2017-02-08 Nr. AB-3420-3-61-3-04906-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-199-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04906-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektą Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikti informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. R. 2016 m. gruodžio 22 d. skundą atsisakė priimti, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo A. R. prašymas įpareigoti viešojo administravimo subjektą VMI pateikti informaciją yra susijęs su kita Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog „prašyta pateikti informacija apie asmens mokestines prievoles, dėl kurių yra ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme <...> negali būti laikoma privačia informacija <...>“. Teismo vertinimu, šiame skunde nėra formuluojamas savarankiškas prašymas apginti pareiškėjo teises, bandoma atskiroje administracinėje teismo byloje procesinį prašymą pateikti kaip skundo reikalavimą, todėl pareiškėjo A. R. skundą atsisakytina priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinio proceso tvarka, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, nepiktnaudžiauti administraciniu procesu, be kita ko, paduodant akivaizdžiai nepagrįstą procesinį dokumentą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

III. Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tam, kad šis išspręstų skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo skundas pateiktas dėl atsisakymo suteikti informaciją, kuri galimai susijusi su mokestiniu ginču, nagrinėjamu Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-1070-815/2017, todėl toks prašymas nėra savarankišku ginčo objektu. Pareiškėjas teigia, kad informacijos, kurią jis prašė VMI pateikti, turinys nei jam, nei teismui nėra žinomas. Tiesiogiai susieti ginčo objektą su prašymu pateikti informaciją apie jo prievoles, įplaukas ir skolas nėra pagrindo, nes prašymas yra platesnės apimties nei administracinės bylos Nr. 1-1070-815/2017 ginčo objektas. Pareiškėjas prašė pateikti ne tik galimos skolos likutį, bet ir mokesčių mokėtojo įplaukų ir prievolių informaciją, todėl tai yra savarankiškas administracinis santykis, kurio rezultatas reikalingas pareiškėjui siekiant įgyvendinti teisės aktuose numatytas prievoles, pvz., pildant deklaraciją dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Riboti ir vilkinti informacijos pateikimą apie piliečius, kuri yra kaupiama valstybės registruose, nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas mano, kad nepiktnaudžiauja administraciniu procesu, nes atsakovo administracinių procedūrų vilkinimo veiksmai yra akivaizdūs ir nepateisinami objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis kaip būtinybė kreiptis į kitas institucijas ar užsienio valstybių institucijas ir pan. Visa prašoma informacija yra mokesčių administratoriaus kaupiama, saugoma ir net kompiuterizuota, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti mokesčių mokėtojo užklausime nurodytą informaciją yra kelių minučių darbas. Pareiškėjo teigimu, reiktų konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir formuoja pareiškimus teismui, kurių skundo dalykas ir pagrindas yra skirtingas. Pavyzdžiui, procesinio prašymo pateikimas administracinėje byloje Nr. 1-1070-815/2017 neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, nes procesinio pobūdžio prašymas gali būti teismo svarstomas ne tik pasirengimo procesui stadijoje bet ir vėliau, be to jis nesuponuoja galimybės prašyti atlyginti žalą už mokesčių administratoriaus mokestinių procedūrų vilkinimą, o ginčo teisena tai leidžia.

Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. gruodžio 22 d. skundo pagrindas yra VMI vilkinimas pateikti informaciją (2016 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. (32.45-MANOVMI) RM-32719, kuris nėra ginčo objektu jokioje byloje). Byloje nėra ginčijami mokesčių administratoriaus veiksmai susiję su mokestiniais patikrinimas ar/ ir kitais mokesčių administratoriaus sprendimais Mokesčių administravimo įstatymo prasme. Skundo faktinis pagrindas yra 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. spalio 27 d., 2016 m. lapkričio 3 d. kreipimaisi į mokesčių administratorių, kurie yra mokesčių administratoriaus ignoruojami ir vilkinami. Minėti kreipimaisi į mokesčių administratorių jokioje administracinėje byloje nėra apskųsti. Todėl, pareiškėjo manymu, jis sąžiningai naudojasi teisminės gynybos priemonėmis, nes kitų teisėtų būdų ir priemonių neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2016 m. gruodžio 22 d. skundu, kuriuo prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją pateikti informaciją. Iš šio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra susijusi su jo turimais (aktualiais) mokestinių prievolių likučiais, taip pat ir į 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 įtrauktų prievolių likučiu.

Atsisakymą pateikti minėtus duomenis atsakovas įformino 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (32.45-MANOVMI) RM-32719.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu skundžiama 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo A. R. 2016 m. gruodžio 22 d. skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. skunde pareiškėjas neformuluoja savarankiško prašymo apginti jo teises, o bando atskiroje administracinėje byloje procesinį prašymą pateikti kaip skundo reikalavimą, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su skundžiama teismo išvada sutinka (pažymėtina, kad byla pagal atskirąjį skundą išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. R. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-1071-815/2017 (atskirajame skunde pareiškėjas klaidingai nurodo bylos numerį Nr. 1-1070-815/2017) teismo prašo panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 68-102 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. S-161 (7-115/2014), kurių neteisėtumą pareiškėjas motyvuoja, be kita ko, ir tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija netinkamai/ neteisėtai atlikusi mokestinį patikrinimą, priėmė nepagrįstą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-2417 iš pareiškėjo išieškoti atitinkamą mokestinę nepriemoką. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš esmės siekia to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jam pateiktų duomenis, susijusius su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. 1-1071-815/2017 dalyku. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalies bei 67 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, prireikus proceso šalys gali teismo prašyti išreikalauti reikiamus dokumentus, kurių patys negali gauti.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinėje byloje Nr. 1-1071-815/2017 gali pateikti teismui prašymą išreikalauti atitinkamus duomenis, kurių pats negali gauti, kadangi VMI 2016 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (32.45-MANOVMI) RM-32719 atsisako juos jam pateikti.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu).

Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė