N-261-1024-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1024/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02638-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimu V. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta nuobauda – 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams dėl to, kad 2010 m. liepos 18 d., apie 6 val. 30 min., Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 108 namu, vairuodamas V. M. priklausantį automobilį „Audi S6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į medį, apgadindamas medį ir vairuotą automobilį, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog V. S. po valandos atvyko į policijos komisariatą, paneigia liudytojo M. Č. parodymai ir tarnybiniame pranešime surašyti duomenys, jog 2010 m. liepos 28 d. pradėjus darbą, 8 val. kreipėsi pilietis K. G. ir pranešė, kad jis Klaipėdos gatvėje dalyvavo eismo įvykyje, kuris įvyko apie 6 val. 30 min. Teismas sprendė, kad V. S. į policijos komisariatą atvyko tik tos dienos vakare 20 val., ką ir patvirtina liudytojas R. B., kuris įformino įvykį ir surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą.

II. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalį, kuria jam skirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 282 straipsnyje numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus. Pažymi, kad eismo įvykį sukėlė 2010 m. liepos 18 d., o M. Č. tarnybiniame pranešime kalbama apie 2010 m. liepos 28 d. įvykius. Pabrėžia, kad teismas pripažino, jog M. Č. parodymai ir tarnybinis pranešimas yra prieštaringi, nes jis nurodė, jog į komisariatą atvyko K. G. ir prisipažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau duodamas parodymus jis teigė, kad buvo atvykusi moteris ir vaikinas. Teismas jo paaiškinimus atmetė remdamasis būtent tokiais prieštaringais M. Č. parodymais. Paaiškina, kad iš eismo įvykio vietos buvo išėjęs ieškoti pagalbos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su V. S. apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis N62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz.: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria V. S. 2010 m. liepos 28 d. nuvažiavo nuo kelio, jam nuosavybes teise nepriklauso, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog jokių pretenzijų „Audi S6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas V. M. bylos nagrinėjimo metu V. S. atžvilgiu nereiškė. Nors pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas medis (b. l. 5, 23), tačiau kita bylos medžiaga šios aplinkybės nepatvirtina. T. y. administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame pareikštas šioje byloje nagrinėjamas kaltinimas (b. l. 5) ir eismo įvykio vietos schemoje medžio apgadinimas neužfiksuotas, jokių kitų duomenų apie medžio apgadinimo mastą ir pobūdį nėra. Taigi byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad nuvažiavęs nuo kelio V. S. sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelią, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šio aplinkybės apskritai nenagrinėjo, nors asmeniui administracinė atsakomybė už pažeidimo padarymą negali kilti remiantis vien tik prielaidomis.

Be to, pabrėžtina, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234 punktas). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo žalos kitų asmenų turtui padarymo fakto. Taigi nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neabejotinai kilo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai, kaip tai numatyta KET 234 punkte. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, be kita ko, byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, kelintą valandą eismo įvykio dieną V. S. kreipėsi į policijos įstaigą, prisipažindamas dėl eismo įvykio sukėlimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog į policiją kreipėsi apie 8 val., t. y. praėjus maždaug pusantros valandos nuo eismo įvykio (b. l. 16). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina policijos pareigūno R. B. tarnybiniai pranešimai (b. l. 22, 23). Tuo tarpu pareigūno M. Č. tarnybinis pranešimas ir parodymai yra prieštaringi, nes tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, jog 2010 m. liepos 28 d., apie 8 val. į policiją kreipėsi K. G. ir pranešė sukėlęs eismo įvykį apie 6 val. 30 min., iš kurio pareigūnas paėmė dokumentus (b. l. 28), nors nagrinėjamas eismo įvykis kilo 2010 m. liepos 18 d. Tuo tarpu duodamas parodymus pareigūnas teigė, jog dokumentus paliko moteris ir vaikinas (b. l. 38). Taigi šio policijos pareigūno parodymai prieštaringi, pakartotinai apklausiamas 2011 m. gruodžio 13 d. M. Č. nurodė įvykio neprisimenantis ir nieko negalinis pasakyti (b. l. 82).

Taigi nagrinėjamu atveju ne tik nėra pakankamai išsamių duomenų apie tai, ar eismo įvykio metu buvo apgadintas medis, kas leistų veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir yra prieštaringi duomenys apie V. S. veiksmus po eismo įvykio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei įvertinusi tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat tai, jog pašalinti kilusių prieštaravimų nebėra jokios protingos galimybės, kadangi nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė