208bb199-b0bf-49da-9724-ee15d0bafb1d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                Civilinė byla Nr. e2A-434-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07418-2015-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.5.1.2; 3.3.1.18; 3.3.1.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-205-841/2016 pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ ir tikrajai Å«kinei bendrijai „Vilkrėja“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ (toliau – UAB „Šiaulių vandenys“) iÅ¡mokėtÄ 1469,82 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1–2 b. l.).

2. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir tikrosios Å«kinės bendrijos „Vilkrėja (toliau – TŪB „Vilkrėja“) buvo pasiraÅ¡yta Ä®monių turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas pastatas (parduotuvė), esantis adresu Mickevičiaus g. 2a, Å iauliai. IeÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ , kad 2012-10-13 buvo aplietas vandeniu apdrausto pastato rÅ«sys. IeÅ¡kovas, iÅ¡skaičiavęs draudimo liudijime nustatytÄ 144,81 Eur dydžio iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo draudėjui 1469,82 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija, dėl ko vanduo nesandariais Å¡ilumos trasos loviais pateko į patalpas ir jas apgadino. LR CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

3. Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad įvykus draudžiamam įvykiui ir ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ TŪB „Vilkrėja“, ieÅ¡kovas įgavo reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Statinio techninę priežiÅ«rÄ organizuoja statinio naudotojas Å«kio bÅ«du arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Taigi, statinio, esančio adresu Mickevičiaus g. 2a, Å iauliai, techninis prižiÅ«rėtojas ar statinio naudotojas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei Å¡ilumos vartojimo įrenginių remontÄ ir kt., o tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent statinio prižiÅ«rėtojas ar naudotojas įvykio metu buvo atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę bÅ«klę ir jų priežiÅ«ros (eksploatavimo) organizavimÄ .

Vanduo nesandariais Å¡iluminės trasos loviais pateko į patalpas, priklausančias TŪB „Vilkrėja“, ir jei Å¡ilumos tinklų įvadai bÅ«tų buvę hermetiÅ¡ki, vanduo nebÅ«tų patekęs į patalpas. Å iuo atveju už žalÄ turėtų atsakyti subjektas, kurio žinioje buvo Å¡ilumos tinklų priežiÅ«ra. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų (42–46 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (77–80 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad draudikas ir draudėjas visiÅ¡kai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryÅ¡io, atsižvelgė tik į atsakovo paaiÅ¡kinimus dėl patalpų apliejimo, tačiau nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trÅ«kumų, netyrė, ar dėl to galėjo įvykti patalpų užliejimas. IeÅ¡kovas rėmėsi tik atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ bei trečiojo asmens AB „Šiaulių energija“ raÅ¡tais. Draudiko elgesys įforminant žalÄ , priežasčių netyrimas bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas rodo, kad draudikas manė, jog pastato savininkas nėra atsakingas už įvykį ir laikė, kad pastatas yra geros bÅ«klės. Teismas konstatavo, kad draudikas netyrė aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

BÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, teismas laikė, kad nėra sÄ lygų visumos civilinei atsakomybei atsirasti.

6. Teismas nurodė, kad vandentiekio avarija įvyko už maždaug 600 metrų nuo pastato, kuris buvo užlietas, kiti arčiau avarijos vietos esantys pastatai nebuvo užlieti, todėl ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡tirti įvykį ir nustatyti žalos atsiradimo priežastį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 7. IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (87–90 b. l.).

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:    7.1. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ UAB „Šiaulių vandenys“, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , kodėl buvo aplietos apdraustos patalpos. Atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad avarinė brigada nustatė, jog 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija name adresu Vilniaus g. 237, Å iaulių m., dėl ko vanduo nesandariais Å¡ilumos trasos loviais pateko į patalpas, esančias A. Mickevičiaus g. 2a, Å iaulių m., ir jas apgadino, todėl darytina iÅ¡vada, kad pats atsakovas iÅ¡tyrė ir nustatė avarijos bei žalos padarymo priežastis.

Vėliau atsakovas pakeitė pozicijÄ ir teigė, kad vanduo į apdraustas patalpas pateko ne per nesandarius Å¡ilumos trasos lovius, o per nehermetiÅ¡kus Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadus. 7.2. TrÅ«kus atsakovo valdomam vamzdžiui, vanduo pateko ten, kur neturėtų bÅ«ti, t. y. į Å¡iluminės trasos lovius (kanalus), kuriuose pakloti Å¡ilumos tinklai (vamzdžiai), o po to į apdraustÄ pastatÄ . Pažymėtina, kad faktÄ , jog Å¡ilumos trasos loviai (kanalai) privalo bÅ«ti hermetiÅ¡ki, turi įrodyti atsakovas.

Toks reikalavimas teisės aktuose nėra numatytas (toks reikalavimas numatytas tik Å¡ilumos tinklų įvadams (vamzdžiams), todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas Å¡ios aplinkybės neįrodė, todėl ja negali remtis kaip savo atsikirtimų pagrindu. 7.3. Å iluminės trasos lovius eksploatuoja UAB „Šiaulių energija“. Å ie loviai nėra apdrausto pastato dalis, jie nepriklauso Å¡io pastato savininkams nuosavybės ar kokia kita teise ir pan., todėl jie neatsakingi už jų trÅ«kumus. 7.4. Visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos yra akivaizdžios, todėl laikytinos įrodytomis.

Priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Akivaizdu, kad vanduo dėl neteisėto atsakovo neveikimo pateko ten, kur neturėtų bÅ«ti - į lovius (kanalus). Pats atsakovas, atlikęs tyrimÄ , konstatavo, kad vanduo pateko į pastatÄ ir padarė žalos, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytas ne tik faktinis, bet ir teisinis priežastinis ryÅ¡ys.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ . Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apelianto argumentu, jog atsakovas nustatinėjo avarijos ir žalos padarymo priežastis. Statinio adresu Mickevičiaus g. 2a, Å iauliai, techninis prižiÅ«rėtojas ar statinio naudotojas privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo Å¡ildymo, karÅ¡to vandens bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei Å¡ilumos vartojimo įrenginių remontÄ , sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planÄ , o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos Å¡alinti.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, ar buvo vykdoma statinio techninė priežiÅ«ra, ar ji buvo vykdoma tinkamai. IeÅ¡kovas netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryÅ¡io, nenustatinėjo, ar buvo vykdoma statinio techninė priežiÅ«ra pagal ReglamentÄ , pildomi priežiÅ«ros žurnalai. Minimi klausimai turėjo bÅ«ti aktualÅ«s siekiant įsitikinti, ar avarijos vieta, kurios židinys nuo pastato nutolęs apie 600 m, galėjo bÅ«ti pagrindas patalpų užliejimui. Nei iÅ¡ vieno pastato negauta jokių skundų apie užliejimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad žalos atsiradimo priežastis ne vandentiekio avarija, o statinio inžinerinių tinklų trÅ«kumai.

Apeliantas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas turėjo iÅ¡tirti įvykį ir nustatyti tikrÄ jÄ Å¾alos atsiradimo priežastį, priežastinį ryšį bei įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kurie nulėmė žalos atsiradimÄ trečiajam asmeniui (102–105 b. l.). Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusiÄ reikalavimo teisę.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. IeÅ¡kovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovui kyla deliktinė atsakomybė, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti deliktinės atsakomybės sÄ lygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi, Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Taigi, minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ ir privalėjo įrodyti.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ su TŪB „Vilkrėja“ sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu Mickevičiaus g. 2a, Å iauliai. IeÅ¡kovo drausto turto rÅ«sys 2012-10-13 buvo užlietas vandeniu, todėl draudikui įvykį pripažinus draudiminiu, draudėjui iÅ¡mokėta 5075 Lt (1469,82 Eur) draudimo iÅ¡moka (19 b. l.). Å iuo atveju ieÅ¡kovui, kaip iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ draudikui, perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

11. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atsakovui, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodinėja atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 raÅ¡tu Nr. S-4582, nurodydamas, jog atsakovas iÅ¡tyrė ir nustatė avarijos bei žalos padarymo priežastis (11 b. l.). IÅ¡ minėto atsakovo raÅ¡to matyti, kad atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie vandentiekio avarijÄ , nurodydamas, jog įvykus vandentiekio avarijai Vilniaus g. 237, Å iauliuose, vanduo nesandariais Å¡iluminės trasos loviais pateko į patalpas, priklausančias TŪB „Vilkrėja“.

Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 patvirtintų Å ilumos tiekimo tinklų įrengimo taisyklių 96 punktu, Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadai turi bÅ«ti hermetiÅ¡ki (11 b. l.). Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, teigdamas, jog jis nenustatinėjo avarijos ir žalos padarymo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas atsakovo 2012-10-26 raÅ¡tas nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, o leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apdrausto turto užliejimas galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, tačiau ieÅ¡kovas, apsiribodamas atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 raÅ¡tu, kitų priežasčių netyrė.

IeÅ¡kovas 2013-04-29 Pretenzija kreipėsi į AB „Šiaulių energija“, nurodydamas, jog patalpos buvo aplietos ir dėl nesandarių Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadų, tačiau AB „Šiaulių energija“ su pretenzija nesutiko (22 b. l.). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų matyti, kad Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadai net nebuvo apžiÅ«rėti, nufotografuoti, nebuvo patikrintas jų hermetiÅ¡kumas, nesiaiÅ¡kintos vandentiekio avarijos priežastys ir už padarytÄ Å¾alÄ atsakingų asmenų neteisėti veiksmai, netirtos žalos atsiradimo aplinkybės. IeÅ¡kovo 2012-10-16 PraneÅ¡ime apie įvykį nurodyta, kad „atvykus avarinei, buvo nustatytas Å iaulių vandenų gedimas, kurio pasekoje ir buvo užlietos patalpos, vizualiniai sugadinimai“ (10 b. l.).

Minėtame rašte nenurodyta jokių kitų duomenų apie galimas užliejimo priežastis, apie atsakingus asmenis, vandentiekio avarijos židinį ir kt. Pripažintina, kad ieškovas privalėjo nustatyti galimas 2012-10-13 įvykio priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik atsakovo rašte nurodytomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina, kad atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ 2012-10-26 rašte nurodytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-02-24 įsakymas Nr. 4-80, kuriuo patvirtintos Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės nuo 2011 m. liepos 1 d. yra negaliojantis.

Å iuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Å ilumos tiekimo tinklų ir Å¡ilumos punktų įrengimo taisyklių 95 straipsnis numato, kad jeigu Å¡ilumos tiekimo tinklų trasa turi drenaÅ¾Ä , tai prasilenkimo su dujotiekiu vietose, po 2 m į abi puses nuo dujotiekio, drenažo vamzdeliai ir jų sandÅ«ros turi bÅ«ti sandarios, o Taisyklių 96 straipsnyje nurodyta, kad Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadai turi bÅ«ti hermetiÅ¡ki, kad dujų nepatektų į pastatus.

Taigi, šilumos tiekimo tinklų įvadų hermetiškumas yra numatytas tik prasilenkimo su dujotiekiu vietose ir tik šilumos tiekimo tinklų įvadams. Duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju šilumos tiekimo tinklų įvadai prasilenkia su dujotiekiu, byloje nėra. Šiluminės trasos loviams, kuriais, atsakovo teigimu, vanduo pateko į patalpas, hermetiškumo reikalavimai nekeliami.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakyme Nr. D1-347 „Dėl statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiÅ«rėtojams, statinių techninės priežiÅ«ros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraÅ¡as“ patvirtinimo nustatyta, kad statinio technine priežiÅ«ra rÅ«pinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, organizuoti ir/ar atlikti statinio techninę priežiÅ«rÄ (30 str.).

Minėto Reglamento 31 straipsnis numato, kad statinyje esančių elektros tiekimo ir ryÅ¡ių linijų, vamzdynų ir kitų komunikacijų priežiÅ«rÄ vykdo ir už jÄ atsako juos eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Statinio techninę priežiÅ«rÄ organizuoja statinio naudotojas Å«kio bÅ«du arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiÅ«rėtojÄ (34 str.). Statinio techninis prižiÅ«rėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiÅ«rÄ , vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei bÅ«klei palaikyti, kad bÅ«tų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai per ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ statinio naudojimo trukmę (36 str.).

Statinio techninę priežiÅ«rÄ sudaro: nuolatinis statinio bÅ«klės stebėjimas; statinio periodinės ir specializuotos apžiÅ«ros; pastebėtų statinio bÅ«klės defektų Å¡alinimas; remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas (37 str.). Nuolatiniai statinio bÅ«klės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį (38 str.). Taigi, trečiasis asmuo TŪB „Vilkrėja“, bÅ«damas statinio naudotoju, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti pastato bendrÄ sias inžinerines konstrukcijas, vykdyti statinio priežiÅ«rÄ ar pavesti tai atlikti statinio techniniam prižiÅ«rėtojui.

Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, ar buvo vykdoma trečiajam asmeniui TŪB „Vilkrėja“ priklausančio pastato techninė priežiÅ«ra ir ar ji buvo vykdoma tinkamai, ar buvo vykdomos organizacinės ir techninės priemones statinio techninei bÅ«klei palaikyti, o taip pat imamasi priemonių inžinerinių tinklų avarijoms iÅ¡vengti. Nustačius, kad žala atsirado dėl pastato konstrukcijų defektų, žalÄ turėtų atlyginti pastato savininkas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nebuvo net vizualiai atlikta apžiÅ«ra ir patikrinta, ar sandarÅ«s statinio Å¡ilumos, vandens įvadai, ar jie atitinka Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 nustatytus reikalavimus.13.

Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vandentiekio avarija įvyko adresu Vilniaus g. 237, Å iauliuose, o užlietos patalpos yra adresu A. M. g. 2a, Å iaulių m., t. y. Å¡iuos pastatus skiria apie 600 metrų atstumas, be to, tarp minėtų pastatų yra dar keletas pastatų. Taigi, iÅ¡ paminėtų aplinkybių spręstina, jog priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos nustatyti, reikėjo ir specialių žinių, tačiau ieÅ¡kovas, bÅ«damas savo srities profesionalas, kuriam kyla pareiga įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, Å¡iÄ naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė atsakovui, nueidamas lengviausiu keliu ir remdamasis vien atsakovo 2012-10-26 informaciniu praneÅ¡imu.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, privalėjo įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos yra akivaizdžios, todėl laikytinos įrodytomis, o avarijos ir žalos padarymo priežastis iÅ¡tyrė ir nustatė atsakovas. IeÅ¡kovui neįrodžius civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a:             Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                  Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                                                Lina Muchtarovienė                                                                                             Vilija Valantienė