20a4be9a-dd82-412f-92b0-e452565d2213 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

  Civilinė byla Nr. 2T-121/2010

  Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo praÅ¡ymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimÄ dėl muito mokesčių, delspinigių, valstybinės rinkliavos ir teismo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo F. K..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu nutarė išieškoti iš atsakovo F. K.: 1) į valstybės pajamas

74 880 120 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimÄ ir delspinigius, 166 663 rublius dokumentų vertimo iÅ¡laidų; 2) į valstybės pajamas 3 744 010 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių dydžio valstybinę rinkliavÄ ir 6 960 rublių proceso iÅ¡laidų.Â

PareiÅ¡kėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos muitinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su 2009 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymu (teisme gautas 2010 m. balandžio

2 d.),  pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtÄ Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimÄ dėl 74 880 123 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių, 166 663 rublių dokumentų vertimo iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo F. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pareiškėjas

Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtÄ Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimÄ dėl 3 744 010 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių valstybinės rinkliavos ir 6 960  rublių proceso iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo F. K. iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atsakovo

F. K. atsiliepimo į praÅ¡ymus pripažinti ir leisti priverstinai vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimÄ negauta.

Į teismo posėdžius atsakovas F. K. nevyko. Procesinių dokumentų, kuriuose būtų nurodytos neatvykimo priežastys arba kuriuose būtų išdėstyti kokie nors prašymai, atsakovas neteikė.

Prašymai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti atmestini.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, yra

patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui F. K. dėl muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi

iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo į Baltarusijos valstybės pajamas. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais laikinojo įvežimo režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritorijÄ keletÄ lengvųjų automobilių, tačiau nustatytais terminais automobilių iÅ¡ muitų teritorijos neiÅ¡vežė, bet perdavė kitiems asmenims. Sprendime nurodoma, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos muitų politikÄ reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, Å¡ių teisės aktų pažeidimai sÄ lygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimÄ .

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punkte numatyta, kad muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymÄ . Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje Å¡iuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Muitinės įstatymu. Å io įstatymo

9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės funkcijas, numatyta, kad Å¡i valstybės institucija privalo muitinės priežiÅ«ros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimÄ , administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymÄ , o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevencijÄ ir tyrimÄ . Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi AÅ¡menos rajono teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendime (iÅ¡skyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksÄ , kaip proceso teisės aktÄ ), priskirtini vieÅ¡osios, t. y. administracinės teisės aktams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo F. K. kilę ir prašomu pripažinti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo

F. K. pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010 (pareiškėjai Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas), nuostatomis.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimas nepriskirtinas 1992 m. Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl šie prašymai atmestini (CPK

810 str. 1 d.).

Sprendžiant šį klausimÄ taip pat pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieÅ¡taringumo) svarbÄ ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiÅ¡kia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiÅ¡kos bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai bÅ«tina.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs tos pačios kategorijos (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ) bylÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, 2010 m. lapkričio

24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010) atmetė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimÄ tuo pagrindu, kad praÅ¡omu pripažinti teismo sprendimu iÅ¡spręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobÅ«džio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sÄ vokai ir kategorijai, kad 1992 m. Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukÅ¡tesnės instancijos teismo precedentui Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡kyla bÅ«tinumas koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų administracinio pobÅ«džio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813 straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto AÅ¡menos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo praÅ¡ymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities AÅ¡menos rajono teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimÄ .

Nutartis per vienÄ mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                                  Â

Virginija Čekanauskaitė

     Gintaras Pečiulis

     Vigintas ViÅ¡inskis                                               Â