. M. mirė (duomenys neskelbtini), P. M.- (duomenys neskelbtini), B. M.- (duomenys neskelbtini). S.M.- (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo matyti, kad po B.M. mirties jos įpėdinis B. M. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ ir piniginį indėlį. IÅ¡ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2016-04-07 raÅ¡to matyti, kad E. M. ir P. M. yra palaidoti (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse (prie bažnyčios); duomenų apie tai, kas yra kapavietės prižiÅ«rėtojas, nėra, niekas nesikreipė dėl paminklo ar tvorelės statymo ar keitimo, (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas leidimas R.

Ž. laidoti Å¡ioje kapavietėje S.M.. IÅ¡ R. Ž. (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo matyti, kad ji prašė iÅ¡duoti leidimÄ laidoti S.M. ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Leidimo laidoti Nr.(11.3)-L-13 matyti, kad R. Ž. iÅ¡duotas leidimas laidoti S.M. senoje (duomenys neskelbtini) kapavietėje (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse ( prie bažnyčios). IÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad pirmasis paminklas (duomenys neskelbtini) kapavietėje buvo be užraÅ¡o „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di duktė B.“ ((duomenys neskelbtini) metai), po to ant jo atsirado papildomas užraÅ¡as „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di duktė B.“ ((duomenys neskelbtini) metais), Å¡iuo metu užraÅ¡o „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di duktė B.“( nuo (duomenys neskelbtini) metų) nėra.

              Taigi, šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį remdamasis LR CK 4.22 ir 4.34 straipsnių nuostatomis, t. y. savo ieškininius reikalavimus kildina iš daikto valdymo teisinių santykių. Lietuvos teisėje valdymo samprata turi dvi prasmes: pirma, valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė); antra, titulinis valdymas – išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė).

CK 4.22 straipsnyje valdymas apibÅ«dinamas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Tokiam valdymui bÅ«dingi du požymiai: pirmasis – faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ ; antrasis – daikto valdytojas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymas nelaikomas savarankiÅ¡ka daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ir savininku pripažįsta kitÄ asmenį (CK 4.22 straipsnio 2 dalis).

Å io valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad valdymo teisė yra ne savarankiÅ¡ka, o iÅ¡vestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iÅ¡ tokio asmens, kuris turi savarankiÅ¡kÄ daiktinę teisę į tÄ daiktÄ . IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, reikalaudamas apginti jo, kaip , jo nuomone, atsakingo už Å¡eimos kapavietės priežiÅ«rÄ asmens, valdymo teisę, kuriÄ , jo teigimu, pažeidė atsakovė, nutrindama nuo paminklo užraÅ¡Ä â€žIlsėkitės ramybėje LiÅ«di duktė B.“.

Kadangi ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindžia savo kaip valdymo teisės turėtojo teisiniu statusu, tai jis privalėjo įrodyti, kad, yra atsakingas už kapavietę asmuo ir turi valdymo teisę į ginčo kapavietę. Atsakovė Å¡iÄ teisę ginčija.          Žmonių palaikų laidojimo įstatymo ( 2007 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr.X-1404) 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiÅ«ros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarkÄ , vadovaudamasi Å¡iuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. 2013 metais ( ginčo užraÅ¡o ant paminklo iÅ¡kalimo metu) ir 2015 metais ( ginčo užraÅ¡o ant paminklo panaikinimo metu) galiojo LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr.1207 „ Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, Kapinių prižiÅ«rėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sÄ lygų apraÅ¡as, Kapinių priežiÅ«ros organizavimo taisyklės.          Kapinių tvarkymo taisyklių 13 punkte numatyta, kad raÅ¡ytinį leidimÄ laidoti pagal Å¡ių taisyklių priede pateiktÄ formÄ savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iÅ¡duoda savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniÅ«nai, jeigu seniÅ«nijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiÅ«rÄ , arba Å¡ių seniÅ«nų įgalioti asmenys; 14 punkte numatyta, kad leidimas laidoti iÅ¡duodamas laidojančiam asmeniui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir mirties liudijimÄ ; 20 punkte numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a, o Å¡io asmens duomenis kapinių prižiÅ«rėtojas įraÅ¡o laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas), atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ asmuo privalo paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklÄ , antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo niÅ¡oms, kolumbariumui ar kitiems statiniams.

Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte taip pat numatyta, kad jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis; 25 punkte numatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiÅ«rimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ , statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiÅ«rėtojas, kuris žurnale įraÅ¡o kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

PraktiÅ¡kai analogiÅ¡kos nuostatos yra iÅ¡dėstytos 2007 m. kovo 22 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-56 patvirtintose Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse, kurių 20 punkte yra numatyta, kad už kapavietės priežiÅ«rÄ yra atsakingas asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė.          Taigi, pirmiausia byloje yra bÅ«tina nustatyti aplinkybes: kas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiÅ«rÄ 2013 metais, kai ieÅ¡kovas padarė papildomÄ Ä¯raÅ¡Ä ant paminklo , ir kas buvo atsakingas už kapavietę 2015 metais, kai įraÅ¡as atsakovės buvo panaikintas.

IÅ¡ Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos raÅ¡tų matyti, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) kapavietės atsakingÄ prižiÅ«rėtojÄ nurodytu laikotarpiu nėra, toks asmuo į žurnalÄ nebuvo ir nėra įraÅ¡ytas. IeÅ¡kovo ir atsakovės bei liudytojų paaiÅ¡kinimai neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu atitinkamais laikotarpiais buvo vien ieÅ¡kovas su motina B. M. ( iki jos mirties (duomenys neskelbtini) metais ) ar po to vienas ieÅ¡kovas, ar atsakovė su kitais artimais giminaičiais.

Duomenų, kad giminaičiai bÅ«tų sudarę žodinį ar kitokį susitarimÄ dėl ginčo kapavietės priežiÅ«ros ir paskyrę atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį taip pat nėra. Kaip ir nėra neginčijamų duomenų, kad po B.M. mirties jis perėmė Å¡ias pareigas iÅ¡ B.M. ir kapavietę prižiÅ«rėjo vien tik ieÅ¡kovas. Tuo labiau, kad tuo laiku dar buvo likusi gyva kita (duomenys neskelbtini) dukra - S.M. ir jų anÅ«kė G. M.. Tokiu atveju, imant domėn įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje, teismas laiko teisinga laikyti įrodyta tÄ Â aplinkybę, kad nuo to momento, kai buvo kapavietėje palaidota S.M. ((duomenys neskelbtini)) faktine kapo valdytoja ir atsakinga už jo priežiÅ«rÄ tapo R.

Ž., kadangi ji kreipėsi dėl S.M. leidimo laidoti (duomenys neskelbtini) kapavietėje, jai buvo išduotas leidimas laidoti, o sutinkamai su Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu atsakingas už kapavietę yra laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Paskutinis leidimas laidoti (duomenys neskelbtini) kapavietėje buvo išduotas būtent R. Ž.. Manytina, kad leidimas buvo išduotas pagrįstai, kadangi, kaip jau buvo minėta, iki to momento atsakingo už kapavietę asmens kapinių žurnale nebuvo įregistruota ir jo sutikimo/derinimo nereikėjo.

Taigi, nors R. Ž. po leidimo laidoti jai S.M. iÅ¡davimo ir nebuvo įraÅ¡yta į žurnalÄ , kaip atsakingas už kapavietę asmuo, ji laikytina nuo 2013 metų faktine kapavietės valdytoja atsakinga už kapavietės tvarkÄ ir priežiÅ«rÄ . Jos valdymo teisė atsiranda administracinio akto, - leidimo laidoti pagrindu. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas 2013 metais (kaip pats pripažino tai jis padarė po S.M. mirties) prieÅ¡ atlikdamas papildomÄ užraÅ¡Ä ant paminklo, turėjo gauti R. Ž., kaip atsakingo už kapavietę asmens, sutikimÄ tokį užraÅ¡Ä padaryti.

Pažymėtina, kad jau minėtuose teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta reikalavimo gauti atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ asmens sutikimÄ keisti užraÅ¡us ant paminklo, tačiau tokio sutikimo reikalingumÄ suponuoja atsakingo už kapavietės asmens teisių (spręsti, ar leisti kapavietėje laidoti kitus asmenis) ir pareigų (prižiÅ«rėti kapavietę, kad ji bÅ«tų tvarkinga, paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , padarytÄ Ä¯rengiant kapo paminklÄ , antkapį, atliekant kitus kapavietės tvarkymo darbus) esmė.

Tuo labiau, kad užraÅ¡ai ant paminklų gali bÅ«ti ne bet kokie, t. y. lietuvių papročių ir tradicijų pagrindu yra susiformavusi praktika kokie kaip taisyklė daromi užraÅ¡ai ant paminklų ir , savaime suprantama, kad yra neleistini užraÅ¡ai nederamo pobÅ«džio, nesusiję su palaidotais asmenimis ir pan. Atsakovė , Å¡iuo konkrečiu atveju, yra atsakinga už kapavietėje esančio statinio- paminklo ir ant jo esančių užrašų atitikimÄ teisės ir moralės normoms. IeÅ¡kovas pripažino, kad papildomÄ užraÅ¡Ä ant paminklo padarė savavaliÅ¡kai be atsakovės leidimo , todėl jis savo veiksmais pažeidė vienÄ iÅ¡ bendrųjų civilinės teisės principų, kad iÅ¡ neteisės negali kilti teisė , ieÅ¡kovo veiksmai buvo neteisėti ir jų pagrindu ieÅ¡kovas negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų bÅ«ti ginami, tame tarpe ir Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu.           Be kitų argumentų, ieÅ¡kovas taip pat nurodo, kad ginčo paminklas yra jo nuosavybės teisės objektas, kurį jis paveldėjo po savo mamos B.M. mirties.

IÅ¡ byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas paveldėjo paminklÄ , nėra įraÅ¡yta , kitų raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo ( ar B.M. ) nuosavybę taip pat nėra. Teismo posėdžio metu iÅ¡klausyti liudytojai D. P., E. B., N. M. pripažino tÄ aplinkybę, kad paminklÄ statyti tarėsi abi (duomenys neskelbtini) dukros: B.M. ir S.M., o B.M. yra minėjusi, kad kažin ar S.M. atiduos pinigus už paminklÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pokalbio metu iÅ¡reikÅ¡ta mintis apie tai , kad kažin ar S.M. grÄ Å¾ins pinigus dar neįrodo, kad skola taip ir liko, nes pinigai galėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti ir vėliau po pokalbio su liudytojais arba seserys, kaip artimi žmonės, galėjo susitarti ir kitokiu bÅ«du.

Liudytoja G. M. patvirtino, kad abi seserys tarėsi dėl paminklo tėvams M. pastatymo ir paminklas buvo statomas už abiejų pinigus. Taigi, laikytina įrodyta, kad susitarimas dėl bendro tėvų atminties įamžinimo - paminklo pastatymo buvo, tačiau esant tokiems nepakankamiems įrodymams, nėra pagrindo daryti pakankamai pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad paminklas nuosavybės teise priklausė vienai B.M. ir po jos mirties buvo paveldėtas ieÅ¡kovo. Atkreiptinas dėmesys, kad B.M. nuo pat paminklo pastatymo 1987 metais iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) metais pretenzijų dėl paminklo pastatymo iÅ¡laidų S.M. nereiÅ¡kė, paminklas buvo be užraÅ¡o „Ilsėkitės ramybėje LiÅ«di duktė B.“, kas leidžia daryti pakankamai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokia situacija tenkino abi (duomenys neskelbtini) dukras.

Taip pat pažymėtina, kad ginčo paminklas buvo pastatytas dar esant gyvoms B.M. ir S.M. ir tada užraÅ¡o „Ilsėkitės ramybėje liÅ«di duktė B. „ nebuvo, taigi daugiau tikėtina, kad vis dėlto paminklas buvo abiejų (duomenys neskelbtini) dukterų susitarimo rezultatas ir užraÅ¡as ant paminklo buvo jų bendros valios iÅ¡raiÅ¡ka. Daugiau kaip 20 metų tokia situacija tenkino tiek B.M., tiek S.M., tačiau ieÅ¡kovas jau po jų mirties savo iniciatyva padarė papildomÄ užraÅ¡Ä ant ginčo paminklo .

Kodėl tai buvo padaryta bÅ«tent po S.M. mirties, ieÅ¡kovas įtikinamai paaiÅ¡kinti negalėjo . Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai paÅ¡alino iÅ¡ gedinčių dėl (duomenys neskelbtini) netekties asmenų rato vienÄ iÅ¡ jų dukterų – S.M.. Manytina, kad toks ieÅ¡kovo padarytas užraÅ¡as ne tik pažeidžia S.M., bet ir jos artimųjų ( anÅ«kės R. Ž., dukters G. M. ir kt.) teises ir teisėtus interesus, bet ir prieÅ¡tarauja lietuvių tautos tradicijoms.          Kas liečia atsakovės atliktÄ ginčo paminklo užraÅ¡o pakeitimÄ , tai pirmiausia reiktų pažymėti, kad ginčo paminklo pastatymo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punkte yra nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiÅ«rimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ ; statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiÅ«rėtojas, kuris žurnale įraÅ¡o kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.

LR Statybos įstatyme ( patv. 1996 m. kovo 19d. įstatymu Nr. I-1240) yra nustatyta, kad rekonstravimas – statybinė veikla, kurios tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį; remontas – statybinė veikla, kurios tikslas iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atkurti statinio techninę bÅ«klę pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus arba pagerinti statinio naudojimo savybes. Šiuo aspektu įvertinus atsakovės atliktus paminklo darbus: senojo paminklo nuvalymas , užrašų atnaujinimas, dalies užraÅ¡o panaikinimas, jie laikytini darbais, kuriais buvo siekiama atkurti paminklo techninę bÅ«klę , o ne jį iÅ¡ esmės pertvarkyti.

Taigi, tokie darbai yra priskirtini ne statinio rekonstrukcijai, o einamajam remontui. Kadangi Kapinių tvarkymo taisyklės reikalauja, kad kapinių prižiÅ«rėtojas bÅ«tų informuotas tik apie kapavietės statinių statybÄ ir rekonstrukcijÄ , tai laikytina, kad atsakovė, atlikdama paminklo einamÄ jį remontÄ , jau minėto norminio akto reikalavimų nepažeidė.       Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes ir argumentus laikytina, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.       Atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovės ir valstybės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ( CPK 88 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Pagal byloje esančiÄ pažymÄ , iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,40 Eur, kurios priteistinos iÅ¡ B. M.. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė byloje patyrė 200 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo B. M..        Vadovaudamasis iÅ¡dėstyti ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismasn u s p r e n d ė:        IeÅ¡kinį atmesti.       Priteisti iÅ¡ B. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R.

Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du Å¡imtus eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų ir valstybės naudai 6,40 Eur ( Å¡eÅ¡is eurus 40 ct) iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.       Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                              Birutė Mėlinauskienė