2019-02-13 Nr. AB-4065-3-62-3-00382-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-188-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00382-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsiliepimą (I t., b. l. 72–89; II t., b. l. 6–9) nurodė, kad skundžia laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d. Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose buvusios gyvenimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir prilyginamos kankinimui. Pareigūnai nesilaikė nustatytos tvarkos dėl naujai atvykusių asmenų supažindinimo pasirašytinai su vidaus tvarka. Gyvenamojo ploto trūkumas sudarė daugiau kaip 1 kv. m, nes plotą mažino tai, kad nebuvo poilsio (laisvalaikio) kambario, asmeniniai drabužiai buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, per maža virtuvėlės patalpa, papildomai atsirado daiktų (televizorių, radijo imtuvų ir kt.), plotą užėmė gultai, pertekliniai baldai. Atsakovas teikė duomenis tik 2017 m. sausio 23 d rašto parengimo laikotarpiu, nenurodė datos, kada keitėsi gyvenamosiose patalpose miegamųjų vietų skaičius, todėl jo pateikti duomenys klaidingi. Poilsio kambario nebuvimas lėmė didesnę trintį tarp nuteistųjų (susibūrimai persikeldavo į miegamąsias patalpas, o tai lėmė pašalinius garsus, triukšmą, nepakankamą vėdinimą, privatumo stoką). Pareiškėjas beveik niekada nesinaudodavo būrio virtuve, nes nepakakdavo kantrybės laukti eilėse, vykdavo nuolatiniai ginčai tarp nuteistųjų, kurie peraugdavo į agresiją. Pareiškėjo skaičiavimais, skalbimo ir džiovinimo paslauga vienas nuteistasis galėjo pasinaudoti vieną kartą per septynis mėnesius. Suteikta teisė tik vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu neatitiko teisės aktuose nustatyto reglamentavimo. Nurodė, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Pareiškėjas akcentavo, jog buvo per mažas kiekis dušo sietelių ir unitazų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenamuosiuose pastatuose šiferiniuose stogo lakštuose buvo uždraustos medžiagos – asbesto. Pažeidus produktą, turintį asbesto, jo plaušeliai pasklistų, patektų į organizmą, sukeltų mirtinus vėžinius susirgimus. Atsakovas suteikė netinkamą gulimą inventorių – lovą, nes ji yra daugiavietė ir pasibaigęs jos eksploatavimo laikas, teisės aktuose nustatyta, kad vienam asmeniui turi būti skiriama viena metalinė lova, jos galiojimo laiko terminas – 10 metų. Drabužių džiovinimas toje pačioje patalpoje didino drėgmės lygį, šaltuoju paros metu drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti, vėdinimas per langus buvo nepakankamas, ypač, kai lauke šalta arba karšta. Savo gyvenamajai vietai tvarkyti pareiškėjas pirko valymo priemones iš savo asmeninių lėšų, naudodavo savo asmeninius drabužius, kaip valymo skudurus, nes atsakovas valymo priemonių nesuteikdavo. Nepatogios būsenos sėdėjimas sukėlė nepatogumus valgant, rašant laiškus, skaitant, skaitymas antrame lovos aukšte buvo nekokybiškas ir blogino regėjimą, nes buvo per tamsu. Taip pat nurodė, kad atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, nesuteikė tinkamai asmeninei higienai šilto vandens, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nebuvo įrengtų evakuacinių išėjimų, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, tiekė netinkamą valdišką maistą.

4. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad atsakovas jį laikė netinkamomis kalinimo sąlygas iš anksto žinodamas, t. y. tyčia. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė nuovargį ir išsekimą, sąnarių gėlimą, stuburo, nugaros, kaklo skausmus, nuolatinę antisanitarinę aplinką, orumo pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo bendravimas su kitais, pasidarė uždaresnis, sutriko sveikata, kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis, buvo veikiamas psichologiškai, miegas būdavo neramus, neišsimiegodavo, pasidarė apatiškas aplinkai, prarado ir tinkamai nebeįvertina gyvenimo vertybių, prarado savisaugos jausmą, buvo nuolatinėje baimėje ateityje susirgti nepagydoma liga. Visas nurodytas aplinkybes pareiškėjas priskyrė kankinimui ir nežmoniškam elgesiui su juo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 119–126) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, jog A. B. Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo paskirtas gyventi į 2-ą sektorių. Gyveno 4-o būrio 3-ioje brigadoje ir 4-o būrio 1-oje brigadoje. Už režimo pažeidimus nuobaudas atliko 4-oje ir 7-oje kamerose. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, kad inventoriaus užimamas plotas būtų išskaičiuotas iš bendro ploto. Patalpų plotų, neužimtų inventoriumi ir inventoriaus plotų apskaita įstaigoje nevedama. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tekdavo daugiau. Vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose pažeista nebuvo. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2-o sektoriaus būrių patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Teisės aktai nereglamentuoja, kelių aukštų lovos gali būti suteikiamos nuteistiesiems. Nuteistiesiems sudaryta galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, įstaigoje patvirtintas ir stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Dušinėje karštas vanduo yra nuolat. Pastato, kuriame gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio.

Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Naujai atvykę nuteistieji asmeniškai, pasirašytinai supažindinami su pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis. Kiekvienam pataisos namuose laikomam nuteistajam, įskaitant ir pareiškėją, buvo išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g – vieną kartą per mėnesį, tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį, tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo.

Gyvenamosiose patalpose užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas – šilumos tiekimas yra centralizuotas. 2-ojo sektoriaus gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Įstaigoje patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka, yra sudaryti, patvirtinti ir gyvenamosiose patalpose iškabinti nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į kreipimąsi nebūtų reagavusios.

Įstaigoje suteikta galimybė išsiskalbti ir ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti švarią patalynę. Savo nuosavus rūbus nuteistieji gali skalbti patys 2-o sektoriaus skalbykloje būrio maudymosi laiku. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu nėra įrašų, kad nuteistasis skundėsi blogomis gyvenimo sąlygomis, į Psichologinės tarnybos specialistus dėl gyvenimo sąlygų taip pat nesikreipė, todėl argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, pažeminimo ar dvasinės skriaudos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, yra nepagrįsti.

Anot atsakovo atstovo, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, kildino iš gyvenamojo ploto trūkumo.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas ir atitinkamais laikotarpiais gyveno 2-o sektoriaus bendrabučio tipo 4-o būrio 3-oje brigadoje ir 4-o būrio 1-oje brigadoje, nuobaudas atliko 4-oje ir 7-oje kamerose (I t., b. l. 127, 129–131, 132). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Kadangi duomenų apie kartu su pareiškėju tam tikroje gyvenamojoje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nepateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš toje patalpoje esančio miegamųjų vietų skaičiaus.

12. Atsakovo į bylą pateiktais duomenimis (I t., b. l. 129–131, 132), 4-o būrio 3-ioje brigadoje yra 16 miegamųjų vietų, gyvenamosios patalpos plotas – 52,01 kv. m, 4-o būrio 1-oje brigadoje yra 21 miegamoji vieta, gyvenamosios patalpos plotas – 66,99 kv. m. Todėl vienam asmeniui teko atitinkamai 3,25 kv. m ir 3,19 kv. m ploto. Pareiškėjas su minėtomis aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad miegamųjų vietų skaičius 4-o būrio 3-ioje brigadoje buvo 20, o 4-o būrio 1-oje brigadoje – 22. Tokiu atveju pareiškėjui 4-o būrio 3-oje brigadoje teko 2,60 kv. m ploto, o 4-o būrio 1-oje brigadoje teko 3,05 kv. m ploto. Taigi ginčas kilo dėl 4-o būrio 3-ioje ir 1-oje brigadose pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė 2012 metų pažymą (I t., b. l. 34), patvirtinančią miegamųjų vietų skaičių 1-oje ir 3-ioje brigadose, ir 2014 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. S-33981 (II t., b. l. 10–12), kuriame Pravieniškių PN administracija teigia, kad 4-o būrio 1-oje brigadoje yra 22 miegamosios vietos, o atsakovas pateikė 2017 m. sausio 9 d. pažymą (I t., b. l. 132) dėl miegamųjų vietų skaičiaus. Ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d. Į 1-ąją brigadą pareiškėjas buvo paskirtas nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. (I t., b. l. 127). Iš teismui šalių pateiktų dokumentų teismas darė išvadą, kad gyvenamų vietų skaičius 4-o būrio 1-oje ir 3-ioje brigadose atitinkamais laikotarpiais kito, tačiau nei pareiškėjo, nei atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai nepatvirtina, kiek konkrečiai gyvenamųjų vietų minėtose brigadose buvo ginčui aktualiu laikotarpiu. Kita vertus, teismas, neturėdamas pagrindo netikėti atsakovo pateikto oficialaus rašytinio įrodymo (2017 m. sausio 9 d. pažymos Nr. 62-95; I t., b. l. 132) duomenimis, vertino, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 4-o būrio 1-oje brigadoje, kurioje, pagal minėtus rašytinius įrodymus, buvo 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m ploto ir ploto norma (3,1 kv. m vienam asmeniui) pažeista nebuvo.

13. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčui aktualiu laikotarpiu 4-o būrio 3-ioje ir 1-oje brigadoje buvusių 20 ir 22 gyvenamųjų vietų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 8 d. nepaneigus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas vertintino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 26 d. (4 mėn. ir 15 d.), nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. liepos 29 d. (5 mėn. ir 27 d.) ir nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (16 d.), pareiškėją apgyvendinus 4-o būrio 3-oje brigadoje, 10 mėnesių ir 28 dienas jam teko 2,60 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. spalio 20 d. (1 mėn. ir 22 d.), nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. (1 mėn. ir 2 d.), nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 8 d. (1 m. ir 21 d.), pareiškėją apgyvendinus 4-o būrio 1-oje brigadoje, 1 metus 3 mėnesius ir 15 dienų jam teko 3,04 kv. m, todėl teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko atitinkamai 0,5 kv. m ir 0,06 kv. m ploto) ir toks pažeidimas iš viso truko 26 mėnesius ir 13 dienų. Laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. vasario 2 d. ir nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 23 d. pareiškėjas už režimo pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 7, kurių plotai – 13,88 kv. m ir 14,31 kv. m, jose buvo apgyvendinta po tris asmenis, pareiškėjas minėtų aplinkybių iš esmės neginčijo, todėl teismas vertino, kad vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, neanalizuoti. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

14. Pareiškėjas nurodė, kad drabužių džiovinimas gyvenamosiose patalpose didino drėgmės lygį, nebuvo poilsio kambario, nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, buvo per maža virtuvėlės patalpa, per mažas kiekis dušo sietelių ir unitazų.

15. Pareiškėjas pripažino, kad kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti, teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlių patalpų plotų, jos gali būti įrengiamos tik esant techninėms galimybėms, todėl pareiškėjo nurodytos skundo aplinkybės dėl per mažų virtuvėlių ir nesančių patalpų maisto produktams susidėti laikytos nepagrįstomis. Tačiau atsakovui nepaneigus, kad 2-ame sektoriuje poilsio kambarių nuteistiesiems nėra įrengta ir nepateikus ginčui aktualiu laikotarpiu santykinę oro drėgmę patvirtinančių įrodymų (Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų) šie pažeidimai pripažinti nustatytais. Vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau – ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos), teismas pažymėjo, kad atsakovo 2017 m. gegužės 16 d. pažymoje (I t., b. l. 133) nurodoma, jog 4-ame būryje bausmę atlieka 43 nuteistieji, todėl šiame būryje turi būti įrengti ne mažiau kaip 4 unitazai ir 5 praustuvės. Iš atsakovo pateiktos 2017 m. gegužės 24 d. pažymos (I t., b. l. 190) matyti, kad 4-o būrio sanitariniame mazge yra įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje – 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės. Taigi Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos nepažeistos. Kita vertus, teismas galimo tam tikrais laikotarpiais dušo sietelių ir unitazų skaičiaus trūkumo nelaikė atskiru teisės normų pažeidimu.

16. Dėl galimybės naudotis dušu teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 68 punktu, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktu ir pažymėjo, kad 2-ojo sektoriaus nuteistieji maudosi pagal Pravieniškių PN direktoriaus patvirtintą grafiką (I t., b. l. 162), t. y. vieną kartą per savaitę. Teismas vertino, kad teisė vieną kartą per savaitę maudytis duše negali būti laikoma Higienos normos HN 76:2010 68 punkto ar Higienos normos HN 134:2015 44 punkto pažeidimu, nes ši teisė nėra suteikiama rečiau, nei nurodoma minėtose teisės normose. Teismas vertino, kad pareiškėjui suteikiant teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nacionaliniai teisės aktai pažeisti nebuvo ir nėra pagrindo išvadai, kad jo teisė palaikyti asmeninę higieną galėjo būti pabloginta taip, kad būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, todėl nepripažinta, kad atsakovas, suteikdamas teisę maudytis duše, galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

17. Pareiškėjas teigė, jog jam nebuvo išduodamos patalpų valymo priemonės, buvo suteikta netinkama dviejų aukštų lova, kurios galiojimo terminas – 10 metų.

18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (toliau – ir Normos), teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos, pareiškėjas, teikdamas atsikirtimą į atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo. Taip pat teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl lovos pareiškėjui nesuteikimo, nėra duomenų, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją būtų kreipęsis dėl netinkamos lovos kokybės ar prašė ją pakeisti, todėl teismas vertino, kad suteikiant pareiškėjui lovą, teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog priemonių patalpoms valyti neišdavimas, netinkama lova pažeidė jo teises, tačiau aplinkybės, kad pats pirko valymo priemones, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė, kad dėl minėtų aplinkybių buvo pareiškęs raštu pretenzijas atsakovui ir tokių duomenų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl neišduodamo inventoriaus ir netinkamos lovos atmesti kaip deklaratyvūs, neindividualizuoti ir nepagrįsti.

19. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Pravieniškių PN pastatų konstrukcijose yra asbesto, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime pripažino, jog gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, kuriame yra asbesto, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN 2017 m. sausio 23 d. rašte (I t., b. l. 22–26), kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundą, nurodoma, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą raštą ginčijo dėl jame pateiktos neteisingos informacijos, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių. Šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

20. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nėra evakuacinių išėjimų, teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN 2014 m. liepos 8 d. rašte Nr. 7-1129 nurodė, jog įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Byloje nėra duomenų, jog minėtas raštas būtų ginčytas (ginčijamas) įstatymų nustatyta tvarka, todėl jame pateikta informacija leido daryti išvadą, kad priešgaisrinių taisyklių įstaigoje yra laikomasi, pareiškėjo argumentai dėl jų nesilaikymo atmesti kaip nepagrįsti.

21. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, tačiau tai, jo nuomone, nėra tinkamas vėdinimas žiemą, kai šalta, arba vasarą, kai karšta. Į bylą pateiktame Pravieniškių PN 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. S-1671 (I t., b. l. 22–26) nurodoma, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Taigi teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų vėdinimas per langus ir ventiliacines angas atitinka higienos normų reikalavimus ir nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

22. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis, kaip naujai atvykęs asmuo, nebuvo supažindintas pasirašytinai su vidaus tvarka, paneigė atsakovo pateikta Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (I t., b. l. 136–137), kurioje yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, jog su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis jis supažindintas.

23. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, nesuteikė tinkamai asmeninei higienai šilto vandens, netinkamai įrengė vietas rūkymui, nesirūpino elektros instaliacijos tvarkingumu, per retai suteikė teisę naudotis skalbimo ir džiovinimo paslauga, teikė netinkamą valdišką maistą, kad nepatogios būsenos sėdėjimas sukėlė nepatogumus valgant, rašant laiškus, skaitant, skaitymas antrame lovos aukšte buvo nekokybiškas ir blogino regėjimą, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl nurodytų aplinkybių atsiradusių pasekmių ir paties žalos fakto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių nusilpusį regėjimą, atsakovo pateiktas Medicininis pažymėjimas (I t., b. l. 138) aplinkybių dėl regos sutrikimų nepatvirtino. Teismas nesutiko su pareiškėjo atliktais preliminariais skaičiavimais ir aplinkybe, kad kiekvieną savaitę kiekvienas nuteistasis turi po 10 kg sausų skalbinių, kurie skalbiami pagal skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-112, nes pareiškėjas tvirtino, kad nuteistieji turi galimybę drabužius skalbtis patys, be to, minėtoje sutartyje yra numatyta sausų skalbinių orientacinė apimtis, tai reiškia, jog ji gali kisti. Dėl nurodytų priežasčių teismas nematė pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui.

24. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

25. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybes dėl kalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktame Medicininiame pažymėjime (I t., b. l. 138) nurodoma, kad Asmens sveikatos istorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu įrašų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl blogų gyvenimo sąlygų nėra. Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2017 m. gegužės 15 d. pažymoje nurodoma, kad A. B. į psichologus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė (I t., b. l. 139). Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad kalinimo sąlygos galėjo tiesiogiai lemti pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus, taip pat neturėjo pagrindo išvadai, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (pažeidžiant vienam asmeniui turėjusią tekti ploto normą, dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, nepaneigus aplinkybės dėl per didelės santykinės oro drėgmės), pažeidimų trukmę ir mastą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

26. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu, iš viso 26 mėnesius ir 13 dienų, bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl per didėlės santykinės oro drėgmės patalpose, dėl gyvenamajame korpuse nesančio poilsio kambario, todėl teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

27. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (apie 11 mėnesių trūko 0,50 kv. m), bendrą pažeidimo trukmę – 26 mėnesiai ir 13 dienų, įvertinęs tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, taip pat konstatavęs kitus galiojančių teisės normų neatitikimus, darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs, kad buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, teismas darė išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. Todėl byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis.

28. Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 29. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 26–32), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą. Turėjo būti skaičiuojamas laisvas grindų plotas, be jokio inventoriaus ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą. Asmeniui turi tekti nuo 3 kv. m iki 5 kv. m erdvės, o erdvė reiškia apibrėžtą trijų matmenų tuštumą. Šiuo atveju dėl patalpoje buvusio inventoriaus ir kitų daiktų užimamos erdvės pareiškėjas beveik negalėjo judėti. Teismas taip pat netinkamai vertino pareiškėjui suteiktą teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu kaip nepažeistą. Šiuo atveju buvo pažeistas Taisyklių 15.b straipsnis, nes šešias dienas per savaitę pareiškėjas buvo verčiamas būti antisanitarinėje ir nehigieniškoje aplinkoje.

31. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nenustatant pažeidimo dėl asbesto buvimo. Pažymi, kad asbestas yra uždraustas jau daugiau kaip 10 metų ir pats faktas, jog uždrausta medžiaga yra gyvenamojoje aplinkoje, traktuotinas kaip pažeidimas. Asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje, anot pareiškėjo, kelia grėsmę pareiškėjui, jo sveikatai ir net gyvybei. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu ir dėl priteistino žalos dydžio ir mano, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus pareiškėjo patirtoms kančioms ir orumą žeminančioms bausmės atlikimo sąlygoms. Akcentuoja, jog atsakovas nesiėmė veiksmų netinkamoms sąlygoms pakeisti.

32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 38–41), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, įvertinus tai, kad ploto pažeidimas buvo itin nežymus. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktai nenumato tokio ploto skaičiavimo būdo, kokį nurodo pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 23 d., atlyginimo.

35. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jam tekusio minimalaus kameros ploto, nes nebuvo atsižvelgta į inventoriaus ir sanitarinių įrenginių užimamą plotą.

39. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

40. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 punkte, Pravieniškių PN kiekvienam asmeniui privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir ne mažiau kaip 3,1 kv. m bendrabučių tipo patalpose (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjui tekusį plotą ginčui aktualiais laikotarpiais, konstatuoja, kad nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. sausio 26 d. (4 mėn. ir 15 d.), nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. liepos 29 d. (5 mėn. ir 27 d.) ir nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (16 d.), pareiškėją apgyvendinus 4-o būrio 3-oje brigadoje, 10 mėnesių ir 28 dienas jam teko 2,60 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. spalio 20 d. (1 mėn. ir 22 d.), nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. (1 mėn. ir 2 d.), nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. sausio 8 d. (1 m. ir 21 d.), pareiškėją apgyvendinus 4-o būrio 1-oje brigadoje, 1 metus 3 mėnesius ir 15 dienų jam teko 3,04 kv. m. Taigi laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas 4-o būrio 3-oje brigadoje, 10 mėnesių ir 28 dienas jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Tuo tarpu laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas 4-o būrio 1-oje brigadoje, 1 metus 3 mėnesius ir 15 dienų pareiškėjui teko 3,04 kv. m ploto, taigi pareiškėjui trūko 0,06 kv. m ploto iki Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyto reikalavimo.

42. Pažymėtina, kad laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. vasario 2 d. ir nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 23 d. pareiškėjas už režimo pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 7 (plotai – 13,88 kv. m ir 14,31 kv. m), jose buvo apgyvendinta po tris asmenis, todėl vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma nebuvo pažeista.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat mano, jog teismas nepagrįstai vertino teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu kaip nepažeistą ir be pagrindo nenustatė pažeidimo dėl asbesto buvimo.

44. Dėl galimybės nusiprausti duše (tik vieną kartą per savaitę) pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (iš esmės analogiška norma įtvirtinta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte). Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

46. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, ir nenustačius aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui reikėtų naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo teise pasinaudoti dušu.

47. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė pažeidimo dėl asbesto buvimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN 2017 m. sausio 23 d. rašte (I t., b. l. 22–26), kuriuo atsakoma į pareiškėjo skundą, nurodyta, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas minėtą raštą ginčijo dėl jame pateiktos neteisingos informacijos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl kenksmingų asbesto dulkių atmestini kaip nepagrįsti.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto (10 mėnesių ir 28 dienas jam teko mažiau nei 3 kv. m, o 1 metus 3 mėnesius ir 15 dienų pareiškėjui teko 3,04 kv. m gyvenamosios patalpos ploto), taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl per didėlės santykinės oro drėgmės patalpose, dėl gyvenamajame korpuse nesančio poilsio kambario, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas 4-o būrio 3-oje brigadoje, 10 mėnesių ir 28 dienas jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, o tai, įvertinus pakankamai ilgą pažeidimų trukmę (4 mėn. ir 15 d., 5 mėn. ir 27 d., 16 d.), atsižvelgiant į tai, kad judėjimą dar labiau apribojo patalpoje esantys baldai, vertintina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

49. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

51. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius