2023-06-14 Nr. AB-12379-3-62-3-00583-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-478-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00583-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. V.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Truskava“ (toliau – ir pareiškėjas, MK „Truskava“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą „Dėl D. V. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nustatyta, kad taurieji elniai padarė 4 649,40 Eur žalą, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas MK „Truskava“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ūkininkas D. V. pateikė prašymą Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) dėl gyvūnų padarytos žalos įvertinimo jam priklausančiame kukurūzų lauke (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1 – 10,7 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Laukas). Komisija 2020 m. spalio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 27 (toliau – ir Apžiūros aktas Nr. 27) nustatė, kad žala yra daroma stumbrų ir elnių, nutarė pakartotinai žalą vertinti, dalyvaujant Komisijos nariams, skirtiems vertinti stumbrų padarytą žalą. Komisija atliko pakartotinę apžiūrą ir 2020 m. spalio 9 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 29 (toliau – ir Apžiūros aktas Nr. 29) nustatė, kad sunaikinta 26,2 procentai arba 2,63 ha kukurūzų, žala daroma stumbrų ir tauriųjų elnių, stumbrų sunaikintas plotas – 0,13 ha, tauriųjų elnių – 2,50 ha. Komisija Sprendimu nustatė, kad taurieji elniai padarė 4 649,40 Eur žalą, kurią atlygina medžioklės plotų naudotojas MK „Truskava“. Pareiškėjas nesutiko su apžiūros aktuose ir Sprendime padaryta išvada, kad didžiąją dalį žalos Lauke padarė taurieji elniai. Nurodė, kad dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį MK „Truskava“ narys J. T. pamatė iš Lauko išeinančius stumbrus ir apie tai pranešė D. V., elnių Lauke nei medžiotojai, nei ūkininkas nematė. Tačiau ūkininkas nesiėmė jokių priemonių savo pasėliams apsaugoti, nepadarė privažiavimo medžiotojams prie kukurūzų lauko, neaptvėrė Lauko elektriniu piemeniu. Teigė, kad apžiūros metu buvo aiškiai matyti, kad žalą padarė stumbrai pagal pasėlių pakenkimo būdą, nes šernai ir stumbrai atsigula lauke ir išguldo pasėlius, o elniai pasėlių neišguldo, jie kukurūzus nukanda, be to, elniai tuo metu rujoja, todėl nesimaitina. Kukurūzai buvo ištrypti, išgulėti, kas būdinga stumbrams, lauke buvo rasti stumbrų ekskrementai, kai tuo tarpu elnių išmatų nebuvo rasta. Be to, žala padaryta iki 2020 m. rugpjūčio vidurio, kai tauriųjų elnių medžioti negalima, o stumbrų negalima medžioti visus metus. Vien dėl to žala turi būti mažinama, jeigu Sprendimas nebūtų panaikintas.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Sprendimą priėmė Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD-1-584 sudaryta Komisija, jį pasirašė jo priėmime dalyvavę Komisijos nariai, taigi kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Sprendimas priimtas 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 9 d. apžiūros aktų pagrindu. Apžiūros metu Komisija Lauke nefiksavo kukurūzų išgulėjimo fakto. Kukurūzai buvo ištrypti, išlaužyti, išguldyti, burbuolės apgraužtos, pagrindinė žala šiame pasėlių lauke buvo daroma nuo rugsėjo mėnesio vidurio. MK „Truskava“ savo medžioklės plotuose nefiksavo nė vieno stumbro, nors privalo pildyti ataskaitas dėl žvėrių pėdsakų sniege (fiksavo tik elnių pėdsakus), be to, pastebėję stumbrus, medžiotojai turėtų apie tai pranešti per biomon.lt programėlę. Pareiškėjo skunde nurodyta banda stumbrų niekur nėra fiksuota. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad taurieji elniai tuo metu rujoja, todėl nesimaitina. Šie gyvūnai tiek maitinasi, tiek geria vandenį, kad palaikytų savo gyvybines funkcijas, jie ištrypia, išguldo kukurūzus, ieško priedangos pasėlių laukuose, ko nedaro stumbrai. Į 2020 m. spalio 9 d. apžiūrą buvo kviestas MK „Truskava“ pirmininkas J. I., tačiau jis neatvyko. Apžiūroje dalyvavo MK „Truskava“ medžiotojas R. Ž., tačiau jis akto nepasirašė, teigė, kad tam nėra įgaliotas. 2020 m. spalio 9 d. apžiūros aktas buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad 2020 metais vertinant padarytą žalą gretimuose laukuose, nė viename iš jų nebuvo fiksuota stumbrų padaryta žala. Tauriųjų elnių nėra uždrausta medžioti visus metus, todėl pareiškėjas turi atlyginti jų padarytą žalą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį pareiga nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir apskaičiuoti žalos dydį priskirta Komisijai. Komisija, gavusi ūkininko D. V. prašymą, nepraleisdama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika) 2 punkte nustatyto 7 kalendorinių dienų termino, atvyko į vietą ir apžiūrėjo pasėlius, o nustačiusi, kad žala daroma ir stumbrų – pakartotinai atliko pasėlių apžiūrą, pakvietusi Komisijos narį, deleguotą vertinti stumbrų padarytą žalą. Komisijos 2020 m. spalio 9 d. akte užfiksuota, kad kukurūzų stiebai nulaužti, burbuolės apgraužtos, pagrindinė žala pasėliams daroma nuo rugsėjo mėnesio vidurio, pagal rastus stumbrų ekskrementus buvo galima teigti, kad stumbrų žala kukurūzams padaryta žymiai anksčiau. Stumbrų banda, kaip nurodė pareiškėjas, jokiuose duomenyse nėra fiksuota. Pagal gyvūnų stebėsenos specialisto R. P. pateiktus duomenis minėtoje teritorijoje buvo pastebėti tik du stumbrai, o pagal viešai skelbiamus Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenis „Pranešimai apie stumbrus“ artimiausioje teritorijoje nuo Lauko buvo užfiksuotas tik vienas stumbras – 2021 m. sausio 9 d., pagal kito medžiotojų klubo („(duomenys neskelbtini)“) pateiktus duomenis. Be to, medžiotojai, pastebėję stumbrus savo medžioklės plotuose, turėtų apie tai pranešti per biomon.lt programėlę. Komisija nustatė, kad pagrindinę žalą Lauke padarė taurieji elniai, pagrindinis jų daromos žalos požymis yra kukurūzų išlaužymas, išguldymas, ištrypimas. Komisija nefiksavo, kad kukurūzai buvo išgulėti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pagrindinę žalą Lauke nuo rugsėjo vidurio padarė taurieji elniai, o ne stumbrai. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad netoliese D. V. lauko būtų buvę pastebėti stumbrai. Komisija žalą vertino, jos darbe dalyvaujant ir stumbrininkystės specialistui R. P., ji nustatė, kad žala ne senesnė nei dviejų savaičių. Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius dėl žemės sklypo savininko atsakomybės. Metodikoje įvardinti konkretūs atvejai, kai laukas turi būti aptvertas, tačiau Laukas į šiuos atvejus nepatenka. Apžiūros metu nebuvo nustatyta aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nustatyta, kad nė viena Lauko kraštinė nesiriboja su mišku. Kukurūzų lauką nuo miško skiria ne tik keliukas, bet ir melioracijos griovys. Medžiotojai į trečiojo suinteresuoto asmens laukus turi galimybę patekti šalia kukurūzų esančiu keliu, be to, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo medžiotojams įrengti patogų privažiavimą prie kiekvieno pasėlio lauko. Pasėlių laukas buvo saugomas dujine patranka. Nurodė, kad pareiga atlyginti pasėliams padarytą žalą nėra siejama su leidžiama medžioklės pradžia. Manė, kad Komisija padarytą žalą įvertino objektyviai ir teisingai.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo MK „Truskava“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė D. V. iš MK „Truskava“ 1 365,2 Eur byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. pateiktu prašymu Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, registruotu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ūkininkas D. V. prašė įvertinti gyvūnų padarytą žalą jam priklausančiame kukurūzų lauke (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1 – 10,07 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros aktu Nr. 27 nustatė, kad žala padaryta 10,7 ha bendro ploto kukurūzų lauke, žala yra daroma stumbrų ir tauriųjų elnių, kukurūzai išguldyti, burbuolės nuėstos; nutarė pakartotinai žalą vertinti, dalyvaujant Komisijos nariams, skirtiems vertinti stumbrų padarytą žalą. Šiame akte taip pat užfiksuota, kad kukurūzai aukšti, užmirkusių vietų nėra, pasėliams išsaugoti taikoma apsaugos priemonė – dujinė patranka su laikrodžio rele. Komisija atliko pakartotinę apžiūrą ir 2020 m. spalio 9 d. Apžiūros aktu Nr. 29 nustatė, kad pažeidimas nustatytas visame 10,07 ha plote, sunaikinta 26,2 procentai arba 2,63 ha kukurūzų, žala daroma stumbrų ir tauriųjų elnių nuo rugsėjo mėnesio vidurio, stumbrų sunaikintas plotas – 0,13 ha, tauriųjų elnių – 2,50 ha. Šiame apžiūros akte papildomai pažymėta, kad nė viena Lauko kraštinė nesiriboja su mišku, kukurūzai nepiktžolėti, užmirkusių vietų nėra, labai netolygus augalų sudygimas. Komisija Sprendimu nustatė, kad taurieji elniai padarė 4 649,40 Eur žalą, kurią atlygina medžioklės plotų naudotojas MK „Truskava“.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir jį detalizuojanti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika).

12. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Komisija Sprendimu teisingai nustatė pakenkto pasėlio plotą, pakenkimo intensyvumą bei teisingai apskaičiavo žalą pinigine išraiška pagal Metodikos 7 punkte pateiktą formulę. Pagrindinis pareiškėjo nesutikimo su Sprendimu argumentas yra tai, kad Sprendimu apskaičiuotą žalą, pareiškėjo teigimu, padarė ne taurieji elniai, o stumbrai.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Nagrinėjamu atveju D. V. pasėliams padarytą žalą apskaičiavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD-1-584 sudaryta Komisija, t. y. kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Bylos medžiaga patvirtino, ir ginčo tarp šalių dėl to nebuvo, kad Komisija Lauką apžiūrėjo, nepraleisdama Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, Metodikos 2 punkte nustatyto termino. Pirmą kartą apžiūrint Lauką (2020 m. spalio 5 d.) buvo užfiksuoti ir stumbrų padarytos žalos pėdsakai. Pažymėta, kad minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu į Komisijos sudėtį įtrauktas R. P. – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ vyriausiasis specialistas, nurodant, kad šis Komisijos narys dalyvauja komisijos darbe nario teisėmis, kai vertinama stumbrų padaryta žala. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoju apklaustas R. P., jis jau nuo 1989 m. dirba su stumbrais, nuo 2005 m. dalyvauja įvairiose komisijose, susijusiose su stumbrų veikla, stebi jų populiacijos pokyčius tiek visos Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. Taigi, teismas įvertinęs R. P. veiklą, jo užimamas pareigas, sprendė, kad jis į Komisijos sudėtį įtrauktas kaip specialistas, turintis specialių žinių, būtinų stumbrų pasėliams padarytai žalai vertinti.

14. Teismo posėdyje liudytojais apklausti Komisijos nariai Ž. L., V. L., R. P. patvirtino, kad Lauke kukurūzai buvo išlaužyti ir ištrypti, kas būdinga tauriesiems elniams; žala buvo padaryta šviežiai (prieš 1–2 savaites), tą rodė nenuvytusios, nesudžiūvusios kultūros. Šie liudytojai taip pat parodė, kad suniokotose kultūrose buvo gausu elnių pėdsakų ir išmatų, kai stumbrų išmatos buvo rastos tik dvejose vietose ir išmatos buvo senos (sutrūniję). Minėtų liudytojų parodymai bylos medžiaga nebuvo paneigti. Liudytojais apklausti MK „Truskava“ nariai J. T. ir R. Ž., dalyvavę apžiūrose, taip pat patvirtino, kad Lauke buvo rasti seni stumbrų ekskrementai, daugiau stumbrų ekskrementų negu apžiūros metu fiksavo Komisija, jie nepastebėjo. Be to, liudytojas J. T. teismo posėdyje duotais parodymais nepatvirtino aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį matė iš Lauko išeinančią stumbrų bandą. Jis parodė, kad matė stumbrus tik stovinčius šalia Lauko. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Komisijos narių, tarp jų – ir turinčių specialiųjų žinių – duotų parodymų pagrįstumu, šių parodymų nepaneigė jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais buvo remiamasi. Aplinkybę, kad didžiąją dalį žalos Lauke padarė ne stumbrai, iš dalies patvirtino ir viešai skelbiami Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administruojami Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenys – Pranešimai apie stumbrus –, pagal kuriuos artimiausioje teritorijoje, esančioje nuo Lauko, 2021 m. sausio 9 d. duomenimis buvo užfiksuotas tik vienas stumbras. Dėl nurodytų argumentų teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nustatė D. V. kukurūzų pasėliams padarytos žalos proporcijas tarp stumbrų ir tauriųjų elnių padarytos žalos, konstatavusi, jog pagrindinę žalą kukurūzų pasėliams padarė taurieji elniai.

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Laukas neatitiko Metodikos 12 punkte nurodytų kriterijų, todėl elektriniu piemeniu neprivalėjo būti aptvertas. Be to, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtino, ir tai užfiksuota 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 9 d. Apžiūros aktuose, kad Lauko savininkas ėmėsi priemonių kukurūzams apsaugoti – naudojo dujinę patranką su laiko rele. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, šalinančių medžioklės plotų naudotojo pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad žala neturi būti atlyginta dėl to, kad žalos padarymo momentu (pareiškėjo teigimu, iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vidurio) nebuvo galima medžioti tauriųjų elnių. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasmę laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams neturi būti atlyginama tik tokiu atveju, jeigu juos medžioti yra uždrausta ištisus metus. Tauriųjų elnių medžioklė nėra uždrausta ištisus metu. Todėl aplinkybė, ar taurieji elniai žalą Laukui padarė tuo metu, kai jų medžioklė buvo leidžiama, ar ne, nagrinėjamu atveju reikšmės neturėjo.

17. Pareiškėjas savo skundą grindė ir aplinkybe, kad Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Teismas įvertino, kad Sprendime aiškiai išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas – Komisija, Sprendimo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, neduodantys pagrindo daryti dviprasmiškų išvadų, pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Iš ginčijamo akto turinio buvo matyti, kad apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą remtasi Metodikos nuostatomis, nuostoliai įvertinti atlikus detalius apskaičiavimus pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Teismas sprendė, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą D. V. kukurūzų laukui nustatė bei apskaičiavo tinkamai, nepažeisdama Medžioklės įstatymo bei Metodikos nustatytų reikalavimų. Dėl nurodytų argumentų Sprendimas teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti teismas neturėjo pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

19. Teismas iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 1 365,2 Eur byloje turėtų atstovavimo išlaidų.

III. 20. Pareiškėjas MK „Truskava“ apeliaciniame skunde prašo jį patenkinti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdyje liudytoju apklausti L. R..

21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėjas dėl 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros akto Nr. 27 ir Lauke rastų ekskrementų nurodo, kad 2022 m. vasario 7 d. posėdžio metu J. T. paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio mėnesį jis matė stumbrus šalia D. V. ūkio ir apie tai pranešė ūkininkui D. V.. Pažymi, kad pirminiame skunde neteisingai nurodė, jog apie stumbrus šalia lauko J. T. D. V. pranešė dvi savaitės prieš D. V. kreipimąsi dėl gyvūnų padarytos žalos atlyginimo (2020 m. rugsėjo 28 d.), taigi, pareiškėjo teigimu, reikia tikėti 2022 m. vasario 7 d. posėdžio metu duotais J. T. paaiškinimais, jog jis 2020 m. rugpjūčio mėnesį matė stumbrus šalia D. V. ūkio. Tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio žinodamas apie stumbrų jo laukui daromą žalą, D. V. apie jokią tariamai elnių padarytą ar daromą žalą niekada nekalbėjo, tik pasistatė kukurūzų lauke patrankas. Faktiniai duomenys patvirtina, kad nei 2020 m. rugpjūčio mėn., kai D. V. iš J. T. sužinojo apie stumbrų daromą žalą, nei iki 2020 m. rugsėjo 28 d., kai pateikė prašymą Administracijai dėl gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nei po šios datos niekada niekam nenurodė, kad žalą daro elniai.

21.2. Komisijos 2020 m. spalio 5 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 27 nėra įrodymas ABTĮ 56 straipsnio 1 d. prasme, taigi nepatvirtina, kad žalą D. V. padarė taurieji elniai. Apžiūros aktu Nr. 27 deklaratyviai ir nepagrįstai, t. y. nesant jokių faktinių duomenų, kaip to reikalauja ABTĮ 56 straipsnio 1 d., nurodyta, neva žalą padarė elniai, nors apžiūros metu pagal faktinius duomenis nebuvo rasta jokių tauriųjų elnių pėdsakų, tauriųjų elnių ekskrementų. Aplinkybę, kad apžiūros metu nebuvo jokių elnių pėdsakų, ekskrementų, kukurūzai buvo išlaužyti, išgulėti, taip pat patvirtina byloje esanti antstolio filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti faktiniai duomenys. Liudytoju apklaustas J. T. patvirtino, taip pat ir apeliaciniu skundu prašomas apklausti liudytojas L. R., irgi asmuo, turintis ilgametę patirtį nustatant tauriųjų elnių padarytą žalą, patvirtins, kad elniams nebūdinga ištrypti, išgulėti kukurūzus, tai įprastai būdinga stumbrams ir šernams, ne tauriesiems elniams. Stumbrams ir šernams yra būdinga gulinėti. Pastarųjų populiacija beveik išnykusi dėl afrikinio kiaulių maro. Taigi stumbrai, o ne taurieji elniai, galėjo išguldyti D. V. kukurūzus. Liudytojų parodymai yra įrodymas (ABTĮ 56 str. 1 d.), taigi nesiremti jais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nepagrįstai rėmėsi įrodymais – Apžiūros aktais Nr. 27 ir Nr. 29, neatitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 d. reikalavimų, o nesirėmė liudytojo J. T. paaiškinimais, antstolio filmuota medžiaga.

21.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio reikalavimus, nes nurodydamas aplinkybę, jog Lauke rasti seni stumbrų ekskrementai, rėmėsi atsakovų posėdžio metu pateiktais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad Komisija būtų nustatinėjusi stumbrų ekskrementų buvimo Lauke laikotarpius. Šių duomenų taip pat nefiksavo antstolis. Apžiūros aktu Nr. 27 ir Apžiūros aktu Nr. 29 nebuvo vertinama ir nustatinėjama, kokiu laikotarpiu pagal ekskrementus Lauke galėjo žalą padaryti stumbrai.

21.4. Priešingai nei nustatyta teismo, nei vienas iš posėdyje apklaustų liudytojų (Komisijos nariai Ž. L., V. L., R. P.) nėra kompetentingas vertinti tauriųjų elnių padarytą žalą. Komisijos nariams I. M., V. L., Ž. L. 2020 m. spalio 5 d. surašius Apžiūros aktą Nr. 27, buvo prieštaraujančiai faktiniams duomenims nustatyta, neva žalą daro taurieji elniai, ką patvirtina aplinkybės ir įrodymai, jog stumbrų padaryta žala Komisijos narių buvo vertinta pakartotinai 2020 m. spalio 9 d. Apžiūros aktu Nr. 29, skirtu vertinti stumbrų padarytą žalą. Priešingai nei nustatyta teismo, vienintelis liudytojas R. P. nurodė, kad Lauke žalos galėjo padaryti ne tik stumbrai, kiti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, nes, kaip jau minėta, nėra kompetentingi vertinti tauriųjų elnių padarytą žalą.

21.5. Dėl J. T. parodymų pareiškėjas nurodo, kad nepaisant to, ar liudytojas matė iš Lauko išeinančią stumbrų bandą, ar stumbrus tik stovinčius šalia Lauko, pagrįsta ir protinga daryti išvadą, kad pagal faktinius duomenis (ABTĮ 56 str.), net jeigu stumbrai stovėjo šalia lauko, tai nepaneigia fakto, jog stumbrai padarė žalos kukurūzų laukui nepaisant, kokiu metu (ar kai buvo lauke, ar šalia lauko) jie buvo pamatyti J. T.. Posėdžio metu J. T. paaiškino, kad jam yra 80 metų, jis medžioja daugiau, kaip 50 metų, taigi turi daugiausia patyrimo nei kiti liudytojai.

21.6. Antstoliui užfiksavus stumbrų ekskrementus, J. T. patvirtinus, kad prie ūkininko D. V. kukurūzų matė stumbrus, Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenys prieštarauja faktiniams duomenims, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino, tik deklaratyviai nurodė, jog 2021 m. sausio 9 d. duomenimis buvo užfiksuotas tik vienas stumbras, nors žalos atsiradimo data (2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. pirmoji pusė) pernelyg nutolusi nuo viešai skelbiamų Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administruojamų Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenų.

21.7. Dėl tauriųjų elnių medžiojimo terminų pareiškėjas pateikia įrodymus patvirtinančius, kad 2020 m. balandžio 15 datai MK „Truskava“ buvo išnaudojusi visas licencijas medžioti elnius. Iš 2020 m. balandžio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos matyti, kad buvo gautos 105 licencijos medžioti elnius ir visos jos buvo panaudotos, tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio mėn., kai J. T. pranešė D. V. apie tai, kad jis matė stumbrus šalia D. V. kukurūzų lauko, sekančio, 2021 metų sezono, tauriųjų elnių medžioklė dar nebuvo prasidėjusi.

22. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Administracijos nuomone, teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, priėmė teisingą sprendimą ir jo naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų. Teismo sprendime aiškiai išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Komisija, Komisijos sprendimo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, neduoda daryti dviprasmiškų išvadų, pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Teismas taip pat pasisakė, kad apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą remtasi Metodikos nuostatomis, nuostoliai įvertinti atlikus detalius apskaičiavimus pagal Metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę.

24. Administracija akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių bylą apeliacinės instancijos teisme būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, L. R. dalyvavimą apklausoje laiko nepagrįstu, kadangi byloje nėra duomenų, kad šis asmuo dalyvavo Komisijai surašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus, o apeliantas neprašė šio liudytojo apklausti pirmosios instancijos teisme, todėl prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei netenkinti pareiškėjo prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdyje liudytoju apklausti L. R..

25. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Komisija pažymi, kad naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pilnai ištyrė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą 2022 m. kovo 7 d. sprendimą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti visas trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos metu.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Komisija padarytą žalą įvertino objektyviai ir teisingai, o pareiškėjas ir jo atstovai, dalyvaudami plotų apžiūrose nereiškė pastabų, neteikė prašymų, ką patvirtina ir į bylą pateikti apžiūros aktai. Pagal suformuotą teismų praktiką, pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. (prašymo gavimo) iki 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimo, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, ar jos buvo kitokios, ir paneigti ginčijamo 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymi, jog jokių konkrečių įrodymų pareiškėjas siekdamas paneigti Komisijos Sprendime konstatuotas aplinkybes nepateikė, todėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės yra deklaratyvios ir neįrodinėjamos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, o jo pateiktas apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo „Dėl D. V. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ dalies, kuria nustatyta, kad taurieji elniai padarė 4 649,40 Eur žalą, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas MK „Truskava“, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo MK „Truskava“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad Komisija Sprendimu teisingai nustatė pakenkto pasėlio plotą, pakenkimo intensyvumą bei teisingai apskaičiavo žalą pinigine išraiška. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Komisijos narių, tarp jų ir turinčių specialiųjų žinių, duotų parodymų pagrįstumu, šių parodymų nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo vertinimu, Komisijos Sprendime aiškiai išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas – Komisija, Sprendimo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, pagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jokie įrodymai nepatvirtina Komisijos nustatytos aplinkybės, jog žala kukurūzų pasėlių lauke yra daroma tauriųjų elnių, vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi teismas yra 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros aktas Nr. 27, kuris neatitinka ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nepatvirtina, kad žalą padarė elniai. Pareiškėjo nuomone, nei vienas iš posėdyje apklaustų liudytojų (Komisijos nariai Ž. L., V. L., R. P.) nėra kompetentingas vertinti tauriųjų elnių padarytą žalą, o posėdžio metu J. T. paaiškino, jog žalą padarė ne taurieji elniai. Pareiškėjas pažymi, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administruojami Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenys neįrodo, jog faktiškai stumbrų nebuvo ir jie nepadarė žalos ūkininkui D. V.. Pareiškėjas tvirtina, kad MK „Truskava“ buvo išnaudojęs visas licencijas medžioti elnius. Taip pat pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naują įrodymą, skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir iškviesti liudytoju apklausti L. R..

32. Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymo apklausti liudytoją byloje, kuris antstolio filmuotos medžiagos įrašą galėtų pakomentuoti pareiškėjo naudai, teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį, asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo, be kita ko, nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (ABTĮ 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, kad teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ir kt.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo apklausti liudytoju L. R., be to, liudytojais byloje buvo apklausti Ž. L., V. L., R. P., todėl nebuvo sudarytos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą. Pareiškėjas nenurodė, kokias naujas aplinkybes, susijusias su esminiais byloje kilusiais klausimais, kurios nebuvo aptartos proceso šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašomas apklausti asmuo galėtų patvirtinti arba paneigti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo nurodytas asmuo galėtų patvirtinti kokias nors nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kurių būtų neįmanoma nustatyti pagal byloje esančius įrodymus. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nutaria netenkinti pareiškėjo prašymo apklausti liudytoją.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde grindė žodinio proceso būtinumą tuo, kad būtina papildomai apklausti liudytoją, kitų argumentų nenurodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi proceso dalyviai dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir turėjo galimybę tiek išsakyti savo poziciją, tiek ir prašyti apklausti liudytojus, teikti kitus reikalingus įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir išvadą, jog Komisijos Sprendimu apskaičiuotą žalą padarė ne stumbrai, o taurieji elniai, vertino remdamasis vieninteliu įrodymu – 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros aktu Nr. 27, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

37. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai: teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros akte Nr. 27 ir 2020 m. spalio 9 d. Apžiūros akte Nr. 29 pateiktą informaciją, asmenų, nustačiusių trečiojo asmens pasėliams padarytą žalą, kompetenciją, jų parodymų nuoseklumą ir įvertino jų pateiktus parodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat ir liudytojų, kurie buvo iškviesti ir apklausti pareiškėjo prašymu parodymus. Taigi, priešingai, nei nurodė pareiškėjas 2020 m. spalio 5 d. Apžiūros aktas Nr. 27 nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo vadovavosi teismas, konstatuodamas, kad žalą trečiojo asmens pasėliams padarė taurieji elniai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą.

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai jas aprašė, nurodė ginčui taikytiną teisinį reguliavimą (Medžioklės įstatymo, Metodikos nuostatas).

39. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administruojami Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenys neįrodo, jog faktiškai stumbrų nebuvo ir jie nepadarė žalos ūkininkui D. V., nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal viešai skelbiamus Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenis „Pranešimai apie stumbrus“ artimiausioje teritorijoje, esančioje nuo kukurūzų lauko vertinimo vietos, 2021 m. sausio 9 d. buvo užfiksuotas tik vienas stumbras. Kaip nurodė byloje liudytoju apklaustas Komisijos narys R. P., tokius pažeidimus, kokius nustatė Komisija, galėtų padaryti tik kelias dešimtis stumbrų sudaranti banda, o tokių stumbrų bandų šioje vietovėje apskritai nebūna ir niekada nebuvo pastebėta. Stumbrų padaryta žala nebuvo nustatyta ir šioje vietovėje esantiems kitiems žemės ūkio pasėliams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nesutinka, jog viešai prieinami duomenys patvirtina Komisijos išvadas, jog žalą trečiajam asmeniui padarė taurieji elniai, kadangi J. T. patvirtino, kad prie trečiojo asmens kukurūzų matė stumbrų bandą. Pažymėtina, kad medžiotojai, pastebėję stumbrus savo medžioklės plotuose, turi apie tai pranešti per biomon.lt programėlę, o šiuo atveju tik kitas medžiotojų klubas yra pateikęs duomenis, kad savo medžioklės plotuose yra pastebėję vieną nuklydusį stumbrą. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui žalą padarė stumbrai yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., sekančio, 2021 metų sezono, tauriųjų elnių medžioklė dar nebuvo prasidėjusi, todėl pareiškėjas prideda 2020 m. balandžio 15 d. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitą, kurioje matyti, kad buvo gautos 105 licencijos medžioti elnius ir visos jos buvo panaudotos, bei nesutinka su teismo išvada, kad jis privalo atlyginti trečiojo asmens pasėliams padarytą žalą.

41. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje, nėra nurodoma, kad pareiškėjui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu jis išnaudojo visą jam skirtą medžiojamųjų gyvūnų limitą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 39 straipsnyje yra nurodoma, kad medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Taigi, iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos yra galimybė peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl papildomo elnių sumedžiojimo limitų nustatymo ir tokiu būdu išvengti didelės daromos žalos.

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais bei pagal procesinių teisės normų nuostatas įvertintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų, kuriais buvo remiamasi priimant ginčijamą Komisijos Sprendimą, atitiktį Metodikai, bei tinkamai įvertino, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. pateikė teismui prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2017).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nepagrįstumo, trečiojo suinteresuoto asmens pozicija iš esmės sutapo su atsakovų išreikšta pozicija. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Taigi, išnagrinėjus šią administracinę bylą bei netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, iš esmės yra apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens D. V. teisės, kuris įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

50. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo advokatas A. Š.. Byloje pateikti 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija AS Nr. 22-04-11 ir 2023 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymo Nr. 817 patvirtinimas patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo advokatui 874 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą.

51. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nustatytas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). D. V. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (874 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (1 900,3 Eur x 1,3 = 2 470,04 Eur), yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. iš pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ 874 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt ketutis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas