Legislator Case Law & Legislation
20aef41b-a678-4ba0-b60a-de0073636867 AI generated

20aef41b-a678-4ba0-b60a-de0073636867 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 20aef41b-a678-4ba0-b60a-de0073636867
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Byla Nr. 1S-99-312/2022 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00285-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi P. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – gynėjas) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. P. R. Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu byloje Nr. 20-055603MED-SOST buvo nuteistas už stambaus masto narkotikų nusikaltimÄ pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmÄ jÄ baudžiamÄ jÄ alternatyvÄ (žiÅ«rėti § 231 pirmÄ jį skirsnį) – 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Legislator headnote

AI generated

20aef41b-a678-4ba0-b60a-de0073636867 · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas apie teikime nurodomÄ pagrindÄ , esantį Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punkte, teisinių ir faktinių argumentų neiÅ¡dėstė, todėl nesuprantama, kodėl teismas sutiko su teikimo teisiniais ir faktiniais pagrindais. Taigi, teismas nenustatė esminio teikime nurodomo teisinio pagrindo dėl nuteistojo P. R. nuosprendžio pripažinimo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-99-312/2022 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00285-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi P. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau – gynėjas) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. P. R. Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu byloje Nr. 20-055603MED-SOST buvo nuteistas už stambaus masto narkotikų nusikaltimÄ pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmÄ jÄ baudžiamÄ jÄ alternatyvÄ (žiÅ«rėti § 231 pirmÄ jį skirsnį) – 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovas Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntė iš Norvegijos Karalystės gautus dokumentus dėl Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi pripažintas Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendis, nutariant jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Skundžiamoje nutartyje nuteistajam P. R. Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmÄ jÄ baudžiamÄ jÄ alternatyvÄ (žiÅ«rėti § 231 pirmÄ jį skirsnį) paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, paliekant paskirtÄ â€“ 6 (Å¡eÅ¡ių) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo P. R. perėmimo iÅ¡ Norvegijos Karalystės dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir visÄ Norvegijos Karalystėje atliktÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki asmens perėmimo iÅ¡ Norvegijos Karalystės dienos. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir aukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados 4. P. R. gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ 2021 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimÄ dėl Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo byloje Nr. El-596-1122/2022 atmesti.

5. Skunde pažymima, jog nuteistasis P. R. nesutiko bÅ«ti perduodamas į Lietuvos RespublikÄ bei nurodė, jog jam Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose gresia pavojus. Pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog P. R. save susižalojo ir paaiÅ¡kino, jog nesutinka su tolimesniu bausmės atlikimu Lietuvos Respublikoje dėl realios grėsmes jo sveikatai (2013 m. birželio 7 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo nužudytas jo draugas M. J., kurį jis nuolat lankė), t. y. perdavimo procedÅ«ra turi bÅ«ti vykdoma be nuteistojo sutikimo ir atitikti Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės vyriausybių 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotu Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės vyriausybių susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Susitarimas) 6 straipsnio 2 dalį.

6. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, jog P. R. Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktas negali bÅ«ti taikomas, nes nuo 2016 m. gruodžio 2 d. P. R. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Ispanijos Karalystę, Lietuvos Respublikoje nebegyvena ir Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, kÄ skundžiamoje nutartyje patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.

7. Pasak gynėjo, nuosprendžio vykdymas turėtų bÅ«ti perduotas Ispanijos Karalystei pagal Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies c punktÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.

8. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad Norvegijos Karalystės Liudijime nurodoma, jog P. R. taikytinas Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punktas, nes neva vykdančioji valstybė yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, į kuriÄ nuteistasis bus deportuotas tuomet, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teismÄ ar administracinį sprendimÄ Ä¯trauktu įsakymu dėl iÅ¡siuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita, vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone.

9. Gynėjas pažymi, kad P. R. įsakymas iÅ¡siųsti ar deportuoti neįtrauktas į nuosprendį, tad Liudijime paaiÅ¡kinama, jog 2020 m. gruodžio 14 dienÄ Imigracijos direktoratas (UDI) priėmė sprendimÄ dėl nuteistojo deportacijos iÅ¡ Norvegijos (toliau tekste - Direktorato sprendimas) ir uždraudė jam visam laikui atvykti į Å¡alį, ir kaip nuorodos numerį nurodė: 2019 240276 01-001/udi-lybo. Susipažinus su Direktorato sprendimu, paaiÅ¡kėjo, jog P. R. Å¡is dokumentas nebuvo įteiktas, todėl P. R., sužinojęs apie Direktorato sprendimÄ , nedelsiant jį apskundė teismui.

Teismui buvo pridėta skundo kopija, iÅ¡versta į lietuvių kalbÄ , tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų ar toks skundas buvo priimtas ir Å¡ių aplinkybių apskritai nevertino. Teismas pakartotinai nesikreipė į institucijÄ ir Å¡ių dokumentų iÅ¡sireikalauti neprašė, nors privalėjo patikrinti esminį teisinį pagrindÄ dėl nuteistojo perdavimo. Taigi, byloje nėra duomenų, jog P. R. atžvilgiu Direktorato sprendimas yra įsiteisėjęs, nes nuteistasis pateikė skundÄ dėl sprendimo panaikinimo, todėl teikimas nepagrįstas ir jame nėra nuteistojo perdavimo pagrindų, numatytų Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje.

10. Pažymėtina ir tai, kad Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies punkte b nurodytas pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo yra atleistas nuo bausmės atlikimo, tačiau jokiu bÅ«du ne tuomet, kai jam yra tęsiamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡duodančioje valstybėje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti Å¡io pagrindo, nes P. R. nėra atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Juridinis pagrindas kreiptis į Lietuvos RespublikÄ galėtų bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai P. R. bus atlikęs 2/3 dalis laisvės atėmimo bausmės ir Norvegijos Karalystėje nuteistasis realiai bÅ«tų paleistas į laisvę, o tolimesnis bausmės vykdymas ir perdavimas Lietuvos Respublikai, taikant Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas tik 2024 m. balandžio 12 d.

Pirmosios instancijos teismas apie teikime nurodomÄ pagrindÄ , esantį Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punkte, teisinių ir faktinių argumentų neiÅ¡dėstė, todėl nesuprantama, kodėl teismas sutiko su teikimo teisiniais ir faktiniais pagrindais. Taigi, teismas nenustatė esminio teikime nurodomo teisinio pagrindo dėl nuteistojo P. R. nuosprendžio pripažinimo vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Darytina išvada, jog Norvegijos Karalystės teikimas dėl bausmės pripažinimo ir vykdymo suderinimo yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neatitinka Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, bei nuteistojo skundu yra ginčijamas Direktorato sprendimas. Atsižvelgiant į tai, nesant įsiteisėjusio Direktorato sprendimo, bei P. R. atleidimo nuo tolimesnio bausmės atlikimo t. y. nesant Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b pagrindo - nutartis naikintina ir teikimas atmestinas.

12. Skunde akcentuojama, kad, nors teikimo byloje esantys dokumentai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , tačiau iÅ¡ jų akivaizdu, jog P. R. buvo paskirta 6 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aptariamame dokumente nurodoma, jog bausmės vykdymo pabaiga 2026 m. liepos 22 d., o lygtinis paleidimas visiems nuteistiesiems yra taikomas po 2/3 laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. P. R. lygtinis paleidimas Norvegijos Karalystėje privalomai bÅ«tų taikomas 2014 m. balandžio 12 d. Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog pritaikyta bausmė negali bÅ«ti griežtesnė negu iÅ¡duodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobÅ«dį ir trukmę.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminÄ 6 metams ir 10 mėnesių, pablogino nuteistojo P. R. teisinę padėtį, nes norint tinkamai suderinti nuosprendį su Lietuvos Respublikos teisės aktais, bausmės vykdymas privalo bÅ«ti taikomas iki 2024 m. balandžio 12 d. arba, nesant tokios galimybės, teikimas atmestas, nes nuteistojo teisinė padėtis negali pablogėti pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalį 13. Gynėjas pažymi, jog, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gali bÅ«ti taikomas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, tačiau akivaizdu, jog nenustatant laisvės atėmimo termino iki 2024 m. balandžio 12 d. (kada nuteistasis realiai bus paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos Norvegijos Karalystėje) yra pabloginama nuteistojo P. R. teisinė padėtis, nors tai imperatyviai draudžia Susitarimas.

14. Dar daugiau, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, P. R. turėtų atitikti įstatymo leidėjo valiÄ , t. y. žema nusikalstamo elgesio rizika, padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir tik esant Å¡ioms sÄ lygoms, P. R. galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Akivaizdu, jog nuteistojo P. R. interesus bei bausmės vykdymo tikslus ir resocializacijÄ geriau atitinka Norvegijos Karalystės penitencinė sistema, kurioje jis Å¡iuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Norvegijos Karalystėje nuteistasis realiai į laisvę bÅ«tų paleistas 2024 m. balandžio 12 d. ir tik tuomet atitiktų Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punktÄ , kai tuo tarpu Lietuvoje P. R., tikėtina, atliks visÄ laisvės atėmimo bausmę.

15. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo 231 paragrafe nurodoma, jog nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, maksimali laisvės atėmimo bausmė 2 metai, tačiau nuosprendyje P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metai ir 10 mėnesių, todėl nesuprantama, kokiu Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo paragrafu nuteistajam P. R. buvo paskirta daugiau nei tris kartus didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei nurodoma paragrafe. Nuosprendyje nurodomas Norvegijos Karalystės 232 paragrafo atrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, kurios teikimo byloje nėra, todėl, gynėjo manymu, sprendimo priėmimui reikalinga detalesnė informacija dėl Baudžiamojo įstatymo 232 paragrafo.

16. Gynėjo teigimu, iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog P. R., sužinojęs, jog gali įvykti jo perėmimas į Lietuvos RespublikÄ , save susižalojo, kadangi negali grįžti atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys dokumentai iÅ¡ Ispanijos Karalystės patvirtina, kad P. R. Ispanijoje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , vykdo individualiÄ veiklÄ , ten gyvena jo Å¡eima, todėl jis sutiktų atlikti laisvės atėmimo bausmę, kur yra jo socialinis centras ir nėra jokio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.

17. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimų ar kitų praÅ¡ymų iki nutarties priėmimo negauta. Gynėjo skundas atmetamas 18. Susipažinus su P. R. gynėjo skundu, skundžiama nutartimi ir raÅ¡ytine bylos medžiaga, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos praÅ¡ymÄ pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti P. R. atžvilgiu priimtÄ Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

SkundÄ nagrinėjantis teismas skundžiamos nutarties iÅ¡vadoms neprieÅ¡tarauja ir su jomis sutinka, todėl nėra pagrindo tenkinti skundÄ , panaikinti skundžiamÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimÄ dėl Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo byloje Nr. El-596-1122/2022.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Å¡io kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Pagal 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos karalystės Vyriausybės susitarimÄ dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriuose paskirtos laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo nuostatas Norvegijos Karalystė (iÅ¡duodančioji Å¡alis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo P. R. nuteistas 6 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimÄ nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje 20.

Skunde nesutinkama, jog P. R. taikytinas Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punktas. Å iuo aspektu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje, numatančioje iÅ¡imtis, kai nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, b punkte nurodyta, kad asmuo gali bÅ«ti perduodamas kitai susitariančiajai Å¡aliai, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiÄ jÄ valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimÄ Ä¯trauktu įsakymu dėl iÅ¡siuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita, vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad P. R. Norvegijos Karalystės Imigracijos direktorato (UDI) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu nuspręsta deportuoti iÅ¡ Norvegijos Karalystės, uždraudžiant jam visam laikui atvykti į Å¡alį, konstatavus, kad jis jokių ryÅ¡ių su Norvegija neturi ir dėl padaryto nusikaltimo jam bÅ«ti Å¡ioje Å¡alyje ar į jÄ atvykti minėtu sprendimu uždrausta. Kaip nurodoma skunde, įsakymas iÅ¡siųsti ar deportuoti P. R. yra neįtrauktas į nuosprendį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punkto, jame numatyti ir kiti alternatyvÅ«s bÅ«dai.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad P. R. atžvilgiu Direktorato sprendimas yra įsiteisėjęs, nes nuteistasis pateikė skundÄ dėl sprendimo panaikinimo. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Å¡iame Direktorato sprendime nurodoma, kad sprendimas gali bÅ«ti apskundžiamas per 3 savaites nuo jo gavimo. Ir nors sprendimas gynėjo pateiktais duomenimis yra apskųstas, tačiau tai padaryta tik 2022 m. vasario 10 d., o skunde nėra praÅ¡oma atnaujinti terminÄ sprendimui apskųsti, nenurodomos jo praleidimo priežastys.

Gynėjas nepateikė duomenų, ar toks skundas buvo priimtas ir ar jis nagrinėtinas (nagrinėjamas).

21. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties sprendimu pripažinti Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį vykdytinu Lietuvos Respublikoje. Pasak gynėjo, P. R., atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, grėstų realus pavojus jo sveikatai. Skunde nurodoma, kad 2013 m. birželio 7 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo nužudytas jo draugas M. J., kurį jis nuolat lankė. Vis tik byloje nėra objektyvių duomenų, kad pripažinus P. R. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nutarus jÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje ir perdavus asmenį Lietuvos Respublikai, bus pabloginta jo teisinė padėtis. Nors skunde teigiama, kad P. R., atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, iÅ¡kils realus pavojus, su Å¡iuo teiginiu, nesant objektyvių duomenų, nesutiktina ir jis laikytinas siekiu, jog asmuo toliau atliktų bausmę Norvegijos Karalystėje ir nebÅ«tų perduotas Lietuvos Respublikai.

22. IÅ¡ byloje esančio P. R. pareiÅ¡kimo Norvegijos Karalystės kompetentingai institucijai matyti, jog jis nesutiko su tuo, kad nuosprendis ir liudijimas bÅ«tų persiunčiami į Lietuvos RespublikÄ tolimesniam bausmės atlikimui. IÅ¡ Å¡iame pareiÅ¡kime esančios grafos, kurioje praÅ¡oma detaliau paaiÅ¡kinti, kodėl nesutinkama su tuo, kad Norvegijos Karalystės valdžia kreiptųsi į Lietuvos RespublikÄ dėl bausmės atlikimo perkėlimo ir praÅ¡ant nurodyti priežastis, į kurias reikėtų atsižvelgti, P. R. nurodė, jog Lietuvoje jam nebus suteiktos tokios sÄ lygos, kokias suteikia Norvegija, nes Lietuvos kalėjimo sÄ lygos yra labai prastos, viename kambaryje gyvena mažiausiai 6 žmonės ir tokiomis sÄ lygomis jis nesijaustų saugus.

Taigi, P. R. buvo suteikta teisė iÅ¡samiai nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje nebÅ«tų galimas, bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas, jo gyvybei ir sveikatai grėstų akivaizdus pavojus ir pan., tačiau asmuo tokių aplinkybių nenurodė. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Nagrinėjamu atveju, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad minėtų reikalavimų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje P. R. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus laikomasi ar, kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti. Ä®vertinus skirtingus Lietuvos ir Norvegijos ekonominio iÅ¡sivystymo lygius sutiktina, kad Norvegijoje laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos yra geresnės, tačiau bausmių vykdymÄ Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę garantuoja bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ .

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad P. R. atitinkamÄ aplinkybę dėl tariamo bandymo susidoroti gali nurodyti tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tiek bausmę vykdančios įstaigoms, kad bÅ«tų eliminuotos menkiausios galinčios kilti grėsmės asmens sveikatai ar gyvybei.

23. Dėl skunde dėstomų argumentų, jog pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo 231 paragrafÄ už nusikalstamÄ veikÄ numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė 2 metai, tačiau nuosprendyje P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metai ir 10 mėnesių, pažymėtina, jog P. R. Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo 232 paragrafo antrojo skirsnio pirmÄ jÄ baudžiamÄ jÄ alternatyvÄ , už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Be to, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendis įsiteisėjęs, o jo peržiÅ«ra nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

24. Sutiktina su dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties teiginiais, jog gynėjo nurodoma aplinkybė, jog P. R. Norvegijoje galėtų bÅ«ti anksčiau taikomas lygtinis paleidimas (nuo 2024 m. balandžio 12 d.), nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vykdyti teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė nuteistajam atlikus 2/3 bausmės jį paleisti lygtinai iÅ¡duodančioje valstybėje, nepatenka į Susitarime nurodytÄ aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kuomet bÅ«tų galima atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį, todėl nuteistojo gynėjo argumentas dėl galimybės bÅ«ti lygtinai paleistam Norvegijos Karalystėje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pažymėtina, jog atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje, P. R. įgyja teisę į lygtinį paleidimÄ atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi, jo teisinė padėtis nebus apsunkinta.

25. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam P. R. Norvegijos Karalystės Sor-Osterdal pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti P. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundÄ ir palikti galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimÄ dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė