209b34c1-a41b-47bd-a6d2-56277bbdcf5d · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                   Â

 Civilinė byla Nr. 2A-1080-520/2010

                 Â

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5;

73.2.6.1; 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,

atsakovo atstovui D. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieÅ¡kovo AB If P&C Insurance AS ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas AB If P&C Insurance AS 2009-09-07 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 21082,87 Lt nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2008-07-06 kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sugadinta jo CASKO draudimu apdrausta A. Č. priklausanti transporto priemonė DODGE CHARGER, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykis įvyko dėl to, kad į keliÄ staiga iÅ¡bėgo stirna, todėl vairuotojui nepavyko iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Jis įvykį pripažino draudžiamuoju ir iÅ¡mokėjo draudėjui 21082,87 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Laukinių gyvÅ«nų padaryta žala atlyginama remiantis įstatymo analogija, kuri reglamentuoja naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kuomet gyvÅ«no savininkas atsako už kitiems asmenims ar jų turtui padarytÄ Å¾alÄ . Valstybė, kaip laukinės gyvÅ«nijos, taip pat ir autoįvykį sukėlusios stirnos, savininkė, privalo atsakyti už Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , net ir nesustačius atsakovo kaltės. Be to, eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo įrengtų jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų galimybę gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ negali bÅ«ti laikomas nenugalima jėga, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Kadangi jis atlygino nukentėjusiajam atsakovo padarytÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam 21082,87 Lt  draudimo iÅ¡mokÄ , yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo regreso tvarka.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovui 21082,87 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 21082,87 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2009-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2008-07-06 apie 22.40 val. Prienų r. kelio Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 34 km eismo įvykio metu buvo apgadintas

A. Č. vairuojamas automobilis DODGE CHARGER, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio priežastis – automobilio susidÅ«rimas su į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna. Teismas, vadovaudamasis CK 6.267 str. 2 d., teismų praktika, konstatavo, kad sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimÄ yra taikoma CK 6.267 str. 1 d. analogija. Dėl to atsakovas, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkas, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, jog tame pačiame kelyje nuo 2004-02-01 iki 2008-07-06 įvyko 52 eismo įvykiai, kurių priežastimi buvo į keliÄ iÅ¡bėgę laukiniai gyvÅ«nai, konstatavo, jog atsakovas, kaip apdairus ir rÅ«pestingas laukinės gyvÅ«nijos savininkas, turėjo ir galėjo imtis įstatymo numatytų priemonių žalai iÅ¡vengti, t. y. pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, kontroliuoti gyvÅ«nų populiacijÄ ir kt., tačiau Å¡ių priemonių nesiėmė. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti jam nuosavybės teise priklausančio laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su automobilio sugadinimu ir remonto darbais, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nurodytų remonto darbų reikalingumo, konstatavo, jog eismo įvykio metu patirti nuostoliai sudaro 20527,87 Lt už remonto darbus, 330 Lt už automobilio saugojimÄ , 460 Lt už automobilio transportavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovui pagal CK 6.1015 str. perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, todėl priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo regreso tvarka eismo įvykio metu padarytÄ ir ieÅ¡kovo atlygintÄ Å¾alÄ , vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., priteisė 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Nurodo, kad teismas pateikdamas statistikÄ , kad tame pačiame kelyje nuo 2004-02-01 iki 2008-07-06 įvyko 52 eismo įvykiai, kurių priežastimi buvo į keliÄ iÅ¡bėgę laukiniai gyvÅ«nai, padarė subjektyviÄ iÅ¡vadÄ , jog kelio atkarpa nuo 0 km iki 115 km nėra saugi ir valstybė turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius bei imtis priemonių tokiems įvykiams užkirsti.

Teismo nurodyta statistika neatspindi konkrečios kelio atkarpos realios avaringumo situacijos, skirtingi gyvÅ«nai migruoja skirtingais metų laikais, todėl statistika, kuria vadovavosi teismas iÅ¡ esmės neparodo nei gyvÅ«nų migracijos atitinkamoje kelio atkarpoje, nei laiko, kada tokia migracija vyksta (ar gali vykti). Teismas visiÅ¡kai ignoravo susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, pagal kuriÄ avaringi ruožai ir „juodosios dėmės“ nustatomos taikant 500 m ilgio slenkmenį ir jame per 4 m įvykusių avarijų skaičių.

Kadangi įspėjamasis ženklas kelio 34 km nebuvo pastatytas, todėl Å¡i kelio atkarpa nėra pavojinga ir neavaringa. Dėl to teismo teiginys, kad valstybė turėjo numatyti šį įvykį ir imtis priemonių gyvÅ«nų migracijos daromai žalai iÅ¡vengti, neturi jokio teisinio pagrindo. Jeigu valstybė turėjo prognozuoti transporto priemonių susidÅ«rimus su žvėrimis, tai draudimo kompanija turėjo įvertinti tokiÄ rizikÄ ir įraÅ¡yti į draudimo sutartį. Tačiau teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad draudikas priėmęs draudimo įmokÄ neprisiėmė jokios rizikos tuo atveju, jei apdrausta transporto priemonė susidurtų su laukiniu gyvÅ«nu.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybė turi atsakyti net už rizikas, kurias prisiima privatus Å«kio subjektas. Byloje nėra jokių duomenų, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , minėtÄ metodikÄ ar kitų teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovas neįrodė, jog jis nevykdė saugaus eismo užtikrinimo kelyje, todėl teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė, kad jis, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkas ir kraÅ¡to reikÅ¡mės kelių savininkas, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Jo atsakomybė turėtų bÅ«ti nustatyta pagal bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos nėra nustatytos. IÅ¡ teismo argumentų, kad jis, kaip apdairus ir rÅ«pestingas laukinės gyvÅ«nijos savininkas nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, nėra aiÅ¡ku, ar kalbama apie kelio priežiÅ«rÄ , ar apie laukinės gyvÅ«nijos valdymÄ , nes kelio savininko pareigas reikėtų atskirti nuo laukinės gyvÅ«nijos savininko pareigų bei identifikuoti, kokios institucijos kompetencijai tai yra priskirta.

Teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ trečiuoju asmeniu, todėl buvo apribotos galimybės objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes. Be to, pagal CK 1.8 str. 3 d. neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialiųjų teisės normų, taip pat ir atsakomybę be kaltės. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nes CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. reglamentuoja sutartinių prievolių nevykdymo teisines pasekmes, o Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo jokios sutarties, todėl nebuvo pažeistas ir sutarties vykdymo terminas.

Valstybė nėra nei verslininkas, nei privatus asmuo, nei skolininkas, todėl valstybei CK 6.37, 6.210 str. netaikytini. Teismas nepagrįstai bešališkai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, kadangi vienoje nutartyje pateiktas aiškinimas nereiškia, jog yra suformuota teismų praktika.

 IeÅ¡kovas AB If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog teismas įvertino tik bendrus duomenis, nėra pagrįsti, nes teismas iÅ¡samiai įvertino avaringumo kelyje situacijÄ . Be to, nagrinėjam atvejui yra svarbi ne avaringumo kelyje situacija apskritai, bet tik laukinių gyvÅ«nų sukelti eismo įvykiai. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog teismas ignoravo susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, neturi teisinio pagrindo, nes Å¡i metodika neturėjo bÅ«ti taikoma.

Nors teismo sprendime yra analizuojama atsakovo kaltė, neteisėtus veiksmus patvirtinantys įrodymai, tačiau Å¡ios sÄ lygos nėra pagrindinės, dėl kurių buvo tenkintas ieÅ¡kinys. Å iuo atveju yra taikytina gyvÅ«no savininko griežtoji atsakomybė, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo avaringumo situacijos kelyje analizavimo yra atmestini. Laukinių gyvÅ«nų padaryta žala yra atlyginama vadovaujantis įstatymo analogija dėl žalos atlyginimo už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ .

Tačiau net ir nustačius atsakovo, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininko griežtÄ jÄ atsakomybę, yra akivaizdžios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovo atsakomybė kyla dėl jo nesugebėjimo organizuoti savo įsteigtų institucijų darbo, siekiant užtikrinti saugų eismÄ valstybiniuose keliuose. Teismas teisingai kildino atsakovo atsakomybę iÅ¡ CK 6.267 str. Teismo priteistos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos yra procesinės palÅ«kanos, kurios skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, todėl Å¡ių palÅ«kanų priteisimas nėra susijęs su tarp Å¡alių susiklosčiusiais santykiais ar subjektų teisiniu statusu.

Kadangi atsakovas tampa jo skolininku nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovas privalo mokėti priteistÄ sumÄ bei palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos. Apeliacinio skundo teiginiai, kad draudimo kompanija turėjo įvertinti tokiÄ rizikÄ ir tokie duomenys turėjo bÅ«ti draudimo sutartyje, prieÅ¡tarauja draudimo esmei, CK 6.1015 str. Be to, apeliantas tokių argumentų nenurodė pirmosios instancijos teismui. Teismas pagrįstai, spręsdamas tam tikrus bylos klausimus, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, tokie teismo veiksmai atitinka KonstitucijÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi vienintele Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, yra nepagrįsti.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieÅ¡kovo AB If P&C Insurance AS

ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 21082,87 Lt nuostolių

atlyginimÄ regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad 2008-07-06 kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 34 km apie 22.40 val. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sugadinta ieškovo AB If P&C Insurance AS įmonėje savanoriškuoju CASKO Plius draudimu apdrausta A. Č. priklausanti

transporto priemonė DODGE CHARGER, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad tarp ieškovo ir A. Č. buvo sudaryta draudimo

sutartis, patvirtina byloje pateikta transporto priemonės draudimo liudijimo kopija (b. l. 89). Autoįvykis įvyko dėl to, kad į keliÄ staiga iÅ¡bėgo stirna. Prienų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad sprendžiant pagal vairuotojo paaiÅ¡kinimus ir eismo įvykio vietos iÅ¡matavimus, dėl eismo įvykio kaltas laukinis gyvÅ«nas (b. l. 82). 2008-10-15 nutarime Nr. 20-79-AtI-4  nustatyta, kad gyvÅ«nas žuvo, nutarta nepradėti eismo įvykio administracinės bylos teisenos, nenustačius A. Č. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 86). Pirmosios

instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su A. Č. padaryta žala, nustatė, kad buvo padaryta

21082,87 Lt žala, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovas. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių. Apeliaciniame skunde nenurodomos jokios faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pagrindu turėtų bÅ«ti nustatyta, kad dėl minėto eismo įvykio yra kaltas A. Č..

Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovas AB If P&C Insurance AS, iÅ¡mokėjęs už eismo įvykio metu draudėjo A. Č. patirtÄ Å¾alÄ 21082,87 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.267 str. 1 d. analogija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovo reikalavimus tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės regreso tvarka 21082,87 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, yra neavaringa, todėl atsakovas nepažeidė kelių ženklinimo tvarkos, teisės aktų reikalavimų, jog jis neturėjo imtis jokių priemonių galimai žalai keliuose iÅ¡vengti, neatsako už gyvÅ«nų migracijÄ , todėl atsakomybė už laukinio gyvÅ«no sukeltÄ eismo įvykį jam negali bÅ«ti taikoma, pagal CK 1.8 str. 3 d. neleidžiama pagal analogijÄ taikyti specialiųjų teisės normų, taip pat ir atsakomybę be kaltės. Å ie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

              Laukinės gyvÅ«nijos savininkas yra valstybė (Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 str.). Laukinė gyvÅ«nija – laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių laukinių gyvÅ«nų visuma (Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 2 str. 2 p.). CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 2008-07-06, t. y. tada, kada įvyko aukščiau nurodytas eismo įvykis, nebuvo įstatymo nustatytos tvarkos, pagal kuriÄ yra atlyginama laukinių žvėrių padaryta žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėtoje įstatymo normoje įtvirtintas konstitucinis imperatyvas, jog asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo ir kad žala turi bÅ«ti atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, įstatymo įtvirtinta teisė į laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta vien dėl to, jog nėra įstatymo nustatytos Å¡ios žalos atlyginimo tvarkos. CK 6.267 str. 2 d. nuostata, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, yra neįgyvendinta ir yra įstatymo spraga, dėl kurios negali bÅ«ti paneigta konstitucinė teisė gauti žalos atlyginimÄ .

Laukinio žvėries iÅ¡bėgimas į keliÄ prieÅ¡ valstybiniu keliu važiuojantį automobilį kelia grėsmę žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui. Ä®statymų leidėjo neiÅ¡spręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas, esant įstatymo ar teisės spragai, teismas taiko įstatymo ir teisės analogijÄ (CK 1.8 str.). Dėl teisinių santykių panaÅ¡umo teismai turi pagrindÄ taikyti CK 6.267 str. 1 d. analogijÄ , spręsdami dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009).

Dėl to pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo atsakomybės teisingai sprendė pagal CK 6.267 str. 1 d. analogijÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas. TÄ teismas daro konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas

iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Tiek civilinėje byloje, kurioje buvo

priimta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tiek Å¡i nagrinėjama byla yra identiÅ¡kos savo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. abiejose bylose eismo įvykiai įvyko ne dėl transporto priemonės valdytojo kaltės, o dėl laukinio žvėries kaltės, kelyje Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė įvyko 52 eismo įvykiai laikotarpiu nuo  2004-02-01 iki 2008-07-06, nebuvo pastatyti užtvarai ir specialÅ«s ženklai, tokia pati situacija buvo ir kelyje Biržai-Pandėlys-RokiÅ¡kis (tik eismo įvykių, kurių priežastis – susidÅ«rimas su laukiniais žvėrimis, buvo 33). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti 2009-03-24 nutartyje, dar kartÄ buvo nurodyti 2009-11-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie suformuotÄ teismo precedentÄ , kuris yra teisės Å¡altinis. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga. Todėl teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-07-05, 2007-10-24 nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2008-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; 2009-07-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009; ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tame pačiame kelyje nuo 2004-02-01 iki 2008-07-06 įvyko 52 eismo įvykiai, kurių priežastimi buvo į keliÄ iÅ¡bėgę laukiniai gyvÅ«nai, todėl sprendė, kad atsakovas, kaip apdairus ir rÅ«pestingas laukinės gyvÅ«nijos savininkas, turėjo ir galėjo imtis įstatymo numatytų priemonių žalai iÅ¡vengti, t. y. pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, kontroliuoti gyvÅ«nų populiacijÄ ir kt., tačiau Å¡ių priemonių nesiėmė. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl tame pačiame kelyje įvykusių eismo įvykių dėl laukinių gyvÅ«nų kaltės skaičiaus, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas, ar kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, yra avaringa, privalėjo vadovautis susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta „Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl Å¡io norminio akto nustatytų reikalavimų reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, nes rÅ«pestingas ir apdairus savininkas turėjo reaguoti į kelyje vykusius eismo įvykius ir jų skaičių bei imtis priemonių, kad jiems bÅ«tų užkirstas kelias. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad valstybė, kaip rÅ«pestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms atsirasti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ VÄ® „Kauno regiono keliai“ 2009-07-30 raÅ¡to, 2008-07-06 nebuvo kelio ženklų „laukiniai gyvÅ«nai“, kurie galiotų valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr.

129 Antakalnis – Jieznas – Merkinė 34,2 km. Å ioje vietoje nebuvo įrengtų techninės apsaugos priemonių, užkertančių keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį (b. l. 86). Dėl to apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis pagal

teisės aktų reikalavimus neprivalėjo reaguoti į visame kelyje įvykusius eismo įvykius ir jų skaičių, o reaguoti tik

į konkrečiame kilometre įvykusius įvykius bei imtis priemonių, kad jiems bÅ«tų užkirstas kelias, nepaÅ¡alina atsakovo atsakomybės atlyginti laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ . Aplinkybė, kuri nebuvo neiÅ¡vengiama, jÄ buvo galima numatyti, kontroliuoti ir paÅ¡alinti, nelaikytina nenugalima jėga (CK 6.212 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė pavyzdinį sÄ raÅ¡Ä priemonių, kurių atsakovas, kaip rÅ«pestingas savininkas, galėjo imtis, siekdamas iÅ¡vengti atsiradusių padarinių. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ tam, kad bÅ«tų galimybė objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Pagal CPK 47 str. į bylÄ trečiaisiais asmenimis traukiami ne bet kokie asmenys, o asmenys, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos bylos iÅ¡sprendimas, o atsakovas nenurodo, kokioms Lietuvos automobilių kelių direkcijos teisėms ir pareigoms turės įtakos priimtas teismo sprendimas.

Apeliantas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iÅ¡ jo 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, nes CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. reglamentuoja sutartinių prievolių nevykdymo teisines pasekmes, o Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo jokios sutarties, valstybė nėra verslininkas, privatus asmuo, skolininkas, todėl valstybei CK 6.37, 6.210 str. netaikytini. Nebuvo pažeistas joks sutarties įvykdymo terminas, neatsirado jokia skola, nes jos nebuvo, nėra aiÅ¡ku, kaip teismas galėtų sutartinėms prievolėms taikomÄ atsakomybės formÄ pritaikyti deliktinei atsakomybei. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už

priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taigi pareiga mokėti Å¡ias procesinėmis

vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, ne iš sutarties ir nepriklausomai, kas byloje buvo atsakovas. Lietuvos

valstybei, kuri byloje buvo atsakovu, jokių išimčių nėra numatyta. Pagal CK 6.37 str. 2 d. nustatytų procesinių

palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti atsakovÄ (skolininkÄ ) kuo

greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ . Apeliantas savo argumentus taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Å ioje nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta dėl priteistinų procesinių palÅ«kanų dydžio, t. y. kad negali bÅ«ti taikomos CK 6.210 str. 2 d. numatytos padidintos palÅ«kanos (6 proc.) tuose teisiniuose santykiuose, kuriuose vieÅ¡ieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas. Taigi tam, kad Å¡ioje byloje nebÅ«tų taikomos atsakovui padidintos procesinės 6 proc. palÅ«kanos, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog jo veikla, susijusi su tuo, kad laukiniai gyvÅ«nai nepadarytų žalos žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, yra vieÅ¡asis administravimas. Atsakovas byloje tokių įrodymų nepateikė. Teismų praktikoje vieÅ¡ieji juridiniai asmenys taip pat yra pripažįstami asmenimis, kurie turi teisę gauti CK 6.210 str. 2 d. numatytas padidintas palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendęs analogiÅ¡kÄ bylÄ dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo ieÅ¡kovui AB If P&C Insurance AS iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių atlyginimo sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo visiÅ¡ko įvykdymo pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., t. y. atsakovo veikla

nebuvo vertinama, kaip viešojo administravimo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009). Dėl to atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , atmesti ieÅ¡kinį, nepripažintini pagrįstais ir jų pagrindu netenkintinas apeliacinis skundas.

Netenkinus atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinio skundo, ieÅ¡kovui AB If P&C Insurance AS atlygintinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas AB If P&C Insurance AS už advokato teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 30 min., sumokėjo 1452 Lt ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytais rekomenduojamais maksimaliais užmokesčio advokatui dydžiais už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , dalyvavimÄ teismo posėdyje,  atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ teisiniu aspektu (byloje nebuvo nagrinėjamas naujas teisinis klausimas, nebuvo reikalingos specialios žinios), bylos apimtį ir pobÅ«dį, įvertinus advokato darbo laiko sÄ naudas, atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, ieÅ¡kovo AB If P&C Insurance AS praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1452 Lt tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

           Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Priteisti ieškovui AB If P&C Insurance AS iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Â

Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                    Dalia Kačinskienė

                                                                                                              Â

Henrichas Jaglinskis