20a2faeb-21ca-4f94-b35c-566b44d8f5bb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-319-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02538-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.4.9.2; 3.1.9.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALNA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3807-580/2018 pagal ieÅ¡kovės A.

P. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALNA“ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Alna Group“ priteisti 36 667 Eur skolÄ , 2 566 Eur palÅ«kanas ir sutarties mokestį, 1 160 Eur delspinigius, 748,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ bei 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. liepos 7 d. su trečiuoju asmeniu UAB „ALNA“ sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo trečiajam asmeniui suteikti 40 000 Eur paskolÄ , o trečiasis asmuo įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. grÄ Å¾inti paskolÄ bei sumokėti vienkartinį 300 Eur sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir 3 mėnesių EURIBOR, taip pat sumokėti visus mokesčius ir mokėjimus. IeÅ¡kovė 2016 m. liepos 8 d. pervedė UAB „ALNA“ 40 000 Eur.

IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens susitarimu paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 31 d. IeÅ¡kovės bei atsakovės UAB „Alna Group“ 2017 m. gegužės 30 d. susitarimu visa paskolos suma iÅ¡ trečiojo asmens buvo perkelta atsakovei, paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 1 d. Trečiasis asmuo pagal paskolos sutartį sumokėjo 1 261,11 Eur palÅ«kanų ir sutarties mokestį, grÄ Å¾ino paskolos dalį – 3 333 Eur.

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Alna Group“ ieÅ¡kovei A. P. 36 667 Eur skolÄ , 2 566 Eur palÅ«kanas ir sutarties mokestį, 1 160 Eur delspinigius, 748,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ , 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (41 141,07 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi pakeitė dėl reorganizavimo prijungimo bÅ«du pasibaigusiÄ atsakovę UAB „Alna Group“ į UAB „ALNA“.

5. Atsakovė UAB „ALNA“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakinga atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas yra įskaitytas. 2013 m. lapkričio 20 d. atsakovė ir UAB „Vidaus audito konsultacijos“, atstovaujama ieškovės kaip vienintelės akcininkės ir direktorės, sudarė paslaugų teikimo sutartį. UAB „Vidaus audito konsultacijos“ įsipareigojo suteikti konsultacijas finansų valdymo ir / arba organizavimo klausimais.

Paslaugos UAB „Alna Group“ buvo teiktos 2014 m. – 2015 m. pirmoje pusėje. 2015 m. pabaigoje UAB „Alna Group“ su A. P. žodžiu susitarė, kad pastaroji vykdys finansų ir administracijos vadovo pareigas. Nuo 2015 m. iki 2017 m. spalio mėn., ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai eidama UAB „Alna Group“ finansų ir administracijos vadovės pareigas, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Vidaus audito konsultacijos“ vardu už tariamai suteiktas paslaugas ir pateikdavo apmokėti. SÄ skaitas tvirtindavo buhalterė, kuri faktiÅ¡kai buvo pavaldi ieÅ¡kovei.

Dalį sÄ skaitų tvirtino ieÅ¡kovės asmeninis asistentas, kiti ieÅ¡kovei pavaldÅ«s asmenys. Viso UAB „Alna Group“ sumokėjo 263 920,20 Eur. Atlikus vidinį auditÄ nustatyta, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ytos nesant raÅ¡ytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, realiai paslaugos nesuteiktos, suteiktų paslaugų aktai nepasiraÅ¡yti, paslaugos neperduotos. UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sumokėtos sumos turėjo bÅ«ti panaudotos paskolos grÄ Å¾inimui, tačiau ieÅ¡kovės nurodymu paskola negrÄ Å¾inta.

IeÅ¡kovė pareigų tinkamai neįvykdė, priėmė įmonei nenaudingus sprendimus, teikė valdybai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , davė nurodymus pavaldiems darbuotojams nevykdyti mokestinių prievolių. UAB „Alna Group“ dėl ieÅ¡kovės nurodymais atliktų veiksmų patyrė žymius finansinius nuostolius, kuriuos įskaitė į ieÅ¡kovės reikalavimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „ALNA“ ieÅ¡kovei A.

P. 36 667 Eur skolÄ , 2 549 Eur palÅ«kanas ir sutarties mokestį, 1 160 Eur delspinigius, 745,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ bei 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (41 121,65 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės neginčija, o ginčija tik dalies palÅ«kanų dydį, nurodydama, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. palÅ«kanų dydis turi bÅ«ti ne 1 133 Eur, o 960,97 Eur, bei praÅ¡o gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ sumažinti 25,08 Eur. Atsakovei UAB „ALNA“ neginčijant paskolos teisinių santykių buvimo bei iÅ¡ esmės neginčijant ieÅ¡kovės teisės į skolÄ ir kitus susijusius mokėjimus, esminę reikÅ¡mę Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui turi įskaitymo taikymo pagrįstumas.

8. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškinys teisme gautas 2017 m. gruodžio 1 d., o 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas. Atsakovei preliminarus sprendimas įteiktas 2017 m. gruodžio 7 d. Įskaitymas 2017 m. gruodžio 27 d. raštu padarytas diena prieš pateikiant prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Iš UAB „Alna Group“ vardu ieškovei pateikto 2017 m. gruodžio 27 d. rašto neįmanoma nustatyti, kokius ieškovei reiškiamus reikalavimus atsakovė įskaito.

Nurodoma, jog reikalavimas kildinamas iÅ¡ ieÅ¡kovės, vykdant pareigas UAB „Alna Group“, atliktų daugelio neteisėtų veiksmų, kurie nustatomi 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡to pateikimo metu tebevykstančio vidaus audito. 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡to pateikimo metu jokios pretenzijos atsakovė ieÅ¡kovei nebuvo pareiÅ¡kusi ir žalos dydžio nebuvo nei nustačiusi, nei patvirtinusi. Galimai padaryta žala apibÅ«dinta, kaip nepagrįstų nurodymų pateikimas UAB „Alna Group“ darbuotojams apmokėti nepagrįstas UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sÄ skaitas bei kiti veiksmai, kurie nėra konkrečiai nurodyti.

9. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad įskaitymas neatitinka sÄ lygos, jog įskaitomi reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Kadangi atsakovas įskaitymo atlikimo metu nebuvo nustatęs, kokio dydžio žalos jis ketina praÅ¡yti iÅ¡ ieÅ¡kovės, UAB „ALNA“, kaip juridinis asmuo, nebuvo priėmęs sprendimo, ar kitaip patvirtinęs sprendimo kreiptis dėl žalos atlyginimo bei žalos dydžio, nėra aiÅ¡ku, kokį reikalavimÄ ar jo dalį atsakovė įskaitė 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡tu.

Nebuvo sudaryti jokie žalos dydį patvirtinantys dokumentai, o reikalavimo pagrindas nurodytas itin lakoniÅ¡kai, nekonkretizuojant atliktų neteisėtų veiksmų ir nenurodant be pagrindo apmokėtų sÄ skaitų, todėl negalima pripažinti, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu turėjo į ieÅ¡kovę nukreiptÄ reikalavimo teisę ir Å¡is atsakovės reikalavimas buvo vykdytinas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nurodytos aiÅ¡kios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma žalos atlyginimo.

Įskaitytų reikalavimų negalima laikyti priešpriešiniais, kadangi 2017 m. gruodžio 27 d. rašte nurodyti A. P. veiksmai teikiant paslaugas, buvo atlikti pagal atsakovės ir UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sutartį. 2017 m. gruodžio 27 d. rašte nenurodyta, kad A. P. atsakovės reikalavimas reiškiamas kaip fiziniam asmeniui – įmonės vadovui ar dalyviui.

10. Teismas pažymėjo, kad vėlesni teisminiai procesai rodo, jog atsakovė žalos dydį paskaičiavo praėjus gana ilgam laikui po įskaitymo atlikimo. Atsakovė Vilniaus apygardos teisme yra pradėjusi civilinę bylÄ Nr. e2-3411-565/2018, kurioje praÅ¡o iÅ¡ UAB „Vidaus audito konsultacijos“ priteisti UAB „ALNA“ 284 892,54 Eur bei praÅ¡o taikyti subsidiariÄ A. P. atsakomybę pagal UAB „Vidaus audito konsultacijos“ prievoles. PraÅ¡ydama taikyti subsidiariÄ A. P. atsakomybę atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai prisidengdama neskaidriai valdoma UAB „Vidaus audito konsultacijos“ neteisėtai užvaldė didžiulės vertės ieÅ¡kovės (nagrinėjamoje byloje – atsakovės) turtÄ . Civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 UAB „ALNA“ civilinę atsakomybę A. P. prašė taikyti tuo atveju, jei UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nebus pajėgus sugrÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės gautas sumas.

11. Teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės reikalavimas tiek jo įskaitymo metu, tiek ir Å¡iuo metu nėra apibrėžtas, kadangi nežinoma, kokio dydžio subsidiarioji prievolė siejo atsakovÄ su A. P. UAB „Vidaus audito konsultacijos“ yra uždaroji akcinė bendrovė, todėl jos dalyvių atsakomybė už bendrovės prievoles galima tik esant ypatingoms aplinkybėms.

12. Teismas nurodė, kad palÅ«kanų paskaičiavimo lentelėje iÅ¡skiriami du palÅ«kanų dydžiai 833 Eur ir 1 133 Eur, tačiau palÅ«kanos skaičiuojamos tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl vertintina bendra palÅ«kanų suma. Pagal Å¡alių susitarimÄ Nr. 4 nuo 2017 m. liepos 1 d. taikomas 6 proc. palÅ«kanų dydis. Atsakovės skaičiavime birželio mėnesio palÅ«kanos įtrauktos į 833 Eur sumÄ , tačiau tai nėra teisinga, nes ieÅ¡kovės skaičiuotėje palÅ«kanos už birželio mėnesį įtrauktos į 1 133 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovės skaičiavime palÅ«kanos už lapkričio mėnesį skaičiuojamos nuo 40 000 Eur sumos, nors ieÅ¡kovė pripažįsta, jog 2017 m. lapkričio 2 d. grÄ Å¾inti 3 333 Eur paskolos. Atsakovė atsižvelgė į paskolos dalies grÄ Å¾inimÄ ir už 2017 m. lapkričio mėn. palÅ«kanas skaičiavo nuo 37 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, nustatant palÅ«kanų dydį už lapkričio mėn., tikslinga remtis atsakovės paskaičiavimu ir vietoje 166,11 Eur priteistina 150 Eur, tuo palÅ«kanų suma mažinama 16,11 Eur.

Atitinkamai mažinamas priteisiamo gyventojų pajamų mokesčio dydis iki 745,65 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Atsakovė UAB „ALNA“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Draudžiama įskaityti reikalavimÄ tik jeigu teisme vyksta ginčas dėl prievolės dydžio ir prieÅ¡ingai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra taikomas, kai ieÅ¡kovo reikalaujama prievolė dalyje nėra ginčijama.

Tokia prievolės dalis gali bÅ«ti įskaitoma. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčijo pačios prievolės ieÅ¡kovei aplinkybės. PrieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo apeliantė paaiÅ¡kino, kad 40 943,23 Eur prievolę apeliantė pripažįsta ir Å¡iÄ pripažįstamÄ prievolės dalį įskaito. Tai, kad apeliantė neginčijo prievolės ieÅ¡kovei, pagrįstai nustatyta ir sprendimu. Todėl skundžiamame teismo sprendime neteisėtai nurodoma, kad po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo apeliantė prarado teisę įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius piniginius reikalavimus. 13.2.

Nepagrįstai teismo sprendime nurodoma, kad neįmanoma nustatyti, kokius ieÅ¡kovei reiÅ¡kiamus reikalavimus atsakovė įskaito. Å i teismo iÅ¡vada tiesiogiai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniam įrodymui – praneÅ¡imui apie įskaitymo atlikimÄ , kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovė atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, bÅ«tent davė nurodymus UAB „ALNA“ darbuotojams mokėjimus atlikti ne ieÅ¡kovei pagal paskolos sutartį, tačiau mokėjimus atlikti jos įmonei pagal nepagrįstas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir dėl to UAB „ALNA“ patyrė nuostolius.

Be to, sprendime nepagrįstai referuojama į aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡to pateikimo metu jokios pretenzijos atsakovė ieÅ¡kovei nebuvo pareiÅ¡kusi. CK nėra reikalavimo, kad iki praneÅ¡imo apie prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , įskaitymÄ atliekanti Å¡alis turėtų pareigÄ pateikti pretenzijÄ kitai Å¡aliai. 13.3. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė žalos dydžio nebuvo nei nustačiusi, nei patvirtinusi. PrieÅ¡ingai, 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡te yra aiÅ¡kiai nurodyta, kokio dydžio žalÄ apeliantė jau nustatė dėl ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų – 40 943,23 Eur.

Be to, nepagrįstai nurodoma, kad nėra aiÅ¡ku, kokį reikalavimÄ ar jo dalį atsakovė įskaitė. Å i sprendimo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja aiÅ¡kiai 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime nurodytai aplinkybei, kad UAB „Alna Group“ įskaitė 40 943,23 Eur reikalavimÄ . Ta aplinkybė, kad praneÅ¡ime nurodoma, jog ateityje gali bÅ«ti nustatyti ir kiti patirti nuostoliai, kurie buvo nulemti ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, tėra aiÅ¡kus praneÅ¡imas ieÅ¡kovei, kad Å¡is įskaitymas nereiÅ¡kia apeliantės visiÅ¡ko pretenzijų atsisakymo.

Tačiau tai niekaip nepaneigia praneÅ¡imo turinio, kai praneÅ¡ime konkrečiai nurodoma kokio dydžio įskaitymas yra atliekamas, aiÅ¡kumo. 13.4. Teismas ex officio ėmė nagrinėti apeliantės atlikto 40 943,23 Eur įskaitymo teisėtumo klausimÄ , nors tokios teisės neturėjo, nes įskaitymo neteisėtumas nėra akivaizdus, o ieÅ¡kovė nereikalavo pripažinti apeliantės atlikto įskaitymo negaliojančiu. Be to, Å¡iuo metu yra nagrinėjama susijusi civilinė byla dėl ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų, su kuriais yra susiję atsiradę nuostoliai ir atitinkamai atliktas įskaitymas.

Å ioje byloje klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad apeliantės reikalavimas prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra preliminariai pagrįstas. 13.5. Kai apeliantės atstovas teismo posėdžio metu paprašė paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės jai žinomas aplinkybes apie tai, kokiu pagrindu jos įmonė gavo didžiules pinigų sumas iÅ¡ apeliantės, bylÄ nagrinėjęs teismas paÅ¡alino šį klausimÄ , nurodydamas, kad Å¡aliai galima užduoti klausimus tik apie faktus, kurie yra įrodinėjami byloje surinktais įrodymais.

Tokia protokolinė nutartis, kai apeliantei uždrausta apklausti ieškovę apie jai žinomas ir su byla susijusias aplinkybes, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 1 dalį, kuri aiškiai nurodo, kad šalies apklausos metu yra išaiškinamos asmeniui žinomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. CPK nedraudžia šaliai užduoti klausimo apie aplinkybę, kuri nėra įrodyta byloje jau esančiais įrodymais. 13.6. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimas apeliantei dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartis.

Apeliantė nuo pareikšto ieškinio gynėsi aplinkybėmis, kad ieškovė, veikdama trečiojo asmens vardu, dėl jos duotų nurodymų apeliantės darbuotojams gavo didžiulės vertės pinigų sumas, nors paslaugos suteiktos nebuvo. Taigi šioje civilinėje byloje turėjo būti tiriama ir vertinama, ar ieškovė, veikdama kaip trečiojo asmens vadovė ir darbuotoja, suteikė nurodytos apimties paslaugas UAB „ALNA“, ar tokių paslaugų nesuteikė. Taigi tiek šioje byloje, tiek ir civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 nagrinėjimo dalykas sutampa – remiamasi aplinkybėmis dėl neteisėtų veiksmų. 13.7.

Å ioje byloje priimtomis 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 22 d. nutartimis atsisakyta bylas sujungti bei vėliau bylos nagrinėjimÄ sustabdyti, tačiau tokie procesiniai sprendimai yra neteisėti. Tiek Å¡ioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 turi bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kovė, veikdama kaip trečiojo asmens vadovė ir darbuotoja, suteikė paslaugas UAB „ALNA“. Teismas pateikė iÅ¡vadas dėl Å¡ios aplinkybės, nurodydamas, kad dėl nurodytų konkrečių ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų apeliantė neturi apibrėžtos ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.

Tokios sprendimo iÅ¡vados priimtos nepagrįstai, nesulaukus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018, kur bus nagrinėjamas ieÅ¡kovės veiksmų neteisėtumas. Kai teisinių santykių Å¡alys yra tos pačios buvo bÅ«tina bylas sujungti, o šį praÅ¡ymÄ atmetus – bylÄ sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinėta kita byla, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl dalies kitų apeliantės teisių apgynimo. 13.8. Apeliantė prašė byloje apklausti liudytojus, kurie nurodytų aplinkybes ar ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado UAB „ALNA“ žala. 2018 m. birželio 22 d. teismo posėdyje Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas.

Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai uždraudė bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantei papildomai pagrįsti savo pozicijÄ .

14. IeÅ¡kovė A. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skirti atsakovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Prievolės Å¡alys neturi viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Pagal paskolos sutartį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovei, tuo tarpu ieÅ¡kovė neturi atsakovei jokių pareigų pagal jokiÄ prievolę ir nėra įsipareigojusi grÄ Å¾inti jokių piniginių lėšų. 14.2. Å alys neturi jokių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų viena kitai.

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ pagal paskolos sutartį. Tuo tarpu atsakovė įskaitymo pagrindu nurodo paslaugų sutartį, sudarytÄ su UAB „Vidaus audito konsultacijos“. Taigi atsakovė reikalavimÄ kildina iÅ¡ visiÅ¡kai kito asmens teisių ir pareigų pagal paslaugų sutartį. IeÅ¡kovė nėra nei Å¡ios paslaugų sutarties Å¡alis, nei prisiėmė pagal Å¡iÄ sutartį kokias nors pareigas. 14.3. Atsakovės nurodomi reikalavimai net nėra vienarÅ«Å¡iai, kadangi pagal paskolos sutartį prievolės dalykas yra paskola – ieÅ¡kovė suteikė paskolÄ atsakovei, o atsakovė įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti.

Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos – UAB „Vidaus audito konsultacijos“ įsipareigojo teikti atsakovei finansų valdymo, įmonių strateginio planavimo ir kitas konsultacijas, o atsakovė įsipareigojo už Å¡ias paslaugas apmokėti. 14.4. Negalima pripažinti, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu turėjo į ieÅ¡kovę nukreiptÄ reikalavimo teisę ir Å¡is atsakovės reikalavimas buvo vykdytinas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nurodytos aiÅ¡kios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu praÅ¡oma žalos atlyginimo.

Be to, įskaitymo atlikimo metu ieÅ¡kovės reikalavimas buvo nagrinėjamas teisme ir net buvo priimtas preliminarus sprendimas, dėl kurio atsakovė rengė prieÅ¡taravimus, todėl draudžiama įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus. 14.5. Kadangi nagrinėjamos civilinės bylos pradėjimo metu įskaitymas nebuvo atliktas, o vėliau atliktas įskaitymas neatitinka visų bÅ«tinų sÄ lygų ir Å¡ios aplinkybės detaliai bei iÅ¡samiai buvo iÅ¡nagrinėtos bei įvertintos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį įskaitymÄ pripažino niekiniu ir nesant pareikÅ¡to atskiro reikalavimo. 14.6.

Atsakovės atstovui užduodant klausimus apie aplinkybes, kurios nesusijusios su nagrinėjama byla ir neturi jokios reikÅ¡mės bylai, bei klausinėjant apie konkrečias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios nepateiktos į bylÄ , teismas pagrįstai Å¡alino tokius atsakovės klausimus ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog klausimai turi bÅ«ti susiję su byloje nagrinėjamu ginču dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį ir byloje pateiktais įrodymais. 14.7. Teismas, spręsdamas bylų sujungimo klausimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bylų sujungimas nagrinėjamu atveju yra neracionalus, kadangi skiriasi bylų dalykas ir pagrindas bei bylų apimtis, todėl vienoje byloje koncentruoti visų reikalavimų nagrinėjimÄ vienu metu yra netikslinga.

Nesant jokio bylų sÄ sajumo, teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindų ir Å¡ios civilinės bylos sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinėta kita civilinė byla, kadangi joje nebus nustatytos jokios Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. 14.8. Atsakovės atstovas nepaaiÅ¡kino, kokias Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su paskolos sutartimi, o ne su paslaugų sutartimi, galėjo paliudyti asmenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kviesti ir kaip liudytojus apklausti teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų 16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. vasario 25 d. tarp UAB „Alna Group“ ir UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties kopijÄ , 2015 m. – 2017 m. UAB „Vidaus audito konsultacijos“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas ir jų suvestinę, UAB „Vidaus audito konsultacijos“ mokėtinų sumų suvestinę, UAB „Vidaus audito konsultacijos“ atliktų mokėjimų suvestinę ir mokėjimų kopijas.

17. Apeliantė nurodė, kad Å¡ie įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė davė nurodymÄ apeliantės darbuotojams mokėjimus atlikti pagal jos įmonės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nepagrįstas sÄ skaitas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius Å¡iÄ bylÄ sujungti su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3411-565/2018, apeliantei buvo užkirstas kelias Å¡iuos įrodymus surinkti laiku, todėl jie teikiami apeliacinės instancijos teismui.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, Å¡alys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, bÅ«ti aktyvÅ«s tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui praÅ¡ymus, taip pat ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas Å¡alių sÄ Å¾iningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareiga rÅ«pestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

20. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotos apeliacijos modelį, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

21. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014). 22.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktų naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad Å¡ie dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo objektu, be to, pagal jų sudarymo datÄ neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų sprendęs Å¡ių įrodymų priėmimo klausimÄ , o vien teismo atsisakymas sujungti civilines bylas neapribojo apeliantės teisės praÅ¡yti teismo prijungti naujus įrodymus ar juo labiau juos rinkti.

Teisėjų kolegija, neįžvelgusi CPK 314 straipsnyje nustatytos iÅ¡imties taikymo prielaidų, apeliantės teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti. Dėl atsakovės atlikto įskaitymo 23. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 7 d. ieÅ¡kovė A. P. su UAB „ALNA“ sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti 40 000 Eur paskolÄ , o UAB „ALNA“ įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 1 d. grÄ Å¾inti paskolÄ , sumokėti vienkartinį 300 Eur sutarties sudarymo mokestį bei mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir 3 mėnesių EURIBOR, kitus mokėjimus. 2016 m. liepos 8 d. ieÅ¡kovė pervedė UAB „ALNA“ 40 000 Eur.

UAB „ALNA“ pagal paskolos sutartį 2016 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 1 261,11 Eur palÅ«kanas ir 300 Eur sutarties sudarymo mokestį, o 2017 m. lapkričio 2 d. grÄ Å¾ino paskolos dalį – 3 333 Eur. 2017 m. gegužės 30 d. ieÅ¡kovės bei UAB „ALNA“ susitarimu visa paskolos suma iÅ¡ UAB „ALNA“ buvo perkelta UAB „Alna Group“, paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 1 d., nustatyta, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. taikomos 6 procentų metinės palÅ«kanos. 24. 2017 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama 2016 m. liepos 7 d. paskolos sutarties pagrindu priteisti iÅ¡ UAB „Alna Group“ 36 667 Eur skolÄ , 2 566 Eur palÅ«kanas ir sutarties mokestį, 1 160 Eur delspinigius, 748,07 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ bei 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. 25. 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovė UAB „ALNA“ (UAB „Alna Group“ teisių ir pareigų perėmėja) pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Kartu su prieÅ¡taravimais atsakovė UAB „ALNA“ pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imÄ dėl reikalavimų įskaitymo. 26. 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime dėl reikalavimų įskaitymo, kuris adresuotas A.

P., nurodyta, kad „Jums vykdant pavestas pareigas UAB „Alna Group“, atlikote daugelį neteisėtų veiksmų, vienas kurių buvo nepagrįstų nurodymų pateikimas UAB „Alna Group“ darbuotojams apmokėti nepagrįstas UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sÄ skaitas faktÅ«ras vietoje to, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾intos UAB „Alna Group“ sumos, mokėtinos Jums pagal sudarytÄ paskolos sutartį. Greta Å¡ių neteisėtų veiksmų, per dalyje jau atliktÄ bei toliau tebevykdomÄ UAB „Alna Group“ ir susijusių asmenų vidaus auditÄ nustatyti kiti neteisėti JÅ«sų veiksmai, dėl kurių UAB „Alna Group“ ir susiję asmenys patyrė didelės vertės nuostolius bei papildomus nuostolius gali patirti ateityje.

Dėl neteisėtų JÅ«sų veiksmų, kai buvo duoti nurodymai apmokėti nepagrįstas UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sÄ skaitas faktÅ«ras ir nebuvo atlikti mokėjimai Jums pagal sudarytÄ paskolos sutartį, UAB „Alna Group“ patyrė 40 943,23 Eur nuostolius. Todėl UAB „Alna Group“ įskaitė 40 943,23 Eur A. P. reikalavimÄ UAB „Alna Group“.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „ALNA“ ieÅ¡kovei 36 667 Eur skolos, 2 549 Eur palÅ«kanų ir sutarties mokesčio, 1 160 Eur delspinigių, 745,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ bei 5 procentų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , t. y. sumažino praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų dydį 16,11 Eur suma bei gyventojų pajamų mokesčio kompensacijÄ 2,42 Eur suma.

28. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovės UAB „ALNA“ prieÅ¡taravimais, sprendė, kad į bylÄ pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imas dėl įskaitymo neatitinka CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. įskaitymo atlikimo metu ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei buvo nagrinėjamas teisme ir net priimtas preliminarus sprendimas. Be to, teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas tiek jo įskaitymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo apibrėžtas, kadangi nežinoma, kokio dydžio subsidiarioji prievolė sieja atsakovÄ ir A. P., kaip UAB „Vidaus audito konsultacijos“ vienintelei akcininkei ir vadovei. IÅ¡ tokių vertinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė UAB „ALNA“ neturėjo įskaitymo teisės, todėl jos prievolė ieÅ¡kovei įskaitymu nepasibaigė.

29. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „ALNA“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuria pripažintas negaliojančiu atsakovės UAB „ALNA“ įskaitymas pagal 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imÄ . Apeliantė skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo prievolės ieÅ¡kovei, kadangi prieÅ¡taravimuose paaiÅ¡kino, jog 40 943,23 Eur prievolę pripažįsta ir Å¡iÄ prievolės dalį įskaito į reikalavimÄ ieÅ¡kovei, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Be to, pasak apeliantės, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei nėra apibrėžtas, nors 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodytas prieÅ¡prieÅ¡inio piniginio reikalavimo dydis ir jo pagrindas.

30. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ ir kad bÅ«tų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sÄ lygų.

31. Teismų praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

32. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali bÅ«ti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymÄ atlieka esant iÅ¡keltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiÅ¡kÅ«s ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ draudimÄ . Nors įskaitymo atlikimo metu buvo pradėta byla dėl 41 141,07 Eur atsakovės skolos priteisimo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad visa nurodyta suma atsakovės buvo ginčijama. IÅ¡ 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų prieÅ¡taravimų matyti, kad atsakovė UAB „ALNA“ sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimo dalimi (40 943,23 Eur), tačiau Å¡iÄ sumÄ atsisakė mokėti dėl 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imu atlikto įskaitymo. Taigi didžioji ieÅ¡kovės reikalavimo dalis atsakovei (atsakovės įskaityto) buvo faktiÅ¡kai apibrėžta, todėl atskiras teismo patvirtinimas jai nebuvo bÅ«tinas.

34. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinio, nei dėl formos (bÅ«do) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios praneÅ¡imo formos, tai apie įskaitymÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ama įvairia forma. PareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas ir nedviprasmiÅ¡kas. PareiÅ¡kime turėtų bÅ«ti nurodyta prievolė, pagal kuriÄ atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 ir joje nurodytÄ praktika).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Pavyzdžiui, į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galiÄ turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienaÅ¡aliÅ¡kai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013).

36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. pranešimu įskaityti reikalavimai iš esmės buvo nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kaip minėta, ieškovės reikalavimas atsakovei (didžioji jo dalis) abiejų šalių buvo pripažintas ir akivaizdus, kilęs iš sutartinių paskolos teisinių santykių, kuriuos pagrindė šalių pasirašyta sutartis ir papildomi susitarimai. O atsakovės UAB „ALNA“ reikalavimas ieškovei A.

P. niekuomet pačios ieÅ¡kovės nebuvo pripažintas, iÅ¡ esmės grindžiamas tik materialiosios teisės normomis. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, teisinis reglamentavimas nenumato reikalavimo, kad prieÅ¡ atliekant vienaÅ¡alį įskaitymÄ bÅ«tų praneÅ¡ta skolininkui, tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad iki 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imo nebuvo duomenų apie atsakovės reiÅ¡kiamas pretenzijas, tik patvirtina paties reikalavimo neakivaizdumÄ , t. y. apie jį ieÅ¡kovei nebuvo žinoma (akivaizdu), atitinkamai įskaitymo atlikimo momentas (prieÅ¡ pateikiant prieÅ¡taravimus dėl papildomo sprendimo) leidžia teigti, kad įskaitymas buvo atliktas vien tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta atsakovei nepalankaus sprendimo įsiteisėjimo.

FaktÄ , kad atsakovės reikalavimas nebuvo gerai žinomas net pačiai atsakovei pagrindžia ir tai, jog ieÅ¡kovės prievolę atsakovė nustatė, jos teigimu, tik atlikusi UAB „ALNA“ auditÄ , kuris nebaigtas (nesant galutinių iÅ¡vadų), taip pat 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime vartojamos abstrakčios formuluotės „daugelį neteisėtų veiksmų“, „kiti neteisėti veiksmai“, „didelės vertės nuostolius“.

37. Apeliacinio skundo argumentai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. raÅ¡te yra aiÅ¡kiai nurodytas atsakovės UAB „ALNA“ patirtos žalos dydis (40 943,23 Eur) ir vienas iÅ¡ atsakovės galbÅ«t atliktų neteisėtų veiksmų – nepagrįstų nurodymų pateikimas UAB „Alna Group“ darbuotojams apmokėti nepagrįstas UAB „Vidaus audito konsultacijos“ sÄ skaitas faktÅ«ras, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės prievolė atsakovei buvo nepakankamai apibrėžta.

Pažymėtina, kad įskaitymui keliama sÄ lyga, jog abiejų Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti, reiÅ¡kia, kad Å¡alių reikalavimai privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, o jų dydžiai tiksliai nustatomi. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jeigu prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitÄ , galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi bÅ«ti žinomi tikrieji (tikslÅ«s) prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010).

Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įskaitymo atlikimui yra būtina žinoti tikruosius (tikslius) reikalavimų dydžius, nepaisant to, kad jų sumos iš esmės skiriasi. Bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad 2017 m. gruodžio 27 d. pranešime nurodyta suma buvo apibrėžta ne atsakovės atliktais skaičiavimais ar audito išvadomis, tačiau pagal ieškovės pareikšto reikalavimo dydį (atsakovės neginčijamo reikalavimo ribose). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo reikalavimo dydį nustatė tik praėjus gana ilgam laiko tarpui po įskaitymo, t. y.

Vilniaus apygardos teisme inicijavus civilinę bylÄ Nr. e2-3411-565/2018, kurioje prašė iÅ¡ UAB „Vidaus audito konsultacijos“ priteisti 284 892,54 Eur bei taikyti subsidiariÄ jÄ A. P. atsakomybę.

38. Svarbu ir tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡ime nurodytas atsakovės reikalavimo pagrindas, t. y. atsakovės nurodyti A. P. atlikti galbÅ«t neteisėti veiksmai, dar iki civilinės bylos Nr. e2-3411-565/2018 inicijavimo, leido pagrįstai manyti, kad dėl paties reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai kils teisminis ginčas, kurio metu reikės nustatyti ne tik ieÅ¡kovės A. P. veiksmų neteisėtumÄ , kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bet ir trečiojo asmens UAB „Vidaus audito konsultacijos“ atsakomybės ribas. Visa tai dar kartÄ patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imu atsakovės atliktas įskaitymas nebuvo galimas.

39. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ex officio iÅ¡nagrinėjo atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo klausimÄ , nepaisant to, kad tokios teisės neturėjo. Apeliantės teigimu, įskaitymo neteisėtumas nėra akivaizdus, o ieÅ¡kovė nereikalavo pripažinti atlikto įskaitymo negaliojančiu. Teisėjų kolegija su nurodytais skundo argumentais nesutinka.

40. Iš bylos duomenų matyti, jog atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovės 2017 m. gruodžio 27 d. atliktas įskaitymas yra negalimas. Ieškovė teigė, kad įskaitymas yra niekinis ir negalioja, kadangi prievolės šalys neturi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, reikalavimai nėra vienarūšiai, nes skiriasi sandorio dalykas, neaiški atsakovės reikalavimų kilmė ir dydis, nepateikti paskaičiavimai ir pan.

41. Atsakovei pateikus prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei nurodžius aplinkybes ir pateikus įrodymus dėl atlikto 2017 m. gruodžio 27 d. įskaitymo, ieÅ¡kovė, palaikydama savo ieÅ¡kinį, atsikirto į Å¡ias aplinkybes. Todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas įskaitymo teisėtumÄ vertino ne ex officio, o pagal bylos Å¡alių procesiniais dokumentais apibrėžtas ginčo ribas. Vien tai, kad ieÅ¡kovė nepatikslino ieÅ¡kinio reikalavimų ir neprašė įskaitymÄ 2017 m. gruodžio 27 d. praneÅ¡imu pripažinti negaliojančiu, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas peržengė Å¡alių ginčo ribas.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo 42. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė Å¡iÄ bylÄ sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3411-565/2018 bei vėliau bylos nagrinėjimÄ sustabdyti. IeÅ¡kovės teigimu tiek Å¡ioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 turėjo bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kovė A. P., veikdama kaip UAB „Vidaus audito konsultacijos“ vadovė ir darbuotoja, suteikė paslaugas UAB „ALNA“.

43. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios Å¡alys, arba kelios bylos pagal vieno ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vienÄ bylÄ , kad jos bÅ«tų kartu iÅ¡nagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima iÅ¡nagrinėti skyrium.

44. Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimÄ ir nustatyti jų pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2001). CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikÅ¡mės priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas Å¡iuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neiÅ¡nagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ ar prejudicinę galiÄ bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; kt.).

45. Jei panaÅ¡aus pobÅ«džio prieÅ¡iniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau iÅ¡nagrinėti abi bylas, gali vienos iÅ¡ jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo iÅ¡sprendimÄ ir taip bÅ«tų neužtikrintas vieno iÅ¡ civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp Å¡alių teisinę taikÄ â€“ įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis).

Tačiau proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų reikÅ¡mė ir jų taikymas negali bÅ«ti absoliutinamas, nes principas, kaip ir kiekviena abstraktaus pobÅ«džio taisyklė, gali turėti iÅ¡imčių. Nors pripažįstami proceso koncentracijos ir operatyvumo principai (CPK 7 straipsnis), bet įstatyme nustatyta ne tik galimybė sujungti kelis ieÅ¡kinio reikalavimus, bet ir iÅ¡skirti vienÄ ar kelis reikalavimus į atskirÄ bylÄ , jeigu pripažįstama, kad juos tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylų sujungimas ir iÅ¡skyrimas – tai civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausiÄ ir tikslingiausiÄ variantÄ , t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobÅ«dį, įrodinėjimo dalykÄ , byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

46. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 yra nagrinėjami reikalavimai, susiję su tarp UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir UAB „ALNA“ sudarytos konsultacijų finansų valdymo ir organizavimo klausimais paslaugų sutarties vykdymu bei neapmokėtų sÄ skaitų transformavimo į paskolos sutartis. Å ioje byloje nagrinėjamas A. P. ieÅ¡kinys dėl skolos, kildinamos iÅ¡ jos ir UAB „ALNA“ sudarytos paskolos sutarties, priteisimo. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, kad bylų sujungimas yra netikslingas, kadangi iÅ¡ esmės skiriasi bylų dalykas ir pagrindas bei bylų apimtys, o visų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje bÅ«tų neoperatyvus.

47. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018 turėjo būti vertinama, ar ieškovė A. P., veikdama kaip UAB „Vidaus audito konsultacijos“ vadovė ir darbuotoja, suteikė paslaugas UAB „ALNA“. Tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas, o vien įskaitymas, kuris, kaip nustatyta, atsakovės atliktas nepagrįstai (nesant visų būtinų požymių), nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti įskaitymo pagrindu atsakovės nurodomų aplinkybių, juolab, kurios jau buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3411-565/2018.

48. Nurodyti argumentai paneigia ir atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo procesiniais veiksmais, kuriais buvo atsisakyta bylÄ sustabdyti, į teismo posėdį kviesti ir liudytojais apklausti asmenis ar neleista atsakovei užduoti ieÅ¡kovei klausimus, nesusijusius su Å¡ioje byloje sprendžiamu teisiniu ginču. Dėl bylos procesinės baigties 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo 50. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti atsakovei UAB „ALNA“ 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant ieÅ¡kovei. Nurodė, kad iÅ¡ bylos eigos matyti, jog atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimÄ , užtęsti skolos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimÄ . Atsakovė, teikdama naujus su byla visiÅ¡kai nesusijusius įrodymus, klaidina apeliacinės instancijos teismÄ .

51. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

52. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

53. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo grindžia iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl atsakovės praÅ¡ymo sujungti bylas, ieÅ¡kovės teigimu, buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei, nurodė, kad praÅ¡ymas dėl bylų sujungimo galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tokiu metu, kad dėl jo iÅ¡sprendimo nereikėtų atidėti teismo posėdžio, tačiau tokio elgesio negalima laikyti sÄ moningu veikimu prieÅ¡ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir pažymi, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę reikÅ¡ti teismui įvairius procesinius praÅ¡ymus, įskaitant dėl bylos sustabdymo ar bylų sujungimo. Vien tai, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, siekiant iÅ¡spręsti atsakovės procesinį praÅ¡ymÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas atsakovei elgiantis nesÄ Å¾iningai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokio pobÅ«džio pakartotinių praÅ¡ymų atsakovė nereiÅ¡kė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos procesinių praÅ¡ymų, savo pozicijÄ iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde.

Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti apeliaciniam teismui naujus įrodymus CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo neprijungti prie bylos, vien atsakovės pasinaudojimas jai įstatymo numatyta teise taip pat neleidžia spręsti apie atsakovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Be to, nauji įrodymai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, ieÅ¡kovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir pareikÅ¡ti nesutikimÄ dėl jų prijungimo prie bylos, todėl jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkintinas ir atsakovei UAB „ALNA“ netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 2 833,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro teisinių paslaugų už 2 096,33 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , už 598,95 Eur praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už 99,83 Eur praÅ¡ymo dėl greitesnio bylos nagrinėjimo ir teismo posėdžio skyrimo parengimÄ apmokėjimo iÅ¡laidos, taip pat 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės patirtos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones parengimÄ neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ 8.11, 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl už nurodytas teisines paslaugas priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 634,89 Eur, t. y. iki 1 250,21 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir iki 384,68 Eur už praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones parengimÄ maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės UAB „ALNA“ ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ viso 1 772,72 Eur (1 634,89 + 99,83 + 38 = 1 772,72 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALNA“, j. a. k. 220046110, ieÅ¡kovei A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 772,72 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Egidija Tamošiūnienė