AS-492-605-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Ž. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Ž., J. P. ir O. S. skundą atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-492-605-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS492-605/2012
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00164-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Ž. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Ž., J. P. ir O. S. skundą atsakovui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2012 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Z., J. P. ir O. S. skundas dėl 2011 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. T2-284 bei 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 17.9.-2812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad šį terminą praleido dėl ne nuo jų valios priklausančių svarbių priežasčių, tai yra dėl valdininkų biurokratizmo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) Panevėžio skyriaus pareigūnai uždelsė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas J. Z. nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. gydėsi gydymo įstaigoje
II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, vertino, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras išnagrinėjo skundą dėl 2011 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. T2-284 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir jo nutarimui apskųsti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų nuo nutarimo gavimo dienos kreipimosi į teismą terminas, kurį pareiškėjai praleido. Teismas pabrėžė, jog aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai buvo įpareigoti kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjams buvo žinoma jau 2011 m. rugpjūčio 26 d., t. y. dar iki pirmo jų skundo Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavimo, tačiau tai visiškai nesusiję su pačių pareiškėjų teisės kreiptis į teismą su skundu suvaržymais. Vertindamas pareiškėjų argumentą, jog J. Z. gydėsi gydymo įstaigoje nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad pareiškėjai su tapačiu skundu jau buvo kreipęsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, tačiau nevykdė teismo įpareigojimų pašalinti skundo trūkumus, teismas konstatavo, jog pareiškėjai neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamas pasekmes.
III. Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 44–45) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo teisės pažeidimo, o atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą, ieškojo galimybės neginti viešojo intereso. Teigia, kad šioje byloje esminis klausimas yra teisės pažeidimo ištaisymas, o kiti klausimai (straipsnių nurodytas, terminai, kas kreipėsi ir t. t.) nėra svarbūs.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirasis skundas atmestinas.
Šios bylos dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir teismas atmeta prašymą šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Visų pirma, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta pareiškėjų atskirojo skundo argumentą, kad skundo padavimo terminų laikymasis nėra svarbus, nes svarbiausias yra skundu reiškiamo reikalavimo patenkinimo klausimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-403/2012). Todėl tik skundai, kurie paduoti įstatyme numatytu terminu arba, jei skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, teismui dėl svarbių priežasčių šį terminą atnaujinus, bei atitinka kitus įstatymų nustatytus procesinius reikalavimus, gali būti priimti ir gali būti nagrinėjamas tokiu skundu reiškiamų reikalavimų patenkinimo, taip pat ir skundą teikiančių asmenų teisių bei teisėtų interesų apgynimo, klausimas.
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. liepos 5 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui teikdami skundą dėl 2011 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. T2-284 „Atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo“ bei 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 17.9.-2812 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareiškėjai jau buvo praleidę skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai apie Generalinės prokuratūros 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriuo 2011 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas buvo paliktas nepakeistas, žinojo dėl jo 2012 m. sausio 27 d. pateikdami skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-168-320-2012.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012).
Nustatyta, kad pareiškėjai su reikalavimu įpareigoti Panevėžio apygardos prokurorą ginti viešąjį interesą į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. sausio 30 d. (administracinė byla Nr. I-158-320/2012, b. l. 2–15). Specialiajai teisėjų kolegijai bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti šioje byloje priimta 2012 m. vasario 21 d. nutartimi nustačius, kad toks ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti (administracinė byla Nr. I-158-320/2012, b. l. 21), o pareiškėjams teismo nustatytų trūkumų nepašalinus 2012 m. kovo 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-158-320/2012, b. l. 25) nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu. Atskirojo skundo dėl šios nutarties pareiškėjai nepateikė, todėl nutarčiai įsiteisėjus 2012 m. balandžio 11 d. lydraščiu skundas su priedais buvo grąžintas pareiškėjams (administracinė byla Nr. I-158-320/2012, b. l. 27).
Įvertinusi šioje byloje pareiškėjų pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš naujo į administracinį teismą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros atsisakymo ginti viešąjį interesą ir įpareigojimo šiuos veiksmus atlikti, pareiškėjai kreipėsi iš Nacionalinės žemės tarnybos gavę raštą, jog Tarnybos kreipimasis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo buvo nerezultatyvus, kadangi Panevėžio apygardos prokuratūra atsisakė nagrinėti Tarnybos kreipimąsi, nes nustatė, kad į prokuratūrą su analogišku pareiškimu kreipėsi pareiškėjai ir jų kreipimasis jau yra išnagrinėtas, todėl Tarnybos pareiškimą paliko nenagrinėtą (b. l. 22–23). Pareiškėjų vertinimu, aptariamos aplinkybės sąlygojo tai, kad į teismą jie kreipėsi praleidę skundo padavimo terminą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos netrukdė pareiškėjams teisę į teisminę gynybą įgyvendinti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Šios aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pareiškėjų pasirinktu elgesio variantu – laukti, kol Panevėžio apygardos prokuratūra išnagrinės Tarnybos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, nors iš esmės analogiško pareiškėjų pareiškimo pagrindu prokuratūra jau buvo atsisakiusi ginti viešąjį interesą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjai skundo trūkumų neištaisė, o su pakartotiniu skundu į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo nutarties, kuria buvo nutarta jų skundą laikyti nepaduotu, rodo, jog pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai ir tai nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjai taip pat teigia, kad pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą sudaro ir tai, jog vienas iš jų – J. Z. – gydėsi gydymo įstaigoje nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. Nurodyta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino, nes nurodytas laikotarpis yra vėlesnis, nei termino paduoti skundą dėl ginčijamų aktų pabaiga, be to yra nepagrįstas įrodymais. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė yra susijusi tik su pareiškėjo J. Z. galėjimu pateikti skundą įstatymo nustatytais terminais, tačiau visiškai neįtakoja kitų pareiškėjų valios laikytis teisės aktuose nustatytos skundo padavimo tvarkos.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių, priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. Z., S. P., Z. Ž. ir J. P. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Virginija Volskienė
Skirgailė Žalimienė