208c1cb3-e435-4d04-a791-9967377e1be9 · Plungės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-487-995/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29674-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. P L U N G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 28 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Ievai Gvažiauskienei, dalyvaujant prokurorui R. G., kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui P. R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, D.

J., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis D. J., 2019 m. liepos 14 d., apie 08 val. 05 min., Kretingos g. ties 11 namu, Palangoje, vairavo automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo buvo baigtas prokuroro pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Plungės apylinkės teismas Palangos rÅ«mų 2019 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu D. J. pripažintas kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje, numatytÄ nusikaltimÄ , ir jam paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 14 d., 8.43 val. iki 2019 m. liepos 14 d., 16.48 val., t. y. viena para, vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė D. J. paskirta - 38 MGL (1900,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir 940,00 Eur vertės turto konfiskavimas.

Teisme gautas D. J. praÅ¡ymas surengti teismo posėdį, nes jis nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimÄ naudotis specialia teise. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamÄ jį posėdį, 2019 m. liepos 26 d. baudžiamasis įsakymas panaikintas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. kaltę pripažino, parodė, kad  2019 m. liepos 14 d. iÅ¡ Klaipėdos atvyko į PalangÄ .

Alkoholį vartojo Klaipėdoje ir Palangoje. Apie 7.40 val. su pažįstamu ėjo J. Basanavičiaus gatve. Pažįstamas vaikinas pasakė, kad prie prekybos centro „Rimi“, esančio Vytauto g. 84, Palangoje, yra jo nuomotas automobilis. Jis pasisiūlė, kad gali pavairuoti automobilį iki degalinės „Cirkle C“. Pažįstamasis padavė automobilio raktelius. Vairuodamas automobilį išvažiavo iš prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinę gatvę.

Privažiavus sankryÅ¾Ä , pamatė, kad Ganyklų gatvėje stovi policijos ekipažas. IÅ¡sigandęs, staigiai pasuko sankryžoje į kairę pusę link Vytauto gatvės ir per Å¡oninį veidrodėlį pamatė, kad jau stabdo policijos pareigÅ«nai. PirmÄ kartÄ buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. AntrÄ kartÄ - 1,54 promilių girtumas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, neigiamai vertina savo elgesį ir labai iÅ¡gyvena dėl jo pasekmių. PraÅ¡o teismo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam reikalinga darbui.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad jis buvo susiradęs labai gerai apmokamÄ darbÄ Kauno mieste, laikinai buvo įdarbintas techninės įrangos, skirtos renginiams, montavimui, tačiau iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , jis neteko galimybės įsidarbinti nuolatiniam darbui. Å iuo metu dirba pas savo krikÅ¡to tėvÄ ir jam padeda atlikti įvairius statybos darbus. Pasižada ateityje daugiau taip nesielgti ir laikytis įstatymų. Kaltinamajam D. J. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo D. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad automobilis Å koda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, nors yra registruotas M. M. vardu. Jis šį automobilį įgijo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2019 m. balandžio 25 d. pagrindu iÅ¡ M. M. už 300,00 Eur, tačiau neįregistravo automobilio VÄ® Regitroje savo vardu. Jis minėtÄ automobilį davė vaikinui vardu Vygantas, pavardės nežino.

Kaip jam paaiÅ¡kino Vygantas, jis paprašė vaikino vardu Martynas, kad nuvežtų iki Kauno oro uosto. Kaip paaiÅ¡kėjo, Martynas tikėtinai atvyko su jo automobiliu į PalangÄ , kur dar kažkokiam asmeniui davė vairuoti automobilį. D. J. jis nepažįsta. Apie tai, kad jo automobilis yra sulaikytas policijos ir saugomas aikÅ¡telėje, jis sužinojo iÅ¡ M. M. (b. l. 24-27). VÄ® „Regitra“ duomenimis automobilis  Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. M. vardu. 2019 m. liepos 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D.

J. pirmu tikrinimu, 8.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio, o 8.25 val., antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija 1,54 promilės etilo alkoholio. D. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 84-87). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. J., 2019 m. liepos 14 d., apie 08 val. 05 min., Kretingos g. ties 11 namu, Palangoje, vairavo automobilį Å koda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. J. prisipažino vairavęs automobilį, bÅ«damas neblaivus. 2019 m. liepos 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. J. pirmu tikrinimu, 8.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,69 promilės etilo alkoholio, o 8.25 val., antru tikrinimu nustatyta mažiausia koncentracija 1,54 promilės etilo alkoholio. D. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 84-87). Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta. Veika kvalifikuojama pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. NusikaltimÄ D. J. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį, bÅ«damas neblaivus, suprato Å¡ių savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo motyvų Kaltinamasis D. J. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir visam eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos metu vykdė individualiÄ veikÄ , įrenginėjo scenas renginiams, tačiau Å¡iuo metu nedirba, užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio.

Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , D. J. prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimÄ si pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, D. J. skiriama BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, ženkliai mažesnė, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, numatytasis Å¡ios bausmės vidurkis.

Baudos dydis parenkamas, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija ir D. J. skiriama 60 MGL dydžio (3000,00 Eur) bauda. Kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama bausmė – 40 MGL dydžio (2000,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 14 d., 8.43 val. iki 2019 m. liepos 14 d., 16.48 val. (b. l. 62, 66), t. y. viena para, 1 (vienÄ ) kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ , prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir pripažintina, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra 38 MGL (1900,00 eurų) dydžio bauda.

Dėl baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, D. J. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje, - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi jis padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise, bei nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ .

D. J. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 1,54 promilės, t. y. daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžiÄ grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino ir iÅ¡reiÅ¡kė gailėjimÄ si savo poelgiu, tačiau teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, Å¡iuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties. Dėl kaltinamojo argumento, kad jam teisė vairuoti reikalinga darbui, akcentuotina, kad Lietuvos teismų praktika administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose, susijusiose su KET pažeidimais, kai transporto priemones vairuoja neblaivÅ«s asmenys, yra nusistovėjusi – vien tokio asmens darbiniai ir asmeniniai interesai negali bÅ«ti pagrindu netaikyti neigiamų teisinių padarinių jo atžvilgiu, nes asmuo jau sėsdamas prie vairo, bÅ«damas neblaivus, prisiima savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015).

Atsižvelgiant iÅ¡dėstytÄ , į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad D. J. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino susidariusios situacijos aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , nė karto nebaustas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is teistumas yra daugiau atsitiktinis, nei nulemtas sistemingos nepagarbos įstatymų reikalavimams, taip pat į tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai virÅ¡ija ribÄ , už kuriÄ Ä¯statymų leidėjas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, ilgesniam terminui, nei numatytasis minimalus, - vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Å ioje byloje tai buvo padaryta 2019 m. liepos 14 d. prokuroro nutarimais, paskiriant D. J. kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ , todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nustatytina, kad D. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 14 d. (b. l. 72-73).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad D. J. vairavo M. M. vardu registruotÄ , tačiau 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, perleistÄ M. B., priklausantį automobilį Å koda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,54 promilių etilo alkoholio, t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratÄ (požymius).

Tačiau nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklausė ne pačiam D. J., o trečiajam asmeniui M. B., kuriam, kaip nustatyta byloje, nebuvo žinoma, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, tokiais atvejais teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę, atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju automobilis Å koda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, iÅ¡ kaltinamojo D. J. iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vertę, atitinkanti pinigų suma. VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis apie nustatytÄ vidutinės transporto priemonės kainÄ Lietuvoje, nustatyta, kad 1997 m. pagamintam automobiliui „Škoda Octavia 1.9 TDI“, hečbekas, dyzelinas, 1896 cm3 darbinio tÅ«rio, nustatyta vidutinė vertė - 777 Eur be PVM ir 940 Eur vidutinė vertė su PVM (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų bÅ«ti apmokestintos PVM. To paties įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas.

Konfiskavimo atveju nėra iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita-faktÅ«ra. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnis yra skirtas prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetÄ PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Å io straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju, reikėtų mokėti PVM.

Teismų praktikoje taip pat gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018, 2K-164-222/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo atveju, nei D. J., nei automobilio savininkas nėra PVM mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM objektas. Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovaujasi minėta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia 1.9 TDI“ nustatyta vidutinė vertė be PVM yra 777 Eur.

Teismas sprendžia, jog bÅ«tent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę, veikos padarymo metu, turi bÅ«ti konfiskuota iÅ¡ kaltinamojo D. J.. Pažymėtina, kad kaltinamajam paskyrus piniginę baudÄ , specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vienerių metų ir aÅ¡tuonių mėnesių laikotarpiui bei konfiskuotino turto vertės, atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimÄ , įgyvendinamas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Å ios bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių derinys yra pakankamai griežtas, kad D. J. atgrasytų nuo baudžiamojo įstatymo imperatyvų pažeidinėjimo. Pernelyg griežtas nubaudimas žlugdytų kaltinamojo asmenybę, formuotų nepagarbÄ teisėsaugos institucijų darbui. Kaltinamasis pripažino, jog dėl įvykdyto nusikaltimo prarado realiÄ galimybę dirbti, kas jam sukėlė neigiamas pasekmes bei iÅ¡gyvenimus. Vien tai, kad jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali bÅ«ti pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise dar ilgesniam laikotarpiui, nei teismo paskirtam Å¡iuo nuosprendžiu, ignoruojant kaltinamÄ jį pakankamai teigiamai charakterizuojančius duomenis.

Dėl kaltinamojo praÅ¡ymų iÅ¡dėstyti baudos ir konfiskuotino turto vertės, atitinkančios pinigų sumos, iÅ¡dėstymo Kaltinamasis D. J. praÅ¡o iÅ¡dėstyti baudos sumokėjimÄ vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. J. praÅ¡ymÄ leisti paskirtÄ baudÄ sumokėti dalimis per dvylikos mėnesių laikotarpį, į skiriamos baudos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalį, bÅ«tent teismas nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda, tačiau nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) kodeksas nenumato galimybės iÅ¡dėstyti nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymÄ dalimis, teismo paskirta bauda nustatoma sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis privalo sumokėti baudÄ iki termino pabaigos jÄ mokėdamas dalimis arba visÄ sumÄ iÅ¡ karto. Taip pat kaltinamasis D. J. praÅ¡o iÅ¡dėstyti konfiskuotos pinigų sumos mokėjimÄ dvylikos mėnesių laikotarpiui. BPK nenumato galimybės iÅ¡dėstyti konfiskuotino turto vertę, atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir BVK. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriÅ¡ko įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi, įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Dėl iÅ¡dėstyto, teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo praÅ¡ymo, ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminÄ iÅ¡dėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui. Konfiskuotino turto vertės, atitinkančios pinigų sumos, iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, bus perduotas kompetentingai institucijai – antstoliui, todėl D. J. gali kreiptis į antstolį ir susitarti dėl konfiskuotos sumos mokėjimo tvarkos, tokiu bÅ«du mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Kiti klausimai Kaltinamajam D. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 67-70, 72-73). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į D. J. paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. liepos 14 d., 8.43 val. iki 2019 m. liepos 14 d., 16.48 val., t. y. vienÄ parÄ , 1 (vienÄ ) kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ , prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir pripažinti, kad D.

J. likusi neatliktos bausmės dalis yra 38 MGL (1900,00 Eur) dydžio bauda. Nustatyti, kad bauda savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir teismo raÅ¡tinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudÄ iki nustatyto termino pabaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 14 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Škoda Octavia 1.9 TDI“ (1997 m., hečbekas, dyzelinas, 1896 cm3 darbinio tÅ«rio) vertę, atitinkančiÄ pinigų sumÄ , - 777,00 Eur. D. J. paskirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės sustabdymÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Teisėja Vaida Railienė