2022-08-31 Nr. AB-21538-3-61-3-02074-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-403-502/2022

Teisminio proceso Nr. 33-61-3-02074-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. D., D. A. D., N. G.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. SPR5-4057 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. SPR4-3019 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. CSPR-113 (toliau – ir Sprendimas 3); 4) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. CSPR-156 (toliau – ir Sprendimas 4); 5) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruojant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokias aplinkybes:

2.1. Pareiškėjui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Visi šie pastatai ir statiniai stovi ant vieno bendro 0,5728 ha ploto dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), kuris faktiškai yra naudojamas bendrai, tačiau nuosavybės teisės į šį žemės sklypą yra įregistruotos kaip teisės į atskirus žemės sklypus, t. y. viešajame registre nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1921 ha žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nors 0,1921 ha žemės plotas yra pareiškėjo nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis bendrame 0,5728 ha dydžio Ginčo sklype. Kitų savininkų 0,5728 ha bendro žemės sklypo dalys yra įregistruotos taip pat, kaip atskiri žemės sklypai.

2.2. Ginčo sklypo savininkai įsigijo tik vieno bendro žemės sklypo dalis, o ne atskirus sklypus, ir tą patvirtina viešojo registro duomenys apie ant žemės sklypo stovinčius nekilnojamuosius daiktus, viešajame registre įregistruotas žemės sklypo planas, žemės sklypo dalių įsigijimo sutartys ir kiti duomenys.

2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014 įpareigojo pareiškėją pašalinti „iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ metalinį garažą, medinius krovinių padėklus ir kitus daiktus bei sutvarkyti teritoriją. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad J. A. bei kitiems savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso vienas 0,5728 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nors viešajame registre įregistruoti trys atskiri žemės sklypai. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.4. Pareiškėjas, remdamasis turimais dokumentais, kurie patvirtina, kad yra vienas bendras Ginčo sklypas, o ne keli atskiri žemės sklypai, kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištaisyti viešajame registre klaidą ir įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto bendrą Ginčo sklypą, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 atmetė šiuos prašymus, konstatavęs, kad duomenys apie pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomus žemės sklypus atitinka dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės, klaidingų įrašų nėra, todėl teritorinis registratorius keisti įrašus neturi juridinio pagrindo, be to nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų performavimą.

2.5. Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, Sprendime 3 ir Sprendime 4 nurodė, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše 1/29892, K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše 1/35977 bei N. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše 1/35978 įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl juos taisyti nėra teisės aktuose numatytų pagrindų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginio, jog (duomenys neskelbtini), yra suformuotas vienas 0,5728 ha bendro ploto žemės sklypas, nepatvirtina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimi dokumentai.

2.6. Visi atsakovo priimti sprendimai nagrinėjant pareiškėjo prašymus ir skundus turi būti panaikinti, kadangi atsakovas nevykdė jam tenkančių pareigų ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus patikslinti įrašus Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto Ginčo sklypą, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

2.7. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimuose nurodė nesutinkantis su Sprendimu bei pateikė šiuos motyvus:

2.8. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus ir pateiktus dokumentus, Sprendimu 1, Sprendimu 2, Sprendimu 3 ir Sprendimu 4 atmetė pareiškėjo prašymus bei skundus, motyvuodamas tuo, kad duomenys, įrašyti pareiškėjo nurodytuose Nekilnojamojo turto registro įrašuose, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, be to pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypų performavimą.

2.9. Pareiškėjo teiginio, jog (duomenys neskelbtini), yra suformuotas vienas 0,5728 ha bendro ploto žemės sklypas, nepatvirtina atsakovo turimi dokumentai. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,1921 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registras Nr. 1/29892 sudarytas 1994 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1994 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-5095 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu. Pareiškėjo nuosavybės teisė į 0,1921 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), įregistruota 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. VŠ-1483, ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo - perdavimo akto, registracijos Nr. VŠ-2065, pagrindu. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas perka Žemės sklypą Nr. 1, kurio bendras plotas 0,1921 ha ir šie duomenys visiškai atitinka tuos duomenis, kurie yra įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše Nr. 1/29892. Būtent tokie Žemės sklypo Nr. 1 duomenys užfiksuoti ir ankstesniuose nuosavybės teisės atsiradimą ir perleidimą (pasikeitimą) patvirtinančiuose dokumentuose: Valstybinės žemės sklypo 1994 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, registracijos Nr.P41/94-5095, Nuosavybės teisės 2004 m. kovo 18 d. liudijime, registracijos Nr. VŠ-458, ir Paveldėjimo 2004 m. kovo 31 d. teisės liudijime, registracijos Nr. VŠ-556.

2.10. K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio 0,1935 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), registras Nr. 1/35977 sudarytas 1996 m. gegužės 21 d. Žemės sklypas Nr. 2 suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1996 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0277 ir UAB „Tolimatis“ 1993-11-11 parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1995 m. sausio 13 d. suderinto, plano pagrindu.

2.11. N. G. nuosavybės teise priklausančio 0,1872 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3), registras Nr. 1/35978 sudarytas 1996 m. gegužės 21 d. Žemės sklypas Nr. 3 suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1996 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0324 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu.

2.12. Atsakovas žemės sklypų kadastro ir registro duomenų tvarkytojo teises įgyvendina nuo 1998 m. sausio 1 d. Iki to laiko Valstybinį žemės kadastrą tvarkė apskričių viršininkų administracijos padaliniai. Minėti žemės sklypai suformuoti ir teisiškai įregistruoti iki 1998 m. sausio 1 d., kada buvo įkurtas Registrų centras (buvęs pavadinimas – Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė). Vykdant Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas, duomenys, sukaupti apskričių viršininkų administracijų padaliniuose, nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Naujai susikūrusi įmonė Registrų centras tik perėmė duomenis iš Valstybinio žemės kadastro (duomenų tvarkytojas buvo atitinkamas žemėtvarkos skyrius), kurie buvo jame sukaupti iki 1998 m. sausio 1 d., šių duomenų nerevizuodamas, t. y. vykdant tiesioginį įstatymo nurodymą (nerevizuojant ir netikrinant anksčiau padarytų įrašų teisingumo ir pagrįstumo).

2.13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, teismų praktika, registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (šiuo atveju, keisti įrašų apie žemės formavimą, sklypo plotą, ribas), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis ir dokumentus, kurie buvo pagrindu padaryti pirminį įrašą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo prašomų duomenų įrašymas galėtų būti atliktas tik pateikus naujus duomenis ir / ar dokumentus.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) prašė pareiškėjo prašymo pagrįstumą spręsti vadovaujantis šiais atsiliepime išdėstytais argumentais:

3.1. N. G., A. D. ir Č. D. 1994 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą pirkti 0,5725 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Susitarimas), registracijos Nr. 14-1280, kurį patvirtino Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarė R. B.. Pagal šį Susitarimą 0,5728 ha ploto žemės sklypą N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti tokiomis dalimis: N. G. – 0,1872 ha, A. D. – 0,1935 ha ir Č. D. – 0,1821 ha. Vilniaus rajono valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkio Nr. 183pv, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, priede nurodytas sąrašas piliečių, kuriems minėtu potvarkiu buvo leista išsipirkti namų valdų žemės sklypus. Minėto priedo sąraše įrašytos pavardės piliečių, kuriems parduodamos 0,5728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys ir šio žemės sklypo dalių plotai: N. G. – 0,1872 ha, Č. D. – 0,1921 ha, A. D. – 0,1935 ha. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti perkamų Žemės sklypų plotai, bei nurodyta, kad į šiuos plotus įskaityta po 0,0816 ha bendro naudojimo ploto. Taip pat valstybinėse žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodyta, kad šių sutarčių sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas M 1:500. Žemės sklypų dokumentų bylose yra vienas ir tas pats UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengtas 5728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo ribų planas Ml:500 (toliau – ir Žemės sklypo planas). Šiame Žemės sklypo plane yra pažymėtos Ginčo sklypo dalys, t. y. 0,1056 ha, 0,1105 ha, 0,1119 ha ir bendro naudojimo 0,2448 ha dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais.

3.2. Atskirais NŽT raštais pareiškėjas buvo informuotas, kad norėdamas įregistruoti 0,5728 ha bendro ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka, turi parengti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Parengtame žemės sklypo plane turi būti nurodytos bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys bei pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimai dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų apjungimo į vieną 0,5728 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjui priklausantis 0,1921 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir 1994 m. gruodžio 6 d. įregistruotas Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, kurį tvarkė apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai, o nuo 1998 m. sausio 1 d., duomenys (tik tekstiniai), sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

4.2. Valstybės institucija, atsakinga už žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir jų priežiūros užtikrinimą, priimanti sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačios žemės sklypus, nepatvirtino pareiškėjo skunde nurodytų žemės sklypų duomenų klaidingumo, tačiau nurodė galimą jų tikslinimo tvarką pateikiant naujus dokumentus – žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir visų bendraturčių valią tokius duomenis pakeisti patvirtinantį dokumentą. Vien dėl to, kad 1994–1996 m. pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri žemės sklypai su bendrojo naudojimo žemės dalimi, neįrodo nei šių duomenų klaidingumo nei pagrindo juos taisyti, kaip klaidingus, buvimo.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pareiškėjas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo būtent notaro patvirtintų – 2004 m liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. VS-1483 ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo akto, registracijos Nr. VŠ-2065, pagrindu, galiojant tam pačiam 1994 m. lapkričio 17 d. parengtam žemės sklypo planui. Šie dokumentai nenuginčyti ir galiojantys, o jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 1/29892 įrašyti duomenys atitinka šiuos dokumentus, todėl juos taisyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu nėra pagrindo.

4.4. Pareiškėjo kreipimasis į atsakovą su prašymu ištaisyti klaidą ir įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį, yra ydingas. Šiuo metu viešajame registre įregistruoti trys atskiri žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausantys pareiškėjui 0,1105 ha bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – N. G. 0,1056 ha, K. D. ir A. D. 0,1119 ha ir 0,2448 ha bendro naudojimo, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Minėtais trimis savarankiškai įregistruotais žemės sklypais kiekvienas iš savininkų gali disponuoti savarankiškai, t. y. parduoti, statyti gyvenamąjį namą ir t.t., tačiau pareiškėjas, neturėdamas kitų žemės sklypų savininkų pritarimų, siekia visus šiuos savarankiškus žemės sklypus sujungti į vieną ir tuo pačiu tapti bendrasavininkais su visais iš to išplaukiančiais suvaržymais.

4.5. Remiantis teismų praktika, skatintinas yra nuosavybės atidalijimas, o ne jos sujungimas, todėl pareiškėjo skundas yra ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir pažeidžia kitų bendrasavininkų teises, todėl atmestinas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. A. D. teismo posėdžio metu prašė ginčą išspręsti teismo nuožiūra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo J. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Žemės sklypas Nr. 2, 0,1935 ha ploto, nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis K. D. ir 1/2 dalis D. A. D., 0,1872 ha Žemės sklypas Nr. 3, nuosavybės teise priklauso N. G., 0,1921 ha Žemės sklypas Nr. 1, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. A.. Bendra minėtų žemės sklypų plotų suma sudaro 0,5728 ha žemės plotą. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra įbraižytas 0,2448 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Šiame 0,2448 ha ploto žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, N. G., K. D. ir D. A. D..

7.2. Pareiškėjo atstovas M. R. 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti klaidą ir vietoje trijų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems asmenims N. G., K. D. ir D. A. D., įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto Ginčo sklypą, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu buvo pateikti 2018 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro (įrašų Nr.: 1/29892, 1/35978 ir 1/35977) Centrinio duomenų banko išrašai ir įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1984-611/2014 nuorašas.

7.3. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis bei įregistruoti Ginčo sklypą, pateiktus dokumentus, Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 atmetė pareiškėjo prašymus, nurodydamas, kad duomenys apie Žemės sklypus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, taip pat nepateikti žemės sklypų performavimą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais teritorinio kadastro tvarkytojo Sprendimu 1 ir teritorinio registratoriaus Sprendimu 2, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundais kreipėsi į Komisiją. Komisija, atmesdama pareiškėjo skundus, tiek Sprendime 3, tiek Sprendime 4 pritarė teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtiems sprendimams, nurodė, kad duomenys, įrašyti pareiškėjo nurodytuose Nekilnojamojo turto registro įrašuose apie Žemės sklypus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypų performavimą. Be to Sprendime 1 ir Sprendime 4 nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr.1, registras Nr. 1/29892 sudarytas 1994 m. gruodžio 6 d., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-5095 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994-11-17 suderinto plano pagrindu. K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 2, registras Nr. 1/35977 sudarytas 1996 m. gegužės 21 d., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0277 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1995 m. sausio 13 d. suderinto, plano pagrindu. N. G. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 3, registras Nr. 1/35978 sudarytas 1996-05-21, žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0324 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu.

8. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnio, Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių, 4 straipsnio 2 dalies, 7 ir 12 straipsnių nuostatomis.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į 0,1921 ha Žemės sklypą Nr. 1, įregistruota 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. VŠ-1483, ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo akto, registracijos Nr. VŠ-2065, pagrindu. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas perka žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1921 ha ir šie duomenys visiškai atitinka tuos duomenis, kurie yra įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše Nr. 1/29892. Tokie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys užfiksuoti ir ankstesniuose nuosavybės teisės atsiradimą ir perleidimą (pasikeitimą) patvirtinančiuose dokumentuose: Valstybinės žemės sklypo 1994 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, registracijos Nr. P41/94-5095, Nuosavybės teisės 2004 m. kovo 18 d. liudijime, registracijos Nr. VŠ-458, ir Paveldėjimo teisės 2004 m. kovo 31 d. liudijime, registracijos Nr. VŠ-556.

10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog pirminėmis Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo įgyti atskiri žemės sklypai, patvirtina ir šiuose Žemės sklypų planuose įrašyti skirtingi šių žemės sklypų kadastro numeriai, visiškai atitinkantys nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ((duomenys neskelbtini)), skirtingos šių Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo datos (1993 m. lapkričio 5 d. ir 1993 m. lapkričio 11 d.), skirtingos šių žemės sklypų planų patvirtinimo datos (1994 m. lapkričio 17 d. ir 1995 m. sausio 13 d.), skirtingos registro įrašų sudarymo datos (1994 m. gruodžio 6 d. ir 1996 m. gegužės 21 d.) ir vėlesni šių atskirų Žemės sklypų perleidimo sandoriai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundų argumentą, kad yra tik vienas Ginčo sklypas, o šio sklypo savininkai įsigijo tik vieno bendro Ginčo sklypo dalis, o ne atskirus Žemės sklypus, nes tai patvirtina Ginčo sklypo dalių įsigijimo sutartys, viešajame registre įregistruotas Žemės sklypo planas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepagrindžia ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, kadangi jame kaip tik konstatuota, kad tik 2448 kv. m. plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą (plane pažymėtas skaičiumi 0) priklauso visiems savininkams bendrai ir yra bendro naudojimo.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, skunde prašydamas ištaisyti klaidą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruojant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, siekia, kad viešajame registre įregistruoti trys atskiri Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir priklausantys ne tik pareiškėjui, bet ir tretiesiems asmenims (N. G., K. D. ir D. A. D.), būtų sujungti į vieną žemės sklypą.

12. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio, 33 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, o asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.

13. Teismas, pakartojęs nustatytas aplinkybes dėl Žemės sklypų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų, konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 registro duomenų bazės įraše 1/29892, K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 registro duomenų bazės įraše Nr. 1/35977 bei N. G. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 3 registro duomenų bazės įraše Nr. 1/35978, įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl teritorinis registratorius neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, teisėtumo, be to Žemės sklypų įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl jų taisyti nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytų pagrindų.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomas vieno bendro 0,5728 ha ploto Ginčo sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pažeistų trečiųjų asmenų – N. G., K. D. ir D. A. D. teisėtus interesus, t. y. be minėtų asmenų, kurie yra Žemės sklypų savininkai, sutikimo būtų pakeista jų turto teisinė registracija, o tai sąlygotų šių asmenų teisių pažeidimą.

15. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad 0,5728 ha ploto Ginčo sklypas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl atmetė pareiškėjo teiginį, jog (duomenys neskelbtini), yra suformuotas vienas 0,5728 ha bendro ploto žemės sklypas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą 2 ir Sprendimą 3, konstatavęs, kad atsakovas, nesant nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto 0,5728 ha ploto žemės sklypo, neturi pagrindo registruoti ir pareiškėjo daiktinių teisių į jį. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei priėmė pagrįstus sprendimus.

16. Teismas nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl konstatavo, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra jokio pagrindo.

17. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų į bylą dviejų atsiliepimų turinį, į rekomenduojamus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiojo suinteresuotojo asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. G. iš pareiškėjo priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. A. skundus tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

20.1. Pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, bet ir nenustatė ginčo esmės, bylą išnagrinėjo tik formaliai, taip pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl įrodymų vertinimo, nes visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių bei tas pagrindžiančių įrodymų.

20.2. Teismas iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nepagrįstai nenustatė, kad atskiri Žemės sklypai neegzistuoja, o yra vienas bendras Ginčo sklypas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatęs, kad pareiškėjai bendrai naudoja 0,2448 ha Ginčo sklypo dalį, o atskirai – Žemės sklypus, nenustatė, kad bendra šių sklypų plotų suma (t. y. Žemės sklypų ir bendrai naudojamos 0,2448 ha dalies) yra didesnė, nei Ginčo sklypo plotas, nors byloje esantys dokumentai aiškiai patvirtina, kad bendra pareiškėjo ir suinteresuotų fizinių asmenų turimo ploto suma yra 0,5728 ha ir didesnio bendro ploto nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neturi ir niekada neturėjo.

20.3. Pirmosios instancijos teismas, iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatęs, jog jie nevaldo tokio dydžio sklypų, kurie įregistruoti jų vardu viešajame registre, privalėjo dėl jų paaiškinimų pasisakyti skundžiamame sprendime, įvertinti jų reikšmę sprendžiant ginčą, taip pat jų reikšmę visų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Be to, nustatęs, kad nėra jokių atskirų viešajame registre registruotų konkretaus dydžio žemės sklypų, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas teisingumą ir siekdamas galutinai užbaigti pareiškėjo ir valstybės institucijų bei bendraturčių ginčą, privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, koks tokiu atveju turėtų būti taikomas konkretus teisių ginimo būdas, kaip tokia situacija turėtų būti išspręsta teisiniu požiūriu.

20.4. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Žemės sklypai įsigyti atskiromis žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nėra parengti atskiri Žemės sklypų planai su juose nurodytomis konkrečiomis Žemės sklypų ribomis, koordinatėmis ir kt., nes viešajame registre įregistruotas tik vienas – bendro 0,5728 ha dydžio Ginčo sklypo planas, kuriame pažymėti pastatai, bendrai (tuo metu) naudojamo žemės sklypo plotas (0,2448 ha) ir kiekvieno bendraturčio atskirai faktiškai naudojama Ginčo sklypo dalis. Iš šio plano aiškiai matyti, kad 0,2448 ha bendrai naudojama Ginčo sklypo dalis nėra atskiras sklypas. Pareiškėjas pažymi, jog Žemės sklypo planas yra įregistruotas viešajame registre ir nėra nuginčytas, jis neatitinka pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų vardu įregistruotų atskirų Žemės sklypų duomenų ir paneigia bet kokias prielaidas dėl atskirų Žemės sklypų egzistavimo ir galimybes įregistruoti atskirus Žemės sklypus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų vardu, tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino.

20.5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis, todėl viešajame registre išviešinti žemės sklypo duomenys privalo atitikti sandorio dalies duomenis, šiuo atveju – žemės sklypo plano duomenis. Kadangi nėra ir nebuvo jokių atskirai registruotų Žemės sklypų planų, negalėjo būti ir registruojami atskiri Žemės sklypai. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu Žemės sklypams buvo suteikti atskiri kadastro numeriai.

20.6. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, jog asmenims buvo leidžiama išsipirkti būtent 5728 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o ne atskirus sklypus. Pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų bei viešajame registre registruoto Žemės sklypo plano Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino, dėl šių įrodymų nepasisakė, taip pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį.

20.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų, kad 0,5728 ha ploto žemės sklypas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, paneigė pareiškėjo teiginius, kad yra suformuotas vienas bendras Ginčo sklypas. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog viešajame registre nėra registruotas vienas bendras žemės sklypas, nepatvirtina, kad tokio žemės sklypo nėra ar kad jis nėra suformuotas, be to, pareiškėjas skunde būtent ir siekia, kad viešajame registre būtų įregistruotas vienas bendras žemės sklypas.

20.8. Pareiškėjas nesutinka, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus, būtų pažeistos kitų bendraturčių teisės, ir nurodo, kad viešajame registre išviešinus duomenis, kurie atitinka faktinę situaciją ir rašytinius dokumentus, bendraturčių teisės nebūtų pažeistos. Pareiškėjas akcentuoja, kad būtent atskirų Žemės sklypų įregistravimas viešajame registre pažeidžia kitų bendrasavininkų teises, nes jiems nėra užtikrinama pirmumo teisė įsigyti parduodamą Žemės sklypą ir kt. Todėl formalus pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas paviršutiniškai ir aplaidžiai išnagrinėjus bylą, negali būti paliktas galiojančiu.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. Atsakovas nesutinka, kad teismas nenustatė esminės kilusios problemos, šios problemos neperprato, ginčo neišnagrinėjo, nepasisakė kaip tokia situacija susiklostė ir kaip tokiu atveju turėtų būti ginamos pareiškėjo teisės, ir pažymi, jog tiek atsakovo sprendimai, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas susijęs su vertinimu, ar yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą klaidingų duomenų taisymo pagrindu. Toks vertinimas atliekamas patikrinant, ar yra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas tokio prašymo tenkinimas. Teismas šį patikrinimą atliko išsamiai, padarytas išvadas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, todėl laikytina, kad bylos esmę atskleidė.

21.2. Atsakyti, kaip pareiškėjas turėtų ginti savo teises, teismas neprivalėjo, nes tai susiję su paties pareiškėjo laisvu apsisprendimu ir dispozityvumu pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą. Kiti galimi vieno 0,5728 ha ploto žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo būdai ir sąlygos buvo aptarti tiek į bylą pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 1SS-1473-(8.5.), tiek atsakovo atsiliepime, tiek žodinio bylos nagrinėjimo metu.

21.3. Atsakovas nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad tiek D. A. D., tiek N. G. atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad neegzistuoja jokie atskiri šių asmenų vardu įregistruoti konkretaus ploto Žemės sklypai, nes jų paaiškinimai iš esmės atitiko pirminėse Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas faktines aplinkybes: visų nagrinėjamų Žemės sklypų plotą sudaro atskiri konkretūs žemės sklypai, kurių ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kurių kiekvieno dalį (816 kv.) sudaro ir bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, ant kurios stovi pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai. Cituojant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. 1 registro Nr. 1/29892, pirminį įsigijimo dokumentą (pirkėjas – Č. D.) – 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/94-5095: <„...pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 1921 (tūkstančio devynių šimtų dvidešimt vieno) kv. m (t. tarpe 816 (aštuoni šimtai šešiolika) kv. m bendrojo naudojimo žemė) žemės sklypą, esantį...“>, akivaizdu, kad joje nėra jokių duomenų, kad tai vieno 0,5728 ha ploto žemės sklypo, priklausančio ir kitiems bendraturčiams, dalis. Analogiškas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų į bylą pateiktų pirminių valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių turinys.

21.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad buvo parengtas tik vieno 0,5728 ha Ginčo sklypo planas, nes tai akivaizdžiai paneigia skirtingi įrašai visų trijų Žemės sklypų planuose: skirtingi visų Žemės sklypų kadastro numeriai, planų suderinimo datos, registro įrašai ir jų sudarymo datos, skirtingas kiekvieno asmens Žemės sklypo numeris plane ir bendrą sklypo plotą sudarantys plotai, skirtingos Žemės sklypų ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje datos. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šie įrašai patvirtina būtent atskirų Žemės sklypų suformavimą ir įregistravimą tiek buvusiame Valstybiniame žemės kadastre, tiek atitinkamą šių duomenų perkėlimą į Nekilnojamojo turto registrą. Šias aplinkybes patvirtina ir vėliau sudarytas pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 įgijimo sandoris – 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. VŠ-1483, ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo–perdavimo aktas, reg. Nr. VŠ-2065, bei K. D. ir D. A. D. nuosavybės teisės įŽemės sklypą Nr. 2 įgijimą patvirtinanti 2013 m. spalio 8 d. Dovanojimo sutartis, reg. Nr. 9632. Teisingai įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, kad visų Žemės sklypų registro duomenų bazės įrašuose įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, teritorinis registratorius neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, teisėtumo, be to šių žemės sklypų įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl jų taisyti nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytų pagrindų.

21.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašomas vieno bendro 0,5728 ha ploto Ginčo sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, t. y. be minėtų asmenų, kurie yra atskirų žemės sklypų savininkai, sutikimo būtų pakeista jų turto teisinė registracija, o tai sąlygotų šių asmenų teisių pažeidimą. Ši išvada visiškai atitinka bylos nagrinėjimo metu išdėstytą N. G. nesutikimą tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir D. A. D. poziciją ginčą išspręsti teisingai pagal byloje esančius įrodymus.

21.6. Pareiškėjui ir tretiesiems asmenims priklausančių Žemės sklypų registro įrašai sudaryti ir šių Žemės sklypų pirminė registracija buvo atlikta tuometiniame Lietuvos Respublikos valstybiniame žemės kadastre, kuris buvo tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatais, kurie nustatė, kad Valstybinio žemės kadastro pirminės apskaitos objektas yra žemėnauda arba ją sudarantys žemės sklypai. Žemėnauda – tai žemės sklypas, turintis vietovėje pažymėtas ribas ir įstatymų nustatyta tvarka suteiktas (įsigytas) nuosavybėn arba išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims. Kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibūdinama pagal atskirus žemės sklypus. Tuo metu galiojusios teisės normos registravimo objektu laikė žemėnaudą, kurią gali sudaryti keli žemės sklypai, kaip yra nagrinėjamu atveju, kai kiekvienam atskiram žemės sklypui priklausančio ploto dalis yra bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visi tokie atskiri žemės sklypai su bendrojo naudojimo dalimi yra vienas žemės sklypas, priklausantis visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip bando įrodyti pareiškėjas, visiškai neatsižvelgdamas į tuo metu galiojusias žemės sklypų formavimo taisykles.

21.7. Vien tai, kad 1994-1996 m. pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypai buvo suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri žemės sklypai su bendrojo naudojimo žemės dalimi, neįrodo nei šių duomenų klaidingumo, nei faktinio ar teisinio pagrindo juos taisyti kaip klaidingus. Teismas pagrįstai sprendė, kad įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, teritorinis registratorius neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, teisėtumo, Žemės sklypų įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, Pareiškėjo prašomas vieno bendro 0,5728 ha ploto žemės sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pažeistų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, nes nėra pateikti vieno – 0,5728 ha ploto žemės sklypo suformavimą (įregistravimą) patvirtinantys dokumentai.

21.8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas neįvertino 0,5728 ha Žemės sklypo plano, nes vienu iš sprendimo motyvų buvo įvertinti visų šį plotą sudarančių trijų žemės sklypų planai, kurie pagrįstai pripažinti atskirais, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su priešingu pareiškėjo teiginiu, kad tiek Ginčo sklypas, tiek Žemės sklypo planas yra tik vienas, priklausantis pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašo spęsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.

23. NŽT pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą ir išdėsto tokius atsiliepimo argumentus:

23.1. Kai buvo formuojamas vienas 5728 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo plane, pagal susitarimą, buvo pažymėtos atskiros 1056 kv. m, 1105 kv. m, 1119 kv. m Žemės sklypų dalys ir bendro naudojimo 2448 kv. m žemės sklypo dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Bendra šių žemės sklypų dalių ir bendro naudojimo teritorijos plotų suma lygi 5728 kv. m. Būtent šiam plotui (vienu adresu (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti trys atskiri 1872 kv. m, 1921 kv. m, 1935 kv. m ploto Žemės sklypai. Nors buvo suformuotas vienas 5728 kv. m ploto sklypas, bet asmenys Nekilnojamojo turto registre, remiantis susitarimu ir planu, įregistravo tris atskirus Žemės sklypus (šie trys žemės sklypai nebuvo formuoti).

23.2. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje vienam ginčo žemės sklypo unikaliam numeriui suteikiamos 2 skirtingos teritorijos, t. y. į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įvedus vieno žemės sklypo unikalų numerį, rodoma, kad jis yra dviejose skirtingose vietose (viešųjų registrų ištraukos pridedamos). Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtas 2448 kv. m ploto žemės sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Nekilnojamo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys galimai nesutampa.

23.3. Ginčo 5728 kv. m ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl atliekant bet kokius pakeitimus yra reikalinga atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Valstybinės žemės patikėtinio nuomone, visų Žemės sklypų savininkų bendru sutarimu turėtų būti rengiami nauji kadastriniai matavimai ir Nekilnojamojo turto registre turėtų būti įregistruotas vienas 5728 kv. m ploto žemės sklypas ir šio žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys. Pareiškėjas kartu su kitais Žemės sklypų savininkais tokių kadastrinių matavimų neatlieka, bet prašo tiesiog pakeisti galimai neteisingus duomenis į teisingus.

23.4. Siekiant patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vieną 5728 kv. m ploto žemės sklypą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, turi būti parengta nauja Ginčo sklypo kadastro duomenų byla ir pasikeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bet kokie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai turi būti suderinti su visų jungiamų Žemės sklypų savininkais bei bendraturčiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti atsakovo Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 bei Komisijos Sprendimą 3 ir Sprendimą 4 bei įpareigoti atsakovą įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruojant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei priėmė pagrįstus Sprendimus, kuriuose nurodytas faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir neatskleidė ginčo esmės.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

29. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame buvo pasisakyta dėl priimtų nagrinėti pareiškėjo reikalavimų, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimus, priimtas išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjo argumentai, kad teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, ar kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištaisyti klaidą ir viešajame registre vietoje trijų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. G., K. D. ir D. A. D., įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto Ginčo sklypą, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį.

31. Atsakovas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. SPR5-4057 ir 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. SPR4-3019 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad duomenys apie Žemės sklypus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, taip pat nepateikti Žemės sklypų performavimą patvirtinantys dokumentai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. CSPR-113 ir 2020 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. CSPR-156 nusprendė minėtus teritorinio registratoriaus sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 palikti galioti.

32. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

34. Pareiškėjas kreipėsi į teritorinį registratorių prašydamas ištaisyti į Nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis dėl pareiškėjui priklausančio 0,1921 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių 0,1935 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1872 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti vieną 0,5728 ha ploto Ginčo sklypą, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą.

37. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 9 d. išrašo (I t., b. l. 31–33), pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,1921 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registras Nr. 1/29892 sudarytas 1994 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypas Nr. 1 suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1994 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/94-5095 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu, o pareiškėjo nuosavybės teisė į jį įregistruota 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo - perdavimo akto, registracijos Nr. VŠ-2065, pagrindu.

38. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio 0,1935 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)registras Nr. 1/35977 sudarytas 1996 m. gegužės 21 d. Žemės sklypas Nr. 2 suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1996 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0277 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1995 m. sausio 13 d. suderinto, plano pagrindu.

39. Trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. nuosavybės teise priklausančio 0,1872 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) registras Nr. 1/35978 sudarytas 1996 m. gegužės 21 d. Žemės sklypas Nr. 3 suformuotas ir įregistruotas Valstybinės žemės 1996 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/96-0324 ir UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 registro duomenų bazės įraše 1/29892, K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 2 registro duomenų bazės įraše Nr. 1/35977 bei N. G. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 3 registro duomenų bazės įraše Nr. 1/35978, įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti: Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Žemės sklypų registrai sudaryti 1994 m. ir 1996 m., įrašai apie daiktines teises padaryti galiojančių sandorių, sudarytų 1994 m. – 2013 m., pagrindu. Pareiškėjas nepateikė registro tvarkytojui jokių naujų duomenų – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų Nekilnojamojo turto registre registruojamų su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų (sandorių, sprendimų, bendraturčių sutarčių, įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kt.), kurie būtų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, įregistruoti ar išregistruoti daiktines teises ar juridinius faktus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teritorinis registratorius neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, teisėtumo, be to Žemės sklypų įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl jų taisyti nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytų pagrindų.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota.

42. Pareiškėjas atsakovo taip pat prašė įregistruoti vieną bendrą Ginčo sklypą vietoje trijų jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomų Žemės sklypų, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį.

43. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai (tarp jų – ir žemės sklypai), jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.

44. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, konstatuoja, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad 0,5728 ha ploto žemės sklypas būtų suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam yra suteiktas unikalus numeris, ir kad šis objektas (Ginčo sklypas) gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, jog pareiškėjas atsakovui nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurių pagrindu į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar keičiami atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės (žemės sklypo dalių įsigijimo sutartys, viešajame registre įregistruotas Ginčo sklypo planas, įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014) nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad faktiškai yra tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad Žemės sklypų savininkai įsigijo tik vieno bendro žemės sklypo dalis, o ne atskirus sklypus.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre vieną 0,5728 ha ploto Ginčo sklypą. Pažymėtina, jog nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto paties nekilnojamojo daikto (Ginčo sklypo), atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teises į jį, todėl skundžiami atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėjui ne kartą buvo paaiškinta, jog siekiant patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vieną Ginčo sklypą, turi būti parengta nauja Ginčo sklypo kadastro duomenų byla ir teikiamas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

49. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė