2019-05-15 Nr. AB-11152-3-61-3-02436-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-316-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02436-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėjas kartu pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-445-1063/2019.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, nes laisvės atėmimo įstaiga, kurioje jis kalinamas, turi pašto išdavimo ir išsiuntimo tvarką, kuri prailgina pašto gavimo ir siuntimo tarp siuntėjo ir gavėjo terminus. Pareiškėjas dėl to negalėjo operatyviai susirašinėti su jo atstovu, rengusiu apeliacinį skundą. Todėl susidarė kliūtys paduoti apeliacinį skundą, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam per nustatytą terminą pateikti apeliacinį skundą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas pats dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti skundą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis negali būti atnaujintas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip pašto išsiuntimo tvarka susijusi su termino, apeliaciniame skundui paduoti, praleidimu. Pareiškėjas niekaip nedetalizavo, kokios kliūtys dėl pašto išsiuntimo tvarkos jam kilo. Be to, apeliacinis skundas buvo išsiųstas ne iš laisvės atėmimo įstaigos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pateisinančios tai, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog neturi įgūdžių rašyti teisinius dokumentus ir veda savo bylas konsultuojantis su specialistais ir atstovais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nurodė, jog neturi galimybės greitai ir operatyviai susirašinėti su atstovu dėl to, kad pašto ženklų ir vokų ne visada nusipirksi vietos parduotuvėje, o apsipirkimas numatytas tik vieną kartą per savaitę. Nurodo, kad pagal nustatytą laisvės atėmimo įstaigos, kurioje jis kalinamas, vidaus tvarką laisvės atėmimo įstaigos administracija turi tik per 3 darbo dienas išsiųsti arba įteikti laiškus nuteistiesiems. Minėtas aplinkybes teismas vertino skeptiškai ir nepripažino jas objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo pavėluoti paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2019 m. kovo 8 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją, jog būtų nustatyta data ir registracijos numeris, kada buvo gautas įstaigoje laiškas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ir kada jam buvo įteiktas. Pagal Nuteistiesiems atsiųstų registruotų laiškų apskaitos žurnalą (bylos indeksas 10.20), kuris pradėtas vesti 2018 m. rugsėjo 28 d., nustatyta, jog įstaiga (Kybartų pataisos namai) gavo ir registravo Vilniaus apygardos administracinio teismo registruotą pašto perlaidą regis. Nr. RE083453390, adresuotą pareiškėjui, 2019 m. sausio 18 d. (penktadienį), o įteikta pareiškėjui pasirašytinai tik 2019 m. sausio 22 d. (antradienį), t. y. tik po 3 dienų nuo gautos dienos, net praleidus vieną darbo dieną (pirmadienį). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo paskelbimo iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo pareiškėjui įteikimo praėjo 7 dienos. Todėl skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas jau praėjus beveik trečdaliui nustatyto apskundimo termino, o pavėluota apskųsti teismo sprendimą tik 1 diena. Pareiškėjo nuomone, prašyme ir atskirajame skunde jis pakankamai argumentuotai paaiškino nustatyto apskundimo termino praleidimo aplinkybes, kurios turi būti pripažintos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusiomis laiku paduoti apeliacinį skundą.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti apeliacinį skundą, kadangi 30 dienų terminas yra pakankamai protingas terminas priimtam teismo sprendimui apskųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėse byloje Nr. AS6-601/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą praleido (apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2019 m. vasario 14 d. įskaitytinai, tačiau buvo paduotas 2019 m. vasario 18 d.). Pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2019 m. sausio 22 d. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturi galimybės greitai ir operatyviai atlikti susirašinėjimo su atstovu, kuris rengė jo apeliacinį skundą, veiksmų, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas priežastis, pažymi, kad pareiškėjas pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs 2019 m. sausio 22 d. Taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko – 24 dienas – pateikti apeliacinį skundą teismui iki termino pabaigos. Tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą rengė ne pats, o kitas asmuo, kuris nėra jo oficialus atstovas administracinėje byloje (pareiškėjas apeliacinį skundą pasirašė pats ir bylą veda savo vardu), ir dėl to užtruko pateikti apeliacinį skundą, yra tik subjektyvi nuo pareiškėjo priklausiusi aplinkybė, nes teisinių žinių neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomas pakankamai svarbia ir objektyvia priežastimi atnaujinti apeliacinio skundo pateikimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-552/2019). Todėl šiuo atveju, net ir įvertinus priežastis, susijusias su pareiškėjo apribojimais, tenkančiais jam dėl buvimo laisvės atėmimo įstaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nebuvo pagrindo tenkinti ir apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius