A-438-2353-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-2353/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02678-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.1, 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Alminui Liutkevičiui,

atsakovo atstovei Jolantai Oleškevič,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Laurai Daškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo kalnas“ skundą atsakovui Žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vėjo kalnas“ prašė panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkį Nr. 4D-103 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo kalnas“ pagal paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001, ir įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus, įpareigojant skirti paramą pagal pareiškėjo UAB „Vėjo kalnas“ paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001.

Pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Kontrolės departamento Marijampolės skyriui 2010 m. gegužės 18 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles, paramos paraiškos registracijos data 2010 m. gegužės 18 d., registracijos Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001 (toliau – Paraiška). Paraiškoje nurodė, kad planuoja užsiimti elektros energijos gamyba (EVRK 2 D 35.11). Pakartotinai įvertinus Paraišką, Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 4D-103 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau –Potvarkis) buvo nustatyta, kad pareiškėjo projektas, paraiškos Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001, yra netinkamas gauti Europos Sąjungos (toliau – ES) paramą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Potvarkis yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų. Potvarkyje konstatuota, kad pareiškėjo Projektas yra netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 3D-583 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 20.17.2 punkte nustatyto tinkamumo paramai gauti kriterijaus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo Projektas buvo vertinimas du kartus ir abu kartus pripažintas netinkamu paramai gauti, tačiau dėl skirtingų motyvų. Pirmą kartą įvertinęs Paraišką, Žemės ūkio ministerijos kancleris 2010 m. spalio 21 d. priėmė potvarkį Nr. 4D-138, kuriuo nusprendė pareiškėjo Projektui paramos neskirti, nes jis neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte, 20.19 punkte ir 22.2.1 punkte nustatytų tinkamumo paramai gauti kriterijų. Nesutikdamas su minėtu potvarkiu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1230-473/2011 Žemės ūkio ministerijos potvarkį panaikino ir įpareigojo grąžinti pareiškėjo Projektą Agentūrai vertinti iš naujo. Vykdant 2011 m. kovo 14 d. teismo sprendimą, pareiškėjo Projektas buvo vertinamas pakartotinai, antrą kartą Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą, paramos pareiškėjo Projektui vėlgi neskirti dėl Paraiškos neatitikimo Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2. punktui. Pirmojo vertinimo metu Agentūra užklausime, nurodė ir tai, kad pareiškėjas kartu su Paraiška nepateikė statinio techninės dokumentacijos. Pareiškėjas, atsakydamas į šį Agentūros užklausimą, pateikė techninį projektą. Pareiškėjo projektą Agentūra įvertino paraiškos vertinimo ataskaita. Vertinimo metu vertintojas užpildo nustatytos formos ataskaitą, kurioje atsako į klausimus dėl paraiškos atitikimo Įgyvendinimo taisyklių kriterijams. Paramos vertinimo ataskaitos 18 punktas skirtas patikrinti paraiškos atitikimą įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nustatytam tinkamumo kriterijui. Į šį klausimą buvo atsakyta teigiamai, apie neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punktui neužsiminta. Agentūra Įvertintos paraiškos ataskaita patvirtino vertinimą ir jo išvadas, kad pareiškėjas pateikė visus dokumentus.

Antrojo vertinimo metu Agentūra pareiškėjui 2011 m. balandžio 21 d. paklausime Nr. PPD-(SD)-174 vėl prašė pateikti Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nurodytus dokumentus. Pareiškėjas į šį Agentūros paklausimą atsakė, kad projektavimo sąvado paraiškos pateikimo dienai nebuvo pateikęs, nes jis dar nebuvo parengtas. Visus dokumentus pareiškėjas stengėsi susitvarkyti kuo greičiau, tačiau jų derinimas su įvairiomis institucijomis užtruko. Atsakydamas į pirmąjį užklausimą pareiškėjas jau turėjo techninį projektą, kurį pateikė. Skundžiamame Potvarkyje ta pati situacija buvo vertinama priešingai nei primojo vertinimo metu.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turėjo ištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendime nustatytus trūkumus tuo aspektu, kuriuo paduotas skundas teismui, tačiau peržengė teismo įpareigojimo ribas. Skundžiamas aktas blogina pareiškėjo padėtį, nes po teismo sprendimo atsakovas nustatė naujus trūkumus, kuriuos turėjo nustatyti jau pirmojo vertinimo metu. Priešingu atveju, institucija kiekvieną kartą, nesutikdama su jai nepalankiu teismo sprendimu, retrospektyviai suras naujų motyvų savo pirminio sprendimo pagrįstumui patvirtinti. Tuo pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Sąlygų sąvado pateikimas nebuvo kliūtis paraiškos teigiamam įvertinimui. Viešojo administravimo institucijų padarytos klaidos negali būti taisomos pažeidžiant pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes atsakomybė tenka institucijoms padariusioms klaidas. Potvarkis grindžiamas tik formaliu pažeidimu, neatsižvelgus į tai, kad juos sąlygojo Agentūros vertintojų veiksmai.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisyklėmis. Agentūra, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą, pakartotinai įvertino pareiškėjo Paraišką ir pateikė Žemės ūkio ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2011 m. rugsėjo 8 d. suvestinę Nr. (SV)-255, kurioje nurodė, kad pareiškėjo projektas netinkamas gauti paramą pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komitetas, sudarytas žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3D-87, 2011 m. spalio 19 d., susipažinęs su paraiškos Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001 vertinimo suvestine, nutarė rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 18 d. teikdamas paraišką nepateikė statybos dokumentų, nurodytų Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkte.

Agentūra 2010 m. liepos 23 d. paklausime Nr. PPD-(SD)-680 prašė pareiškėjo pateikti Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkte nurodytus dokumentus. Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 13 d., atsakydamas į Agentūros paklausimą, pateikė Vėjo jėgainės statybos techninį projektą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 20.17.1 punktu, statybos techninis projektas kartu su statybos leidimu turėjo būti pateiktas kartu su paramos paraiška, o nesant tokios galimybės, paraiškos pateikimo momentu turėjo būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, kurio išdavimo data negali būti vėlesnė, negu paramos paraiškos pateikimo data.

Agentūra, pakartotinai vertindama Paraišką, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas kartu su Paraiška nepateikė statybos techninio projekto ir statybos leidimo, 2011 m. balandžio 21 d. išsiuntė pareiškėjai paklausimą Nr. PPD-(SD)-174, prašydama pateikti 20.17.2 punkte nurodytus dokumentus. Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimą, pateikė Statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 2010/66, kuris Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. po paramos paraiškos pateikimo Agentūrai datos.

Atsižvelgiant į tai, nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra neturėjo teisės iš naujo vertinti visos Paraiškos. Pažymėjo, kad 2011 m. kovo 14 d. teismas sprendime nenurodė ministerijai jokių įpareigojimų, išskyrus grąžinti pareiškėjo projektą Agentūrai vertinti iš naujo. Siekiant priimti naują sprendimą dėl paramos skyrimo, būtina vadovautis paraiškos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 39 punktą, visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, išskyrus 63 punkte numatytą atvejį, ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.7 punktu pakartotinai įvertino pareiškėjo Paraiškos atitiktį visiems tinkamumo reikalavimams, numatytiems Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte. Atsakovas nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, pareiškėjas negalėjo įgyti jokių kitų lūkesčių kaip tik tuos, kad Paraiška bus vertinama pagal Įgyvendinimo taisyklių, Administravimo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1230-473/2011 pareiškėjo Paraišką vertino iš naujo. Agentūra Paraiškos antrojo vertinimo metu 2011 m. balandžio 21 d. paklausime Nr. PPD-(SD)-174 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/ duomenų tikslinimo“ prašė pateikti nurodytus dokumentus. Pareiškėjas, atsakydama į Agentūros paklausimą, pateikė reikalingus dokumentus bei Statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 2010/66, kuris Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. po Paraiškos pateikimo Agentūrai datos. Pareiškėjo pateikti dokumentai Agentūroje išsamiai įvertinti ir nustatyta, kad kai buvo užregistruota pareiškėjo Paraiška, jis neturėjo Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte nurodytų dokumentų. Paraiška jos registravimo dieną neatitiko tinkamumo gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ kriterijų. Nors pirmojo Projekto vertinimo Agentūroje metu nurodyta, kad visi reikiami dokumentai yra pateikti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Agentūra savo veikloje turi vadovautis teisės aktų nuostatomis bei paramos lėšas pareiškėjams paskirstyti teisingai, Agentūra negalėjo neatsižvelgti į antrojo Projekto vertinimo metu nustatytus pažeidimus. Tretysis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, jog Žemės ūkio ministerijos kanclerio sprendimas, įformintas 2011 m. spalio 27 d. potvarkiu Nr. 4D-103. Žemės ūkio ministerijos sprendimas grindžiamas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės normomis, pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl laikytinas administraciniu aktu (sprendimu) VAĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo kalnas“ skundą tenkino bei panaikino Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkį Nr. 4D-103 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo kalnas“ pagal paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001, ir įpareigoti Žemės ūkio ministeriją grąžinti UAB „Vėjo kalnas“ paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001 Nacionalinei mokėjimo agentūrai vertinti iš naujo.

Teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas klausimas dėl administravimo subjekto vykdomo tyrimo, reikalingo administraciniam sprendimui priimti, apimties tuo atveju, kai teismui panaikinus administracinį sprendimą, pareiškėjo prašymas priimti administracinį sprendimą grąžinamas nagrinėti iš naujo ir priimti naują administracinį sprendimą. Turi būti įvertinta, ar šiuo atveju turi būti taikomas teisės principas, kad teismo tyrimas negali pabloginti asmens padėties, gali ją tik pagerinti (nemo enim in persequendo deterio - rem causam, sed meliorem facit). Pirmoje 2010 m. rugpjūčio 31 d. Projekto vertinimo ataskaitoje Nr. V-PP-0111166/PVA į bendrųjų vertinimo kriterijų klausimą Nr. 18, ar pateikti visi reikiami dokumentai, kaip nurodyta Taisyklėse, jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ar infrastruktūros kūrimo darbai, Agentūra atsakė teigiamai. Po to, kai teismas patenkinęs pareiškėjo skundą panaikino administracinį sprendimą, Agentūra nustatė trūkumus, kurie nebuvo nustatyti pirminio tikrinimo metu. Agentūra nurodo, kad Projekto vertinimo ataskaitoje Nr. V-PP-0111166/PVA bei Įvertintos paraiškos ataskaitoje Nr. V-PP-0111226/IPA per klaidą pažymėta, kad visi reikiami dokumentai yra pateikti. Laikyti, kad pirminio tyrimo metu dokumentų trūkumo nebuvo nustatyta per klaidą negalima, nes dokumentų pakankamumo klausimas yra ypatingai reikšmingas paraiškos vertinime, Agentūra buvo pastebėjusi dokumentų trūkumą ir paklausime paprašiusi juos pateikti. Kadangi šiuo metu Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkte numatyti dokumentai yra pateikti, tai paraiškos vertinimas atsižvelgiant į šiuos dokumentus esminių interesų nepažeidžia.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu Paraišką grąžino vertinti iš naujo dėl to, kad atsakovas buvo netinkamai įvertinęs Įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkto numatytą ekonominio gyvybingumo kriterijų bei 22.2.1 punkto reikalavimus dėl įmonių sąsajumo. Kiti Paraiškos aspektai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Kadangi Paraiška grąžinta pervertinti dėl su šiais aspektais susijusių aplinkybių, tai, teismo vertinimu, šia apimtimi ir turi būti naujai vertinama dėl teismo sprendime aptartų aplinkybių. Kitoks tyrimo apimties aiškinimas reikštų, kad skundo padavimas gali pabloginti skundą padavusiojo asmens padėtį administraciniame procese ir į nepalankią pusę pakeisti administravimo subjekto sprendimu išreikštą poziciją į pareiškėjo teisių apimtį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 11 d. Paraiškos vertinimo ataskaitoje Nr. V-PP-0251496/PVA ir 2011 m. liepos 19 d. Įvertintos paraiškos ataskaitoje Nr. V-PP-0258839/IPA yra nustatyti ir kiti projekto trūkumai, ne vien tik Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkto pažeidimas. Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkis Nr. 4D-103 priimtas tik įvertinus Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkto pažeidimą. Nesant administravimo subjekto sprendimo dėl kitų ataskaitose užfiksuotų pažeidimų įtakos galimam paraiškos tinkamumo įvertinimui, teismas šiuo klausimu nepasisako. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas kelia teisėtų lūkesčių pažeidimo klausimą, tačiau, teismo vertinimu, teisėtų lūkesčių pažeidimas šioje byloje negali būti nustatomas. Administravimo institucijos veiksmai negali būti pagrindu atsirasti teismo ginamam teisėtam lūkesčiui. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Taigi, viešąjį administravimą vykdančios institucijos veiksmai teisėtų lūkesčių nesukelia.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Administravimo taisyklių 73 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl paramos skyrimo pagal Programos priemones, dėl kurių Valdymo institucija sudaro Projektų atrankos komitetus, priima Valdymo institucija. Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad parama skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo Projektų atrankos komitetas. Valdymo institucija gali atsisakyti skirti paramą Projektų atrankos komiteto rekomenduotai paramos paraiškai, jei tam yra svarbių priežasčių. Apie tokį sprendimą, pagrįsdama jo priežastis, Valdymo institucija informuoja Projektų atrankos komitetą. Tuo atveju, jei tokios priežastys nebuvo žinomos Projektų atrankos komitetui, Valdymo institucija gali jas nurodyti ir paramos paraišką grąžinti vertinti Agentūrai pakartotinai ir sprendimą priimti atsižvelgdama į naujas Projektų atrankos komiteto rekomendacijas. Taigi, Žemės ūkio ministerijos kompetencija priimti sprendimus dėl paramos suteikimo rodo, jog patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamą Žemės ūkio ministerijos sprendimą, institucija turi būti įpareigota projektą grąžinti Agentūrai vertinti iš naujo.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Žemės ūkio ministerija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes bei taikė teisę, apeliacinį skundą inter alia grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendime nurodytu aiškinimu, kad „(...) Agentūra Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punktą aiškino kaip leidžiantį punkte numatytus dokumentus pateikti vėliau, po paraiškos pateikimo“. Sprendime taip pat nurodoma, kad Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punktas „(...) gali būti aiškinamas kaip draudžiantis tokį dokumentą pateikti vėliau ir nedarantis skirtumo, kada dokumentas yra išduotas. Esant tokiai punkto formuluotei, Administravimo taisyklėse numatyta dokumentų papildymo procedūra neturi būti taikoma“.

Žemės ūkio ministerijos nuomone, Agentūra negalėjo vertinti pareiškėjos pateikto Statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. 2010/66, išduoto 2010 m. rugsėjo 16 d., nes tokiu atveju būtų pažeisti asmenų lygybės ir teisėtumo principai. Paramos administravimą reglamentuojantys teisės aktai taikomi visiems pareiškėjams ir paramos gavėjams vienodai. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas konstitucinio visų asmenų lygybės principo turinį, yra pažymėjęs, jog šio principo turi būti laikomasi tiek leidžiant įstatymus, tiek juos taikant, tiek ir vykdant teisingumą, kadangi jis įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šie konstituciniai imperatyvai yra detalizuojami žemesnės teisinės galios teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais. Europos Tarybos, kurios narė yra ir Lietuva, Ministrų Kabinetas 2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje CM-Rec(2007)7 „Dėl gero administravimo" pirmuoju gero administravimo principu nurodo būtent teisėtumo principą (2 straipsnis). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos 2 straipsnyje pažymima, kad viešosios valdžios institucijos turi veikti vadovaudamosi teise.

Jos negali imtis savavališkų priemonių net ir tais atvejais, kai įgyvendina joms suteiktą diskreciją. Jos turi vadovautis nacionaline, tarptautine teise, taip pat ir bendraisiais teisės principais, reguliuojančiais jų organizavimą, funkcionavimą ir veiklą. Viešosios valdžios institucijos turi veikti pagal taisykles, apibrėžiančias jų galias, ir procedūras, įtvirtintas jų veiklą reguliuojančiose taisyklėse. Jos turi įgyvendinti savo galias tik tuo atveju, jeigu nustatyti faktai ir taikytina teisė įgalina jas tai daryti ir tik tuo tikslu, dėl kurio jos joms buvo suteiktos.

2. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendime taip pat nurodyta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą, paraiška turėjo būti vertinama tik dėl teismo sprendime aptartų aplinkybių. Atsakovas pažymi, jog nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų teisės normų aiškinimu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas akcentuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 4D-138 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos", sąrašo patvirtinimo“ dalį, kurioje nurodytas sprendimas neskirti paramos pareiškėjos projektui ir įpareigojo ministeriją grąžinti pareiškėjos projektą Agentūrai vertinti iš naujo, nenurodęs vertinimo apimties. Pirmosios instancijos teismo nuomone, siekiant priimti naują sprendimą dėl paramos skyrimo, būtina vadovautis paraiškos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūra, nurodyta Administravimo taisyklėse ir Priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 39 punktu, visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, išskyrus 63 punkte numatytą atvejį, ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.7 punktu pakartotinai įvertino pareiškėjos paraiškos atitiktį visiems tinkamumo reikalavimams, numatytiems Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nesutinka su apelianto nuomone, kad jis neatitinka Taisyklių 20.17.2 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus ir yra netinkamas gauti paramą, nes paraiškos pateikimo Agentūrai dieną pareiškėjas neturėjo išduoto Statinio projektavimo sąlygų sąvado. Anot pareiškėjo, ši apelianto nuomonė taip pat prieštarauja ir Administravimo taisyklėms, kurios numato, kad tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą programos priemonę, atsižvelgiant į bendruosius programos ir programos priemonės tinkamumo kriterijus. Reikalavimai paramos paraiškų tinkamumui (reikalavimai pareiškėjams ir partneriams, reikalavimai tinkamoms išlaidoms, reikalavimai paramos dydžiui, programos priemonių paramos paraiškų tinkamumo ir pirmumo kriterijai ir (arba) kita) gali būti nustatomi programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse (52 punktas). Pareiškėjas pažymi, jog atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą Agentūra turėjo įvertinti paramos paraiškos atitiktį programos tinkamumo kriterijams; pareiškėjo ir partnerių tinkamumą (53 punktas). Be to, valdymo institucija, t. y. atsakovas, privalėjo užtikrinti, kad paramos paraiškos yra atrinktos atsižvelgiant į nustatytus programos priemonių paramos paraiškų tinkamumo ir (arba) pirmumo kriterijus (63 punktas).

2. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog „kadangi šiuo metu Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkte numatyti dokumentai yra pateikti, tai paraiškos vertinimas atsižvelgiant į šiuos dokumentus esminių interesų nepažeidžia“.

3. Pareiškėjas akcentuoja, jog kad viešosios valdžios institucijos turi veikti pagal taisykles, apibrėžiančias jų galias, ir procedūras, įtvirtintas jų veiklą reglamentuojančiose taisyklėse. Aptariamu atveju Agentūra pateikė pranešimą pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus. Gavęs šį paranešimą pareiškėjas tinkamai jį įvykdė, nors, anot pareiškėjo, apeliaciniu skundu apeliantas bando įrodyti, kad jis šį pranešimą teikė tik vadovaudamasi gero administravimo principu, nes pareiškėjo neatitikimas reikalavimams galėjo būti konstatuotas ir be pranešimo, tokiu būdu paneigiant Konstitucijos principus.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Administravimo taisyklių 37 punktas suteikia Agentūrai diskrecijos teisę prašyti papildomų dokumentų. Šia teise Agentūra gali pasinaudoti, kai jai kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pajėgumo. Todėl pareiškėjas gavęs Agentūros prašymą, pateikė Statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 2010/66, išduotą 2010 m. rugsėjo 16 d. ir įrodė atitikimą tinkamumo kriterijams gauti paramą.

5. Dėl apelianto argumentų, jog „pagal Administravimo taisyklių 39 punktą, visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, išskyrus 63 punkte numatytą atvejį, ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.7 punktu pakartotinai įvertino pareiškėjos paraiškos atitiktį visiems tinkamumo reikalavimams, numatytiems Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte“ pareiškėjas paaiškina, kad su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes toks pakartotinis vertinimas nepagrįstai blogina pareiškėjo padėtį, kadangi po pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantas surado „naujų“ trūkumų, nors kartą tos pačios aplinkybės jau buvo įvertintos, kaip atitinkančios reikalavimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, jog su šiuo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime pažymi, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl bylos faktinių aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4D-103 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Priemonė)

sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui UAB „Vėjo kalnas“ pagal paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001 bei nustatyta, jog pareiškėjo UAB „Vėjo kalnas“ projektas yra netinkamas gauti Europos Sąjungos paramą (toliau – ir Skundžiamas potvarkis).

Ginčo santykius, be kita ko, reglamentuoja Žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Iš teisės aktuose įtvirtinto atsakingų institucijų kompetencijos pasiskirstymo matyti, jog sprendimą skirti paramą priima ŽŪM, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA; Agentūra) atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus bei teikia informaciją apie priimtą sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos ŽŪM.

Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog pareiškėjas, kuris planavo statyti vėjo jėgainę, Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės skyriui 2010 m. gegužės 18 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, paramos paraiškos registracijos Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001 (toliau – ir Paraiška), siekdamas gauti paramą pagal projektą UAB „Vėjo kalnas“ perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, skirtą elektros energijos gamybai plėtoti (toliau – ir Projektas) (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011, t. 3, b. l. 8 – 87). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo pateikta paraiška buvo vertinama du kartus. Pažymėtina, kad pirmą kartą ŽŪM kanclerio 2010 m. spalio 21 d. potvarkiu paramos UAB „Vėjo kalnas“ nuspręsta neskirti, nustačius, jog jis neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte, 20.19 punkte ir 22.2.1 punkte nustatytų tinkamumo paramai gauti kriterijų, t. y. ekonominio gyvybingumo kriterijų (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011, t. 1, b. l. 55 – 58), tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu minėtas viešojo administravimo potvarkis buvo pripažintas neteisėtu ir Paraišką teismas įpareigojo vertinti iš naujo (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011, t. 3, b. l. 125 – 132). Tuo tarpu antrą kartą (pakartotinio vertinimo metu) paramos nuspręsta neskirti, nustačius, jog pareiškėjas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkto reikalavimų, t. y. konstatavus, jog paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo išduoto statinio projektavimo sąlygų sąvado.

Pareiškėjas su pastarojo vertinimo rezultatais nesutiko, teigdamas, jog vertinant jo Projektą antrą kartą buvo peržengtos teismo įpareigojimo ribos, nepagrįstai bloginama jo padėtis, nes pirmą kartą vertinant jo pateiktą Paraišką tos pačios aplinkybės nebuvo pripažintos kaip trūkumas paramai skirti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nusprendė, jog pareiškėjo argumentai yra pagrįsti, nes statinio projektavimo sąlygų sąvadas, kurio nepateikimas laiku vertinimo metu buvo kertinis motyvas neskirti pareiškėjui paramos, buvo pateiktas Agentūros iniciatyva iki naujo vertinimo, o norminiai aktai numato galimybę teikti papildomus dokumentus po paraiškos registravimo Agentūroje dienos ir numato, kad į šiuos dokumentus turi būti atsižvelgiama paraiškos vertinimo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu Paraišką grąžino vertinti iš naujo dėl to, kad atsakovas buvo netinkamai įvertinęs Įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkto numatytą ekonominio gyvybingumo kriterijų bei 22.2.1 punkto reikalavimus dėl įmonių sąsajumo. Kiti Paraiškos aspektai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Kadangi Paraiška grąžinta pervertinti dėl su šiais aspektais susijusių aplinkybių, tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šia apimtimi ir turi būti naujai vertinama dėl teismo sprendime aptartų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kitoks tyrimo apimties aiškinimas reikštų, kad skundo padavimas gali pabloginti skundą padavusiojo asmens padėtį administraciniame procese ir į nepalankią pusę pakeisti administravimo subjekto sprendimu išreikštą poziciją į pareiškėjo teisių apimtį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiu pirmosios instancijos teismo teisiniu vertinimu nesutinka ir sprendžia, jog Skundžiamas potvarkis yra teisėtas ir parama pareiškėjo Projektui neskirta pagrįstai.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo

Pažymėtina, jog Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punktas įtvirtina, kad jei projekte numatyti statybos ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai, būtina pateikti dokumentus, numatytus Įgyvendinimo taisyklių 20.17.1 – 20.17.4 punktuose. Įgyvendinimo taisyklių 20.17.2 punkte, inter alia, nurodyta, jog jei nėra galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto pateikti kartu su paramos paraiška, paramos paraiškos pateikimo momentu turi būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas.

Administravimo taisyklių 28 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog užregistravus paramos paraišką Agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Agentūra (išskyrus informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir 29 punkte nurodytus atvejus), o į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paramos paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama.

Administravimo taisyklių 37 punktas taip pat įtvirtina, jog iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia pranešimą.

Administravimo 41 punktas inter alia įtvirtina, jog pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nei statybos leidimo ir statinio techninio projekto, nei statinio projektavimo sąlygų sąvado paramos paraiškos pateikimo momentu, t. y. 2010 m. gegužės 18 d. nepateikė (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011, t. 3, b. l. 8 – 87). Pirmojo paramos paraiškos vertinimo metu pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 17 d., atsakydamas į Agentūros 2010 m. liepos 23 d. raštą Nr. PPD-(SD)-680 papildomai pateikė tik techninį projektą (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011; t. 2, b. l. 1 – 148).

Tuo tarpu statinio projektavimo sąlygų sąvadas, kaip būtinas ir privalomas dokumentas paramos paraiškai nagrinėti (pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.17 punkto nuostatas) buvo pateiktas Agentūrai tik jai 2011 m. balandžio 21 d. įgyvendinus Administravimo taisyklių 37 punkte įtvirtintą diskreciją prašyti papildomų dokumentų, antrojo vertinimo metu (t. 1, b. l. 55 – 115). Pabrėžtina, jog iš pateiktojo Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. 2010/67 (t. 1, b. l. 103 - 115) matyti, jog jis pareiškėjui buvo išduotas 2010 m. rugsėjo 16 d., t. y. po paraiškos pateikimo Agentūrai datos.

Be to, matyti ir tai, kad dėl minėtojo statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2010 m. rugpjūčio 4 d., o visus reikiamus dokumentus pristatė 2010 m. rugsėjo 13 d. Iš paminėtojo akivaizdu, jog paramos paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas statinio projektavimo sąlygų sąvado neturėjo ir negalėjo turėti, o dėl jo išdavimo kreipėsi ex post (lot. – po fakto), t. y. Agentūrai pasinaudojus diskrecijos teise prašyti papildomų dokumentų, kurie nebuvo pateikti kartu su paramos paraiška. Todėl konstatuotina, jog paramos paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas neatitiko ir negalėjo objektyviai atitikti tinkamumo paramai gauti kriterijų arba, kiek kitais žodžiais, jis minėtu momentu neturėjo statinio projektavimo sąlygų sąvado, kuris pagal Įgyvendinimo taisykles yra būtinoji sąlyga paramai gauti.

Tuo tarpu tai, kad Agentūra pasinaudojo savo diskrecijos teise prašyti iš pareiškėjo trūkstamų dokumentų faktinės padėties nepakeitė ir nepanaikino imperatyvios Įgyvendinimo taisyklėse formuluojamos pareigos išduotą statinio projektavimo sąlygų sąvadą turėti būtent paraiškos pateikimo, o ne vėlesniu, momentu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui parama nebuvo skirta teisėtai, nustačius objektyvią jo neatitiktį tinkamumo kriterijams. Pridurtina, jog tai, kad teiktinas statinio projektavimo sąlygų sąvadas turėjo būti išduotas ne vėliau kaip paramos paraiškos pateikimo dieną, o Administravimo taisyklėse pareiškėjui numatyta galimybė teikti papildomus dokumentus nesuponuoja pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtaką paraiškos tinkamumo vertinimui po paraiškos registracijos, kai šie dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su paraiška, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A63-2759/2011, A602-2317/2012).

Dėl pakartotinės pareiškėjo paramos paraiškos vertinimo ribų

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės nepagrįsti yra tie pareiškėjo teiginiai, kad Agentūra nustatydama minėtąją Projekto neatitiktį teisės aktuose įtvirtintiems kriterijams peržengė teisminio įpareigojimo ribas ir tokiu būdu pablogino jo padėtį, nes pirmojo vertinimo metu tos pačios aplinkybės nebuvo pripažintos kaip trūkumas paramai skirti, o atsakomybė dėl klaidų viešojo administravimo srityje neturėtų būti perkeliama jam. Šiuo aspektu nurodytina, jog, pirma, Vilniaus apygardos administracinio teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu įpareigojo pareiškėjo pateiktą Paraišką iš naujo vertinti ne dėl konkrečių nustatytųjų pažeidimų bet visa apimtimi (tai matyti tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo motyvuojamosios, tiek ir iš rezoliucinės dalies (administracinė byla Nr. I-1230-473/2011, t. 3, b. l. 132). Antra, pareiškėjo padėtis nėra nepagrįstai bloginama, nes jis negalėjo kliautis tuo, jog nenustačius statinio projektavimo sąlygų sąvado arba kitų privalomų dokumentų - statybos leidimo ir statinio techninio projekto - neturėjimo paraiškos pateikimo dieną fakto pirmojo atlikto vertinimo metu, tai nebus nustatyta ir antrojo (pakartotinio) paraiškos vertinimo metu. Pabrėžtina, jog, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, niekas negali savo reikalavimų grįsti teisėtų lūkesčių principu, nes teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla. Toks teisės aiškinimas visiškai atitinka konstitucinį principą, pagal kurį iš neteisės teisė negali būti kildinama (lot. – Ex injuria ius non oritur) (žr. administracinę bylą Nr. A261-1840/2008). Taigi, asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Todėl nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas pats neišpildydamas Įgyvendinimo taisyklėse jo teikiamam Projektui keliamų imperatyvių tinkamumo reikalavimų, buvo teisus tikėdamasis, jog parama Projektui antrą kartą vertinant jo teiktą Paraišką bus bet kuriuo atveju skirta (žr. taip pat administracinę bylą Nr. A602-2317/2012).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad su Agentūrai 2010 m. gegužės 18 d. teikta Paraiška pareiškėjas nepateikė (kadangi net neturėjo) Įgyvendinimo taisyklėse numatytos dokumentacijos, t. y. neatitiko tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę kriterijų, todėl vertintina, kad atsakovas priėmė teisėtą sprendimą minėtąją paraišką atmesti. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, su kuria apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytais motyvais nesutinka, spręstina, jog apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Palikti galioti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2011 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4D-103 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria atsisakyta skirti paramą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo kalnas“ pagal paramos paraišką Nr. 3VĮ-KM-10-1-002424-PR001.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Kliškauskas

Ramūnas Gadliauskas