2020-09-09 Nr. AB-16238-3-61-3-03332-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1220-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03332-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6.; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2R-435 (4R-841), atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. NI_SP5-3544 (toliau – ir Sprendimas) paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipdamasis į Komisiją su skundu, jis pašalino visus nurodytus trūkumus, o apie tai, kad gali prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, jam nebuvo pranešta. Pareiškėjas skunde išvardijo svarbias priežastis, sudarančias pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti: 1) negalėjo iš Vilniaus universiteto atsiimti studijų sutarties, nes kurį laiką nesimokė; 2) su Sodra susirašinėjo elektroniniu paštu ir buvo nurodęs, jog būtų palaukta, kol jis galės pristatyti visus dokumentus sprendimui priimti; 3) studijuoja teisę Vilniaus universiteto teisės fakultete, todėl prašymo išnagrinėjimas yra aktualus dėl to, kad jis nebūtų apkaltintas sukčiavimu gaunant bedarbio pašalpą, ko jokiu būdu nedarytų, nes gerbia ir vertina teisės mokslą; 4) yra sąžiningas ir garbingas žmogus, todėl, norint jį apkaltinti, studijų sutartį jis turėjo pasirašyti 2017 m. rugsėjo 1 d. ir taip pat visą mėnesį būti registruotu darbo biržoje (tam, kad gautų pašalpą už rugsėjo mėnesį), tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo bedarbis, o studijų sutartį pasirašė 2017 m. spalio 2 d., dėl ko 2017 m. spalio 11 d. buvo priimtas prorektoriaus įsakymas; 5) Darbo biržos jis buvo paprašęs, kad jo dokumentai būtų perduoti Sodrai, tačiau to nebuvo padaryta (dokumentai buvo „pradanginti“), todėl jis net negalėjo žinoti, kad jie Sodrai nėra perduoti; apie jų nepateikimą sužinojo po pusės metų, kai jam apie tai buvo pranešta telefonu; dokumentus buvo priverstas rinkti iš naujo, dėl ko negalėjo skųsti sprendimų.

3. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos (toliau – nedarbo išmokos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – Nedarbo draudimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintais Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai) pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo birža) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teikiamus duomenis apie bedarbio statuso būsenas (bedarbio statusas suteiktas, sustabdytas, nutrauktas, atnaujintas) bei jų galiojimo laikotarpius, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras), kuriam duomenis teikia darbdaviai (draudėjai) bei kitų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Nedarbo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad nedarbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka. VSDFV direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 punkte nustatyta, kad nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo Utenos skyrius.

5. Pagal Darbo biržos pateiktus duomenis, pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo registruotas teritorinėje darbo biržoje ir jam suteiktas bedarbio statusas. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. NI_SP1-4738 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ pareiškėjui paskyrė nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., o 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. NI_SP3-8784 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nedarbo išmokos mokėjimą pareiškėjui nutraukė, kadangi Darbo birža pareiškėjo bedarbio statusą nutraukė, atsiradus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje 4 punkte numatytai aplinkybei. 2017 m. spalio 19 d. Darbo birža pateikė informaciją apie tai, kad pareiškėjo bedarbio statusas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutrauktas jam pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Duomenų apie pareiškėjo bedarbio statuso panaikinimą gavimo metu nedarbo išmoka jam buvo išmokėta iki 2017 m. spalio 20 d., todėl VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. NI_SP5-3544 „Dėl J. M. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ jam buvo nustatyta 497,91 Eur nedarbo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

6. Pareiškėjas neinformavo apie mokymąsi aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nors registracijos teritorinėje darbo biržoje metu 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytinai įsipareigojo apie duomenų pasikeitimą, taigi ir apie mokymąsi, per 5 darbo dienas pranešti teritorinei darbo biržai. Pagal Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Jaunimo užimtumo skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. SD-26804-(2.3), nedarbo išmokos permoka už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. susidarė dėl to, kad pareiškėjas apie studijas aukštojoje mokykloje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Darbo biržos nustatytais terminais neinformavo. 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo gauti duomenys iš Studentų registro, tačiau duomenų apie nuolatines studijas nebuvo. Bedarbio statusas pareiškėjui nutrauktas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kadangi iš Studentų registro duomenys apie studijas aukštojoje mokykloje gauti tik 2017 m. spalio 17 d.

7. Atsakovas, vadovaudamasis jo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes šie dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kadangi VSDFV Utenos skyrius Sprendimu tik konstatavo nedarbo išmokos permokos (497,91 Eur) faktą, šis Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

8. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skundu prašo teismo panaikinti tik VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą, kuris net nebuvo apskųstas VSDFV, t. y. pareiškėjas yra nepasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne per teismą tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 103 straipsnio 10 punkte arba 105 straipsnio 1 punkte.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo J. M. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Komisijoje buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą ir VSDFV sprendimą bei priimti naują sprendimą. Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų (skunde konkrečiai nenurodyta, kokius VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimus pareiškėjas skundžia, nėra tiksliai nurodomos skundžiamų sprendimų priėmimo datos, registracijos numeriai; nenurodytos aplinkybės ir motyvai, kodėl pareiškėjas ginčija jo nurodytą vieną ir kitą sprendimus; nesuformuluotas konkretus reikalavimas Komisijai dėl konkrečių sprendimų panaikinimo), Komisijos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 2R-410 (4R-806) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ pareiškėjui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo šio sprendimo gavimo dienos pateikti Komisijai skundą, atitinkantį teisės aktais nustatytus reikalavimus. 2018 m. rugsėjo 20 d. Komisijoje buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis ginčijo VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. Nr. (9.26) NI_SP5-3544, kuriame reikalaujama grąžinti 497,91 Eur permoką, ir priimti naują sprendimą, kuriuo šios permokos nereikėtų grąžinti. Komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2R-435 (4R-841) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo dėl ginčijamo VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo padavimo terminą, nes nenurodė ir nepagrindė aplinkybės, kodėl tik 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą dėl 2017 m. vasario 4 d. sprendimo, neprašė atnaujinti praleisto skundui paduoti termino, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. skundą bei šio skundo patikslinimą.

11. Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. skundu, kuris Komisijoje gautas 2018 m. rugsėjo 6 d., siekė apskųsti VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. Sprendimą, kuris registruotu laišku jam buvo išsiųstas 2017 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (9.117) R3-48420, o įteiktas 2017 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas skundą Komisijai dėl Sprendimo panaikinimo išsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 3 d., ką patvirtina spaudas ant voko, t. y. akivaizdžiai ir ženkliai praleidęs įstatymo numatytą skundo padavimo terminą, ir, teikdamas skundą, neprašė jo atnaujinti. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčijo.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis IAGNTĮ 2 dalies 2 punktu, sprendė, kad Komisija, vadovaudamasis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o pareiškėjo skundo teismui argumentai, kad jam nebuvo pasiūlyta teikti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nors jis galėjo nurodyti šio termino praleidimo priežastis, kurias ir nurodė teismui pateiktame skunde, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamo Komisijos sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingas institucijas su skundu dėl Sprendimo panaikinimo, tuo pačiu pateikiant įrodymais pagrįstą prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

III. 13. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir Komisijos sprendimą.

14. Pareiškėjas sutinka, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, tačiau teigia, kad jis praleistas dėl netyčinių veiksmų, o praleistas terminas nėra labai ilgas.

15. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, jog VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP5-3544 „Dėl J. M. nedarbo draudimo išmokos nustatymo“ konstatavo tik nedarbo išmokos permokos (497,91 Eur) faktą, tačiau nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių. Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ir šis aktas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ir pareigų, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

17. Pažymi, jog pareiškėjas prašo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, tačiau neprašo panaikinti VSDFV sprendimo, kuri privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjas neskundė VSDFV Utenos skriaus sprendimo VSDFV, taigi nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 41 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu byla nutraukiama, o jei ikiteismine tvarka dar galima pasinaudoti – skundas paliekamas nenagrinėtu vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 2R-435 (4R-841), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo J. M. skundą ir patikslintą skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. NI_SP5-3544 pateikė praleidęs skundo padavimo terminą, jis nepateikė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog terminas buvo praleistas nežymiai ir dėl objektyvių veiksmų.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.

22. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas iš esmės siekia panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. NI_SP5-3544, kuriuo jam buvo nustatyta 497,91 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka, todėl su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas panaikinti minėtą VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. NI_SP5-3544, su skundu nesikreipė į Valdybą, t. y. nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, todėl, siekiant išspręsti kilusį ginčą, išeinama už apeliacinio skundo ribų.

23. Pažymėtina, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

25. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (IAGNTĮ 1 str. 1 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 str. 2 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 2 p.).

26. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (VSDĮ 41 str. 5 d.). Taigi, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSDFV Utenos skyrius 2017 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. NI_SP5-3544 „Dėl J. M. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta 497,91 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 2R-410 (4R-806) „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“ nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. konkrečiai nurodyti, kuriuos VSDFV Utenos skyriaus sprendimus pareiškėjas skundžia, nurodyti aplinkybes bei motyvus, suformuluoti konkretų reikalavimą Komisijai. 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė atmesti VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. NI_SP5-3544, priimti naują sprendimą, kad nereikėtų grąžinti 497,91 Eur permokos. Komisija šioje byloje ginčijamu 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2R-435(4R-841) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“, vadovaudamasis IANGTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą.

28. Įvertinusi minėtas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau nurodyta anksčiau, Valdybos teritorinių skyrių sprendimai skundžiami Valdybai kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi minėti ginčai dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų, vadovaujantis IANGTĮ 5 straipsnio 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nepriskirtini Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymo dėl VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. NI_SP5-3544 panaikinimo priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo įvertinti, ar ginčas priskirtinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai, o tik po to spręsti dėl skundo padavimo terminų praleidimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Komisija, nors ir vadovaudamasi ne ta įstatymo nuostata, visgi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl nagrinėjamu atveju Komisijos Sprendimas keistinas nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti IANGĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

29. Atsižvelgdama į nutartyje iš dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, netaikė tų IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reglamentuoja privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką ginčams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų (ABTĮ 147 str.), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą. Tenkinant iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2R-435 (4R-841), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo J. M. 2018 m. rugsėjo 20 d. skundą bei jo patikslinimą Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodant, kad pareiškėjo J. M. 2018 m. rugsėjo 20 d. skundą bei jo patikslinimą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė