20a930af-a356-49ee-bd10-450c17a161eb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Juozapas Surblys

                                                                                                         Â

 Â

       Â

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

      N U T A R T I S

       2010 m. liepos 27 d.

          Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant nukentėjusiojo E. N. atstovui pagal įstatymÄ A. N. , prokurorui Valdui Grabauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo

E. N. atstovo pagal įstatymÄ A. N. skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos

10 d. nutarties,

                                                 Â

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK 1 policijos komisariate 2009-09-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK

140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. dėl V. K. galimai neteisėtų veiksmų prieš mažametį E. N. .

                    Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2010-05-03 nutarimu ikiteisminį tyrimÄ

byloje Nr. 31-1-00733-09 nutraukė konstatuodamas, kad įtariamosios V. K. teigimu, ant kojos nukentėjusiajam E.

N. ji užmynė netyčia, o nukentėjusiojo striukė suplyÅ¡o dėl jo paties aktyvių veiksmų, kurių metu jis dar jai įkando į rankÄ . Ä®tariamoji teigia, jog ji norėjo su berniuku tik pakalbėti dėl sÅ«pynių laužymo, jį sudrausminti, be to, pati iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Nukentėjusysis E. N. apklausos metu parodė, kad V. K. spyrė jam koja į kairės kojos kelį, po to koja spyrė į kairės kojos kirkÅ¡nį bei koja užmynė jo pėdÄ , jį tampydama suplėšė jam striukę. Liudytojos A. S. bei A.

A. taip pat nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota du kartus bei prispausta kojos pėda, tačiau iš 2009-09-30 atliktos MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1583/09 (03) matyti, kad mažamečiui E.

N. buvo padaryta tik viena poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Todėl, prokuroro manymu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. K. kaltę dėl jai inkriminuotų

nusikalstamų veikų padarymo. Šį prokuroro nutarimÄ nukentėjusiojo E. N. atstovas pagal įstatymÄ A. N. apskundė

aukštesniajam prokurorui.

                    Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010-06-02 nutarimu E. N. atstovo skundÄ atmetė. Šį vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimÄ nukentėjusiojo E. N. atstovas pagal įstatymÄ A. N. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai.

                    Klaipėdos

miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-07-10 nutartimi E. N. atstovo skundÄ atmetė. Teisėja nurodė, kad

Å¡ioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-22 nutartimi buvo atmetęs V. K. skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-09 nutartimi panaikino Å¡iÄ nutartį ir konstatavo, jog atlikti ikiteisminį tyrimÄ byloje reikia, bei nurodė bÅ«tinas iÅ¡tirti aplinkybes, nustatė reikiamus atlikti procesinius veiksmus. Tačiau atlikus papildomus tyrimo veiksmus bei iÅ¡tyrus aplinkybes, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-09 nutartyje, duomenys, kurie leistų tinkamai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl V. K. veikos ir kaltės, nustatyti nebuvo. Todėl, teisėjos manymu, atliekant šį ikiteisminį tyrimÄ byloje buvo iÅ¡naudotos visos galimybės įrodymams surinkti, t. y. apklausti visi įvykį matę asmenys, atlikti užklausimai ir gauti duomenys apie sÅ«pynių sulaužymÄ bei kiti veiksmai, tačiau pakankamai duomenų, kurie vienareikÅ¡miai ir neabejotinai patvirtintų V. K. kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surinkta nebuvo.

Nukentėjusiojo E. N. atstovas pagal įstatymÄ A. N. skundu praÅ¡o panaikinti aukščiau paminėtus prokurorų nutarimus ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį. Nurodo, kad iÅ¡ priimtos nutarties nėra aiÅ¡ku, dėl kokių konkrečių motyvų jo skundas buvo atmestas, apsiribota tik teiginiu, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta ir įrodyta nusikalstama veika ir kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. Teisėja jo pateiktų skunde argumentų nepaneigė, savo priimtų iÅ¡vadų visiÅ¡kai nemotyvavo, t. y. skundo neiÅ¡nagrinėjo, todėl tokia nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.                    Â

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog nukentėjusysis deÅ¡imtmetis vaikas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir apkalbėjo įtariamÄ jÄ .

Be to, tiesioginės įvykio liudytojos mažametės A. S. , A. A. , I. G. bei pats nukentėjusysis E. N. parodė, kad įtariamoji V. K. , pakvietusi ateiti arčiau

nukentėjusįjį, griebė jį už striukės, pradėjo jį tampyti ir suplėšė striukę, vėliau

spyrė jam koja į kairės kojos kelį bei dar kartÄ spyrė į kairę kojÄ aukščiau kelio (kirkÅ¡nį), po ko užmynė ant kairės kojos, kad nukentėjusysis nepabėgtų. Mano,

jog šiuos mažamečių parodymus patvirtina ir policijos pareigūnas R. G. , kuris parodė, kad jam atvykus į

įvykio vietÄ , matė, kaip moteris laiko už striukės mažametį vaikinukÄ , kuris buvo apsiaÅ¡arojęs ir labai iÅ¡sigandęs. Vaikinukas jam paaiÅ¡kino, kad moteris tampė jį už striukės, kad jis nelaužė sÅ«pynių, kÄ paliudijo ir Å¡alia buvusios 3 mergaitės, tvirtindamos, kad ta moteris mušė vaikÄ , tampė už striukės, užmynė jam ant kojos. Kad nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. Prokuroro nutarime netiesiogiai leidžiama suprasti, kad abejojama mažamečių parodymais, nes Å¡ie tvirtina, kad buvo spirta du kartus, o specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas tik vienas sužalojimas. Tokia abejonė nepagrįsta, nes ne kiekvienu smurto panaudojimo atveju galimas kÅ«no sužalojimas, tačiau tokiu veiksmu sukeliamas fizinis skausmas, o tai pat atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes Å¡ioje normoje numatyta atsakomybė ne tik už mažamečio sužalojimÄ ar trumpÄ susargdinimÄ , bet ir už smurtavimu mažamečiui sukeltÄ fizinį skausmÄ . Taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad mažamečio atstovė pagal įstatymÄ A.

N. melagingai įskundė

V. K. , su kuria iki įvykio nesimatė ir nebuvo pažįstamos, ar pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , praneÅ¡dama policijai jai žinomus faktus apie savo sÅ«naus sužalojimo aplinkybes. Mažamečių liudytojų

parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, juos patvirtino tiek liudytojai R. G. , A. N. , tiek iš dalies ir pati įtariamoji V. K. , o taip pat ir kita bylos medžiaga,

dėl ko abejoti liudytojų parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo.

V. K. parodymai, kuriais kaip objektyviais buvo remtasi priimant prokurorui nutarimÄ , nebuvo nuoseklÅ«s, nes įvykio vietoje raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ ji nurodė, kad nukentėjusiajam užmynė ant kojos, kad jis nepabėgtų, 2009-12-01 įtariamoji pasiÅ¡alino iÅ¡ apklausos, 2009-12-09 atsisakė duoti parodymus, o 2010-04-08 apklausiama nurodė, kad kai berniukas jai įkando, ji netyčia užmynė jam ant kojos. Ä® įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui

R. G. įtariamoji tai pat net neužsiminė, kad nukentėjusysis jai įkando, pareigÅ«nas nematė ir jokių sužalojimo žymių ant įtariamosios rankų. Å i aplinkybė įtariamajai yra pakankamai svarbi, todėl jos pamirÅ¡ti ar nutylėti ji negalėjo. Â

V. K. veikė tyčia, nes sugriebė nukentėjusįjį už striukės, jį tampė, du kartus spyrė jam į kojÄ , koja užmynė nukentėjusiojo kojÄ , kad Å¡is nepabėgtų, kas rodo, jog įtariamoji atlikdama tokius veiksmus suprato savo veiksmų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir suvokė, kad toks jos elgesys sukelia mažamečiam nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Be to, įtariamoji, bÅ«dama suaugusi moteris suprato, jog nukentėjusysis yra mažametis, todėl ji mažamečiui sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo savo tyčiniais veiksmais. Jei įtariamoji tokių pasekmių ir nesiekė, tačiau

suvokė jų atsiradimo galimybę ir sÄ moningai jiems leido kilti. V. K. teigė vykdžiusi pilietinę pareigÄ â€“

norėjo sulaikyti laužantį sÅ«pynes mažametį. BK 29 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinę žalÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi pagal BK 29 str. gali bÅ«ti sulaikytas tik asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Vadinasi, pagal minėtÄ BK straipsnį negalima daryti

įstatymo leidžiamos žalos sulaikant asmenį, padariusį kitokį teisės pažeidimÄ . Nukentėjusysis

yra mažametis, todėl apskritai negali bÅ«ti jokios nusikalstamos veikos subjektas, o mažamečio veiksmai, jeigu jis galimai ir sulaužė sÅ«pynę, neturi nusikalstamos veikos požymių. Jeigu remtis prielaida, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo netinkami (nors duomenų apie tai įvykio dienÄ , t. y. 2009-09-27 nėra, skundų apie jų laužymÄ negauta, sÅ«pynės buvo sulaužytos vasarÄ nenustatytų asmenų), tačiau jų padarymo aplinkybės bei jie patys nesukėlė tokio realaus pavojaus įtariamosios ar visuomenės interesams, jog bÅ«tų galima pateisinti smurtinius veiksmus prieÅ¡ mažametį. Be to, įtariamosios tokio pobÅ«džio ir apimties smurtiniai veiksmai tikrai nebuvo vienintelė priemonė, leidžianti jai įvykdyti pilietinę pareigÄ .

Prokuroro nutarime nurodytas motyvas, kad V. K. , drausmindama mažametį, nesiekė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, taip pat yra nepagrįstas, nes vieÅ¡oji vieta – tai vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Å iuo atveju įvykio vieta buvo daugiabučio namo kiemas, kuri teismų praktikoje pripažįstama kaip vieÅ¡a (LAT nutartis Nr. 2K-820/2005). Kadangi įtariamosios veiksmai buvo padaryti daugiabučio namo kieme, kitų mažamečių vaikų akivaizdoje, Å¡iame kieme bet kuriÄ akimirkÄ galėjo pasirodyti ir kiti žmonės, todėl Å¡i vieta laikytina vieÅ¡Ä ja vieta, nes tokia

vieta atitinka teismų praktikoje susiformavusius viešosios vietos kriterijus. V. K. veiksmai pripažintini įžūliais ir

sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes vieÅ¡oje vietoje, matant dviem mažamečiams vaikams, buvo panaudotas smurtas prieÅ¡ kitÄ mažametį vaikÄ , o įtariamosios paskatos buvo chuliganiÅ¡kos nuo pat to momento, kai iÅ¡ esmės dėl menkavertės priežasties kitų vaikų akivaizdoje ji griebėsi smurtinių veiksmų, todėl pasirinkdama tokį vaiko sudrausminimo bÅ«dÄ ji akivaizdžiai pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. , liudytojos I. G. , A. S. ir A. A. parodė, kad V. K. tampė E. N. už striukės ir jÄ suplėšė, du kartus spyrė jam į kojÄ bei tyčia užmynė ant kojos. Å iuos jų parodymus dėl striukės suplėšymo patvirtina striukės apžiÅ«ros protokolas. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada taipogi patvirtina, kad E.

N. galimai jo nurodytu laiku ir bÅ«du padaryta kraujosruva kairio kelio srityje. Aplinkybė, kad nurodomoje antro spyrio koja vietoje kÅ«no sužalojimų nerasta, spyrio galimybės nepaneigia, kadangi toli gražu ne kiekvienas fizinis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ gali sukelti kÅ«no sužalojimÄ . Å ie duomenys, patvirtinantys tyčinį

fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ mažamečiui E. N. , kitais bylos duomenimis nėra paneigti,

todėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo argumentas, jog nesurinkta pakankamai V. K. kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo pagrindžiančių duomenų, yra nepagrįstas ir nesuprantamas. AukÅ¡tesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , ir ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama skundÄ dėl aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo, Å¡ių aplinkybių bei jų įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neįvertino. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis ir prokurorų nutarimai naikintini.

Naikinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo priimtas BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu. Nutarime iÅ¡ esmės nebuvo analizuotas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo ar nebuvimo V. K. veiksmuose klausimas ir nenustatytas BPK

212 str. 1 p. numatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas. Todėl aukštesnysis teismas atskirai nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių buvimas V.

K. veiksmuose, šis klausimas jų kompetencijos ribose tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje paliekamas spręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui.

Vadovaudamasis BPK 214 str. 4 d., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 10 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2010-05-03 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-06-02 nutarimÄ atmesti nukentėjusiojo E.

N. atstovo pagal įstatymÄ A. N. skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2010-05-03 nutarimo, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                            Â

Linas Pauliukėnas