2025-10-01 Nr. AB-15323-3-61-3-02457-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-183-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02457-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių vėjo energija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – ir Taryba, atsakovas) pateikti pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8; 2) įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2023 m. sausio 30 d. pateikė Tarybai prašymą Nr. TVE-8 išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. lydraščiu pateikė Tarybai papildomus dokumentus – Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai vertinimo sprendimą. Taryba 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. R2-(L)-1427 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad, kadangi planuojami Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) pakeitimai, Prašymas bus nagrinėjamas tik kai bus patvirtinti Taisyklių pakeitimai dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimo.

3. Pareiškėjo teigimu, Taryba Rašte nenurodė, kad Prašymas yra su trūkumais, o pagal aktualų teisinį reguliavimą Taryba negalėjo atidėti Prašymo nagrinėjimo dėl galimo Taisyklių pakeitimo. Taryba turėjo arba per 30 dienų išduoti leidimą pagal Prašymą, arba per 10 darbo dienų pareikalauti papildomos informacijos ar dokumentų, arba per 30 dienų atsisakyti išduoti leidimą pagal Prašymą. Kadangi Taryba Prašymo per įstatyme nustatytus terminus neišnagrinėjo, o taip pat nereikalavo papildomos informacijos ar dokumentų, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies nuostatą vertintina, kad Taryba priėmė teigiamą sprendimą dėl leidimo pagal Prašymą išdavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarybai neįforminus tokio sprendimo, jis (pareiškėjas) negali atsakingoms institucijoms įrodyti, kad turi leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, t. y. dėl Tarybos neveikimo pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kurią jis turi teisę vykdyti pagal Įstatymą.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarybos teisės, gavus elektros energetikos rinkos dalyvių prašymus išduoti leidimus, yra aiškiai apibrėžtos EEĮ. Įstatymas reikalauja Tarybą arba per 10 darbo dienų pareikalauti papildomos informacijos ar dokumentų iš prašymą išduoti leidimą pateikusio asmens, arba per 30 dienų priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo (sprendimas išduoti arba neišduoti leidimą) (EEĮ 16 str. 25 d. ir 17 str.2 d.). Įstatymas nesuteikia teisės Tarybai atidėti prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimą, todėl Raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tai, kad jo Prašymas nebus nagrinėjimas, iki kol nebus priimti Taisyklių pakeitimai, nėra tinkamas atsakymas į Prašymą. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad Raštu buvo pratęstas terminas pateikti atsakymą Prašymą.

5. Pareiškėjo teigimu, Raštu Prašymo nagrinėjimas buvo susietas su neaiškia ir galbūt niekada neįvyksiančia sąlyga, t. y. nėra jokių garantijų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) iš tiesų priims Taisyklių pakeitimus dėl leidimų, susijusių su hibridinėmis elektrinėmis, išdavimu. Prašymo nagrinėjimo atidėjimas, susiejant jo išnagrinėjimą su galbūt niekada neįvyksiančia sąlyga, pažeidžia tiek pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius, kildinamus iš EEĮ 16 straipsnio 25 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatų, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą reikalavimą viešojo administravimo subjektams į prašymus atsakyti aiškiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei jeigu Vyriausybė priims nutarimą dėl Taisyklių pakeitimo, tai, vadovaujantis bendruoju teisės principu lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), naujoji Taisyklių redakcija nagrinėjant Prašymą negalės būti taikoma (nebent, kai naujai priimtas teisės aktas lengvins teisinių santykių subjekto padėtį ir nepakenks kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit (teisinių santykių subjekto padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal)).

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje minimas Tarybos neatsakymas į prašymą dėl leidimo („Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą <...>“) išdavimo negali būti suprantamas taip, kad bet kokio Tarybos rašto pateikimas pareiškėjui per 30 dienų panaikina galimybę laikyti leidimą išduotu pagal Įstatymą dėl Tarybos neveikimo. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju Raštas nelaikomas nei teisėtu galutiniu atsakymu į Prašymą (juo nei išduodamas leidimas, nei atsisakoma leidimą išduoti), nei teisėtu tarpiniu atsakymu į Prašymą (juo nei per 10 darbo dienų paprašoma papildomos informacijos ar dokumentų, nei ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui pratęsiamas atsakymo į Prašymą pateikimo terminas), todėl Tarybai veikiant ne pagal įstatymų suteiktas teises Raštas negali būti laikomas tinkamu atsakymu, užkertančiu kelią laikytis nuostatos, kad pareiškėjui leidimas buvo išduotas pagal EEĮ 17 straipsnio 2 dalį.

7. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad įstatymų nuostatos, susijusios su hibridinėmis elektrinėmis atsirado 2022 m. birželio 23 d., priėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymą (toliau – ir EEĮ pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymą (įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pagal Pakeitimo įstatyme pateiktą hibridinės elektrinės apibrėžimą, hibridinė elektrinė yra unikali technologija, leidžianti efektyviau išnaudoti tinklą, todėl saulės elektrinė kartu su kita atsinaujinančius energijos išteklius naudojančia technologija jungiama į tą patį elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tašką, yra neatskiriama hibridinės elektrinės sistemos dalis.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Taisyklių redakcija galioja nuo 2020 m. liepos 10 d., t. y. iki EEĮ pakeitimo įstatymo ir Pakeitimo įstatymo priėmimo. Aktuali Taisyklių redakcija nereglamentuoja leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkos. Dėl šios priežasties Taryba Raštu informavo pareiškėją, kad Prašymas bus išnagrinėtas, kai Vyriausybė nutarimu patvirtins Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Tarybą dėl leidimo 120 MW galios vėjo elektrinių parko statybai prie statomos saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą Nr. 22KP-42), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę, turėjo kreiptis į operatorių dėl sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo, atsižvelgiant į Tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas) patvirtintas galias (t. y. atsižvelgiant į ribotą tinklo pralaidumą) ir Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir PETA) 30 punkte nurodytus apribojimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjui pasikreipus į elektros tinklų operatorių dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo bei sudaryto ketinimų protokolo pakeitimo ir pakeistą ketinimų protokolą pateikus Tarybai, o taip pat Vyriausybei nutarimu patvirtinus Taisyklių pakeitimus, reglamentuojančius leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, Taryba išnagrinės pareiškėjo Prašymą įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Atsakovas akcentavo, kad pagal Energetikos įstatyme, EEĮ, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – ir AIEĮ) ir Tarybos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 nustatytą tvarką, išimtinai tik Taryba gali vertinti asmenų atitikimą EEĮ, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimams ir išduoti leidimus plėtoti energijos gamybos pajėgumus. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI4-1750-535/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05651-2022-6), įvertinęs pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarybą pateikti išduotą leidimą EEĮ 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, nurodė, jog „teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad leidimo pareiškėjui išdavimas, neįvertinus pareiškėjo atitikties EEĮ, AIEĮ, Taisyklėse, Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, bei neįvertinimas aplinkybių, susijusių su 2 GW saulės elektrinių sumine įrengtąja galia, pažeistų teisės aktų nuostatose įtvirtintus reikalavimus bei visuomenės interesus“.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Telšių vėjo energija“ skundą.

13. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas pateikė Tarybai Prašymą, kuriame nurodė, jog planuoja 120 MW galios vėjo elektrinių parko statybą prie UAB „Telšių vėjo energija“ statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo; pareiškėjas nurodė teritoriją, kurioje planuoja vykdyti veiklą; nurodė, jog yra sudaręs ilgalaikes žemės nuomos sutartis su žemės sklypų, kuriuose numatomas vėjo elektrinių įrengimas, savininkais, bei yra atlikęs kitus būtinus parengiamuosius veiksmus; taip pat nurodė, kad numato įrengti iki 24 vienetų vėjo elektrinių iki bendros suminės galios 120 MW (tikslus planuojamų vėjo elektrinių išsidėstymas žemės sklypuose ir techniniai parametrai detalizuojami rengiant vėjo elektrinių techninius projektus); kad suminės 120 MW galios vėjo elektrinių parką planuojama prijungti prie 330 kW elektros oro linijos žemės sklype, kuriame UAB „Telšių vėjo parkas“ projektuoja naują skirstyklą; kad LITGRID AB pareiškėjui yra išdavusi išankstines prijungimo sąlygas 120 MW vėjo elektrinių parko prijungimui prie UAB „Telšių vėjo energija“ statomos 120 MW įrengtosios galios saulės elektrinės (pagal 2022 m. liepos 12 d. pasirašytą ketinimų protokolą), suformuojant 120 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę prie elektros perdavimo tinklo. Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti visas numatytas būtinas priemones tinklo stabilumui išlaikyti bei užtikrinti visų elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusių įrengtų saugumo ir patikimumo reikalavimų patenkinimą. Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. Tarybai taip pat pateikė Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą Nr. (30-2)-A4E-. Taryba Raštu informavo pareiškėją, kad Prašymas bus nagrinėjamas patvirtinus Taisyklių, reglamentuojančių leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, pakeitimus.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas ketina plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, naudojant hibridinę elektrinę, tačiau Prašymo pateikimo dieną, Pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys hibridinių elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų tvarką ir sąlygas bei leidimų išdavimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant hibridines elektrines tvarką ir sąlygas, nebuvo priimti. Būtent apie tai Taryba Raštu pareiškėją ir informavo.

15. Teismo vertinimu, Taryba Raštu pateikė pareiškėjui informaciją apie jo Prašymo nagrinėjimo eigą. Taryba Rašte nurodė, kad Prašymas bus nagrinėjamas, patvirtinus Taisyklių, reglamentuojančių leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus, įrengiant hibridinę elektrinę, išdavimo tvarką, pakeitimus. Taigi Taryba ne vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o juos atsisakė atlikti per EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis, t. y. iki kol bus priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Teismas pažymėjo, kak pareiškėjas Tarybos sprendimo, įforminto Raštu, neginčijo, jo panaikinti neprašė ir dėl įpareigojimo Tarybą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus į teismą su skundu nesikreipė. Todėl teismas dėl Rašte nurodytų aplinkybių ir jo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms šiame sprendime nepasisakė.

16. Teismas akcentavo, kad Taryba, vadovaudamasi EEĮ 16 straipsnio 24 dalies 2 punktu, 17 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 61.2 papunkčiu ir atsižvelgdama į Tarybos Leidimų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. O5E-686 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ (toliau – ir Pažyma), 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1226 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Kaip matyti iš Pažymos, Taryba Nutarimą priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, įrengiant 120 000 kW įrengtosios galios hibridinę elektrinę 1 lentelėje nurodytuose žemės sklypuose.

17. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Taryba iš esmės neatsisakė priimti administracinį sprendimą pagal pareiškėjo pateiktą Prašymą ir šio sprendimo priėmimo nevilkino, o laikėsi Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo. Pareiškėjas neįrodė, jog Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal Prašymą ir išviešinti faktą apie pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal Prašymą Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Telšių vėjo energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino Rašto pagrįstumo, nurodydamas, jog pareiškėjas Rašto teismui neskundė. Rašto turinio analizė patvirtina, kad Raštas pareiškėjui nesukūrė materialinių teisių ar pareigų, Raštu nėra nuspręsta nei išduoti pareiškėjui leidimą, nei atsisakyti jį išduoti. Kadangi Raštas yra tarpinis informacinio pobūdžio pranešimas, priimtas ne Tarybos, o pasirašytas tik vienos jos narės (t. y. dėl Rašto priėmimo Taryba posėdyje kolegialiai nebalsavo, Raštas nelaikytinas administraciniame teisme skųstinu Tarybos sprendimu), todėl pareiškėjas neturėjo teisės jį ginčyti teisme, tačiau turėjo teisę nesutikimo su Raštu argumentus išdėstyti skunde dėl Tarybos neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus). Taryba, nagrinėdama Prašymą, turėjo nuspręsti arba išduoti pareiškėjui leidimą, arba atsisakyti tai padaryti, o vienas iš šių sprendimų ir būtų skundžiamas administraciniam teismui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalį.

20. Pareiškėjas teigia, kad Rašte nurodytos Prašymo nenagrinėjimo priežastys objektyviai nesudarė pagrindo nenagrinėti Prašymo per EEĮ nustatytus terminus, todėl Prašymo nenagrinėjimas kvalifikuojamas kaip vilkinimas. Taip pat Rašte nurodoma Prašymo nenagrinėjimo priežastis – būsimas Taisyklių pakeitimas – yra nepagrįsta, nes Prašymo pateikimo dieną dar negaliojusios Taisyklių redakcijos taikymas pažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą.

21. Pareiškėjo vertinimu, Prašymo teikimo dieną, t. y. 2023 m. sausio 30 d., teisinis reguliavimas buvo pakankamas tam, kad Taryba galėtų išnagrinėti Prašymą ir priimti vieną iš EEĮ 16 straipsnio 25 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Prašymas Tarybai buvo teikiamas dėl leidimo išdavimo vėjo elektrinei, jungiant ją prie saulės šviesos elektrinės, t. y. Prašymo pagrindas yra vėjas, kaip atsinaujinančių išteklių šaltinis. Taisyklėse, kurios galiojo Prašymo pateikimo dieną, nors ir buvo reglamentuojama leidimų išdavimo tvarka, tačiau nebuvo diferencijuojamas leidimų išdavimas pagal atsinaujinančių energetikos išteklių šaltinį – nei pagal vėją, nei pagal saulę, nei pagal hibridą, t. y. leidimų išdavimo tvarka buvo taikoma visiems atsinaujinančių išteklių šaltiniams tiek kartu, tiek atskirai. Todėl įtvirtinto teisinio reguliavimo pakako tam, kad Prašymas Tarybos būtų išnagrinėtas ir būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Teismas neįvertino, kad 2023 m. sausio 30 d., kai Tarybai buvo pateiktas Prašymas, jau buvo atlikti AIEĮ ir EEĮ pakeitimai. Pareiškėjo teigimu, šie pakeitimai pakankamai reglamentavo hibridinių elektrinių prijungimo prie tinklų etapus ir taisykles ir dėl to leido Tarybai išnagrinėti Prašymą jo pateikimo metu.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nereikalavo Vyriausybės ar kitų institucijų (įskaitant Tarybą) priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su leidimų hibridinių elektrinių pajėgumų plėtojimui išdavimu. Nors AIEĮ 2 straipsnis hibridinės elektrinės sąvoka buvo papildytas 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusiu Pakeitimo įstatymu, tačiau jokie Taisyklių pakeitimai dėl leidimų hibridinėms elektrinėms išdavimo nebuvo priimti ne tik iki 2022 m. liepos 8 d. (Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos), bet ir daugiau kaip pusę metų po to. Vyriausybė vėliau nusprendė leidimų hibridinėms elektrinėms išdavimo tvarką reglamentuoti atskirais Taisyklių punktais, tačiau tai, pareiškėjo įsitikinimu, nepaneigia aplinkybės, kad Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną ir pusę metų po to galiojęs poįstatyminis reguliavimas buvo pakankamas išduoti leidimus rinkos dalyviams.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog leidimai hibridinių elektrinių veiklai plėtoti gali būti išduoti ir be papildomų Taisyklių pakeitimo, patvirtina ir tai, kad AB LITGRID dar 2022 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui išdavė išankstines prijungimo sąlygas. Šiose išankstinėse prijungimo sąlygose aiškiai nurodoma, kad pagal jas galėtų būti vėjo elektrinė jungiama prie saulės šviesos elektrinės.

24. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Taryba ne vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o juos atsisakė atlikti per EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo teigimu, nors EEĮ 16 straipsnio 25 dalis ir 17 straipsnio 2 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina pareigą Tarybai per atitinkamą laikotarpį priimti sprendimą arba (i) išduoti leidimą; arba (ii) atsisakyti išduoti leidimą; arba (iii) pareikalauti papildomų dokumentų ar informacijos, esant poreikiui, tačiau Taryba, gavusi Prašymą, nė vieno iš šių veiksmų neatliko EEĮ nustatytais terminais, todėl vilkino Tarybos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Tarybai, vilkinus Prašymo nagrinėjimą, turi būti taikomos specifinės EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės – laikoma, kad leidimas pareiškėjui yra išduotas pagal įstatymą. Taryba, tinkamai neįformindama sprendimo neišnagrinėti Prašymo įstatymuose nustatytais terminais, Raštą grįsdama neobjektyviomis priežastimis, pati prisiėmė riziką dėl EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasekmių taikymo, todėl Taryba įpareigotina išduoti pareiškėjui tinkamai įformintą leidimą bei jį išviešinti.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų vertinama, jog Raštas yra teisėtas ir Taryba turėjo sulaukti naujos Taisyklių redakcijos patvirtinimo (nauja Taisyklių redakcija įsigaliojo 2023 m. kovo 21 d.), Taryba, 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nutarimu netenkindama Prašymo, vis tiek praleido EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad Taryba, neišduodama leidimo, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes kitiems ūkio subjektams analogiškoje situacijoje tokį leidimą išdavė.

28. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendime nurodoma aplinkybė, jog Taryba jau yra priėmusi Nutarimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą, nepanaikina bylos dėl vilkinimo aktualumo.

29. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia įrodymus: Tarybos 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1226 „Dėl atsisakymo išduoti UAB „Telšių vėjo energija“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“ kopiją; LITGRID AB 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 23SD-3866 kopiją; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el4-5678-535/2023 kopiją; Tarybos 2022 m. gruodžio 23 d. pažymos Nr. O5E-1458 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“ kopiją.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Rašte nurodytos Prašymo nenagrinėjimo priežastys objektyviai nesudarė pagrindo nenagrinėti Prašymo per EEĮ nustatytus terminus. Atsakovas šiuo aspektu pažymi, kad reikalavimai atskiroms elektros energijos gamybos pajėgumų rūšims (saulės, vėjo ar hibridinėms elektrinėms, kaupimo įrenginiams) yra nustatomi Taisyklėse, tačiau Prašymo teikimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nereglamentavo leidimų plėtoti hibridinių elektrinių elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo tvarkos. Prašymo teikimo metu pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus saulės šviesos elektrinės statybai (įrengimui), todėl Prašymo pateikimo metu pareiškėjas neturėjo nei veikiančios, nei statomos saulės elektrinės, kurią būtų galima „hibridinti“ jungiant vėjo elektrinę. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Prašymo teikimo dieną (2023 m. sausio 30 d.) teisinis reguliavimas buvo pakankamas tam, kad Taryba išnagrinėtų jo Prašymą. AIEĮ 14 straipsnio 10 dalyje numatyta išlyga dėl ketinimo protokolo nereikalingumo planuojant statyti (įrengti) hibridinę elektrinę siejama tik su tomis situacijomis, kuomet hibridinė elektrinė įrengiama „hibridinant“ arba jau esamą (veikiančią) leidimą gaminti turinčią elektrinę arba statomą, t. y. turinčia leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinę.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai dėl lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo taikymo nėra pagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, Prašymo pateikimo metu (2023 m. sausio 30 d.) galiojusi Taisyklių redakcija nereglamentavo tvarkos, pagal kurią galėjo būti nagrinėjamas Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėms elektrinėms. Pareiškėjo nurodyto principo taikymas šiuo atveju reikštų, kad Taryba būtų turėjusi priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo, viršydama savo kompetenciją ir teisės aktų jai suteiktas įgalinimų ribas.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad leidimas jam jau yra išduotas pagal EEĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas pažymi, kad jeigu tokie pareiškėjo argumentai būtų įvertinti kaip pagrįsti, susiklostytų itin ydinga situacija, kuomet elektros tinklų pralaidumai būtų rezervuoti (užimti), tačiau reali atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra de facto (faktiškai) nevyktų. Leidimas plėtoti elektros energiją išduodamas, jeigu Taryba, atsižvelgdama į konkrečiu atveju taikomus energetikos, statybos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo, sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos sričių teisės aktų reikalavimus, nustato, jog asmens turimi technologiniai, finansiniai ir vadybiniai pajėgumai yra pakankami elektros energijos gamybos pajėgumams išplėtoti. Prašymo pateikimo metu galiojančių Taisyklių redakcijoje nesant numatytai leidimų plėtoti hibridines elektrines išdavimo tvarkai ir vertintinų dokumentų sąrašui, Taryba nebūtų galėjusi įvertinti visų reikšmingų aplinkybių dėl tokio leidimo išdavimo, todėl negali būti laikoma, kad Tarybai kilo pareiga priimti teigiamą sprendimą išduoti leidimą. Leidimo plėtoti elektros pajėgumus išdavimo etapas yra galimas ne tik gavus išankstines prijungimo sąlygas (PET Aprašo 9.1 p.), bet ir patvirtinimą apie pralaidumų rezervaciją bei susitarus su LITGRID AB (PET Aprašo 9.2–9.3 p.).

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotos Išankstinės prijungimo sąlygos, kurios galiojo iki 2023 m. kovo 27 d., ir kartu su Prašymu pareiškėjas nebuvo pateikęs patvirtinimo apie galimybę prijungti įrenginius, t. y. susitarimo dėl ketinimų protokolo pakeitimo pasirašymo, kai tinklų naudotojas nėra gavęs leidimo gaminti elektros energiją ir / ar leidimo generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių (toliau – ir Susitarimas), todėl Taryba kreipėsi į perdavimo tinklų operatorių dėl patvirtinimo apie galimybę prijungti elektros įrenginius prie perdavimo tinklų. Perdavimo tinklo operatorius atsakė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 380 MW galiai (iš 400 MW toje zonoje) ir tolesni veiksmai dėl leidimų išdavimo / projekto vystymo yra negalimi. Perdavimo tinklo operatorius LITGRID AB 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo Tarybą, kad operatorius negali patvirtinti, kad pareiškėjo vėjo elektrinės prijungimui yra rezervuotas elektros perdavimo tinklas; nurodė, kad šiuo metu elektros tinklo perdavimo tinklų zonoje, į kurią patenka pareiškėjo vystomos bei planuojamos elektrinės, iš 200 MW laisvų pralaidumų vėjo elektrinėms prijungti, 180 MW yra rezervuota teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl šioje pralaidumų apimtyje nėra galimas naujų išankstinių prijungimo sąlygų išdavimas, ketinimų protokolų sudarymas bei tinklo pralaidumų rezervavimas. Taryba, atsižvelgdama į gautą informaciją, priėmė Nutarimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą plėtoti hibridinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumus pagal Prašymą.

35. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su lygiateisiškumo principo pažeidimu, pažymi, kad pareiškėjo ir UAB „Telšių vėjo jėgainės“ faktinės situacijos yra skirtingos, nes Taryba UAB „Telšių vėjo jėgainės“ prašymą išduoti leidimą plėtoti hibridinės elektrinės elektros energijos gamybos pajėgumus gavo 2023 m. birželio 6 d., kuomet: 1) 2023 m. kovo 21 d. buvo įsigaliojusi nauja Taisyklių redakcija (patvirtina Vyriausybės 2023 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 174), numatanti leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėms elektrinėms išdavimo tvarką ir sąlygas; 2) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ kartu su prašymu pateikė Tarybai visus reikalingus dokumentus dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinei elektrinei išdavimo; 3) UAB „Telšių vėjo jėgainės“ turėjo 2023 m. balandžio 19 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotą saulės šviesos elektrinei, todėl statoma saulės šviesos elektrinė buvo „hibridinama“ įrengiant vėjo elektrinę.

36. Atsakovas Taryba pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-745-815/2024, kuri buvo priimta analogiško pobūdžio byloje.

37. Pareiškėjas UAB „Telšių vėjo energija“ pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-745-815/2024 pateiktais išaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Telšių vėjo energija“ reikalavimas įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal Prašymą ir įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad Prašymo pateikimo metu teisės aktai, reglamentuojantys hibridinių elektrinių prijungimo prie elektros perdavimo tinklų tvarką ir sąlygas bei leidimų išdavimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant hibridines elektrines tvarką ir sąlygas, priimti nebuvo. Apie tai Tarnyba pareiškėjui pateikė informaciją Raštu. Teismas sprendė, kad Taryba ne vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o juos atsisakė atlikti per Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nurodydama tokio atsisakymo priežastis, t. y. iki bus priimti Pakeitimo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pareiškėjas Tarybos sprendimo, įforminto Raštu, neginčijo, jo panaikinti neprašė ir dėl įpareigojimo Tarybą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus į teismą su skundu nesikreipė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

40. Nesutikdamas su šiuo teismo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymi, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir negalėjo būti skundžiamas teismui, o jame nurodytos priežastys nesudarė pagrindo nenagrinėti Prašymo. Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tokiu atveju turi būti laikoma, kad pareiškėjui yra išduotas leidimas pagal EEĮ 17 straipsnio 2 dalį, be kita ko, kadangi Taryba praleido minėtoje normoje nustatytą 30 dienų terminą. Pareiškėjo vertinimu, Prašymo pateikimo dieną teisinis reguliavimas buvo pakankamas tam, kad Taryba galėtų išnagrinėti Prašymą (t. y. be papildomų Taisyklių pakeitimo). Nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes analogiškose situacijose ginčo leidimas kitiems ūkio subjektams buvo išduotas. Aplinkybė, kad Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo atsisakė išduoti ginčo leidimą, nepanaikina bylos dėl vilkinimo aktualumo.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė: 1) įpareigoti Tarybą pateikti UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8; 2) įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie UAB „Telšių vėjo energija“ išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Nr. TVE-8 Tarybos internetinėje svetainėje www.regula.lt skiltyje „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus“. Tai patvirtina, kad ginčas šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Tarybos veiksmų, (laiku) neišduodant pareiškėjui leidimo vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Dėl šių aplinkybių į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas nepatenka tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostę (be kita ko, tolesni) teisiniai santykiai (pvz., susiję su pareiškėjo įtraukimu į 2023 m. vasario 10 d. Tarybos nutarimu Nr. O3E-170 patvirtintą Sąrašą, ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1226, kuriuo nutarta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Taryba vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

44. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų, kuriai, atsižvelgiant į jos ypatumus, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, gali būti taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), t. y. padeda užtikrinti viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-815/2024). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinę veiklą, turi užtikrinti, be kita ko, sklandų elektros energijos tinklų funkcionavimą (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumą su elektros energijos tinklų pajėgumais) ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams. Siekdamas šių tikslų ir atsižvelgdamas į elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus, įstatymų leidėjas gali nustatyti elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių ribojimus.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla 2025 m. vasario 19 d. nutartimi, pareiškėjo prašymu, buvo sustabdyta dėl kitos teisme nagrinėtos administracinės bylos – eA-52-629/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05651-2022-6). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėta byla buvo išnagrinėta 2025 m. balandžio 30 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ apeliacinis skundas buvo atmestas.

46. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

47. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-52-629/2025, kadangi tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eA-52-629/2025 sprendžiama dėl Tarybos įpareigojimo išduoti pareiškėjui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir išviešinti šį faktą Tarybos internetinėje svetainėje, esant tai pačiai teisinei ir faktinei situacijai.

48. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-52-629/2025, be kita ko, buvo vertinama, ar leidimas plėtoti saulės šviesos elektrinę pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymo pagrindu laikytinas išduotu, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi. 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-52-629/2025 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad: „Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalių, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XIV-1169 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinės veiklos plėtros ypatumais, bei tai, kad suteikiant galimybę vystyti saulės šviesos energijos elektrinių veiklą turi būti įvertinami tokie aspektai, kaip elektros energetikos sistemos stabilumas, saugumas, patikimumas bei sklandus elektros energijos tinklų funkcionavimas (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumas su elektros energijos tinklų pajėgumais), konstatuoja, jog byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, kai pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 3 d. prašymas išduoti leidimą 120 MW galios saulės elektrinių parko statybai buvo pateiktas jau galiojant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies (2022 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. XIV-1169 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nuostatai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o šiai galiai esant de facto pasiektai ir viršytai, Taryba negalėjo automatiškai išduoti pareiškėjui tokio leidimo, neįvertinusi imperatyvaus teisinio reguliavimo bei faktinių aplinkybių, susijusių su 2 GW galios viršijimu. Šiuo atveju susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija, kai laikinai buvo sustabdyta naujų saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, pareikalavo papildomų valdžios institucijų veiksmų, reikėjo kuo operatyviau rasti optimalų sprendimą dėl susidariusios situacijos išduodant leidimus, todėl dėl susidariusių aplinkybių nebuvo objektyvios galimybės vykdyti leidimų išdavimo procedūras įprasta tvarka.

Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju leidimo pareiškėjui išdavimas tokiomis aplinkybėmis Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, neatsižvelgiant į susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, nebūtų suderinamas su imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, draudžiančiomis saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai viršyti 2 GW.“.

49. Tai lemia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui atmetus šiuo aspektu pareiškėjo argumentus, t. y. nepripažinus, kad pareiškėjui yra išduotas leidimas plėtoti saulės šviesos elektrinę, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, kad byloje nebuvo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui negalėjo būti išduodamas leidimas vėjo elektrinei, jungiamai prie saulės šviesos elektrinės, nes pareiškėjas 2023 m. sausio mėn. neturėjo leidimo saulės šviesos elektrinei. Kartu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatos „atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai prie veikiančios ar vadovaujantis šio įstatymo nustatytais reikalavimais statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, ir nėra didinama leistina generuoti galia“ prasmę laikytina, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas neturėjo nei veikiančios, nei statomos saulės elektrinės, kurią būtų galima „hibridinti“ jungiant vėjo elektrinę. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo argumentai, jog „Prašymo teikimo dieną, 2023 m. sausio 30 d., teisinis reguliavimas buvo pakankamas tam, kad Taryba išnagrinėtų Prašymą“ šiuo atveju laikytini nepagrįstais. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje numatyta išlyga siejama tik su tomis situacijomis, kai hibridinė elektrinė įrengiama hibridinant arba jau esamą (veikiančią) leidimą gaminti turinčią elektrinę, arba statomą, t. y., turinčią leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinę. Tokio išaiškinimo buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-745-815/2024, todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.

50. Teisėjų kolegija nepritaria pareiškėjo argumentams, kad Tarybai vilkinus Prašymo nagrinėjimą, turi būti taikomos specifinės EEĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. – laikoma, kad leidimas pareiškėjui yra išduotas pagal įstatymą.

51. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčui aktualios redakcijos Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad licencija ar leidimas, išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytą leidimą, išduodami, tikslinami ir keičiami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą pateikiamas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Licencijavimo taisyklėse ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka pateikto prašymo bei visų reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas ar leidimus išduodančioje institucijoje dienos. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti, patikslinti ar pakeisti licenciją ar leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos ar leidimo išdavimo, patikslinimo ar pakeitimo. To paties įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma inter alia dėl priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

52. Tačiau, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-52-629/2025, leidimo pareiškėjui išdavimas tokiomis aplinkybėmis (kurios yra iš esmės analogiškos ir susiklosčiusioms nagrinėjamoje byloje), Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, neatsižvelgiant į susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, nebūtų suderinamas su imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, draudžiančiomis saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai viršyti 2 GW. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad aplinkybė, jog Taryba laiku neatsako į pareiškėjo prašymą išduoti ginčo leidimą, nelemia, kad leidimas pareiškėjui yra išduotas pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį. Todėl šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjui ginčo leidimas buvo išduotas pagal Elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta pirmiau aptartus apeliacinio skundo argumentus.

53. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi nagrinėjamoje byloje buvo vertinamos aplinkybės, konkrečiai susijusios su pareiškėjo Prašymu, nagrinėjamos byloje susiklosčiusios faktines ir teisines aplinkybes, o ne kitų, byloje nedalyvavusių ūkio subjektų, veikla.

54. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės ir išvados sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Tarybą pateikti pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal jo 2023 m. sausio 30 d. prašymą ir įpareigoti Tarybą išviešinti faktą apie pareiškėjui išduotą leidimą su identifikaciniu numeriu pagal 2023 m. sausio 30 d. prašymą Tarybos internetinėje svetainėje.

55. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

56. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis