20a8ab02-8fa9-4de5-857d-eac2d8301bf0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-419-821/2018 Proceso Nr. 3-61-3-03015-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. sausio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant atsakovės atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), priteisti jam 977,40 Eur turtinę žalÄ už nesuteiktas turizmo paslaugas ir 5 procentus metinių palÅ«kanų.

Skunde nurodo, kad jis 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004054 dėl kelionės į HurgadÄ . Sutartyje kelionės iÅ¡vykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 15 d., grįžimo data 2014 m. lapkričio 21 d. Bendra kelionės vertė 1024,39 Eur (3537 Lt). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. PareiÅ¡kėjas siekdamas, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti pinigai už neįvykusiÄ kelionę, kreipėsi į Valstybinio turizmo departamentÄ prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, Departamentas), tuomet draudimo bendrovė į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ pervedė 46,99 Eur.

Likusi negrÄ Å¾inta suma sudaro 977,40 Eur (1024,39 – 46,99=977,40). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos ir neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos.

Tai rodo, jog valstybė narė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos SÄ jungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos SÄ jungos sutartis (įskaitant dėl Europos SÄ jungos direktyvų vykdymo).

Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad valstybė bÅ«tų padariusi Europos SÄ jungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Atsakovės atstovė mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjai turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo.

Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja bÅ«tinoji deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti žalos atlyginimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimÄ , ar garantijÄ , kurie esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir sumokėtos sumos grÄ Å¾inimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad į Å¡io straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡ioje sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas turtinės žalos atlyginimo turėtų reikalauti iÅ¡ UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, o ne iÅ¡ valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kuriÄ kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu bÅ«du ribojamas, prieÅ¡ingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos rizikÄ ir įsigyti pakankamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kad nemokumo atveju bÅ«tų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

Dėl prašomos priteisti žalos Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs apskaičiuoti pareiškėjui priteistinos žalos dydį, iš sumokėtų už kelionę pinigų turėtų būti išskaičiuojamos vizos ir išmokėta draudimo išmoka.

Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 31 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.PT004054 dėl kelionės į EgiptÄ , HurgadÄ (el. b. l. 6–12). Pagal minėtÄ sutartį pareiÅ¡kėjo įsigyta poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. PareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 30 d. į Turizmo agentÅ«ros UAB „Kelionių gurmanai“ sÄ skaitÄ vietiniu lėšų pervedimu Nr.409 už kelionę pervedė 3297,00 Lt (954,88 Eur) (mokėjimo paskirtis už Kelionę į EgiptÄ 11.15–11.22 PLIUS 5AI DBL+CHD).

Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (el. b. l.

26) sustabdė pažymėjimo Nr. 13769 (el. b. l. 23), patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ . Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1600 (el. b. l. 28–29) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (el. b. l.

27) Departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ nuo 2014 m. lapkričio 29 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ dėl pinigų už neįvykusiÄ kelionę grÄ Å¾inimo. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjui sumokėjo 46,99 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (el. b. l. 5).

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam liko negrÄ Å¾inta 977,40 Eur suma (įskaičiuojant už vizas sumokėtÄ 240 Lt sumÄ ), tačiau nepateikia teismui mokėjimo dokumentų Å¡iai sumai, nors teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta juos pateikti. Teismui, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , kyla pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¾alÄ , ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi bÅ«ti atlyginta pareiÅ¡kėjui.

Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisių apsaugos <...>“.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, „<...> kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį. <...>“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas.

Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (į Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panaÅ¡ias arba analogiÅ¡kas bylas privalo spręsti panaÅ¡iai, nors de jure tokio pobÅ«džio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTÄ® 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali bÅ«ti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos kiekvienoje tokio pobÅ«džio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nemato materialinio ar procesinio pobÅ«džio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyviÄ bÅ«tinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto teisės aiÅ¡kinimo ir nukrypti nuo analogiÅ¡kose bylose priimtų sprendimų esminio turinio, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjui jo patirtÄ Å¾alÄ . Dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos turtinės žalos Lietuvos valstybę atstovaujančio Ūkio ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindu priteisti jam praÅ¡omo dydžio turtinę žalÄ .

Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant Å¡alių (UAB „Freshtravel“ ir pareiÅ¡kėjo) nepasiraÅ¡ytai abiejų Å¡alių Paslaugų sutarčiai bei Å¡ios sutarties dalies kainos sumokėjimo ne į UAB „Freshtravel“ banko sÄ skaitÄ faktui, neegzistuoja ir pagrindas pareiÅ¡kėjos skundui patenkinti. Teismas su Å¡iais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Atsiliepime teigiama, jog 2014 m. spalio 31 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr.PT004054 nėra pasiraÅ¡yta abiejų sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad ji apskritai buvo sudaryta.

Ūkio ministerija savo nuomonei pagrįsti remiasi Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punkte įtvirtinta turizmo paslaugų teikimo sutarties definicija, pagal kuriÄ minėta sutartis yra „raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo viena Å¡alis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimÄ kitai Å¡aliai – turistui užtikrinti organizuotÄ turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas“. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiÅ¡kia, jog raÅ¡ytinės formos nesilaikymas tokio pobÅ«džio sutartį daro negaliojančiÄ .

IÅ¡ Å¡ios sutarties teksto matyti, jog sandorio Å¡alys gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojamos, kas neleidžia teigti, jog sutartis nebuvo sudaryta (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Vienu iÅ¡ tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formÄ reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, kas reiÅ¡kia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikÅ¡tų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjimu atveju, pastaroji įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog sandorio sudarymo faktÄ pareiÅ¡kėjas įrodė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui fiziÅ¡kai pasiraÅ¡yti Turizmo paslaugų sutarties objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu Ūkio ministerijos argumentÄ , kad ginčo Paslaugų sutarties Å¡alys turėjo ginčo sutartį pasiraÅ¡yti, o nesant raÅ¡ytinės sutarties, ji vertintina kaip nesudaryta, kas reikÅ¡tų, jog tarp Å¡alių nesusiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 30 d. į Turizmo agentÅ«ros UAB „Kelionių gurmanai“ sÄ skaitÄ vietiniu lėšų pervedimu Nr.409 už kelionę pervedė 3297,00 Lt (954,88 Eur) (mokėjimo paskirtis už Kelionę į EgiptÄ 11.15–11.22 PLIUS 5AI DBL+CHD), likusiai sumai 240 Lt (69,51 Eur), kuri buvo sumokėta už vizas, mokėjimo dokumentų nepateikė, tačiau iÅ¡ Paslaugų sutartyje esančių prierašų akivaizdu, kad už vizas sumokėjo ne pareiÅ¡kėjas, o kartu turėjusi vykti A.

Å .. Å ios sumos sutampa su Turizmo paslaugų sutarties kaina – 1024,39 Eur (3537 Lt) (el. b. l. 10). Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygomis. Taigi, pagal įstatymÄ , Turizmo paslaugų sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentÄ , atitinkamai ir mokėjimai už pareiÅ¡kėjos turistinę kelionę galėjo bÅ«ti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebÅ«damas sutarties Å¡alimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 409 pervedė 954,88 Eur (3297 Lt) sumÄ Ä¯ Turizmo agentÅ«ros UAB „Kelionių gurmanai“ banko sÄ skaitÄ kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už įsigytÄ kelionę į HurgadÄ . Pažymėtina, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas patyrė 954,88 Eur (3297 Lt) dydžio turtinę žalÄ , patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Turizmo paslaugų sutarties sudarymo tinkamÄ formÄ bei pagal sutartį atlikto mokėjimo tinkamumÄ pagrindžia ir tai, jog pareiÅ¡kėjas, sutarties neįvykdymo iÅ¡ UAB „Freshtravel“ pusės pagrindu, iÅ¡ ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas gavo 46,99 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant – „Draudimo iÅ¡moka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų“ (el. b. l. 5).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimÄ teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu. Vertindamas, kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiÅ¡kėjui sumokėjus 46,99 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina, jog pareiÅ¡kėjui liko negrÄ Å¾inta 907,89 Eur suma (neįskaitant sumos, sumokėtos už vizas).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 69,51 Eur (240 Lt) sumokėtos sumos už vizas. Atsakovės atstovė ir Departamentas nurodė, jog ši suma nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį, kadangi vizos išdavimas nėra kelionės organizatoriaus sutartinės prievolės dalis. Teismas sutinka su atsakovės atstovės bei Departamento pozicija, jog išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų priteisti procesinių palÅ«kanų PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, jo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–2195/2010).

Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA872–556/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662–1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 907,89 Eur (devynis Å¡imtus septynis eurus ir 89 centus) turtinei žalai atlyginti. Priteisti R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ pareiÅ¡kėjo R. V. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė