2017-06-14 Nr. AB-11991-3-61-3-01266-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-530-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01266-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.; 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. pateikė teismui 2017 m. balandžio 15 d. skundą (kartu su papildomu prašymu), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 17.2-2814, nes, esą, Generalinė prokuratūra nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo V. R. 2017 m. balandžio 15 d. skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjas teismui skundą formuluoja taip, kad, esą, skundžiamas raštas yra neteisėtas, nes Generalinė prokuratūra nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi pareiškėjas neskundžia rašto kaip atsakymo, parengto pagal Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašą, o skundžia kaip aktą, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nurodo, kad teismui skundė Generalinės prokuratūros atsakymą kaip veiksmą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. R. 2017 m. balandžio 15 d. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam suinteresuotam subjektui laiduojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, kad jis ginčija Generalinės prokuratūros 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 17.2-2814, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. kovo 13 d. skundą dėl Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D. Č. atsakymo į jo (V. R.) 2017 m. vasario 20 d. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-45531815-15, kurioje yra priimti Raseinių apylinkės teismo nutarimas, Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys.

Ginčijamas Generalinės prokuratūros 2017 m. kovo 28 d. raštas Nr. 17.2-2814 priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), 2017 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. I-19 redakcija. Apraše numatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, turi teisę jį skųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui (Aprašo 64 p.). Tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio skundą, atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Paskesnis prokuratūroje tuo pačiu klausimu gautas skundas paliekamas nenagrinėtu (Aprašo 66 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį.

Pažymėtina, kad ginčai dėl administracinių teisės pažeidimų nėra administraciniai ginčai ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.), kuriame, kaip ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktų skundo ir jo papildymo, atskirojo skundo turinio, pareiškėjas Generalinės prokuratūros aktus ginčija aspektu, kuris iš esmės nesusijęs su jos veika viešojo administravimo srityje (prašymo ir skundo nagrinėjimas Aprašo nustatyta tvarka), o susijęs su veika, kurią reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, t. y. skundžia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įgalioto prokuroro atsisakymo paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pagrįstumą.

Kadangi, kaip jau minėta, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (ir jo papildymą) pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.)

Nors skunde pareiškėjas teigia, kad Generalinė prokuratūra visiškai neatsakė į tam tikrus jo pateiktus argumentus, pažymėtina, kad šie argumentai vėlgi yra susiję su administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės aktų tinkamu / netinkamu aiškinimu ir taikymu, t. y. nėra susiję su viešuoju administravimu.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė