2088e55b-d66a-44a6-b3fd-b1ebcdd67df8 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-214-238/2013; Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00674-2012-2; Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.8.; 1.1.7.2.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. gegužės  20 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei,

dalyvaujant prokurorui E. A., nukentėjusiesiems G. K., S. K., kaltinamajam A. K., jo gynėjai E. G., kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui R. B.,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:         Â

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-07-28, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sÄ raÅ¡Ä , paskutinė žinoma – Kaune, Julijanavos g. 37, teistas 2010-12-17 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 litų) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-02-23, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota-(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-07-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2) 2008-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. areštu 30 parų,

3) 2008-12-29 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

4) 2009-01-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu skirta bausmė subendrinta su 2008-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2008-12-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams,

5) 2009-03-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2009-01-26 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams,

6) 2009-03-09 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. areštu 90 parų, 2010-05-28 nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2009-03-09 ir 2009-03-03 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos BK

63 str. 4 d., BK 63 str. 9 d. pagrindu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

7) 2009-03-24 Šakių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d. išteisintas, šis nuosprendis 2009-06-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistas pagal LR BK 187 str. 2 d. areštu 60 parų, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2009-01-26 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, 2010-07-27 Šakių rajono

apylinkės teismo nutartimi 2010-05-28 nutartimi skirta bausmė subendrinta su 2009-06-16 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir

galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartimi ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų

22 dienų laisvės atėmimo bausmės, paleistas-2011-06-01. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi pasiųstas atlikti neatliktÄ bausmės dalį, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. K. 2012-05-08, laikotarpiu nuo 16 iki 16.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, vieÅ¡oje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, be dingsties, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ - sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus dėl sunkaus girtumo negalinčiam prieÅ¡intis ir dėl to esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. K. į galvÄ , krÅ«tinę ir kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas nosies kairės pusės - skruosto, kairio žando, kairio peties sÄ nario - nugaros, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės raumenyse - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, tęsdamas savo

nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrai su A. M., nunešė R. K. prie Neries upės ir tyčia įmetė į vandenį, dėl ko R. K. mirė nuo uždusimo prigėręs vandenyje, tuo tyčia dėl chuliganiÅ¡kų

paskatų nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. K.. Taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129

straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

A. M. 2012-05-08, laikotarpiu nuo 16 iki 16.50 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į

juos, be dingsties, tyčia apÅ¡lapino gulinčiam ant žemės R. K. galvÄ , nusimovęs kelnes bandė ant jo nusituÅ¡tinti bei

trynėsi sėdmenimis į nukentėjusiojo drabužius, po to, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ - sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip keturis kartus dėl sunkaus girtumo negalinčiam prieÅ¡intis ir dėl to esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. K. į galvÄ , krÅ«tinę ir kairį petį, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas nosies kairės pusės - skruosto, kairio žando, kairio peties sÄ nario - nugaros, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės raumenyse - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas bendrai su A. K., nunešė R.

K. prie Neries upės ir tyčia įmetė į vandenį, dėl ko R.

K. mirė nuo uždusimo prigeriant vandenyje, tuo tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. K.. Taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 8 punkte. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Kaltinamųjų A. K. ir A. M. kaltumas dėl chuliganiškų paskatų nužudžius bejėgiškos būklės R. K. patvirtinamas šiais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. ir A. M. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK)

276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamųjų parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. kaltu prisipažino ir patvirtino faktÄ , kad įvykio dienÄ jis, A. M.,

L. M., I. V., S. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo girtas, atsigulė, o A. M. pradėjo tyčiotis, nusiÅ¡lapino jam ant galvos, bandė ant jo tuÅ¡tintis. PrieÅ¡ R. K. smurtavo (gulintį spardė) jis (A. K.) ir A. M., o pastarajam pasiÅ«lius, jie abu į upę įmetė R. K., kad jis atsigaivintų. Pradžioje jis plÅ«duriavo, o A. M. jį pastÅ«mė, kur didesnė upės srovė ir ji nešė nukentėjusįjį gilyn. Pradėjus nukentėjusiajam skęsti, bandė jį gelbėti, bet nepavyko, nukentėjusysis nuskendo. L. M. kvietė pagalbÄ , bet gelbėtojai jo nerado.  (t. 4, 44, 45, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. kaltu prisipažino ir patvirtino faktÄ , kad įvykio dienÄ jis, A. K.,

L. M., I. V., S. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo stipriai girtas, užmigo. Nežino kodėl, bet jis vienu momentu priėjo prie miegančio ant žolės Rolando, nusimovė kelnes ir pasišlapino jam ant galvos, bet

R. K. nesureagavo. Nutarė R. K. išblaivinti, todėl jis ir A. K. nunešė jį, įsiūbavo ir metė į upę, srovė jį pradėjo nešti ir pastebėjo, kad jis skęsta. Tuomet bandė jį gelbėti, bet nepavyko. Tvirtino, kad buvo labai girtas ir dėl girtumo nepamena, ar prieš nukentėjusįjį smurtavo. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. (t. 3, b. l. 41-43, 48)

           Nukentėjusysis G. K. paaiÅ¡kino, kad R. K. - jo brolis. Paskutinį kartÄ tėvas S. K. jį matė 2012-05-07, po to jo pasigedo ir pradėjo ieÅ¡koti. Važiavo pas L. M., kuri pasakė, kad R. K. paskendo. TÄ patį aiÅ¡kino ir A. M., kuris parodė įvykio vietÄ prie upės. Tuomet apie dingusį brolį pranešė policijai, jis buvo rastas paskendęs upėje.

Prašo priteisti 300 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad dėl brolio netekties patyrė dvasinius išgyvenimus, jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus, dažnai bendravo. Taip pat stiprus dvasinis ryšys buvo tarp R. K. ir S. K., brolis rūpinosi tėvais, jiems padėjo materialiai.

           N. S. K. paaiÅ¡kino, kad R. K. – jo sÅ«nus. Paskutinį kartÄ

jį matė 2012-05-07, po to jo pasigedo ir pradėjo ieškoti. Važiavo pas L. M., kuri pasakė, kad R. K. paskendo.

TÄ patį aiÅ¡kino ir A. M., kuris parodė įvykio vietÄ prie upės. R. K. buvo rastas paskendęs, jį palaidojo, patyrė materialinių nuostolių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. PraÅ¡o priteisti 11 624, 68 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja

L. M. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ prie upės buvo ji, I. V., R. K., S. K. ir kaltinamieji A. K., A. M., jie girtavo.

Nukentėjusysis R. K. buvo labai girtas, užmigo. Stipriai girti buvo ir kaltinamieji A. M., A. K.. Kaltinamasis A. M. apšlapino R. K., nusimovė kelnes, bandė

ant jo tuÅ¡tintis, bet nepavyko, savo kÅ«nu (sėdyne) trynėsi į jo kÅ«nÄ . Po to A. M. ir A. K. smurtavo prieÅ¡

gulintį R. K., jį spardė į galvÄ ir krÅ«tinę. Kaltinamieji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį

be jokios priežasties, tiesiog tyčiojosi iš jo, nukentėjusysis nesipriešino dėl

girtumo. A. M. pasiūlė R. K. įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. A. K. ir A. M. nukentėjusįjį įmetė

į vandenį, paleido, vandens srovė plukdė nukentėjusįjį nuo kranto tolyn į upę. Tuomet

kaltinamieji nieko nedarė. Kai upės srovė nunešė nukentėjusįjį į upės vidurį, A. K. plaukė jį gelbėti,

bet iÅ¡gelbėti nepavyko. Ji (L. M.) telefonu kvietė pagalbÄ , buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės darbuotojai, bet nukentėjusiojo nesurado. A. M. liepė niekam nesakyti apie jų veiksmus, atliktus prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo paskendimÄ .

           Liudytoja

I. V. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ ji, L. M., R. K., S. K. ir kaltinamieji A. K., A. M. buvo prie upės. R. K. buvo stipriai

girtas, užmigo. Kaltinamieji tyčiojosi, šaipėsi iš nukentėjusiojo, A. M. jį apšlapino, bandė

tuštintis ant jo, bet nepavyko. Tuomet A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K., jį gulintį spardė, bet nukentėjusysis nesigynė, nereagavo, nes buvo stipriai girtas. Kaltinamieji smurtavo ir tyčiojosi iš nukentėjusiojo be jokios priežasties. Tuomet

kaltinamieji paėmė jį už rankų, kojų ir įmetė nukentėjusįjį į vandenį, kad jis

atsigautų. Įmetę kaltinamieji juokėsi, o ji ir L. M. ragino gelbėti nukentėjusįjį. Vandens srovė greitai nešė nukentėjusįjį tolyn į upės vidurį, jis paniro po vandeniu. A. M. bandė pagauti nukentėjusįjį, bet nepavyko.

Tuomet A. K. bandė gelbėti nukentėjusįjį, plaukė link jo, bet išgelbėti nepavyko. A. M. gelbėti neplaukė.

Kaltinamieji prašė apie jų veiksmus prieš nukentėjusįjį niekam nesakyti. Po šio įvykio A. M. sumušė S. K..

Liudytoja I.

V. patvirtino, kad kaltinamiesiems esant blaiviems,  jų elgesys būna normalus, o kai jie išgeria alkoholio - tampa agresyvūs. Mano, kad blaivūs kaltinamieji taip pasielgę nebūtų, kaip elgėsi įvykio metu būdami girti.

L. S.

K. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis, L. M., I. V., A. M., A. K., R. K. girtavo prie upės. R. K. buvo girtas, jį A. M. apÅ¡lapino, mušė, spardė. Matė, kad A.

K. ir A. M. paėmė R. K. už pažastų ir įmetė į upę. Kai įmetė į vandenį, jie iškarto

nebandė jo gelbėti, tik kai R. K. nunešė srovė toliau nuo kranto, tai A. K. bandė jį

gelbėti, plaukė link jo, pagriebė jį už kaklo, bet neišlaikė ir R. K. paniro po vandeniu. A. M. gelbėti neplaukė. Kaltinamieji liepė niekam nesakyti apie jų

veiksmus, atliktus prieÅ¡ R. K., gÄ sdino smurtu, jeigu

kam papasakos apie tai kÄ matė. Kai po įvykio jis apie tai papasakojo K. K., tai sužinojęs A. M. jį (S. K.) sumušė.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad jam S. K. pasakojo apie tai, kad A. M. ir A. K. įmetė žmogų į vandenį. Sutikęs A. M. paklausė kodėl jis taip netinkamai

pasielgė prieÅ¡ nukentėjusįjį. Po Å¡io pokalbio matė sumuÅ¡tÄ S. K., kuris paaiÅ¡kino, kad A. M. buvo sumuÅ¡tas už tai, kad K. K. papasakojo apie kaltinamųjų veiksmus prie

upės (žmogaus įmetimÄ Ä¯ vandenį).

Liudytoja G. K. paaiškino, kad A. K. yra jos sūnus. Jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, nebuvo agresyvus, jis vartojo vaistus, jam negalima vartoti alkoholio. Jis buvo pasiduodantis kitų asmenų įtakai.

IÅ¡ 2012-05-29 Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos raÅ¡to matyti, kad 2012-05-08 16 val. 55 min. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VÅ¡Ä® Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stoties budinčio, kad Neries upėje ties Jonavos gatve galimai nuskendo žmogus. Pajėgoms atvykus į nurodytÄ vietÄ , plaukiojant valtimi, buvo išžvalgyta Neries upės 8 kilometrų ruožas. Skenduolis nerastas. (t. 1,  b. l. 145)

2012-05-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad nuo Neries krantinės, Kaune, ties pastatu, (duomenys neskelbtini) einama apie 200 metrų pietryčių kryptimi, per Neries krantinės parkÄ link Neries upės. Priėjus prie Neries upės matyti ant upės kranto ir pačioje upėje daug akmenų. Prie akmenų ant kranto auga krÅ«mai, už krÅ«mų yra ant kranto iÅ¡mindžiota vieta. IÅ¡mindžiota vieta yra 8 metrų atstumu nuo akmenų. Toliau už iÅ¡mindžiotos vietos ant upės kranto yra kiti krÅ«mai. Nuo krÅ«mų, esančių prie akmenų, statmenai upei už 6 metrų yra dar vieni krÅ«mai. Prie pat krÅ«mų yra laužavietė. Ä®vykio vietoje nusikaltimo pėdsakų nerasta, nieko nepaimta. (t. 1, b. l. 14-18)

2012-05-18 lavono apžiūros protokole nurodyta, kad 2012-05-18 apie 14.24 val. Jurbarko r. sav., Raudonės sen., Graužėnų k. ribose rastas Nemuno upėje plūduriuojantis vyriškos lyties lavonas. Lavonas apie 30-45 m. amžiaus, 180 cm ūgio, rudos spalvos plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Aprangamėlynos spalvos languoti marškiniai su smulkiais langeliais, aprengti atbulai, susagstyti nugaros pusėje. Rankovės atsagstytos. Apsiavęs juodos spalvos kelnėmis, aplink juosmenį įvertas juodas odinis diržas su metaline sagtimi. Kelnių užtrauktukas atitrauktas. Lavonas rastas be batų, padų oda atsilupusi. Akivaizdžių smurto požymių nesimato, lavonas šlapias, ilgai išgulėjęs vandenyje, aplipęs dumblu. Kelnių kairėje priekinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ ir 3 raktų ryšulys. (t. 1, b. l. 40-43)

IÅ¡ nenustatyto asmenybės lavono atpažinimo protokolo matyti, kad S. K. 2012-05-24 jam parodytÄ lavonÄ pagal drabužius, galvoje esantį randÄ atpažino, kaip savo sÅ«naus R. K.. (t. 1, b. l.  b. l.53)

Liudytoja L. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino R. K.. (t. 2, b. l. 90-94)

           Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. MP 3/12(10)-M 100/12(10) nurodyta, kad R. K. mirtis įvyko nuo uždusimo prigėrus vandenyje, tai rodo taÅ¡kinės kraujosruvos po plautine krÅ«tinplėve, plaučių emfizema, vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumas, skystas tamsus kraujas, diatomėjos plaučiuose ir pleiÅ¡takaulio ančių skystyje. Mirtis, įvertinus lavoninius reiÅ¡kinius (iÅ¡nykęs lavono raumenų sustingimas, neskiriamos lavondėmės, lavono puvimas: poodinė emfizema, iÅ¡ryÅ¡kėjęs venų tinklas, pėdų oda su ryÅ¡kia maceracija, besilupanti, likę tik dalis nagų, nusilupęs epidermis, plaukai nuo galvos, gaktos, pažastų lengvai iÅ¡sipeÅ¡a, kojų plaukai iÅ¡sipeÅ¡a gana sunkiai, deÅ¡inio antakio plaukai pasiÅ¡alinę, akių obuoliai iÅ¡pÅ«sti dėl puvimo, ragenos matinės, vyzdžiai apvalÅ«s, sunkiai skiriami, galvos smegenys praktiÅ¡kai koÅ¡elės konsistencijos, puvininis skystis lavono ertmėse, vidaus organų dalinis struktÅ«ros suirimas), gana aukÅ¡tÄ aplinkos temperatÅ«rÄ , lavono buvimÄ vandenyje, tikėtina, galėjo įvykti 2-4 savaitės iki tyrimo, t. y. mirtis galėjo įvykti ir užduotyje nurodomu laiku.

Lavono kraujyje rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime rasta 3,50 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Lavono Å¡lapime barbitÅ«ratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, efedrino, amfetaminų, opijatų, amitriptilino, difenhidramino, pirazolono grupės junginių nerasta. Lavone rasti Å¡ie sužalojimai: kraujosruvos nories kairės pusėsskruosto, kairio žando, kairio peties sÄ narionugaros, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės raumenyse. Ä®vertinus jų makroskopinį ir mikroskopinį vaizdÄ (audiniai persunkti baltymingu skysčiu su patižusių eritrocitų priemaiÅ¡a), galima teigti, kad jie padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobÅ«džio nurodyti kategoriÅ¡kai nėra galimybėstai galėjo bÅ«ti tiek ranka, tiek koja, tiek koks nors aplinkos daiktas ir pan., mažiausiai 4 smÅ«giais, gana greitaitikėtina iki 6 val. iki mirties ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pooperacinis senas randas deÅ¡iniame smilkinyje; pooperacinis deÅ¡inio smilkinkaulio lopas padaryti teikiant medicinos pagalbÄ keletas metų iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Pomirtinių sužalojimų lavone nerasta. Lavone sužalojimų, kuriuos pats sau savo ranka galėjo pasidaryti R. K., nėra. R. K. lavono rankose sužalojimų nėra. Po tokių sužalojimų, kurie rasti lavone (kraujosruvos nories kairės pusėsskruosto, kairio žando, kairio peties sÄ narionugaros, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės raumenyse), asmuo bÅ«na visiÅ¡kai aktyvus, gali atlikti įvairiausius veiksmus, judėti, gintis, Å¡aukti ir pan.

Teismo medicinos duomenų, leidžiančių kategoriÅ¡kai nurodyti, kiek laiko asmuo buvo gyvas iki pateko į vandenį ir nuskendo, nėra. Sužalojimų padarymo metu asmuo galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse. Didesnė tikimybė, kad asmuo ar asmenys, sudavę smÅ«gius, veikė tiek iÅ¡ priekio, tiek iÅ¡ kairio Å¡ono. Rastuose sužalojimuose požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie veikusio daikto dydį, formÄ , neužsifiksavę. Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nurodyti veikusios jėgos dydžio, nėra.

Teismo medicinos duomenų, leidžiančių nurodyti sužalojimų padarymo eigos, nėra. RÅ«buose pažeidimų nerasta. Teismo medicinos duomenų, nurodančių į lavono padėties keitimÄ , nenustatyta. Lavone, rÅ«buose požymių, nurodančių į tempimÄ , vilkimÄ , nenustatyta. (t. 1, b. l. 26-29)

Iš 2012-06-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu A.

K. parodė įvykio vietÄ ir patvirtino įvykio aplinkybes. Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. nurodė vietÄ ant upės kranto. Netoli įtariamojo nurodytos vietos ant Neries upės kranto, tiek upėje, tiek ant kranto yra daug

akmenų. Įtariamasis parodo, kad jis buvo kartu su L., I., S., A., R.. R. būdamas girtas atsigulė ant žolės.

R. gulėjo ant dešiniojo šono. A. priėjęs prie R.,

nusišlapino jam ant galvos, po to norėjo nusituštinti ant jo šono. Po to A. paslėpė R. batus netoliese esančiuose krūmuose.

R. ieškojo savo batų, bet jų nerado. Po to R. vėl

atsigulė į tÄ pačiÄ vietÄ . Po to įtariamasis paėmė už rankų R., o A. jį laikė už kojų, ir

nunešė prie upės. Ä®tariamasis parodo, kad tÄ dienÄ vandens lygis upėje buvo aukÅ¡tesnis. Ä®tariamasis su A. R. įsiÅ«bavo. BesiÅ«buojant įtariamasis paslydo, ir viena koja įlipo į vandenį. Jis tuo metu paleido R.. A. laikydamas R. už kojų, įbrido į vandenį ir įtempė R. į vandenį. A. R. vandenyje paleido. Upės srovė pradėjo R. neÅ¡ti. A. nieko nedarė, R. negelbėjo. Ä®tariamasis nusimovė Å¡ortus, nubėgo prie akmenų ir Å¡oko į vandenį gelbėti R. Ä®tariamasis nuplaukė iki R., jį sugriebė, bet nepavyko iÅ¡laikyti ir paleido. Dar kelias sekundes R. buvo virÅ¡ vandens, pasižiÅ«rėjo į įtariamÄ jį, po to paniro po vandeniu. Ä®tariamasis nurodo, kad jokių konfliktų nebuvo, R. niekas jokių smÅ«gių nesudavė. (t. 4, b. l. 46-47)

IÅ¡ 2012-07-04

parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡io procesinio veiksmo metu A. M. parodė įvykio vietÄ ir patvirtino įvykio aplinkybes. Ä®tariamojo

parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. nurodė vietÄ ant upės kranto. Netoli įtariamojo nurodytos vietos ant Neries upės kranto, tiek upėje, tiek ant kranto yra daug akmenų. Ä®tariamasis parodė, kad jis girtavo su S. K., I. V., A. K., L. Å alia ant žemės gulėjo R. R. gulėjo ant nugaros. Ä®tariamasis priėjęs prie Rolando nusiÅ¡lapino ant jo galvos. Dėl ko

taip pasielgė, paaiškinti negali. Po to K. R. paėmė už rankų, įtariamasis už kojų ir nunešė prie

upės. Tai darė, nes norėjo R. prablaivinti, nes jis buvo

labai girtas. RolandÄ Ä¯siÅ«bavę įmetė į upę. Kai įmetė į vandenį, R. pradėjo skęsti. Ä®tariamasis iÅ¡ karto Å¡oko R. gelbėti,

bet R. neišlaikė. Po to R. gelbėti šoko į vandenį A. K.. A. K. taip pat Rolando neišgelbėjo, jis jam išslydo iš rankų,

nes buvo didelė upės srovė. A. K. iÅ¡plaukė į krantÄ . R. paskendo. Po to buvo iÅ¡kviesti medikai, narai,

pranešta, kad paskendo žmogus. Įvykio vietoje jokių konfliktų nebuvo, visi buvo draugiški. R. jokių smūgių įtariamasis ir A.

K. nesudavė. Įtariamasis nematė, kad R. kas nors kitas būtų mušęs. (t. 3, b. l. 45)

Iš 2012-05-28 parodymų patikrinimo

vietoje protokolo matyti, kad Å¡io procesinio veiksmo metu liudytoja L. M. parodė įvykio vietÄ , kur Kaune, prie Neries upės, kaltinamieji

A. K. ir A. M. smurtavo prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytoja L.

M. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad maždaug prieš tris savaites ji kartu su savo dukra, A., A., S. ir R. girtavo. K. R. visiškai pasigėrė, tai jis netoliese atsigulė ant žolės. Jis atsigulė ant dešiniojo šono.

A. priėjo prie R. galvos iš nugaros pusės ir pradėjo šlapintis ant R. galvos. R. į tai nereagavo. Po to A. nusimovė

kelnes ir norėjo nusituštinti ant R. juosmens, bet jam tai neišėjo padaryti. Po

to jis savo nuogÄ užpakalį braukė į R. juosmenį. Maždaug po penkių minučių A. priėjo prie gulinčio R. ir pradėjo koja, iÅ¡

virÅ¡aus į apačiÄ , spardyti R. į galvÄ . Spardydamas jis ranka suėmė R. už plaukų ir jo galvÄ pasuko taip, kad jo veidas bÅ«tų į viršų. A. spyrė apie aÅ¡tuonis kartus į galvÄ . K. A. spardė, A. taip pat pradėjo spardyti R. A. spyrė koja horizontalia kryptimi R. iÅ¡ nugaros pusės į

kojas ar užpakalį du kartus. Po to dar tris ar keturis kartus koja spyrė R. į galvÄ . Po to, kai A. su A.

baigė spardyti R., praėjus porai minučių, A. pasiūlė, kad R. reikia įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. Visi pritarė, kad reikia mesti, kad atsigautų. A. su A. paėmė R., vienas laikydamas už kojų, kitas už rankų, ir nunešė arčiau upės. Liudytoja neprisimena, kuris R. laikė už kojų, kuris už rankų. Stovėdami maždaug metro atstumu nuo vandens įsiūbavo R. sakydami „Volga, Volga“, ir metė R. į upę. Iš karto po to A. įlipo į vandenį ir bandė sulaikyti R. Bet jis neišlaikė ir paleido.

A. liepė A. gelbėti R. A. įšoko į vandenį. Liudytoja tuo metu jau matė, kad R. jau buvo nuneštas upės stovės prie upėje esančių akmenų. A. priplaukė prie tos vietos, sugavo R., bet jį paleido ir jis dingo po vandeniu.

R. jis paleido, nes kaip jis pats sakė, nepajėgė jo iÅ¡laikyti. IÅ¡ karto po to liudytoja netoliese buvusių žmonių klausė, kaip iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir gelbėtojus. Liudytoja netoliese buvusių žmonių nepažinojo, neįsidėmėjo, kaip jie atrodė. (t. 2, b. l. 97-98)

Iš 2012-05-29 parodymų patikrinimo

vietoje protokolo matyti, kad Å¡io procesinio veiksmo metu liudytoja I. V. parodė įvykio vietÄ , kur Kaune, prie Neries upės,

kaltinamieji A. K. ir A. M. smurtavo

prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytoja I. V. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindama, kad maždaug prieš tris savaites ji kartu su savo motina,

A., A., S. ir R. girtavo. R. netoliese atsigulė ant žolės. Jis atsigulė lyg ant kairiojo šono. A. priėjo prie

R. galvos iš veido pusės ir pradėjo šlapintis ant R. galvos. Po to A. nusimovė kelnes ir norėjo nusituštinti ant R., bet jam

tai neišėjo padaryti. A. pradėjo koja, iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , spardyti R. į galvÄ , spyrė Å¡eÅ¡is kartus į galvÄ . A. taip pat pradėjo spardyti R. A. spyrė koja horizontalia kryptimi R. į pilvÄ , krÅ«tinę du - tris kartus. Nuo smÅ«gių R. atsivertė ant nugaros. K. R. gulėjo ant nugaros, tai jau jo nebemušė.

R. į jam suduodamus smūgius nereagavo. Po to, kai A. su

A. baigė spardyti R., A. pasiūlė, kad

R. reikia įmesti į vandenį, kad jis atsigautų. A. su A. paėmė R., vienas laikydamas už kojų, kitas už rankų, ir

nuvilko arčiau upės. Liudytoja neprisimena, kuris R. laikė už kojų, kuris už rankų. Stovėdami maždaug metro atstumu nuo vandens įsiūbavo

R. sakydami „Volga, Volga“ ir metė jį į upę. R. numetė netoli kranto į vandenį, vanduo pradėjo jį nešti, A. įlipo į vandenį ir bandė sulaikyti R. Bet neišlaikė, nes šis jam išslydo iš rankų.

R. srovė nunešė prie upėje esančių akmenų. A. įšoko į vandenį, buvo sugriebęs R., bet neiÅ¡laikęs jį paleido. K. R. paleido, tai Å¡is iÅ¡karto dingo po vandeniu. IÅ¡ karto po to liudytojos motina kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Atvykus medikams, atvyko ir narai. Narai ieÅ¡kojo R. (t. 2, b. l. 64-65) Â

Iš 2012-05-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas

S. K. parodė įvykio vietÄ , kur Kaune, prie Nerie upės, kaltinamieji A. K. ir A. M. smurtavo

prieš R. K. ir jį įmetė į upę. Taip pat liudytojas S. K. nurodė įvykio aplinkybes, patvirtindamas, kad jis buvo kartu su L., I., A., A., R. ir girtavo. R. apsirengė, išgėrė ir atsigulė ant žolės. I. iš R. kišenės ištraukė pinigus.

A. paklausė I., kiek yra pinigų. I. pasakė, kad 200 litų. Toje kiÅ¡enėje dar buvo ir raktai. Raktus įdėjo atgal į kiÅ¡enę. A., priėjęs prie R., apÅ¡lapino jam galvÄ .

R. gulėjo ant dešiniojo šono. A. spardė iš nugaros pusės. A. tuo metu kepė šašlykus. Upėje tuo metu plaukiojo žmonių atsivestas šuo. Po to A. A. liepė paimti R. už pažastų, A. pats paėmė R. už kojų, abu nunešė R. iki vandens. Jie patys įbrido į vandenį ir R. paleido vandenyje.

R. pradėjo plaukti. A. stovėjo ir žiūrėjo, A. nusirengė ir puolė plaukti link R. I. ir

L. stovėdamos pradėjo šaukti. Liudytojas parodo, kad jis buvo tik su kelnėmis, jas nusimovė ir nubėgo akmenimis, kurie yra ant upės kranto ir upėje, į vandenį. Jis plaukė link R., bet nespėjo nuplaukti. A. R. spyrė

5-6 kartus. Liudytojas parodo, kad nematė, kad A. muštų R.. A. spardė A. stovėdamas iš nugaros pusės, horizontaliais

smÅ«giais į nugarÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , į kairį Å¡onÄ . (t. 2, b. l. 78-79)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Ä®statymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad  2012-05-08 laikotarpiu nuo 16 val. iki

16.50 val., Kaune, A. K. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, dėl chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės

R. K.. Byloje nustatyta, kad A. K. ir

A. M. be priežasties smurtavo prieš  R. K., po to bejėgiškos būklės dėl girtumo esantį nukentėjusįjį abu kaltinamieji tyčia įmetė į upę ir R. K. nuskendo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamieji

A. K. ir A. M. pripažino aplinkybę, kad jie abu įmetė R. K. į upę, srovė jį nunešė ir taip nukentėjusysis paskendo. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad R.

K. buvo labai girtas ir į kaltinamųjų veiksmus nereagavo, jiems nesipriešino. Kaltinamasis A. K. patvirtino aplinkybę, kad prieš įmetant R. K. į upę, jis (A. K.)

ir A. M. smurtavo prieš R. K., o A. M. tyčiojosi iš jo, apšlapino ir bandė tuštintis. Kaltinamųjų

veiksmus matė kiti kartu buvę ir girtavę asmenys: L. M., I. V., S. K..

Kaltinamųjų parodymai ir nurodytos įvykio aplinkybės visiÅ¡kai atitiko liudytojų L. M., I. V., S. K. parodymus, kurie patvirtino faktÄ , kad įvykio dienÄ tikrai abu kaltinamieji A.

K. ir A. M. be priežasties smurtavo prieš R. K. ir įmetė jį į upę, kur jis paskendo. Taip pat L. M. ir I. V. nurodė, kad

kaltinamieji šaipėsi, tyčiojosi iš jo, nes A. M. apšlapino,

bandė ant jo tuÅ¡tintis, savo kÅ«nu trynėsi į jo kÅ«nÄ . IÅ¡ liudytojų L. M., I. V., S. K. parodymų

nustatyta, kad įvykio metu, kuomet kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, R. K. buvo labai girtas,

nesipriešino, nereagavo ir buvo bejėgiškos būklės dėl girtumo. Įmesti R. K. į vandenį pasiūlė A. M..

Liudytoja L. M. ir

S. K. patvirtino, kad įmetus nukentėjusįjį į upę ir srovei pradėjus greitai neÅ¡ti gilyn, kaltinamieji iÅ¡ karto jo negelbėjo. Tik kai jis buvo upės viduryje, gelbėti bandė A. K., bet nepavyko. Gelbėjimo tarnyboms neradus R. K., A. M. liepė niekam nesakyti apie kaltinamųjų veiksmus, o apie tai kitam asmeniui papasakojusį S. K. sumušė A. M.. Â

Teismas turi pagrindÄ tikėti tiek

kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais apie tai, kad abu kaltinamieji, A. K. ir A. M., be priežasties ir dėl

chuliganiÅ¡kų paskatų smurtavo prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės R. K., jį įmetė į vandenį ir jis nuskendo, nes jų nurodytos aplinkybės sutapo dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko ir kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų. Be to, kaltinamieji A. K., A. M., liudytojai L. M., I. V., S. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir jie taip pat sutapo tiek dėl nusikaltimo padarymo vietos, tiek dėl kaltinamųjų veiksmų. Be to, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir duomenys, jie vieni kitiems neprieÅ¡tarauja ir atitinka. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad R. K. mirtis įvyko nuo uždusimo prigėrus vandenyje. Be to, jo kÅ«ne buvo nustatyti ir sužalojimai, kurie padaryti ne mažiau kaip 4 smÅ«giais ranka ar koja, o tai patvirtina smurtavimo faktÄ prieÅ¡ R. K.. Kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, kad įvykio metu R. K. buvo stipriai girtas, visiÅ¡kai atitinka specialisto iÅ¡vada, kur teigiama, kad lavono kraujyje rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime-3,50, o tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

TÄ aplinkybę, kad po 2012-05-08 R. K. dingo, jo ieÅ¡kojo ir surado paskendusį, patvirtina nukentėjusiųjų G. K. ir S. K. parodymai.

Apžiūros protokolu patvirtinama, kad R. K. lavonas buvo surastas 2012-05-18 plūduriuojantis upėje.

Taigi šie duomenys įrodo, kad kaltinamieji A. M., A. K. įmetė R. K. į upę ir jis nuskendo. Visi paminėti įrodymai duoda

pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl girtumo R. K. ir tai padarė be jokios priežasties ir dėl

chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad A. K. ir A. M. be priežasties ir be jokios dingsties, viešoje vietoje

ir matant pašaliniams asmenims, tyčiojosi ir smurtavo prieš R. K., po to tyčia įmetė R. K. į upę. Jie matė, kad jis yra stipriai girtas, bejėgiškos būklės dėl girtumo, taip pat matė, kad stipri upės srovė jį neša upe gilyn, tačiau iš karto jo negelbėjo, todėl suvokė ir suprato,

kad jis gali nuskęsti. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių - nukentėjusiojo

mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina tÄ

aplinkybę, kad kaltinamieji įmetė nukentėjusįjį į upę, kuri yra srauni, A. K. bandė gelbėti nukentėjusįjį, bet tai padaryti nepavyko,

ir gelbėjimo veiksmai buvo atlikti ne iš karto, o praėjus kuriam laikui, kai nukentėjusysis buvo upės srovės nuneštas į upės vidurį, tai yra toliau nuo kranto. Kaltinamieji, matydami, kad paniro po vandeniu R. K., iš karto patys ypač aktyvių veiksmų jį išgelbėti, surasti nesiėmė, pagalbos

institucijų neinformavo, tai padarė kiti asmenys. Kaltinamųjų aiškinimas, kad R. K. jie įmetė į vandenį tuo tikslu, kad jis atsigautų,

vertinamas kritiškai, kadangi iš jų atliktų veiksmų tokios išvados nėra pagrindo daryti. Apklausti liudytojai L. M., I. V., S. K., kurie buvo įvykio vietoje ir matė kaltinamųjų veiksmus, patvirtino, kad kaltinamieji įsiūbavo nukentėjusįjį ir pasakę žodžius „Volga, Volga“ metė jį į upę ir iš karto nesiėmė priemonių ar gelbėjimo veiksmų, kai srovė pradėjo jį nešti gilyn. Liudytoja I. V. patvirtino aplinkybę, kad įmetę į vandenį

R. K., kaltinamieji tik juokėsi. Taigi, matyti, kad tokiais veiksmais nebuvo siekiama R. K. atgaivinti, juo pasirÅ«pinti, o prieÅ¡ingai - buvo pagrindas suvokti, kad jis vandenyje gali nuskęsti, nes į neteisėtus kaltinamųjų veiksmus nukentėjusysis nereagavo ir buvo bejėgis. Suteikti pagalbÄ ir atgaivinti nukentėjusįjį kaltinamieji turėjo galimybę jam gulint ant kranto ir atnešę iÅ¡ upės vandens, o ne įmetę jį į upę. Daroma iÅ¡vada, kad įmetimas į vandenį buvo dar ant kranto prasidėjusių chuliganiÅ¡kų veiksmų tÄ sa.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos Å¡ioje byloje. Jau buvo aptarta, kad kaltinamieji neturėjo jokios priežasties prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtÄ , jį mesti į upę, o įmetus į upę R. K. paskendo, taip įmetimas į vandenį ir prigėrimas buvo mirties priežastimi. Kaltinamieji taip elgėsi ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiÅ¡kaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, siekdami prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams. Tai akivaizdžiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad R.

K. į upę buvo įmestas esant jam bejėgiškos būklės, kai jis nesipriešino ir jokios grėsmės kaltinamiesiems nekėlė, tai atlikta matant kitiems asmenims ir prieš tai pasityčiojus (apšlapinus, bandant pasituštinti, apspardžius, besijuokiant). Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamieji suvokė ir savo veiksmų chuliganiškas paskatas. Kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės, t. y. tokios būklės, dėl kurios jis negali gintis, išvengti pavojaus (mirties).

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, nes kaltinamieji nužudė R. K. esant jam bejėgiškos būklės ir dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji kalti nusikaltimo padarymu, todėl baustini.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, jis padarytas dėl chuliganiškų paskatų ir prieš bejėgiškos būklės asmenį.

A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat aktyviais

veiksmais (plaukė gelbėti nukentėjusįjį) bandė išvengti sunkesnių padarinių. Atsakomybę

sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Ä®vertinama A. K. sveikatos bÅ«klė. Jis teistas, teistumas iÅ¡nykęs.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Ä®vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimo iniciatorius buvo A. M.. Kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, jis recidyvistas. Tai rodo kaltinamojo nenorÄ taisytis, polinkį nusikalsti.

Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios

rÅ«Å¡ies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktų sankcijoje, o paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus

galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas kaltinamiesiems įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo G. K. civilinis 300 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 13-14)

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo S. K. civilinis 511 624,68 Lt ieškinys:

11 624, 68 Lt turtinei ir  500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 28-38)

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios I. K. atstovės L. M. civilinis

102 000 Lt ieškinys: 2 000 litų turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 50)

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nukentėjusiojo S. K. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina  11

624, 68 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K.. Nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia

į tai, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl

R. K. palaidojimo. (t. 2, b. l. 30-38)

Nukentėjusiosios I.

K. atstovės L. M. civilinis ieškinys 2000 Lt turtinei žalai atlyginti atmestinas, kadangi neįrodytas ir nepagrįstais bylos duomenimis.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, iš kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K. priteistina 70 000 Lt, G.

K. –

50 000 Lt, I. K. – 20 000 Lt.

  Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos ir priteistinos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje civiliniais ieÅ¡kovais neturtinei žalai atlyginti pripažinti trys asmenys (žuvusio R. K. tėvas, brolis, dukra), jie tarpusavyje buvo susiję įvairiais giminystės ryÅ¡iais. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, taip pat kiti artimi asmenys. Paprastai Å¡iuos asmenis sieja glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. NatÅ«ralu, kad žuvus sÅ«nui, broliui, tėvui, nukentėjusieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Priteisiant sumas neturtinei žalai atlyginti, įvertinama tai, kad padarytas labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, jis sukėlė sunkias pasekmes - žmogaus mirtį, nužudžius R. K., nukentėjusieji (tėvas, brolis, dukra) neteko artimo žmogaus, dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kaltinamieji turto neturi, iÅ¡ jų priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jie yra jauno amžiaus, Å¡eimos neturi, nedirba, tačiau ateityje gali turėti pajamų dirbdami. Neturtinei žalai atlyginti civiliniai ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti trijų asmenų, todėl priteistinos žalos dydis turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apklausti S. K. ir

G. K. patvirtino, kad jų ir R. K. dvasinis ryšys buvo stiprus, jie dažnai bendravo, žuvusysis padėjo įvairiuose darbuose

ir rūpinosi tėvais, juos materialai rėmė. Taip pat jis bendravo ir su dukra I. K., tačiau ji gyveno su motina ir atskirai nuo tėvo, bendravimas

nebuvo toks dažnas kaip su tėvu ir broliu. Å iÄ aplinkybę (retÄ bendravimÄ ) patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos I. K. ir

L. M.. (t. 2, b. l. 45, 47), o tai leidžia daryti išvadas, kad dvasinis ryšys nebuvo toks stiprus.

Teismas vertina tÄ aplinkybę, kad dingus R. K., jo tėvas S. K. ir brolis G. K. ieÅ¡kojo R. K., vyko pas L. M., o radus lavonÄ â€“ palaidojo, o tai rodo, kad nukentėjusieji nebuvo abejingi artimo žmogaus dingimui, jis buvo jiems svarbus ir reikalingas.

Teismas nustatė, kad R.

K. nužudė A. K. ir A. M., todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalÄ .

Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus 1277,65 Lt civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 159-164) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos I. K. tam tikru laikotarpiu ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ - 1277,65 Lt, priteisti iÅ¡ kaltinamųjų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi pagrįstas ir įrodytas.

           Daiktų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais, n u s p r e n d ė :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-05-20. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-05-22 iki 2013-05-20.

KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose, ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktÄ bausmės dalį pagal Kauno apygardos teismo 20009-06-16 nuosprendį ir Å akių rajono apylinkės teismo 2010-07-27 nutartį, ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų 6 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-20. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-05-22 iki 2013-05-20.

KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš A. K. ir

A. M. solidariai 11 624, 68 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt keturis litus

68 centus) turtinei žalai atlyginti ir 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. K..

Priteisti iš A. K. ir

A. M. solidariai 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam G. K..

Priteisti iš A. K. ir

A. M. solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai I. K..

Priteisti iš A. K. ir

A. M. solidariai 1277,65 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 65 centus) žalai atlyginti VSDFV Å ilalės skyriui.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartimi skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. K. turtui-į banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „DNB bankas“, buveinė: Vilnius, Basanavičiaus g. 26, ir joje esančias lėšas panaudoti civilinių ieÅ¡kinių padengimui.

Nukentėjusiosios I.

K. atstovės L. M. civilinį ieškinį 2000 Lt turtinei žalai atlyginti atmesti, kadangi jis neįrodytas ir nepagrįstais bylos duomenimis.

Daiktus: iÅ¡ A. K. paimtus pinigus - 1 litÄ 50 centų ir saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sÄ skaitoje bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6610i“ (t. 4, b. l. 3-4, 7, 8) panaudoti civiliniam ieÅ¡kiniui padengti.

     VokÄ su S. K. DNR pavyzdžiu sunaikinti.

     Kompaktinius diskus (6 vnt.) grÄ Å¾inti Kauno apskrities VPK.

A. K. neįgaliojo pažymėjimÄ (t. 4, b. l. 97) siųsti į bausmės atlikimo vietÄ .

A. M. asmens tapatybės kortelę (t. 4, b. l. 97) siųsti į bausmės atlikimo vietÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkė

teisėja                                                   Danguolė Šiugždinytė

Kolegijos

teisėjai                                                                    Egidijus

Jonas Grigaravičius

                                                                                               Â

Arūnas Paštuolis