2023-02-22 Nr. AB-4122-3-64-3-00292-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-320-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00292-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus drausminėse kamerose buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir atliekant bausmę kameriniame režime, tai prilygo kankinimui.

2.2. Ventiliacija neveikė, todėl buvo drėgna, užsiveisdavo parazitai, rūdijo lovos. Švaraus oro kiekis kameroje neatitiko normatyvų, buvo per mažas oro judėjimo greitis. Kamerose apšvietimas buvo netinkamas, dirbtinė šviesa buvo per stipri, o naktinės išjungti nebuvo galima. Lempos buvo sulaužytos, techniškai netvarkingos. Nebuvo įrengtas radijo taškas, tad pareiškėjas buvo izoliuotas nuo visuomenės ir išorinio pasaulio, negaudavo jokios spaudos. Kamerose nebuvo įrengta prižiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, reikėjo daužyti į duris. Visose kamerose, kur buvo laikomas pareiškėjas, plotas neatitiko reikalavimų, kameros visą laiką buvo perpildytos, kameros plotą dar mažino sanitarinis mazgas, baldai. Stalas buvo mažas, suoliukas prie stalo nepatogus sėdėti, prie stalo galėjo tilpti tik 1-2 asmenys, kai kameroje visą laiką buvo 3-4 asmenys. Pareiškėjas negalėjo pilnavertiškai maitintis. Tualetai buvo gyvenamosiose patalpose, tad nebuvo užtikrinamas privatumas. Tualetai atskirti 1,5 m aukščio sienele, nebuvo jokios kabinos, užuolaida privatumo neužtikrino. Pareiškėjas neturėjo galimybės skambinti artimiesiems ar bendrauti laiškais. Dušai įrengti baisiomis sąlygomis, nebuvo pertvaros, atitveriančios dušus vieną nuo kito, dušuose pelėsis, nariuotakojai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė kankinimus, psichologinį smurtą, orumo žeminimą, emocinius išgyvenimus, tuo pačiu patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 1 d. atliko bausmę drausminėse kamerose Nr. 119 (nuo 2020 m. liepos 16 d. pernumeruota į kamerą Nr. 22), 7, 23, 19, 17, 16, 15. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas dėl nesutikimo atlikti bausmę pataisos namuose, buvo gauti nevienkartiniai skundai, jie visi buvo išspręsti. Kamerose asmenų laikoma ne daugiau, nei yra miegamųjų vietų, tad pareiškėjui tekdavo nuo 3,59 kv. m iki 4,90 kv. m kameros gyvenamojo ploto.

4.2 Jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį kalba pareiškėjas, t. y., kad sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą.

4.3 Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, tualetai yra įrengti atskiroje patalpoje, ką patvirtina pateiktos nuotraukos. Sanitarinių higienos normų yra laikomasi, tai patvirtina ir tai, jog skundų iš nuteistųjų, taip pat ir iš pareiškėjo, gauta nebuvo, patikrinimai atliekami nebuvo. Parazitų naikinimo darbus atlieka įmonė, su kuria yra sudaryta tokių darbų atlikimo sutartis. Radijo taškai, pareigūnų iškvietimo mygtukas yra įrengti, tačiau jie yra pastoviai gadinami. Baldai kamerose įrengti pagal galiojančias normas. Pareiškėjas bendravo tiek laiškais, tiek telefono skambučiais su artimaisiais. Dušai įrengti tinkamai, su pertvaromis, duomenų apie higienos normų pažeidimus nėra.

4.4 Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti

6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus duomenis (pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. vasario 1 d. atliko bausmę drausminėse kamerose Nr.119 (nuo 2020 m. liepos 16 d. pernumeruota į kamerą Nr. 22), 7, 23, 19, 17, 16, 15; pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 28 d. atliko bausmę kameroje Nr. 22, kur pareiškėjui teko 3,66 kv. m kameros ploto, nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. sausio 31 d. – kameroje Nr. 7, kur pareiškėjui teko 3,87 kv. m kameros ploto, nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. – kameroje Nr. 22, kur pareiškėjui teko 3,66 kv. m kameros ploto, nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. spalio 26 d. – kamerose Nr. 23,19, kur pareiškėjui teko 4,75–3,59 kv. m kameros ploto, nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. – kameroje Nr. 17, kur pareiškėjui teko 3,62 kv. m kameros ploto, nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. – kameroje Nr. 16, kur pareiškėjui teko 4,90 kv. m kameros ploto, ir nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 15, kur pareiškėjui teko 4,38 kv. m kameros ploto) darė išvadą, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu drausminėse kamerose buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad tuo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, išskyrus pareiškėjo laikymą kameroje Nr. 19, kur pareiškėjui teko tik 3,59 kv. m kameros ploto.

7. Teismui pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. spalio 26 d. buvo kamerose Nr. 23,19, nepatikslinta, kiek laiko kurioje kameroje, tad, abejones traktuojant pareiškėjo naudai, laikytina, kad 74 dienas pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nors ir nežymiai, bet buvo pažeista.

8. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju aptariamu laikotarpiu minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nustatytas, pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,59 kv. m gyvenamojo ploto, tačiau jam teko daugiau nei 3 kv. m kameros ploto jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamą plotą.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, taip pat ir ploto, užstatyto baldais ar kitu inventoriumi, pažeidimu.

9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

11. Skundų dėl netinkamų higienos sąlygų pateikta nebuvo. Pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog patalpoje yra langai, apšvietimas sutvarkytas, sienos švarios. Įvertinus tai, teismas laikė nepagrįstais teiginius dėl vėdinimo sistemos nebuvimo, nes patalpas galima vėdinti per langus. Vertinant kitas sąlygas gyvenamosiose patalpose, kaip pelėsio buvimas, oro drėgmė ir apšvietimas, teismas atkreipė dėmesį, jog nėra pateikta tai paneigiančių duomenų, tačiau ir iš pareiškėjo nebuvo pateikta jokių skundų dėl netinkamų higienos sąlygų kameroje. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas motyvuoja netinkamą apšvietimą tuo, kad jis buvo per stiprus, tačiau nurodo teisės aktus, reglamentuojančius minimalų apšvietimo lygį kameroje.

12. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką savo gyvenamųjų patalpų valymu rūpinasi patys nuteistieji. Pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, skundų dėl higienos sąlygų pateikta nebuvo. Įvertinus tai, argumentai dėl higienos sąlygų neužtikrinimo laikytini nepakankamai įrodytais, tačiau abejones teismas traktavo pareiškėjo naudai.

13. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Teismui pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo sienelės aukštis yra tik 1,5 m, tačiau tokie jo argumentai yra paneigti įbylą pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskiroje patalpoje. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis konstatuotina, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusią teismo praktiką laikytina, jog užuolaidos užtikrina minimalų privatumą.

14. Pareiškėjas neteikė įrodymų, kad dėl privatumo pažeidimų buvo kreipęsis į tam tikras institucijas ar Pataisos namų administraciją ginčo laikotarpiu. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų byloje, išskyrus pareiškėjo teiginius, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Taigi, teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo atmetė kaip nepagrįstus, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų.

15. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tarp dušų yra įrengtos pakankamos minimaliam privatumui užtikrinti pertvaros, jokių skundų dėl netinkamų higienos sąlygų dušuose pareiškėjas pateikęs nėra, tad šis argumentas atmestinas.

16. Vertinant pareigūnų iškvietimo mygtuko ar radijo taško neįrengimą, pastebėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktai numato, jog pareigūnų iškvietimo mygtukai įrengiami drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, pareiškėjas nurodė, jog tai padaryta nebuvo, atsakovas nurodė, jog tokia sistema yra, tačiau ją dažnai gadina patys nuteistieji. Kad radijo taškai kamerose yra įrengti, patvirtina ir paties pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundas, kuriame jis nurodė, jog yra sugedęs radijo imtuvas ir prašo pateikti naują, būnant kitose kamerose, jis tokių prašymų neteikė. Ar buvo sugadinta kamerose pareigūnų iškvietimo sistema, duomenų nepateikta, tačiau vien tai, kad neveikė signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

17. Teismas pareiškėjo teiginius dėl sunkumo išsikvieti pareigūnus vertino kaip deklaratyvus, nes į administraciją dėl minėtų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė, duomenų, jog jo saugumui ar sveikatai buvo kilusi grėsmė, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentus dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl savo elgesio bausmę atliko drausmės kamerose, kur taikomi ribojimai dėl bendravimo su kitais asmenimis, kaip matyti iš 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjo skundo, jis kreipėsi dėl šios tvarkos į administraciją, ir jam buvo pateiktas atsakymas, kuris nubuvo apskųstas. Be to, pateikti įrodymai apie pareiškėjo rašytus laiškus ir telefoninius pokalbius, tad teisės aktus atitinkantis bendravimas jam buvo užtikrintas, tad šis argumentas yra atmestinas.

19. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog stalas ir suolas kamerose yra, pats pareiškėjas to neneigė, jų dydžių teisės aktai nereglamentuoja, skundų dėl galimybės jais naudotis nebuvo. Pažymėtina, jog daugelis pareiškėjo argumentų susieti su nepatogumais, kaip suvaržyta judėjimo laisvė, per mažai vietos, gyvenimas kartu su daugeliu kitų asmenų ir pan., tačiau teismas pažymėjo, jog asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, patiria tam tikrus apribojimus.

20. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau neanalizavo.

21. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

22. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

23. Teismas sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

24. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Marijampolės pataisos namų administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų nuteistųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad būtent netinkamos kalinimo sąlygos (minimalus gyvenamojo ploto pažeidimas, radijo taško nebuvimas, galimi higienos normų pažeidimai gyvenamosiose kamerose, abejones traktuojant pareiškėjo naudai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertinus ir tai, jog ilgalaikio pažeidimų poveikio nenustatyta, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį Nr.-996-1062/2020), tačiau įvertinus ir tai, kad pareiškėjui iki 74 dienų, nors ir minimaliai, tačiau nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje, pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

26.1. Atsakovas prideda Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymus, kuriais patvirtina faktą, kad kameroje Nr. 19, kurioje trūko 0,01 kv. m, bausmės atliko laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. spalio 26 d. Pažymėtina, kad minimaliai perpildyta kamera buvo tik keletą mėnesių, o tokia situacija susidarė dėl nuteistųjų paskyrimo į kameras proceso, kurio metu reikia išanalizuoti kiekvieno nuteistojo asmenines savybes, charakterio bruožus, polinkius, tam tikrą saviugdos veiklą, net atsižvelgti į tai, kaip nuteistasis sutartų su jau būryje esančiais nuteistaisiais, bei polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.

26.2. Pareiškėjui kameroje Nr. 19 laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. spalio 26 d. teko 0,01 kv. m. mažiau gyvenamojo ploto. Atsakovo įsitikinimu šis pažeidimas yra nežymus, todėl priteista suma yra per didelė. Pažymėtina, kad pareiškėjas kiekvieną dieną būdamas kamerų tipo patalpose galėjo nustatytu laiku laisvai judėti pasivaikščiojimų kiemelyje.

26.3. Byloje nebuvo įrodymų apie pareiškėjo emocinę, psichologinę būklę, pablogėjusius bendravimo įgūdžius, sumenkėjusią reputaciją, kad neturtinę žalą galima būtų vertinti pinigine išraiška. Atkreiptinas dėmesys ir į sąlyginai trumpą pažeidimo laikotarpį.

26.4. Tam, kad neturtinės žalos atlyginimas būtu priteistas pinigine išraišką, turi būti įrodyti stiprūs neigiami padariniai, emocinis sukrėtimas, dvasiniai nevienkartinio pobūdžio išgyvenimai. Atsakovo įsitikinimu, nei vienos sąlygos patvirtinančios patirtos neturtinės žalos dydį, pareiškėjas neįrodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, kad Marijampolės pataisos namai 74 dienas neužtikrino pareiškėjui vienam asmeniui tenkančio teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, apeliaciniame skunde teigia, kad priteista suma yra per didelė, nes pažeidimas ploto atžvilgiu nežymus.

30. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui už nustatytą pažeidimą priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi byloje nebuvo įrodymų apie pareiškėjo emocinę, psichologinę būklę, pablogėjusius bendravimo įgūdžius, sumenkėjusią reputaciją, kad neturtinę žalą galima būtų vertinti pinigine išraiška.

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.

34. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą, teigiama, jog asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, kas jiems iš dalies kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms taip pat gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3390-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo patyrė neturtinę žalą, pažeidimas neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau atsakovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodyto atsakovo pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

37. Įvertinus pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (74 dienos), darytina išvada, kad teismas, nors ir nustatė pažeidimo trukmę 6 dienomis ilgesnę, nei yra iš tiesų, skundžiamu sprendimu pareiškėjui nepriteisė nepagrįstai per didelės sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė