2019-08-28 Nr. AB-16293-3-61-3-02684-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-610-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02684-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. (10)-D8(E)-988 „Dėl nustatytų plaukiojimo sąlygų Didžiulio (Daugų) ežere“ ir 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. (10)-D8-2577 „Dėl viešo intereso gynimo Daugų ežere“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (3.10)K26-1603 „Dėl nustatytų plaukiojimo sąlygų Didžiulio (Daugų) ežere pakeitimo“ ir 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. K26-1778 „Dėl viešo intereso gynimo“; bei 3) įpareigoti atsakovą pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis priedo Vandens telkiniai, kuriuose plaukti tam tikromis plaukiojimo priemonėmis leidžiama, 22 punktą, išbraukiant žodžius, kad Didžiulio (Daugų) ežere asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, leidžiama plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.

Pareiškėjo nuomone, leidimas plaukioti Didžiulio (Daugų) ežere asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą (ypač vandens motociklais), padarys ypatingai neigiamą ir negrįžtamą poveikį gamtinei, rekreacinei ir socialinei aplinkai. Ginčijamuose raštuose atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymus, atsakovas rėmėsi prielaidomis, jis detaliai neanalizavo keliamo klausimo, taip pat nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2010 metais Ministerija atsižvelgė į Savivaldybės prašymą uždrausti Didžiulio (Daugų) ežere vandens motociklų plaukiojimą ir šis draudimas galiojo gan ilgą laiką, ginčijamuose sprendimuose trūksta motyvų, jais yra ignoruojamas viešasis interesas ir Daugų gyventojų teisėti lūkesčiai, jie priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą išsamumo principą. Ministerija Įsakymą priėmė neatlikusi naujų tyrimų ir neturėdama naujų ataskaitų, kurios paneigtų anksčiau atliktus tyrimus, pavyzdžiu, uždarosios akcinės bendrovės „Senasis ežerėlis“ 2012 m. ataskaitos, parengtos vykdant su Aplinkos apsaugos agentūra sudarytą sutartį, rezultatus bei pateiktą siūlymą riboti plaukiojimo priemonių naudojimą Daugų ežere, taip pat visiškai ignoruodama aiškiai išreikštą vietos gyventojų valią, su jais nesikonsultuodama. Pareiškėjo vertinimu, vien administracinės atsakomybės griežtinimas už sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus šiuo atveju neišspręs problemų, kurios yra gerai žinomos atsakovui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės skundą.

Teismas, įvertinęs ginčijamų Ministerijos raštų turinį, priėjo prie išvados, kad jie nelaikytini administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme arba individualiu administraciniu aktu to paties straipsnio 9 dalies prasme. Ginčijamais raštais atsakovas pareiškėjui nepritaikė jokių poveikio priemonių, jais pareiškėjui ar kitiems asmenims nebuvo nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos. 2019 m. birželio 14 d. rašte Ministerija atkreipė dėmesį į teisinį reguliavimą, pateikė nuomonę dėl plaukiojimo ežere reguliavimo ir informavo, jog Aplinkos apsaugos departamentui pavesta sustiprinti kontrolę ežere sezono laikotarpiu. 2019 m. liepos 17 d. rašte atsakovas nurodė, jog pozicija nekeisti reguliavimo nesikeičia, pacitavo esamą teisinį reguliavimą ir pateikė informaciją apie esamą situaciją. Nustačius, kad ginčijami raštai nelaikytini viešojo administravimo sprendimais, kurių teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėtinas administracinio proceso tvarka, skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, jog inicijuojamos administracinės bylos tikslas – pakeisti Aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. D1-265 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistos plaukiojimo Didžiulio (Daugų) ežere sąlygos. Tai matyti iš abiejų pareiškėjo raštų (kreipimosi) į Ministeriją turinio, kadangi iš esmės buvo siekiama įtikinti teisės aktų leidybos aplinkos apsaugos srityje įgalinimus turinčią instituciją pakeisti teisinį reguliavimą. Tačiau pareiškėjas nėra įgaliotas savarankiškai teikti teismui abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

III. Pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis apie ginčijamų raštų jam sukeliamas teisines pasekmes ir tvirtina, kad formalūs, nemotyvuoti ir išsamumo principo neatitinkantys Ministerijos atsisakymai tenkinti jo prašymus, tokiu būdu teikiant pirmumą tik vienos grupės interesams, sukėlė pasekmes Savivaldybei ir vietos gyventojams, taip pat pažeidė viešąjį interesą, nes tik tokiu būdu Savivaldybė gali siekti Įsakymo pakeitimo. Pareiškėjo nuomone, nutartyje priimtas sprendimas nepriimti jo skundo yra skubotas, nepagrįstas ir priimtas neįsigilinus į faktines bei teisines aplinkybes. Jis pažymi neprašęs ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo 2019 m. birželio 14 d. rašto Nr. (10)-D8(E)-988 ir 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. (10)-D8-2577, kurie, pareiškėjo nuomone, neatitinka motyvuotumo ir išsamumo reikalavimų.

2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-988 (I t., b. l. 9–10) atsakovas atsakė į pareiškėjo 2019 m. gegužės 28 d. prašymą pakeisti Įsakymą, numatant, kad plaukioti Didžiulio (Daugų) ežere asmeniniais, proginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, yra draudžiama. Šiame rašte atsakovas nurodė sulaukiantis prieštaringų nuomonių dėl ginčui aktualios Įsakymo, pakeisto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-265, nuostatos ir nurodė ėmęsis veiksmų siekiant sustiprinti aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis laikymosi kontrolę Didžiulio (Daugų) ežere (įregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų keitimo projektas, kreiptasi į Aplinkos apsaugos departamentą).

2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. (10)-D8-2577 (I t., b. l. 16–17) atsakovas atsakė į pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą, taip pat pateiktą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Juozui Imbrasui ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, kuriame buvo prašoma tarpininkauti dėl asmeninių, pramoginių ir sportinių laivų, varomų vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, plaukiojimo Didžiulio (Daugų) ežere uždraudimo jau nuo šio plaukiojimo sezono pradžios. Šiame rašte atsakovas pareiškėją informavo nekeičiantis savo pozicijos, pažymėjo, kad daugeliu atveju į Ministeriją besikreipiančių bendruomenių nepasitenkinimas kyla ne dėl aplinkos apsaugos sąlygų užtikrinimo, o dėl intensyvaus turizmo keliamo triukšmo, chuliganiško transporto priemonių vairuotojų elgesio, informavo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra gavusi gyventojų nusiskundimų dėl savaeigių plaukiojimo priemonių triukšmo Didžiulio (Daugų) ežere, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybės taryba turi teisę reglamentuoti plaukiojimo priemonių naudojimą Didžiulio (Daugų) ežere, užtikrinantį viešosios tvarkos palaikymą, saugaus elgesio vandenyje sąlygas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamų raštų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie aktai nesukuria jokių teisių ir / ar pareigų, todėl jie negali būti vertinami teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, jog jo nurodomos pasekmės (savaeigių transporto priemonių keliamas triukšmas, drumsčiamas ramus gyventojų poilsis ir kt.) kilo ne iš ginčijamų raštų, o iš Įsakymo nuostatų, su kuriomis jis nesutinka ir kurias siekia pakeisti. Nepanaikinus ginčijamų atsakovo 2019 m. birželio 14 d. ir liepos 17 d. raštų (t. y. atsisakius priimti pareiškėjo skundą dėl šių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo), negalėtų būti tenkinami ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. gegužės 28 d. ir birželio 10 d. prašymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šiuos skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija įpareigoti teisės aktų leidėją (šiuo atveju – Ministeriją) pakeisti norminio administracinio akto (šiuo atveju – Įsakymo) nuostatas, o tam tikros norminio administracinio akto nuostatos gali būti šalinamos teismo sprendimu tik tokias nuostatas pripažinus neteisėtomis ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ įtvirtinta tvarka. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Savivaldybė nepatenka į subjektų, galinčių kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, apibrėžtą ABTĮ 112 straipsnyje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė