20a0d311-e593-4fac-8edf-c2080fa96601 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04991-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) sekretoriaujant Indrei Vitkutei ir Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorėms Jolantai Laurinavičiūtei ir Astai Chraminai, nuteistajam T.

J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiosios V. K. atstovei advokatei D. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei uždraudžiant vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, T. J. paskirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 minimalių gyvenimo lygių (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ Ä¯pareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš T. J. nukentėjusiajai V. K. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) advokatės atstovavimo išlaidų. Iš T. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 46,70 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 70 ct) žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. J. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) krikÅ¡tynų Å¡ventėje kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė V. K. už rankos ir jÄ pastÅ«mė, dėl ko Å¡i trenkėsi į Ä Å¾uolinę durų staktÄ ir krito ant akmeninio grindinio, padarė nukentėjusiajai deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės pilnÄ plyÅ¡imÄ , taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde T. J. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o apie galimai nusikalstamus V. K., N. B. ir V. B. veiksmus informuoti prokurorÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus vertino tendencingai, padarė įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nuosprendį.

Skunde teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas akivaizdžiai ignoravo nuteistojo ir nuteistojo gynėjo procesinius praÅ¡ymus, o spręsdamas juos nesilaikė nei procesinio įstatymo, nei teisėjų etikÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. 2.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad po to, kai nukentėjusioji 2016 m. rugpjūčio 13 d. informavo nuteistÄ jį, kad jis jÄ pargriaudamas sulaužė jai raktikaulį ir keletÄ Å¡onkaulių, jis reguliariai lankė V. K. ir už tariamus sužalojimus mokėjo pinigus vaistams įsigyti ir gydymo paslaugoms apmokėti.

T. J. teigimu, taip jis elgėsi dėl to, jog patikėjo, kad jis sužalojo nukentėjusiÄ jÄ konflikto, įvykusio tarp jo ir A. B., metu. Nuteistasis mokėjo už nukentėjusiosios gydymÄ , vežė jÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , mokėjo už magnetinio rezonanso tyrimÄ , tačiau po kiek laiko pastebėjo, kad V. K. jam pateikiami vaistų čekiai yra visiÅ¡kai nesusiję su jos patirtais sužalojimais. 2.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad 2019 m. pradžioje į jį, kaip į UAB „J. V.“ inžinierių, kreipėsi architektas A.

Ž., kuris domėjosi galimybe suprojektuoti artezinį vandentiekio gręžinį (duomenys neskelbtini) N. ir V. B. priklausančiame žemės sklype. Nuteistasis informavo A. Ž., kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono tarybos sprendimu, naujų artezinių vandentiekio gręžinių Å¡ioje teritorijoje gręžti negalima. Nuteistojo manymu, apie tokį jo neigiamÄ sprendimÄ dėl gręžinio architektas informavo N. ir V. B. ir jie, pasinaudodami 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvykiais, pabandė jam atkerÅ¡yti, sÄ moningai praneÅ¡dami apie nusikalstamÄ veikÄ , kurios apeliantas nepadarė.

Skunde pažymi, kad jo 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurių teisingumÄ vėliau patvirtino ir kiti įrodymai, ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikti dar nei jam, nei jo gynėjui nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Skunde taip pat nurodoma, kad bendras N. ir V. B. pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo suraÅ¡ytas pačiai nukentėjusiajai V. K. bÅ«nant užsienyje. 2.4. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jau 2016 m. rugpjūčio 12 d.

V. K. buvo žinoma, kad jokių kaulų lūžių 2016 m. rugpjūčio 12 d. ji nepatyrė. Nuteistojo teigimu, Å¡i aplinkybė patvirtina tai, kad nukentėjusioji nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d., siekdama asmeninės naudos, ilgÄ laikÄ apeliantui sÄ moningai melavo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ekspertizę atlikusio eksperto A. J. paaiÅ¡kinimai, duoti 2019 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu. 2.5. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad aukÅ¡tesniosios prokurorės Eglės Kirpienės 2018 m. spalio 19 d. nutarime akcentuoti prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo, o byla, formaliai atlikus kelis ikiteisminio tyrimo veiksmus, kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. 2.6.

Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirti įrodymai leidžia teigti, kad objektyviais duomenimis patvirtintÄ deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės pilnÄ plyÅ¡imÄ , kas yra kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, V. K. patyrė ne dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuteistojo padarytų veiksmų. Ekspertas A. J. 2019 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad deÅ¡iniojo antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imÄ V. K. galėjo patirti ir 2016 m. spalio 5 d. krisdama nuo laiptų.

Skunde apeliantas pažymi, kad nei 2016 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nei 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB „S. K.“ nukentėjusioji nesiskundė simptomais, kurie yra būdingi antdyglinio raumens sausgyslės pilnam plyšimui. Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad sužalojimas V. K. galėjo būti padarytas laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Ekspertas taip pat akcentavo, kad byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nėra nuoseklumo, t. y. medicininiuose dokumentuose užfiksuotas V.

K. elgesys neatitinka asmens, patyrusio tokiÄ traumÄ , elgesio. Skunde teigiama, jog nukentėjusiosios apsilankymai įvairaus lygio gydymo įstaigose galėjo bÅ«ti neužfiksuoti medicinos srityje dirbančios V. K. pažįstamos – draugės vardu A., pagalba. Ne mažiau svarbu ir tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d. V. K., tikėtina savo dukters V. B. (K.) pagalba, draudimo bendrovę ,,S.“ informavo, kad sužalojimÄ , dėl kurio nuteistas apeliantas, ji patyrė 2016 m. lapkričio 12 d., krisdama nuo kopėčių. 2.7.

Apeliantas teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas N. B. pareiškimu Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK, o nuosprendį priėmusiam teismui toks pareiškimas jokių abejonių dėl šio įrodymo patikimumo ir leistinumo nesukėlė. Nurodoma, jog minėtas pareiškimas yra nepasirašytas (t. y. yra niekinis), jo surašymo data nurodyta 2018 m. sausio 15 d., o policijos įstaigoje užregistruotas tik 2018 m. sausio 17 d., pareiškime nurodyta informacija dėl V. K. patirtų traumų ir vėlesnių įvykių yra iš esmės melaginga, o pareiškimas buvo paruoštas ir pateiktas V.

K. būnant užsienyje. 2.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs. Jo teigimu, V. K. apklausta buvo tik praėjus nemažai laiko po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o jos parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo nenuoseklūs ir palaipsniui kito. Be to, jie yra nesuderinami su kitais įrodymais, t. y. su nuteistojo bei jo sutuoktinės A. J. 2019 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais.

Apelianto teigimu, nukentėjusiosios parodymai yra nesuderinami ir su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais. 2.9. Skunde nurodoma, kad byloje apklaustų liudytojų I. B., A. B., R. K., J. M., V. B., R. B., N. B. bei G. B. duoti parodymai tiek ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme, buvo prieÅ¡taringi ir tarpusavyje nesuderinami. 2.10. Apelianto teigimu, daugumÄ jo gynėjo pirmosios instancijos teisme reikÅ¡tų praÅ¡ymų, teismas atmetė nemotyvavęs, o bÅ«tent buvo atmestas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis, susijusius su jau minėto pareiÅ¡kimo registravimu tolimesniam tyrimui, praÅ¡ymas liudytojais apklausti su Å¡io pareiÅ¡kimo tyrimu susijusius pareigÅ«nus A.

G. ir jo sutuoktinę R. G., praÅ¡ymas prijungti ikiteisminio tyrimo bylos vidaus dokumentų apyrašų, buvusių byloje jam susipažįstant su bylos medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimÄ , taip pat apklausti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojÄ traumatologÄ V. Z.. 2.11. Skunde nurodoma, kad T. J. ir jo žmonos 2019 m. gegužės 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuoti neiÅ¡samiai. Apelianto parodymų apimtis protokole nesiekia nei dviejų puslapių, o jo sutuoktinės – nei puslapio, nors nuteistojo apklausa užtruko beveik pusę valandos, o jo sutuoktinės – beveik devynias minutes.

Apeliantas nurodo, kad pastabų, paduotų dėl teisiamojo posėdžio protokolo, apylinkės teismas nenagrinėjo, dėl jų nepriėmė nutarties, o apsiribojo tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu pastabas dėl minėto protokolo grÄ Å¾ino nuteistojo gynėjui. 2.12. Skunde nurodoma, kad bylÄ nagrinėjęs teisėjas grubiai pažeidė BPK 293 straipsnio 2 dalies nuostatas, pakvietęs baigiamÄ jÄ kalbÄ sakyti nukentėjusiosios V. K. atstovę, neatsižvelgdamas į tai, kad baigiamÄ jÄ kalbÄ Å¡ioje byloje buvo pasakiusi pati V.

K.. 2.13. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 9 d. priimta nutartis dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo buvo priimta ne praÅ¡ymo skirti ekspertizę pagrindu, o remiantis tuo, kad prokuroras į bylÄ buvo pateikęs raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyti tam tikri klausimai, bet praÅ¡ymas skirti ekspertizę iÅ¡reikÅ¡tas nebuvo nei žodžiu, nei raÅ¡tu. Apelianto gynėjas Å¡iuo klausimu taip pat nebuvo pateikęs jokio praÅ¡ymo. Nutartis dėl ekspertizės paskyrimo apelianto gynėjui buvo įteikta tik 2019 m. gegužės 30 d.

Be to, apelianto gynėjui 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu pabandžius patikslinti klausimus, į kuriuos buvo pavesta atsakyti ekspertui, teismas tokį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė. 2.14. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ant eksperto A. J. teisme duotus paaiÅ¡kinimus, jį priėmęs teismas tiesiog neužsiminė, kad ekspertas nurodė, jog deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės pilnÄ plyÅ¡imÄ V. K. galėjo patirti tarp 2016 m. rugpjūčio 12 d, įvykių ir magnetinio rezonanso tyrimo atlikimo 2016 m. lapkričio 15 d., t. y. 2016 m. spalio 5 d. virsdama ant plytelių. 2.15.

Skunde pažymima, kad 2019 m. gegužės 2 d. posėdžio metu parodymus davė liudytoja V. B.. Å iai liudytojai parodžius, kad nuteistasis V. K. sudavė smÅ«gį į „kairį veidÄ â€œ ir po to paėmęs trenkė jÄ Ä¯ durų staktÄ , nuteistojo gynėjas prašė, kad parodymai apie Å¡iuos du atskirus jos nurodytus veiksmus bÅ«tų užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. Tada į apklausÄ Ä¯sijungė posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas ir dėl jo veiksmų Å¡i svarbi aplinkybė posėdžio protokole užfiksuota nebuvo (posėdžio garso įraÅ¡as nuo 01:31:00 iki 01:33:24). 2.16.

Apelianto teigimu, vertinant V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat nuteistojo ir V. K. pokalbių įraÅ¡us, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ apie tariamai nukentėjusiosios atžvilgiu padarytÄ nusikaltimÄ ji parašė tiktai 2018 m. gruodžio 12 d. PirmÄ kartÄ apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji buvo apklausta tiktai 2018 m. kovo 6 d., jos parodymai yra prieÅ¡taringi tarpusavyje ir nesuderinami su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Nuteistojo kaltę dėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. veiksmų teismas grindė V. K. teiginiais, kuriuos ji iÅ¡sakė 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. jau po traumos patirtos 2018 m. spalio 5 d. Nors apelianto gynėjas tai akcentavo baigiamojoje kalboje, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas taip ir nepastebėjo, kad simptomais, bÅ«dingais antdyglinio raumens sausgyslės pilnam plyÅ¡imui V. K. nesiskundė po 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvykių ir jais pradėjo skųstis tik po 2016 m. spalio 5 d. virtimo ant plytelių. 2.17.

Apelianto manymu, nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusioji, bÅ«dama įspėta apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , sakė netiesÄ tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Neatsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad tokie V. K. ir galimai su ja bendrininkavusių kitų asmenų veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įvertinti. 2.18. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas kaltinimÄ palaikiusiam prokurorui V.

J.. NuÅ¡alinimas buvo grindžiamas minimo prokuroro procesiniu elgesiu, kuris akivaizdžiai bylojo apie jo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, kas, nuteistojo manymu, taip pat patvirtina skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir tendencingumÄ .

3. Nukentėjusiosios V. K. atstovė advokatė D. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o nuteistojo atmesti nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ ir priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. J. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Skruibis palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti. Prokurorė Asta Chramina ir nukentėjusiosios V. K. atstovė advokatė D. Č. prašė nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo T. J. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo iÅ¡vada, kad apeliantas padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis T. J. padarė V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

8. BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo T. J. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu T. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nors nuteistasis skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas ir ginčijamÄ nuosprendį panaikinti bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T.

J. kaltės. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusioji V. K. patyrė 2016 m. rugpjūčio 12 d. dėl nuteistojo padarytų veiksmų. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. J. kaltės nepripažino, nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė fakto, kad V. K. jis pastÅ«mė ir ji nugriuvo ant žolės, tačiau nesutinka, kad bÅ«tent jo veiksmai sÄ lygojo nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ .

11. Aplinkybę, kad bÅ«tent dėl nuteistojo T. J. veiksmų, t. y. nukentėjusiosios V. K. pastÅ«mimo, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. K. parodė, kad anÅ«kės krikÅ¡tynose T. J. elgėsi netinkamai, metė maiÅ¡elį su miÅ¡raine liudytojui A. B. ant kelnių, nukentėjusiajai pareiÅ¡kus pastabÄ , nuteistasis jÄ nustÅ«mė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, palaipsniui kito ir yra nesuderinami su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija tik iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo skundo argumentu.

Nukentėjusioji V. K. 2018 m. kovo 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. J. griebė jai už rankos ir su didele jėga stÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji trenkėsi į Ä Å¾uolinę durų staktÄ ir krito ant akmeninio grindinio. Jautė didelį skausmÄ Å¡one, skaudėjo rankÄ . 2018 m. rugpjūčio 14 d. papildomos apklausos metu V. K. nurodė tas pačias aplinkybes dėl sužalojimo mechanizmo, kaip ir ankstesnės apklausos metu, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. protokole-pareiÅ¡kime teigė, kad T.

J. trenkė jai ranka į kairės pusės veido sritį, po to griebė už rankos ir didele jėga stipriai trenkė į Ä Å¾uolinių durų staktÄ , po to ji nugriuvo ant akmeninio grindinio (1 t., 9-10 b. l.). Tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. K. paaiÅ¡kino, jog apie smÅ«gį į veidÄ ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausose ji nenurodė, nes veide sumuÅ¡imo žymių nebuvo, be to jai svarbiausia buvo rankos sužalojimas. Analizuojant nukentėjusiosios parodymų visumÄ , konstatuojama, kad nors juose yra tam tikrų netikslumų ir neesminių prieÅ¡taravimų, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jos nurodytos aplinkybės, kad rankÄ susižalojo bÅ«tent dėl T.

J. pastÅ«mimo yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito. Tai, kad nukentėjusiosios V. K. parodymai prieÅ¡tarauja nuteistojo ir jo sutuoktinės A. J. (kuri, beje, nurodė, kad įvykio, kurio metu buvo sužalota V. K. nematė) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiosios V. K. nurodytas aplinkybes, kad jÄ pastÅ«mė nuteistasis T. J., dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo, patvirtina visa eilė liudytojų. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I.

B. nurodė, kad jos vyras Å¡oko su nuteistojo žmona, tuo metu nuteistasis pradėjo sprogdinti balionus, tÄ syti A. B., matė suplėšytus jo marÅ¡kinius ir ant kelnių suverstÄ miÅ¡rainę. Tuomet nuteistajam buvo pasakyta pastaba ir prasidėjo konfliktas. Liudytoja patvirtino mačiusi kaip buvo pastumta jos mama V. K.. Liudytojai G. B., R. K. apklausiami pirmosios instancijos teisme nurodė matę patį nukentėjusiosios V. K. kritimo momentÄ . Liudytoja J. M. parodė, kad T. J. miÅ¡raine aptaÅ¡kė A.

B. ir jie sukonfliktavo, V. K. puolė raminti, o T. J. griebė jai už rankos ir pastÅ«mė į durų staktÄ , ji atsitrenkė ir iÅ¡virto į laukÄ ant grindinio. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir liudytojos V. B., R. B., tačiau pastaroji dar nurodė, kad T. J. sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už pečių, buvo smÅ«gis į veidÄ . IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad Å¡ių liudytojų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra kai kurių nesutapimų, tačiau jų parodymai, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl esminių bylos aplinkybių nesiskiria, jie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, o vieni kitus papildo ir sudaro vientisÄ , logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę.

Įvertintinus tai, kad nusikalstama veika padaryta 2016 m. rugpjūčio 12 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas ir liudytojai apklausiami tik 2018 m., t. y. praėjus dvejiems metams po įvykio, visiškai natūralu, kad tam tikrų smulkių įvykio detalių jie gali neatsiminti, juo labiau, kad šventės metu buvo vartoję alkoholinių gėrimų.

12. Teismas, pripažindamas nuteistÄ jį T. J. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. Nukentėjusiosios V. K., liudytojų R. B., J. M., I. B., A. B., V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose matyti, jog nukentėjusioji ir liudytojai parodė įvykio aplinkybes siejant su įvykio vieta (1 t., 57-64, 126-132, 150-156 b. l., 2 t., 16-22, 37-43, 108-117 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V.

K. konstatuotas dešinio antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyšimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti šiuo metu nėra galimybės, paveikus dešiniojo peties sritį vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu (2 t., 52 b. l.). Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) matoma šokanti pora – moteris ir vyras, praėjus 41 sekundei nuo įrašo pradžios, matomas pro kitas, dešinėje patalpos pusėje esančias duris, įeinantis vyriškis, kuris kumščiu trenkia į duris puošiančius balionus.

IÅ¡ pradžių susprogdina vienÄ balionÄ , Å¡ypsodamasis pažiÅ«ri į Å¡okančius, pakelia rodomÄ jį pirÅ¡tÄ Ä¯ viršų ir trenkia kumščiu į kitÄ balionÄ , jį susprogdindamas (2 t., 110-112 b. l.). Nors aptartas vaizdo įraÅ¡as nėra reikÅ¡mingas nuteistojo kaltei pagrįsti, tačiau patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kad nagrinėjamo įvykio metu T. J. Å¡ventėje elgėsi netinkamai ir ganėtinai agresyviai.

13. T. J. gynėjas advokatas Mindaugas Skruibis pateikė teismui garso įraÅ¡us, kuriuose užfiksuoti T. J. pokalbiai su moterimi (iÅ¡ pokalbių konteksto – tai V. K., kadangi kalbama apie Å¡ventę, moteriai padarytus rankos sužalojimus). Å ie įraÅ¡ai, kolegijos nuomone, patvirtina nukentėjusiosios V. K. parodymus apie prieÅ¡ jÄ pavartotÄ smurtÄ aptariamo įvykio metu. IÅ¡ jų matyti, jog T. J. pripažįsta, kad pargriovė nukentėjusiÄ jÄ , o bÅ«tent įraÅ¡e girdėti vyriÅ¡ku balsu pasakyti žodžiai ,,tai aÅ¡ jus kaip pargrioviau taip atsitiko?“.

Pokalbių įrašų padarymo laikas leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji rankos ir Å¡onų skausmu nuteistajam skundėsi, o pastarasis jos stÅ«mimo faktÄ pripažino 2016 m. rugpjūčio 13 d., t. y. kitÄ dienÄ po aptariamo įvykio. 2016 m. rugpjūčio 14 d. pokalbio metu kalbama kaip susitarti, aiÅ¡kinamasi kaip viskas įvyko. 2016 m. rugpjūčio 15 d. T. J. pasiÅ«lo V. K. nuvežti, domisi jos sveikatos bÅ«kle. 2016 m. rugpjūčio 23-25 d. pokalbių metu nukentėjusioji T.

J. nurodo, kad ranka gyja, bet Å¡onkaulius skauda, vėl kalbama apie įvykio aplinkybes, V. K. klausia, kodėl T. J. ,,sutvarkė“ jai draudimÄ , į kÄ nuteistasis atsako, kad draudimas dengia operacijÄ , todėl ir ,,paėmė tÄ draudimÄ , jis niekur nedings“. 2016 m. lapkričio 14 d. pokalbio metu T. J. pažada V. K. nuvežti magnetinio rezonanso atlikimui į Kauno klinikas (2 t., 53-54, 57-93 b. l.). Taigi, Å¡ių pokalbių turinys leidžia kolegijai daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sužalojimas V.

K. buvo padarytas 2016 m. rugpjūčio 12 d., kadangi kitÄ dienÄ po įvykio, ji apie tai pasakė nuteistajam T. J., nurodydama, kad skauda rankÄ ir Å¡onkaulius.

14. Nors apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie V. K. padaryto sužalojimo laikÄ nesutinkama ir nurodoma, kad nukentėjusioji V. K. deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės pilnÄ plyÅ¡imÄ patyrė ne kaltinime nurodytu laiku, o galimai 2016 m. spalio mėnesį, kuomet kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl traumos, patirtos krentant nuo laiptų, tačiau šį skundo argumentÄ teisėjų kolegija atmeta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nenustačius medicinos dokumentuose pakankamų objektyvių požymių, tikėtina, kad deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės pilnas plyÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d., kai diagnozuotas sausgyslės plyÅ¡imas, tačiau tai nėra kategoriÅ¡ka iÅ¡vada (4 t., 105-107 b. l.).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas A. J. 2019 m. gruodžio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir parodė, kad nukentėjusioji 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į stomatologijos klinikÄ dėl įvykusios traumos (kritimas nuo laiptų). Gydytojai nustačius diagnozę, V. K. kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl dantų formos atstatymo. A. J. paaiÅ¡kino, kad stomatologas apraÅ¡o tik dantų bÅ«klę, apie kitus sužalojimus neraÅ¡o, tačiau loginio prieÅ¡taravimo tarp V.

K. pasakojimo ir diagnozės, nėra. Ekspertas patvirtino, jog rentgenu nenustatomas raumens plyšimas, o magnetinis rezonansas buvo padarytas tik po 3 mėnesių ir tada nustatyta diagnozė. Po 2016 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros buvo reikalingi papildomi tyrimai, galutinę diagnozę turėjo nustatyti traumatologas, tačiau tai padaryta nebuvo.

15. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimÄ , buvo pakartotinai apklaustas ekspertas A. J., kuris paaiÅ¡kino, jog pagal pirminius medicinos dokumentus matyti, jog nukentėjusioji V. K. į gydymo įstaigÄ kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 16 d. 13.45 val. ApžiÅ«rėta buvo (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje, kur nurodė, kad krito nuo kopėčių ir traumavo deÅ¡inį petį bei kairiÄ jÄ krÅ«tinės lÄ stos pusę. Gydytojas, kuris jÄ apžiÅ«rėjo, konstatavo, kad nukentėjusiosios „judesiai per peties sÄ narį riboti, skausmingi“.

Detalesnio apraÅ¡ymo medicinos dokumentuose nėra. Buvo atliktos peties sÄ nario ir krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramos, kuriose lūžimų nenustatyta. Toks apibÅ«dinimas, kaip „riboti“, „skausmingi“ judesiai, atitinka deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imÄ , ir nors visa tai buvo galima apraÅ¡yti detaliau, tačiau nurodyti simptomai vėliau nustatytai diagnozei neprieÅ¡tarauja, o patologija jau pirminės apžiÅ«ros metu buvo akivaizdi. Taip pat ekspertas nurodė, jog rentgenograma negalėjo parodyti sausgyslės plyÅ¡imo, o pagal pirminėje apžiÅ«roje fiksuotus duomenis nėra galimybės tiksliai nustatyti konkretaus sužalojimo laiko.

Pirminės apžiÅ«ros metu jokie kiti sužalojimai neapraÅ¡yti. IÅ¡ 2016 m. spalio 5 d. apžiÅ«ros matyti, jog Å¡iuo atveju, gydytoja apžiÅ«rėdama nurodė tik lÅ«pų ir burnos traumÄ , kiti sužalojimai neapraÅ¡yti. Antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas ir burnos trauma negalėtų bÅ«ti susiję, jei nėra sužalojimų kitose kÅ«no vietose. Nukentėjusioji V. K. kreipėsi dar ir 2019 m. sausio mėnesį ir simptomai, susiję su rankos sužalojimu pas jÄ tikrai buvo, buvo netgi paskirtas operacinis gydymas, bet dėl neaiÅ¡kių priežasčių ji operacijos atsisakė.

Be operacinio gydymo, tokie sužalojimai nepraeina.

16. Ä®vertinus teismo medicinos eksperto A. J. paaiÅ¡kinimus, kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, nukentėjusiosios pirminės medicininės apžiÅ«ros metu (2016 m. rugpjūčio 16 d.) užfiksuoti V. K. sužalojimai atitinka deÅ¡inio antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imÄ . Nors dėl nepakankamo apraÅ¡ymo ir nepaskirtų tyrimų, kurių metu iÅ¡ karto bÅ«tų buvę galima spręsti apie nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ , kilo klausimų dėl tikslaus sužalojimo laiko nustatymo, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog, kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog minėtas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (kai diagnozuotas Å¡is sužalojimas).

17. Å iame kontekste pažymėtina, jog anksčiau aptarti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti duomenys ne tik kad neprieÅ¡tarauja, jog V. K. konstatuotas sužalojimas padarytas 2016 m. rugpjūčio 12 d., bet patvirtina, kad Å¡is sužalojimas padarytas bÅ«tent tuo metu. Nors atvykusi pirminei apžiÅ«rai į gydymo įstaigÄ nukentėjusioji nurodė, jog sužalojimÄ patyrė krisdama nuo kopėčių, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jau aptartų garso įrašų, tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo neabejotinai buvo susitarimas, jog T.

J. atlygins patirtas iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiosios gydymusi, o nukentėjusioji nesikreips dėl T. J. veiksmų jÄ sužalojant. Å is susitarimas buvo vykdomas iki tol, kol nuteistasis nesužinojo, jog nukentėjusioji jam sakė netiesÄ apie patirtus lūžius (nes iÅ¡ tiesų jokių lūžių nebuvo), o tai sužinojęs T. J. atsisakė toliau rÅ«pintis nukentėjusiÄ ja, dėl ko pastarosios artimieji kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pritardama pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog nukentėjusiajai sužalojimas padarytas bÅ«tent 2016 m. rugpjūčio 12 d., kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog V.

K., nurodydama aplinkybes apie sužalotÄ rankÄ T. J. kitÄ dienÄ po įvykio, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡sakydama jÄ apžiÅ«rėjusiam gydytojui skaudančios rankos simptomus, negalėjo žinoti ir numanyti, jog 2016 m. lapkričio 16 d. jai objektyviai bus diagnozuotas antdyglinio raumens sausgyslės trÅ«kimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis, kad T. J. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudarė nenuginčijamÄ pagrindÄ apylinkės teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį T. J. atžvilgiu.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Nerijus ir V. B. kreipėsi į policijos įstaigÄ dėl V. K. sužalojimo norėdami atkerÅ¡yti T. J., kadangi jis, kaip UAB ,,J. V.“ inžinierius, priėmė nepalankų sprendimÄ dėl galimybės suprojektuoti vandentiekio gręžinį liudytojams N. ir V. B. priklausančiame žemės sklype. Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip nurodo pats apeliantas, į nuteistÄ jį dėl vandentiekio gręžinio buvo kreipiamasi 2019 m. pradžioje, tuo tarpu N. B. pareiÅ¡kimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK buvo gautas 2018 m. sausio 17 d., t. y. beveik prieÅ¡ metus iki apelianto nurodomo kreipimosi, todėl skundo argumentas, kad pareiÅ¡kimas ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateiktas iÅ¡ kerÅ¡to yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 20. Apeliantas skunde nurodo, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, kadangi N. B. pareiÅ¡kimas yra nepasiraÅ¡ytas, pateiktas nukentėjusiajai bÅ«nant užsienyje, jame nurodyta informacija yra melaginga. Be to, nukentėjusioji pareiÅ¡kimÄ apie jos atžvilgiu galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parašė tik 2018 m. gruodžio 12 d., kai tuo tarpu pirmÄ kartÄ apie įvykio aplinkybes buvo apklausta 2018 m. kovo 6 d.

21. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. sausio 29 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gavus N. B. 2018 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., 1, 6 b. l.). 2018 m. sausio 22 d. liudytoju apklausiamas N. B., 2018 m. kovo 6 d. – apklausiama V. K., kuri tÄ pačiÄ dienÄ pripažinta nukentėjusiÄ ja (1 t., 38-49 b. l.). 2018 m. rugpjūčio 14 d. nukentėjusioji apklausta papildomai ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nesant objektyvių duomenų, kad V.

K. konstatuoti sužalojimai padaryti bÅ«tent 2016 m. rugpjūčio 12 d. konflikto metu (1 t., 23-32 b. l.). 2018 m. spalio 19 d. vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas (1 t., 33-34 b. l.), 2018 m. gruodžio 12 d. nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo institucijai savo vardu pateikė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriuo prašė nubausti T. J. ir tÄ pačiÄ dienÄ atlikta papildoma nukentėjusiosios apklausa (1 t., 9, 54 b. l.).

22. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta L. S., kuri nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininke. PaaiÅ¡kino, jog visi pareiÅ¡kimai ir praneÅ¡imai ikiteisminio tyrimo įstaigoje gaunami nustatyta tvarka, o N. B. gautas praneÅ¡imas turėjo bÅ«ti registruotas „Dokumentų valdymo sistemoje“ ir nukreiptas aukÅ¡tesniam pareigÅ«nui, turinčiam įgaliojimus uždėti rezoliucijas. Todėl Å¡is pareiÅ¡kimas buvo atsiųsta jai, o ji pavedė vienam iÅ¡ pareigÅ«nų patikslinti įvykio aplinkybes ir priimti procesinį sprendimÄ , kuris, patikslinęs visas aplinkybes, pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 138 straipsnį.

IÅ¡ pareiÅ¡kime esančio antspaudo matyti, jog pareiÅ¡kimas gautas sausio 17 dienÄ tiesiogiai raÅ¡tinėje, kur ir buvo registruotas. Nors pareiÅ¡kimas buvo gautas be paraÅ¡o, tačiau visus gautus pareiÅ¡kimus, praneÅ¡imus – privalu registruoti ir po to, patikslinus aplinkybes arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ arba atsisakyti, o jeigu tekstas nesuprantama, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymu, palikti nenagrinėtÄ . Å iuo atveju, po aplinkybių patikslinimo, buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, todėl tai nesudarė kliÅ«ties pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Ikiteisminį tyrimÄ gali pradėti kiekvienas pareigÅ«nas, turintis įgaliojimus pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ , nustatęs nusikalstamos veikos požymius. IBPS sistemoje vienintelis dokumentas, kuris nereikalauja jokios rezoliucijos – yra tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Å iuo atveju, liudytojos nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas apgrįstai, kadangi reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kime nurodytas visas aplinkybes. Liudytojos L. S. nurodytas aplinkybes patvirtina Marijampolės AVPK Jurbarjo r.

PK Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad, gavus N. B. pareiÅ¡kimÄ , jis buvo užregistruotas ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų rezoliucijomis buvo perduotas tyrėjui patikslinti pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes (4 t., 33 b. l.).

23. BPK 2 straipsnis numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , duomenų patikslinimui gali atlikti veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis.

Ikiteisminio tyrimo institucijoje gavus N. B. pareiÅ¡kimÄ , vadovaujantis aptarta norma, tyrėjai atliko veiksmus, pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių tikslinimui – buvo apklaustas N. B., o juos atlikus, įvertinus duomenis, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, pagrįstai buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į sÄ raÅ¡Ä veikų, numatytų BPK 167 straipsnyje, kurias tirti pradedama tik gavus nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ ar prokuroro reikalavimÄ .

BPK 166 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti pradėtas ir prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no iniciatyva. Å iuo atveju, nors N. B. pareiÅ¡kimas, pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai, buvo nepasiraÅ¡ytas, pareigÅ«nas, įvertinęs šį pareiÅ¡kimÄ kaip gautÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir Å¡iÄ informacijÄ patikslinęs, pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir Å¡io ikiteisminio tyrimo pradėjimo įforminimo tvarkos nepažeidė.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo ir jo žmonos parodymai 2019 m. gegužės 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti neiÅ¡samiai, apylinkės teismas pastabų dėl protokolo nenagrinėjo, dėl jų nepriėmė nutarties ir grÄ Å¾ino gynėjui. Atsakant į šį argumentÄ , pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio protokole neturi bÅ«ti atkartoti proceso dalyvių pasisakymai pažodžiui. Å i nuostata įtvirtinta BPK 261 straipsnyje, numatančiame, kad teisiamojo posėdžio protokole turi bÅ«ti nurodoma, tame tarpe ir kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu asmenų parodymai, paaiÅ¡kinimai arba pareiÅ¡kimai iÅ¡tisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolÄ Ä¯raÅ¡omi pažodžiui. IÅ¡ 2019 m. gegužės 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei nuteistojo žmona liudytoja A. J. teisėjui neiÅ¡sakė pageidavimo, kad nuteistojo ir liudytojos parodymai bÅ«tų fiksuojami posėdžio protokole pažodžiui, todėl skundo argumentas yra nepagrįstas.

Be to, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo, jas apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė prie bylos pridėti, jas įvertino, tačiau sprendžia, jog Å¡ių proceso dalyvių parodymų esmė buvo užfiksuota, o tai, jog jie neužfiksuoti pažodžiui, įtakos priimto procesinio sprendimo pagrįstumui ir teisingumui neturi. Tai, kad pirmosios instancijos teisme baigiamÄ jÄ kalbÄ sakė ne tik nukentėjusioji, bet ir jos atstovė, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat nėra laikytina BPK pažeidimu, kadangi BPK normos nedraudžia baigiamosiose kalbose pasisakyti ir nukentėjusiajai, ir jos atstovei.

25. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimÄ , prie bylos medžiagos prijungti 2019 m. gegužės 13 d. pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, ikiteisminio tyrimo bylos tomų vidaus apyrašų kopijas, liudytojais apklausti A. G. ir R. G., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko policijos komisariato pareigÅ«nus A. P., Å . E., L. M., Ž. S. ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojÄ traumatologÄ V. Z., taip pat iÅ¡ Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) r.

PK iÅ¡reikalauti visus duomenis, susijusius su pareiÅ¡kimu, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kurie yra nurodyti Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK atsakyme į 2019 m. balandžio 17 d. teismo užklausimÄ . Å ie apeliacinio skundo praÅ¡ymai buvo iÅ¡spręsti 2020 m. vasario 19 d. protokoline nutartimi iÅ¡spręsti, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jų nepasisako. Skundo praÅ¡ymas apie galimai nusikalstamus V. K., N. B. ir V. B. veiksmus informuoti prokurorÄ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas Å¡ių asmenų veiksmuose neįžvelgė jokių nusikalstamų veikų požymių.

26. Nepagrįstas ir nuteistojo T. J. apeliacinio skundo teiginys, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir tendencingas, kadangi buvo atmestas gynybos praÅ¡ymas nuÅ¡alinti prokurorÄ . Atsakant į šį argumentÄ , pažymima, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011).

Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje, aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius teismo nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pats apeliantas ar jo gynėjas jų nenurodo.

Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenuÅ¡alino prokuroro (nenustatęs nuÅ¡alinimo pagrindų) ir priėmė apeliantui nepalankų sprendimÄ , savaime nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo, o nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti grindžiamas tuo, kad buvo atmetami kai kurie proceso dalyvių praÅ¡ymai, o kitų proceso dalyvių praÅ¡ymai tenkinami ar iÅ¡ viso nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo 27.

Atsiliepime į nuteistojo T. J. skundÄ , nukentėjusiosios atstovė praÅ¡o priteisti nukentėjusiajai V. K. jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo parengimÄ â€“ 800 Eur, pateiktas tai įrodantis kvitas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė D. Č. prašė nukentėjusiajai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė dar vienÄ kvitÄ 800 Eur sumai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

Be to, teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-687/2012, 2K-605/2011, 2K-272/2011 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo T. J. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Å ioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nuken­tė­ju­siosios V. K. interesais byloje, todėl ji turėjo kreiptis į advokatę profesionalios pa­galbos atstovaujant jÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsi­Å¾vel­giant į tai, kad nukentėjusioji iÅ¡lai­das patyrė dėl T. J. jos atžvilgiu įvykdyto nusi­kal­timo, todėl nukentėjusiosios turėtos advokato pa­galbos iÅ¡laidos dėl jos atstovavimo apygardos teisme pripažintinos pro­ceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ T.

J.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (5 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta per du teismo posėdžius), sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos 1 600 Eur iÅ¡laidos apeliaciniame procese nėra proporcingos jos atstovės darbo sÄ naudoms, juo labiau, kad minėta advokatė nukentėjusiÄ jÄ atstovavo pirmosios instancijos teisme ir už jos paslaugas iÅ¡ T.

J. buvo priteista 2 800 eurai. Apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iÅ¡ nuteistojo T. J. priteistina atstovavimų iÅ¡laidų suma laiko 800 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo T. J. priteisti nukentėjusiajai V. K. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) turėtų iÅ¡laidų atstovės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė