2013-03-28 Nr. AB-960-3-61-3-00275-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2013-03-28 Nr. AB-960-3-61-3-00275-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS756-357/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00275-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašė jo ekstradiciją iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pripažinti neteisėta, bei patikslintu skundu (b. l. 13-14) prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Vyriausybė) 1 000 000 (vieną milijoną) Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad 2008 m. vasario 14 d. Norvegijos Karalystės apeliacinio teismo sprendimu jam buvo skirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, o 2009 m. birželio 16 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai tolesnei bausmei atlikti pagal 1995 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. I-885. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. pareiškėjui skyrė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Patikslintame skunde nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose jis kalinamas nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų patalpų ploto reikalavimų, verčiamas dirbti darbus, nėra laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) numatytų reikalavimų draudžiančių kankinimus, nėra suteikiama visavertė medicininė pagalba, lėšos maitinimui per mažos, todėl prašė atlyginti neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal teismų suformuluotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovu yra laikoma Lietuvos Respublika, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui yra padaryta žala. Nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl Lietuvos Respublika turėtų būti atstovaujama Marijampolės pataisos namų, o ginčai dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtini nagrinėti teismui pagal įkalinimo įtaigos buvimo vietą. Šiuo atveju Marijampolės pataisos namai priklauso Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, todėl buvo išaiškinta, kad pareiškėjas su šiuo skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo gali kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).
II. Pareiškėjas R. M. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 36), kuriame prašo nurodyti, į kurį apygardos teismą jis turėtų kreiptis.
Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą bei nurodė, kad pareiškėjo skundas įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau 2013 m. vasario 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą taip pat atsisakė priimti kaip nepriskirtiną šiam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas nesutinka su 2013 m. vasario 19 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti jo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. byla nepriskirtina šiam teismui.
ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas R. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė jo ekstradiciją iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pripažinti neteisėta, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Marijampolės pataisos namams. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tiek patikslinto skundo egzempliorių, kiek yra proceso šalių, tinkamai nurodant skundžiamus veiksmus (sprendimus), jų įvykdymo (priėmimo) datą ir skundo reikalavimus skundžiamų aktų (veiksmų) atžvilgiu. Pareiškėjas R. M. patikslino savo skundą bei prašė priteisti iš Vyriausybės 1 000 000 (vieną milijoną) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tikslindamas savo skundą, pareiškėjas atsakovais nurodė Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties turinio nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Pareiškėjo skundą Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu bei nurodė, kad skundas įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją gali būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.). Šios Kauno apygardos administracinio teismo nutarties pareiškėjas neapskundė.
Kaip minėta, pareiškėjas atskirajame skunde prašo nurodyti, į kurį teismą jis turėtų kreiptis. Pažymėtina, kad skunde, adresuotam Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo nurodytas atsakovas Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, formuojanti valstybės politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendinanti teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse. Todėl teismas nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas jo ekstradiciją iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pripažinti neteisėta yra adresuotas Lietuvos valstybei, atstovaujamai centrinio administravimo subjekto, ir kildinamas iš centrinio administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nurodė, kad skundas gali būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintiname skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau kėlė kitokį reikalavimą, t. y. prašė priteisti iš Lietuvos Vyriausybės 1 000 000 (vieną milijoną) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žalą kildino iš, jo nuomone, netinkamų laikymo sąlygų laisvės atėmimo vietose (Marijampolės pataisos namuose), o atsakovais nurodė Kalėjimų departamentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Pagal teismų suformuluotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kurią atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų yra padaryta žala pareiškėjui. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu šiose bylose traukiamas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Lietuvos valstybė yra atstovaujama įstaigos, dėl kurios veiksmų yra padaryta neturtinė žala pareiškėjui. Bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal įkalinimo įtaigos buvimo vietą. Šiuo atveju pareiškėjas R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, kurie priklauso Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai.
Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti R. M. skundą nagrinėti šiame administraciniame teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir nurodė pareiškėjui teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė