2023-03-08 Nr. AB-5221-3-61-3-02169-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-65-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02169-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2S-2209 (toliau – ir Sprendimas) bei Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 28-113 (toliau – ir Nutarimas) ir jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų – pakeisti bet kuria Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu buvo nubustas už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą dėl to, jog 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus PN, (duomenys neskelbtini) sektoriuje, jam grįžus iš darbo su neblaivumo požymiais (sklindančiu alkoholio kvapu) patikrinus blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas apsvaigimas alkoholiu (0,30 prom.). Taip pat jo prašymu ir lėšomis buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jo (duomenys neskelbtini) mažiausia esanti etilo alkoholio koncentracija yra 0,19 prom. Dėl to konstatuota, kad jis savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies ir 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir jam buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Kalėjimų departamentas 2021 m. birželio 9 d. Sprendimu jo skundą dėl Nutarimo panaikinimo atmetė.

3. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Sprendime klaidingai nurodoma, kad jis neigė padarytą pažeidimą ir jam nustatytą neblaivumą. Nei skunde dėl Nutarimo, nei šiuo skundu nebuvo ir nėra ginčijamas faktas, kad jo organizme buvo nustatytas nedidelis alkoholio koncentracijos kiekis. Tačiau vertinant jo padarytą pažeidimą, labai svarbu tinkamai nustatyti alkoholio atsiradimo organizme priežastis, kas ne tik nebuvo tinkamai nustatyta ir įvertinta skiriant nuobaudą, bet ir lieka neaišku iš Sprendimo turinio. Sprendime nurodoma, jog jis pažeidė nustatytą draudimą „vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“. Tačiau toliau Sprendime dėstomi argumentai, kuriais Sprendimą priėmęs subjektas kritiškai vertina įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes apie vaistų – (duomenys neskelbtini) lašų vartojimą 2021 m. balandžio 7 d. Taigi nurodomas režimo pažeidimas, pasireiškęs tiek alkoholio vartojimu, tiek medikamentų vartojimu be gydytojo paskyrimo, kai buvo sukeltos tos pačios pasekmės – organizme rasta labai nedidelė alkoholio koncentracija, yra vidiniai prieštaringas. Pripažinus, kad jis be gydytojo paskyrimo vartojo medikamentus, tektų pripažinti teisingomis ir nurodytas aplinkybes dėl vaistų vartojimo 2021 m. balandžio 7 d. Tačiau šiuo atveju lieka neaišku, kokį jam, kaip nuteistajam, nustatytą draudimą jis pažeidė – ar vartojo alkoholį, ar vis dėlto be gydytojo leidimo vartojo medikamentus. Akivaizdu, kad tokie procesiniai sprendimai, kai juose konstatuoti pažeidimai prieštarauja motyvuojamojoje atitinkamo sprendimo dalyje išdėstytiems argumentams, yra ydingi ir neatitinka teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams, kuriais ribojamos asmens teisės ar taikoma teisinė atsakomybė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad teiginiai apie tai, jog jis vartojo alkoholį, paremti prielaidomis. Sprendime kritiškai įvertintas ir jo darbdavio paaiškinimas apie jo duotų vaistų vartojimo aplinkybes, ignoruotas faktas, kad jau po pažeidimo jam pasikreipus į gydymo įstaigą, buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, taip pat ir susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, skirtas gydymas ir minėtais (duomenys neskelbtini) lašais. Sprendimo argumentai nėra pakankami pripažinti įrodyta aplinkybę, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis vartojo alkoholį.

Greitoji medicinos pagalba kviečiama, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Yra visiškai normalu, kad darbo metu, pasijutęs blogai, jis neskubėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos, o stengėsi pats imtis veiksmų pagerinti savo būklę, todėl pasinaudojo pasiūlytais (duomenys neskelbtini) lašais. Nepagrįstai apeliuojama ir į tai, jog N. B. ne tik turėjo žinoti preparato leistiną dozę, bet ir negalėjo užsiimti kito asmens gydymu, siūlydamas vartoti jam preparatą ir nekviesti skubios medicinos pagalbos.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad N. B. pasiūlė jam ne kažkokių receptinių vaistų, tačiau augalinį, nereceptinį preparatą, kurio vartojimas ne tik negali sukelti rimtesnių šalutinių reakcijų, bet ir yra plačiai paplitęs. Akivaizdu, kad pasiūlydamas jam pavartoti šio vaisto dėl blogos savijautos, jis neužsiėmė jo gydymu, kaip nurodoma Sprendime, ir jo būklė nesuponavo būtinybės nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šios Sprendime nurodomos aplinkybės ne tik nepaneigia fakto, jog jis 2021 m. balandžio 7 d. nurodytomis aplinkybėmis vartojo aptariamą vaistą, bet ir nepatvirtina prielaidų apie tai, jog jis vartojo alkoholį, tuo pažeisdamas bausmės vykdymo režimo reikalavimus.

Priešingai, faktą, jog jis vartojo vaistus, patvirtina ne tik paaiškinimai raštu bei žodžiu, UAB „Anrus“ vadovo N. B., t. y. nešališko asmens, rašytinis paaiškinimas, bet ir medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 20 d. dėl vis dar besitęsiančios prastos savijautos, pasikartojančio skausmo (duomenys neskelbtini) plote, pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą, kur buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga be (duomenys neskelbtini), skausmas (duomenys neskelbtini) plote bei paskirtas medikamentinis gydymas, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) lašais.

Neabejotina, kad šie konkretūs duomenys turi kur kas didesnę įrodomąją reikšmę nei prielaidos ir išvedžiojimai apie galbūt atliktus veiksmus, kuriais grindžiamas Sprendimas.

5. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas ir Sprendimo argumentas, kad jo kaltę įvykdžius aptariamą pažeidimą neva patvirtina faktas, jog jis iki patikrinimo alkotesteriu neinformavo pataisos namų pareigūnų apie vartotus medikamentus. Toks jo elgesys visiškai logiškas – pats neįtardamas, kad dėl suvartoto augalinio vaisto nuo jo gali sklisti alkoholio kvapas, dėl kurio gali būti patikrintas alkotesteriu, ir nesiekdamas specialiai tokio patikrinimo išvengti, kadangi buvo visiškai ramus dėl savo blaivumo, neturėjo jokių motyvų informuoti pareigūnus apie vartotus medikamentus. Tačiau tą padarė iškart po patikrinimo, su kurio rezultatais nesutiko vėliau pateikdamas rašytinius paaiškinimus. Taigi Sprendime keliamos abejonės dėl jo nurodytų aplinkybių, kuriomis vartojo (duomenys neskelbtini) lašus – augalinės kilmės, nereceptinį vaistinį preparatą, skirtą (duomenys neskelbtini) funkcijų gerinimui, kurio sudėtyje yra 60 procentų etilo alkoholio, nepaneigia šių aplinkybių teisingumo bei neleidžia konstatuoti, kad jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vartojo alkoholinius gėrimus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime remiamasi ir teoriniais duomenimis apie aptariamo vaistinio preparato įtaką alkoholio kiekiui žmogaus organizme. Sprendime nėra pateikta šios informacijos šaltinio, neaišku nei kokiame kontekste ši informacija pateikta, nei kokie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai taip teigia, nei pateiktas šios informacijos mokslinis/ empirinis pagrįstumas, t. y. ji negali būti patikrinta, todėl akivaizdu, kad ja negali būti grindžiamos individualaus akto, numatančio asmenines sankcijas, išvados. Be to, cituojamos išvados grindžiamos nurodoma terapine vartotina doze, nors jis niekada neginčijo, jog galėjo viršyti gamintojo nustatytą vaistų dozę; nei gamintojo pateikiamame vaisto apraše, nei kitoje viešai prieinamoje, empiriniais duomenimis grindžiamoje informacijoje nėra duomenų, kad vaistas negali palikti organizme nedidelio alkoholio kiekio, priešingai – (duomenys neskelbtini) lašų (duomenys neskelbtini) informacinio lapelio turinys suponuoja išvadą, jog vaisto sudėtyje esantis etilo alkoholis daro poveikį žmogaus organizmui, taigi gali palikti jame etilo alkoholio pėdsakų. Pareiškėjas akcentavo, kad jis niekada neneigė, jog kelis kartus tą pačią dieną vartodamas vaistus, taip pat ir prieš pat grįžimą į pusiaukelės namus, galėjo ir viršyti rekomenduojamą vartojimo dozę, tai vėlgi svarbu vertinant vaisto poveikį. Taigi šis neaiškus informacijos šaltinis, kurio patikimumas negali būti patikrintas ir deramai įvertintas, negali pagrįsti jokių jo padaryto pažeidimo aplinkybių.

7. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendime nurodyti argumentai, specialistų paaiškinimai iš kitos administracinės bylos nėra įrodymų šaltinis konkrečioje administracinėje byloje, t. y. remiantis tokiais duomenimis jis negali būti pripažįstamas kaltu įvykdęs teisės pažeidimą. Asmens kaltė įvykdžius teisės pažeidimą turi būti grindžiama faktais, o ne prielaidomis, o šiuo atveju aptariami specialisto parodymai nesuteikė jokių konkrečių faktinių duomenų apie jo vartotus vaistus, jų poveikį jo organizmui. Šiuo atveju jam nebuvo atliktas pakartotinis patikrinimas alkotesteriu, kad būtų galima vertinti jo duomenis laiko perspektyvoje. O apie galimą alkoholio patekimą į žmogaus organizmą ir jo aptikimą atliekant kitus tyrimus, kaip kad šiuo atveju – nustatant alkoholio kiekį (duomenys neskelbtini) – aptariamuose parodymuose apskritai nėra pasisakyta. Taigi aptarti specialisto parodymai kitoje administracinėje byloje nėra įrodymų šaltinis šioje administracinėje byloje, kuris patikimai paneigtų jo nurodytas aplinkybes apie vaistų vartojimą, patvirtintas kitais savarankiškais įrodymų šaltiniais.

8. Pareiškėjas nurodė, kad į bylą yra pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0054/21, surašyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto, kurioje nurodoma, jog jam nustatytas neblaivumas 0,30 prom. galėjo susidaryti išgėrus mažiausiai 28 ml (duomenys neskelbtini) lašų (duomenys neskelbtini). Ši išvada visiškai atitinka jo rašytinius paaiškinimus, kad išgėrė kelis šaukštus vaistų (duomenys neskelbtini) (vienas valgomasis šaukštas yra apie 15 ml).

9. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamais Nutarimu ir Sprendimu nepagrįstai konstatuotas ir jo pažeidimo „itin piktybiškas“ pobūdis. BVK 142 straipsnio 2 dalyje, kuria remiantis jam paskirta nuobauda, nurodoma, jog tokia nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį režimo pažeidimą, bet tik nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Tuo tarpu Sprendime nurodoma, kad nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų.

Toks plečiamasis pažeidimo „itin piktybiško“ požymio aiškinimas yra nepagrįstas. Iš BVK 142 straipsnio 2 dalies formuluotės lingvistinio bei loginio aiškinimo matyti, kad įstatymų leidėjas aptariamos nuobaudos paskyrimą numato kaip priemonę už išimtinai netinkamą („itin piktybišką“) nuteistųjų elgesį arba kai režimo pažeidimai yra pasikartojantys. Laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji, vadovaujantis BVK 97 straipsnio 2 dalimi, asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Tai galioja ir vaistų įsigijimui.

Atlikdamas bausmę pusiaukelės namuose ir dirbdamas pagal darbo sutartį UAB „Anrus“, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiasi savarankiškai, medicinos paslaugas jam teikia ne laisvės atėmimo vietos medicinos tarnyba, o laisvėje esanti medicinos įstaiga – jo atveju viešoji įstaiga Centro poliklinika, taigi, šiuo atveju pasijutęs blogai, tačiau nesant pavojaus gyvybei, jis turėjo kreiptis į šios poliklinikos šeimos gydytoją, ir šiuo atveju, apsilankyti pas šeimos gydytoją jam pavyko tik 2021 m. balandžio 20 d. Taigi nagrinėjamoje situacijoje jo pažeidimas pasireiškė iš esmės ne vaistų vartojimu, o didesnio negu nurodoma informaciniame lapelyje vaistų kiekio suvartojimu.

Nustatytos konkrečios aplinkybės rodo, kad jo veiksmai vartojant nereceptinius vaistus, dėl ko organizme buvo rasta alkoholio, kurio koncentracija yra itin maža – 0,30 prom., net ir sutinkant, kad jais formaliai buvo pažeista nustatyta laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarka, akivaizdu, nėra nei piktybiški, nei pavojingi. Priešingai, jo veiksmai, kuriais formaliai buvo pažeistas BVK 110 straipsnyje nustatytas draudimas be gydytojo leidimo vartoti vaistus, buvo skirti užtikrinti jo sveikatos būklės pagerėjimą. Tokiais savo veiksmais jis nesiekė piktybiškai pažeidinėti režimo, o bandė padėti sau; tokiu jo elgesiu nebuvo demonstruojamas nustatyto režimo nepaisymas, o vartodamas nereceptinius, homeopatinius vaistus, jis neturėjo tiesioginės tyčios pažeisti nustatytų draudimų.

Vertinant padarytą pažeidimą, kaip tokį, už kurį paskirta išimtinai griežta nuobauda, svarbu ir tai, jog iki šio pažeidimo padarymo jis nebuvo pažeidęs nustatyto režimo, neturi galiojančių nuobaudų. Atvirkščiai, dėl savo elgesio laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis buvo perkeltas į lengvąją grupę bei į pusiaukelės namus. Jo veiksmai, net jei ir sutikti su formaliu vertinimu, kad tai yra režimo pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas jo apsvaigimo aplinkybes bei apsvaigimo laipsnį, neleidžia vertini jų kaip itin piktybiško režimo pažeidimo vien dėl to, jog buvo pažeistas nuteistajam nustatytas draudimas.

Todėl jo elgesyje nenustačius nė vieno iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, šiame straipsnyje nustatyta nuobauda jam apskritai negalėjo būti paskirta.

10. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo atveju jo pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku ir už jį skirta itin griežta bei neproporcinga nuobauda tinkamai nenustačius šio pažeidimo aplinkybių, remiantis prielaidomis (kas tiesiogiai įvardijama pačiame skundžiamame Sprendime) ir nepašalintomis abejonėmis dėl nedidelės alkoholio koncentracijos jo organizme atsiradimo aplinkybių, galiausiai, painiai ir prieštaringai konstatavus jo padaryto pažeidimo aplinkybes (konstatuojant, jog jis pažeidė tiek draudimą vartoti alkoholį, tiek vaistus be gydytojo paskyrimo, tuo pačiu atmetant kaip klaidingas jo nuodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) darbą gerinančių lašų vartojimo, dėl ko jo organizme ir buvo rasta alkoholio pėdsakų).

11. Teigė, kad tiek Nutarimas, kuriuo jam paskirta nuobauda, tiek Sprendimas, kuriuo atmestas jo skundas dėl nuobaudos paskyrimo, priimti nesivadovaujant įstatyme nustatytais imperatyvais. Paskirta nuobauda, o ypač jos sukeltos teisinės pasekmės, neatitinka jo padaryto pažeidimo pobūdžio, sukeltų padarinių, t. y. paskirta nuobaudos rūšis yra neproporcinga. Sprendime pasisakant dėl nuobaudos proporcingumo iš esmės apsiribota deklaratyviais ir formalizuotais teiginiais, jog paskirta nuobauda ir iš to išplaukiantys padariniai yra jo paties neteisėto elgesio pasekmės; kad jo padaryto pažeidimo pobūdis neva rodo, jog jo mąstymo ir elgesio pokyčiai nėra stabilūs, orientuoti į nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, tinkamai nebuvo įvertintas realus jo padaryto pažeidimo pavojingumas bei jo santykis su paskirtąją nuobauda. Nors jis neginčija, kad taikyta drausminė atsakomybė yra jo elgesio pasekmė, vis dėlto, pažeidimo aplinkybės, jog dėl savo sveikatos būklės jis pavartojo nereceptinių vaistų ((duomenys neskelbtini) lašų) ir dėl to jo organizme susidarė nedidelė alkoholio koncentracija (0,30 prom.), sukeltos pasekmės (tiksliau, jų nebuvimas) – realiai nebuvo sutrikdyta normali pataisos namų režimo tvarka, normalus įstaigos darbas, ir ne tik neleidžia padaryto pažeidimo traktuoti kaip itin piktybiško, tačiau ir rodo jo atsitiktinį pobūdį, mažesnį pavojingumą (esant tokiai alkoholio koncentracijai, išskyrus tam tikras išimtis, net yra leidžiama ir vairuoti transporto priemones).

Nepaisant to, kad jam paskirta itin griežta nuobauda šiuo metu jau yra atlikta, tačiau jos teisiniai padariniai, palikus galioti skundžiamus sprendimus, sukels jam neproporcingai neigiamus padarinius. Jau šiuo metu yra inicijuojamas jo grąžinimo iš pusiaukelės namų į pataisos namus procesas. Tai reiškia, kad net ir įvykdžius nuobaudą, kuria neabejotinai jau yra pasiekti visi nuobaudoms keliami tikslai, jam sukeltos vėlesnės pasekmės bus sunkesnės nei pati nuobauda – jis bus perkeltas į paprastąją grupę, galbūt ir iš pusiaukelės namų bus grąžintas atgal į pataisos namus, todėl praras darbą, negalės teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kurį dabar teikia.

Tokios pasekmės neatliks nei prevencinės funkcijos, nemotyvuos jo teisėto elgesio, tačiau gali lemti priešingas pasekmes – toks beatodairiškas itin sunkių teisinių pasekmių taikymas už nepiktybinius režimo pažeidimus gali turėti neigiamų pasekmių bausmės atlikimo metu pasiektai pažangai, resocializacijos sėkmei, nes demotyvuoja nuteistąjį stengtis ir ruoštis sėkmingai reintegracijai į visuomenę, ypač kai sprendimai grindžiami tokiais argumentais, jog jo mąstymo ir elgesio pokyčiai nėra stabilūs, orientuoti į nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, tokiu būdu iš esmės ignoruojant visas jo iki tol dėtas maksimalias pastangas įvykdyti jam skirtas rekomendacijas, sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir tai daryti, pirmiausia, vedinam tvirtos vidinės motyvacijos.

Taigi realiai įvertinus jam paskirtos nuobaudos proporcingumą, akivaizdu, kad jos sukeliami teisiniai padariniai jam yra pertekliniai ir nebūtini nuobaudos tikslams pasiekti, neatitinkantys nei padaryto pažeidimo pavojingumo, nei jo asmenybės pavojingumo.

12. Pareiškėjas nurodė, kad jo padaryto pažeidimo aplinkybės, o būtent alkoholio atsiradimo jo organizme aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos, o grindžiamomis prielaidomis apie jo tariamai vartotą alkoholį, pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Visa tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus.

13. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas – atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus PN Pusiaukelės namuose padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas sutiko su alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatais, tačiau nesutiko su bendrosios būklės vertinimo išvada. Anot pareiškėjo, apsvaigimą sukėlė (duomenys neskelbtini) vaistinio preparato ((duomenys neskelbtini) lašų) poveikis. Pagal (duomenys neskelbtini) lašų (duomenys neskelbtini) pakuotės aprašymą, 1 ml geriamųjų lašų yra: 0,34 ml Valeriana officinalis L., radix (valerijonų šaknų) tinktūros 1:5 (ekstrahentas 70 proc. (V/V) etanolis), 0,33 ml Leonurus cardiaca L., herba (sukatžolių žolės) tinktūros 1:5 (ekstrahentas 70 proc. (V/V) etanolis), 0,33 ml Crataegus oxyacantha L., fructus (gudobelių vaisių) skystojo ekstrakto 1:1 (ekstrahentas 70 proc. (V/V) etanolis). Šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5 proc. (V/V) etanolio (alkoholio), t. y. iki 336 mg dozėje (atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno). Pareiškėjo prašymu, 2021 m. balandžio 7 d. tiriamoji medžiaga ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Toksikologijos laboratorija). Iš Laboratorijos 2021 m. balandžio 20 d. buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje teismo medicinos ekspertė (turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, provizorės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, darbo stažą 31 m.) konstatavo, jog V. M. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio.

15. Atsakovas akcentavo, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. administracinėje byloje Nr. A-146-347/2012 pažymėjo, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. BVK įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Būtent šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti BVK 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas.

16. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas – yra proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nesuvaržo asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti yra išlaikyta teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl remdamasis nurodytais argumentais, atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti.

18. Nurodė, kad siekiant objektyviai įvertinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes Vilniaus PN 1-asis SVS atliko tarnybinį patikrinimą (Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-1688/2021-04-23). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. balandžio 20 d. buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 proc. (promilės) etilo alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog suvartoti (duomenys neskelbtini) lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nustatyta koncentracija 0,19 proc. (promilės) etilo alkoholio. Konstatuotas faktas, kad pareiškėjas į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, Vilniaus PN direktorius 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 28-113 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui skyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15-ai parų. Kalėjimų departamentas, įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda. Išnagrinėjus visą su skundžiamomis aplinkybėmis susijusią medžiagą, Kalėjimų departamentas sprendė, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi (nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį), kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.

19. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl paliko jį galioti.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus pataisos namų 2021 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 28-113 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2S-2209 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.

21. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-368(1) nurodyta, jog 2021 m. balandžio 7 d. apie 20.00 val. pareiškėjas V. M. atvyko iš darbo su neblaivumo požymiais (nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas). Pareiškėjas 20.40 val. buvo patikrintas alkoholio matuokliu („Alcotest 6820“ Nr. ARLJ-0359 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr.1386118)), kuris parodė 0,30 promilės neblaivumą. Buvo surašytas Laivės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. Nr.79-259(1)/2021-04-07, kuriame fiksuota pareiškėjo fizinė būklė. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d., 22.00 val. iš Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) sektoriaus buvo atvežtas į Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) sektorių, kur iš jo paimtas (duomenys neskelbtini) mėginys tiriamosios medžiagos ištyrimui Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą Nr. 50-243(1), įstaigos administracijai tarpininkaujant, 2021 m. balandžio 7 d. surašytas „Tiriamosios medžiagos siuntimo aktas“ Nr. 68-7(1) ir 2021 m. balandžio 8 d. 13.20 val. tiriamoji medžiaga išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratoriją. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis 18.40 val. išvykdamas iš darbo, kadangi labai spaudė krūtinę (duomenys neskelbtini) srityje, išgėrė apie kelis šaukštus (duomenys neskelbtini) lašų spirito pagrindu, todėl grįžus į Pusiaukelės namus ir patikrinus alkotesteriu, alkotesteris parodė 0,3 promiles. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, jog darbo metu pasijuto blogai, spaudė krūtinę, todėl UAB „Anrus“ vadovas davė jam išgerti du šaukštus (duomenys neskelbtini) lašų, nepraėjus, jis išgėrė dar tris šaukštelius. Po 20 min. skausmas praėjo, sėdo į automobilį ir išvyko į pusiaukelės namus. Jokių alkoholinių gėrimų nevartojo.

22. Vilniaus PN 1-asis Saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. balandžio 20 d. buvo gauta Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 proc. (promilės) etilo alkoholio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 14-1688/2021-04-23 konstatuota, jog suvartoti (duomenys neskelbtini) lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nustatyta koncentracija 0,19 proc. (promilės) etilo alkoholio. Konstatavo faktą, kad pareiškėjas į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Tokiu būdu pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalies, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

23. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 23 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą ir pareiškėjo paaiškinimus, remdamasis BVK 12 straipsnio 3 dalimi, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu Nutarimu pareiškėjui V. M. paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15-ai parų už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (BVK 142 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, remdamasis BVK 183 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, nurodydamas, jog Nutarimas nemotyvuotas, nebuvo nustatytos ir įvertintos alkoholio jo organizme atsiradimo priežastys, teiginiai, kad jis vartojo alkoholį paremti prielaidomis. Pažeidimas aprašytas prieštaringai, jis nepagrįstai pripažintas itin piktybišku, o paskirtoji nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

25. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ištyręs ir įvertinęs dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad yra surinkti pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi pataisos įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus. Pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai, kvalifikuojant pažeidimą ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamentas nenustatė, jog Vilniaus PN direktorius, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, todėl Sprendimu paliko Vilniaus PN Nutarimą galioti.

26. Teismas aptarė ginčui aktualias BVK 5, 12, 110, 142, 143 straipsnių bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 10 straipsnių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktualiu klausimu.

27. Nurodė, kad pataisos įstaigos įgalioto pareigūno priimtas nutarimas, kuriuo nuteistajam skiriama nuobauda, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nuteistajam nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti paskirta tik surinkus pakankamai objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidimą padariusio nuteistojo kaltė, o jeigu pažeidimas sukėlė žalingus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalingų padarinių.

28. Byloje ginčo dėl to, kad 2021 m. balandžio 7 d. patikrinus pareiškėją alkotesteriu buvo rasta jo organizme 0,30 promilių alkoholio koncentracija, bei jog vėliau patikrinus pareiškėjo (duomenys neskelbtini), buvo rasta 0,19 promilių alkoholio koncentracija, nėra, pareiškėjas to neneigia. Tačiau pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jis pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, kadangi tą dieną vartojo alkoholį. Pareiškėjo teigimu, padaryta išvada dėl jo neblaivumo vartojus alkoholį, yra paremta prielaidomis. Be to, pareiškėjui neaišku, kokio konkrečiai pažeidimo padarymu jis buvo apkaltintas.

29. Teismas nurodė, kad ginčijamuose aktuose nurodoma, jog pareiškėjas pažeidė nustatytą draudimą „vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“. Įvertinęs nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad iš Nutarimo ir Sprendimo turinio, nors ir konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neaišku, kokį konkrečiai reikalavimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pareiškėjas pažeidė, t. y. ar draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, ar draudimą vartoti medikamentus be gydytojo leidimo.

Sprendimuose tuo pat metu nurodomos aplinkybės ir išvados dėl pažeidimo padarymo vartojus alkoholį, taip pat dėstomi argumentai dėl medikamento ((duomenys neskelbtini) lašų) be gydytojo leidimo vartojimo. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ištirtos ir nustatytos alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo priežastys, dėl to aiškiai nenustatyta, kokį konkrečiai pažeidimą pareiškėjas padarė. Iš ginčijamų aktų turinio ir motyvų visiškai neaišku, kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas kaltinamas, kadangi, kaip minėta, aplinkybės ir išvados yra prieštaringos.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Sprendime nurodyta, kad nuteistasis V. M. į Pusiaukelės namus grįžo neblaivus. Dėstoma, kad (duomenys neskelbtini) lašai negalėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams, tačiau taip pat nurodomos aplinkybės ir argumentai, sudarantys pagrindą dėl to abejoti, t. y. kad nuo didelės dozės (duomenys neskelbtini) lašų gali atsirasti alkoholio kiekis žmogaus organizme. Pareiškėjas savo paaiškinimuose teigia, jog vartojo (duomenys neskelbtini) lašus, tai patvirtino ir jo darbdavys. Taigi, išvada dėl alkoholio vartojimo iš esmės pagrįsta, kaip ir nurodo pareiškėjas, prielaidomis, spėjimais, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir įrodymais.

Todėl vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjo organizme rasta alkoholio koncentracija dėl alkoholio vartojimo šiuo atveju negalima. Tuo abejoti verčia tiek pareiškėjo paaiškinimai, tiek pareiškėjo darbdavio paaiškinimai, tiek pareiškėjo kreipimasis į gydytoją 2021-04-20, nepraėjus skausmui (duomenys neskelbtini) plote. Tokiu būdu pripažinti, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte dėl draudimo vartoti alkoholį, įvertinus kitas nepaneigtas aplinkybes (dėl neva (duomenys neskelbtini) lašų vartojimo), nėra pagrįsta.

30. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektai, todėl savo veikloje turi vadovautis ir VAĮ 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis. Iš ginčijamų aktų turinio akivaizdu, kad nors juose yra nurodytos pažeidimo aplinkybės, teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimti Nutarimas ir Sprendimas, tačiau pateiktas prielaidomis ir spėjimais grįstas sprendimas, neaišku, už kokį pažeidimą nubaustas pareiškėjas. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamų administracinių aktų turinys yra neaiškus, ydingas, neatitinkantis teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams, dėl to ribojamos asmens teisės gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų.

31. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui, teismas nurodė, kad BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda gali būti paskirta esant dviem savarankiškiems pagrindams: nustačius sistemingą bausmės atlikimo režimo pažeidinėjimą arba nustačius, jog režimas pažeistas „itin piktybiškai“. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąvoka „itin piktybiškai“ teisės aktais nėra apibrėžta. Todėl tokiu atveju turi būti remiamasi individualaus atvejo konkrečiomis ypatingo piktybiškumo požymius apibūdinančiomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, ginčijamuose aktuose padaryta išvada, jog nuteistasis pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiu režimą, jei jis pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nepagrįsta. Šiuo konkrečiu ginčo atveju pareiškėjui nuobauda buvo paskirta būtent dėl itin piktybiško bausmės atlikimo režimo pažeidimo, kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas nėra sistemingai pažeidinėjantis bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nėra duomenų apie paskirtas ir galiojančias nuobaudas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamais aktais aiškiai nenustatyta ir neįvertinta būtent kokį pažeidimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė pareiškėjas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku nepagrįstai ir už jį nepagrįstai paskirta bei neproporcinga nuobauda, įvertinus tai, jog nebuvo tinkamai nustatytos pažeidimo aplinkybės, nepašalintos visos abejonės dėl nedidelės alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybių, be to, painiai ir prieštaringai konstatavus padaryto pažeidimo aplinkybes.

32. Teismas akcentavo, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

33. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti administraciniai aktai yra neteisėti, todėl juos panaikino.

34. Teismas nurodė, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl nuobaudos pakeitimo atmetė.

III. 35. Atsakovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame Nutarime aiškiai nenustatyta ir neįvertinta, būtent kokį pažeidimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė pareiškėjas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatytos pažeidimo aplinkybės, nepašalintos visos abejonės dėl nedidelės alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybių, be to, painiai ir prieštaringai konstatavus padaryto pažeidimo aplinkybes.

37. Atsakovas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo neblaivumas buvo objektyviai nustatytas tiek alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“ serijos Nr. ARLJ-0359 (Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 1386118) (0,30 prom.), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. balandžio 20 d. Specialisto išvada Nr. T-A 1816/2021(01), kurioje teismo medicinos ekspertė, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, provizorės specialybę, kvalifikaciją atlikti toksikologinius tyrimus, 31 m. darbo stažą, konstatavo, jog V. M. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio.

38. Pareiškėjo teigimu, jam nustatytas neblaivumas 0,30 prom. galėjo susidaryti išgėrus mažiausiai 28 ml (duomenys neskelbtini) lašų (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-347/2012 pažymėjo, kad neblaivumo (būklės) prasme nėra svarbu, kokią būtent medžiagą asmuo vartojo, jei atitinkamas suvartotas kiekis sukėlė asmeniui tokią būklę, kuri pagal alkoholio koncentraciją atitinkamose žmogaus organizmo terpėse kvalifikuojama kaip neblaivumas. Be to, BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

39. Atsakovo vertinimu, priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Vilniaus PN administracija tinkamai nustatė bei konstatavo padaryto pažeidimo aplinkybes, be to, atsižvelgiant į BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybės šiuo atveju yra visiškai nereikšmingos pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas buvo tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad, priešingai, negu yra teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Vilniaus PN tinkamai įrodė nuteistajam inkriminuojamo pataisos įstaigos režimo pažeidimo sudėtį, taigi nėra pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad sutinka su Vilniaus PN apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir palaiko visus jame nurodytus reikalavimus bei prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų bei Kalėjimų departamento Sprendimo, kuriuo paliktas galioti Nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas netinkamai nustatė pažeidimo aplinkybes, nepašalino visų abejonių dėl nedidelės alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybių, painiai ir prieštaringai nurodytos padaryto pažeidimo aplinkybės, pažeidimas pripažintas itin piktybišku nepagrįstai ir už jį nepagrįstai paskirta neproporcinga nuobauda, pareiškėjo skundą tenkino ir Nutarimą bei Sprendimą panaikino.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde ir Kalėjimų departamentas, kuris prisidėjo prie apeliacinio skundo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pareiškėjo neblaivumas buvo objektyviai nustatytas tiek alkoholio matuokliu, tiek Specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog V. M. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio. Vilniaus PN administracija tinkamai nustatė bei konstatavo padaryto pažeidimo aplinkybes, o alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybės šiuo atveju yra visiškai nereikšmingos pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti.

44. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

46. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

47. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pareiškėjo neblaivumas buvo objektyviai nustatytas byloje pateiktais įrodymais, Vilniaus PN tinkamai nustatė bei konstatavo padaryto pažeidimo aplinkybes, o alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo aplinkybės šiuo atveju yra visiškai nereikšmingos pareiškėjo drausminei atsakomybei kilti.

48. Vertindama šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pagal BVK 110 straipsnio 3 dalį, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.

49. Pagal BVK 143 straipsnį, šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (1 dalis). Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis).

50. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad už Nutarime nurodytus veiksmus pareiškėjui nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).

51. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus PN Nutarimu už tai, kad iš darbo atvyko neblaivus, kai BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ir jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones, paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

52. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad 2021 m. balandžio 7 d. patikrinus pareiškėją alkotesteriu, jo organizme buvo nustatyta 0,30 promilių alkoholio koncentracija, o (duomenys neskelbtini) mėginyje rasta 0,19 promilių alkoholio koncentracija, pareiškėjas šių aplinkybių bei nustatytų rezultatų neneigė ir neneigia. Tačiau pareiškėjas nesutiko su atsakovo Nutarime padaryta išvada, jog jis vartojo alkoholį ir tokiu būdu pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčijamus Nutarimą ir Sprendimą, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad iš Nutarimo ir Sprendimo turinio neaišku, kokį konkrečiai reikalavimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pareiškėjas pažeidė – draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, ar draudimą vartoti medikamentus be gydytojo leidimo, nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ištirtos ir nustatytos alkoholio koncentracijos pareiškėjo organizme atsiradimo priežastys, aiškiai nenustatyta, kokį konkrečiai pažeidimą pareiškėjas padarė, išvada dėl alkoholio vartojimo pagrįsta prielaidomis, spėjimais, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir įrodymais. Nagrinėjamu atveju skundžiamų administracinių aktų turinys yra neaiškus, ydingas, neatitinkantis teisinio argumentavimo ir aiškumo reikalavimų, keliamų procesiniams sprendimams. Be to, ginčijamuose aktuose padaryta išvada, jog nuteistasis pripažįstamas itin piktybiškai pažeidusiu režimą, jei jis pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nepagrįsta. Šiuo konkrečiu ginčo atveju pareiškėjui nuobauda buvo paskirta būtent dėl itin piktybiško bausmės atlikimo režimo pažeidimo, tačiau byloje duomenų apie pareiškėjui paskirtas ir galiojančias drausmines nuobaudas nėra, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pažeidimas buvo pripažintas itin piktybišku bei nepagrįstai už jį skirta neproporcinga nuobauda, taip pat yra pagrįsta.

54. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o, pagal bendrąjį principą in dubio pro reo, visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė