2082a6ef-ea6e-4bc5-894d-ae6b3f6bc026 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-169-653/2015Proceso Nr.2-68-3-32760-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. vasario 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. ir atsakovo M.

K. apeliacinius skundus dėl 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių A. G. ir E. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė              IeÅ¡kovės A. G. ir E. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. ieÅ¡kovei E. K. 5 000 Lt neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovei A. G. 3 000 Lt neturtinę žalÄ ir bylinėjimos iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių santuokos metu 2012-08-07 atsakovas M.

K., naudodamas tęstinį smurtÄ , mažametės ieÅ¡kovės E. K. akivaizdoje sumušė ieÅ¡kovę A. G.. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė A. G. patyrė fizinį skausmÄ ir fizinę žalÄ , psichologinį stresÄ bei moralinę žalÄ . Psichologinį stresÄ bei žalÄ patyrė ir ieÅ¡kovė E. K., kurios akivaizdoje atsakovas M. K. vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaiko motinÄ .             Atsakovas M. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė A. G. 2013-03-13 susitaikė su atsakovu ir susitarė tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad ji ateityje neturės jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų (reikalavimų) ateityje (BK 38 str. 1 d. 2 p.). Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 tokį susitarimÄ , kuri ieÅ¡kovė pasirašė laisva valia, patvirtino, todėl žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo klausimas teismine tvarka yra iÅ¡spręstas. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė A.

G. nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo dėl atsakovo veiksmų, nustatytų baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013, kad baudžiamoji byla Nr. 1-780-865/2013 ir civilinė byla Nr. 2-3968-391/2013 vyko tuo pačiu metu laiko atžvilgiu, taikų susitarimÄ buvo siekiama pasiekti abejose bylose. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė A. G. Å¡iuo metu yra pradėjusi 2 bylas prieÅ¡ atsakovÄ (civilinė byla Nr. N2-34810-558/2013 ir Å¡iÄ bylÄ ), ieÅ¡kinius pateikė tada, kai antstolis V. Č. jÄ padavė į teismÄ (civilinė byla Nr. 2-33827-933/2013) dėl teismo sprendimo dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nevykdymo, t.y. dėl nesudarymo atsakovui galimybės matytis su vaiku.

Teigia, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Nuo 2012-08-07 įvykio atsakovui dėl ieÅ¡kovės A. G. veiksmų nebuvo leidžiama matytis su vaiku, ieÅ¡kovas dėl to ne kartÄ kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos institucijas, dėl ko ir atsirado E. K. neigiami iÅ¡gyvenimai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti ieÅ¡kovei A. G. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo M.

K., bei 550 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 atsakovas M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu nutraukė tarp M. K. ir A. K. sudarytÄ santuokÄ ir nusprendė patvirtinti tarp jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.             Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikÅ¡tas, į tai, kad susitaikymo protokole nebuvo įvardintas konkretus neturtinės žalos dydis, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nei kartu su procesiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikti duomenys, kad neturtinė žala ieÅ¡kovei buvo atlyginta bÅ«tent pagal susitaikymo protokolÄ baudžiamojoje byloje, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje, todėl ieÅ¡kovė turi teisę į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ civiline tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja savo teisėmis. Susitaikymo protokole esanti formuluotė „yra susitarusi dėl <...> neturtinės žalos <...> atlyginimo“ nereiÅ¡kia, kad tokia žala jau yra atlyginta.             IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad jis sutiko mokėti savo vaikui didesnius alimentus su sÄ lyga, kad bÅ«tų pasiraÅ¡ytas susitaikymo protokolas baudžiamojoje byloje, o atsakovas alimentų dydžio skirtumÄ Ä¯vardina kaip neturtinės žalos atlyginimÄ baudžiamojoje byloje.

Teismo nuomone tai nesudaro pagrindo teismui laikyti, kad atsakovo sutikimas mokėti didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ gali bÅ«ti siejamas su neturtinės žalos atlyginimu pačiai ieÅ¡kovei, tuo labiau, kad A. K. buvo paskirta E. K. turto administratore uzufrukto teise, o Å¡alys apsisprendimo padengti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai neįvardino jokiame dokumente. Nors Å¡alys pasiekė tuo metu abiems priimtinÄ kompromisÄ , tai neužkerta kelio iÅ¡laikymo dydį sumažinti ar padidinti, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir kitas aplinkybes.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo daryti iÅ¡vados, kad civilinėje byloje Nr. 2-3968-391/2013 (iÅ¡laikymo dydžio forma) buvo susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei A. G.. Vien tai, kad minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė neprašė neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo atsisakyti spręsti klausimÄ dėl tokios žalos priteisimo Å¡ioje civilinėje byloje, nes ieÅ¡kovė turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl reiÅ¡kiamų reikalavimų apimties.Teismo vertinimu, įrodytos ir nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013 (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), atsakovė dėl to patyrė neturtinės žalos, tarp ieÅ¡kovės A.

G. neturtinės žalos ir atsakovo M. K. neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovas argumentų dėl civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, turinčių įtakos teisingai bylai iÅ¡spręsti, nenurodė.Å iuo atveju pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iÅ¡ svarbiausių, o jÄ pažeidus, ne visada atkuriama (sveikata). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios 2012-08-08 specialisto iÅ¡vados Nr. G 1844/12(01) matyti, kad A. K. padarytos kraujosruvos deÅ¡inės akies srityje, apatinės lÅ«pos gleivinėje, kairiame žaste, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2012-08-07), paveikus kietais bukais daiktais.

Kraujosruva kairiame žaste bÅ«dinga suspaudimui pirÅ¡tu, kraujosruvos veide galėjo atsirasti nuo smÅ«gių sudavimų. Nagrinėjamu atveju sužalojimai ieÅ¡kovei padaryti jos namuose, jos sutuoktinio, atsakovui esant neblaiviam, jo kaltė, kaip minėta, nustatyta, atsakovas ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytų faktinių aplinkybių, tarp jų ir sužalojimo masto, neneigia. Teismas, atsižvelgęs nurodytas aplinkybes, į liudytojų D. V., J. J., patvirtinusių ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir pan., paaiÅ¡kinimus, į teismų praktikos formuojamus kriterijus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, darė iÅ¡vadÄ , kad teisingas neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju A.

G. yra 1 500 Lt. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ E. K. – Å¡alių nepilnametei dukrai – teismas pažymėjo, kad įvykio dienÄ jai nebuvo sukakę 2 metai atsižvelgė į Å¡eimoje tvyrojusiÄ atmosferÄ ir santykius, į tai, kad, kaip patvirtino ieÅ¡kovė, psichologinis smurtas Å¡eimoje tęsėsi nuo 2010 m., į tai, kad nuo įvykio iki gydytojo apžiÅ«ros praėjo 2 savaitės, kad iÅ¡gyvenimai siejami ne su ieÅ¡kovės sužalojimais, o su sužalojimo faktu.

Todėl teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad vaiko iÅ¡gyvenimai dėl jo mamai padaryto sužalojimo yra iÅ¡imtiniai, kad sudarytų pagrindÄ priteisti neturtinę žalÄ , tuo labiau, kad A. G. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylÄ nepateikti duomenys, kad E. K. dėl atsakovo veiksmų ikiteisminiame tyrime bÅ«tų buvusi pripažinta nukentėjusiÄ ja – nukentėjusiÄ ja pripažinta tik A. G.. Dėl to teismas dėl minėto reikalavimo nenustatė visų atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovės prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas – 800 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovių pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra tenkintas iÅ¡ dalies, į tai, kad priteistinÄ neturtinės žalos dydį pagal teisinį reguliavimÄ ir teismų formuojamÄ praktikÄ nustato teismas, teismas priteisė ieÅ¡kovei A. G. 550 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo ir netenkino atsakovo praÅ¡ymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes neįvertino Å¡ių aplinkybių visumos: smurtas buvo pavartotas prie moterį – silpnesnį asmenį; atsakovas dirba LR VRM VieÅ¡ojo saugumo tarnyboje vyresniuoju specialistu bei apsaugos darbuotoju privačioje įmonėje, todėl ne tarnybos metu jau keliami aukÅ¡tesni profesiniai reikalavimai; smurtiniai veiksmai atlikti naktį ieÅ¡kovei migdant mažametę dukrÄ ; ieÅ¡kovė patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį smurtÄ ; tyčiniais veiksmais atsakovas siekė palaužti ieÅ¡kovės valiÄ , pasiprieÅ¡inimÄ , siekė įbauginti, pažeminti; ieÅ¡kovė smurtÄ patyrė iÅ¡ neblaivaus atsakovo ,todėl patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl mažamečio vaiko saugumo; atsakovo veiksmais buvo pažeistas LR Konstitucijos 21 str.

įtvirtintas gėris – teisė į neliečiamybė. LAT c.b. Nr. 3K-3-582/2009 paliko galioti teismo sprendimÄ , kuriame buvo priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos, padarytos sveikatai, atlyginimas. Taip pat didesnės sumos buvo priteistos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-2120/2012, LAT nutartimi c.b. Nr. 3K-3-196/2010. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės E. K. patirtos žalos. Å i ieÅ¡kovė patyrė ne tik neigiamus iÅ¡gyvenimus, bet ir žalÄ sveikatai, kÄ Ä¯rodo medicininė pažyma.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, jog žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojų parodymai, jog E. K. elgesys pasikeitė staiga po atsakovo smurtinių veiksmų. Apeliantė pažymėjo, jog buvo priversta pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent dėl atsakovo elgesio. Byloje neįrodyta, kad E. K. iki tol matė ar girdėjo tėvų nesutarimus. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos teismų nutartys netaikytinos, nes jose buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės (žala, padaryta garbei, orumui, žala padaryta dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 284 str., 187 str., žala esant sunkiam sveikatos sutrukdymui). IeÅ¡kovė nutyli, jog atsakovas buvo nurodęs priežastį, įtaikojusiÄ jo elgesį – ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje jau susitarė su atsakovu dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė neįrodinėjo ir neįrodė, jog vaikas buvo migdomas ir Å¡i aplinkybė neįtakoja neturtinės žalos dydžio; neįrodė, kad patyrė psichologinį smurtÄ ir pan.

Atsakovas nepripažino fakto, jog E. K. patyrė neturtinę žalÄ , nes nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir neigiamų pasekmių. Tuo metu vaikas nematė tėvų konflikto, nes miegojo, sveikatos sutrikimo priežastis neurologui nurodė pati ieÅ¡kovė. Be to padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikimai nepriskirtini iÅ¡imtiniams atvejams, kuomet kiti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino susitaikymo protokolÄ baudžiamojoje byloje, kaip neįrodantį, jog žala yra atlyginta. Be to, atsakovas pridėjo įrodymus, kad žala buvo atlyginta kitokiu bÅ«du – susitariant dėl didesnės iÅ¡laikymo sumos vaikui. Apeliantas iÅ¡dėstė analogiÅ¡kas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas 82,25 proc. reikalavimų dalyje, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti proporcingai paskirstytos ir iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteista 387,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad atsakovas neatlygino ieÅ¡kovei žalos. Baudžiamojoje byloje susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis BPK, todėl negali bÅ«ti taikomos civilinį procesÄ reglamentuojančios normos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimu. Apeliantė – ieÅ¡kovė - nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu bei teismo iÅ¡vadomis, dėl kurių buvo atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ jos mažametei dukrai. Apeliantas - atsakovas- iÅ¡ esmės nesutiko su įrodymo - baudžiamojoje byloje pateiktu susitaikymo protokolu – vertinimu, nes mano, kad Å¡is įrodymas patvirtino, jog žala yra atlyginta ir Å¡is klausimas nebegali bÅ«ti keliams iÅ¡ naujo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo Pritartina atsakovo argumentams, kad apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo atveju netaikytina, nes nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra analogiškos (padarytos skirtingo pobūdžio nusikalstamos veikos dėl ko atsirado sunkesni neigiami padariniai, tame tarpe LAT              c.b. Nr. 3K-3-582/2009 ieškovas negalėjo dirbti tiesioginio radijo ir televizijos laidų vedėjo darbo dėl sumušto veido; c.b. Nr. 3K-3-196/2010 buvo padaryti gyvybei gresiantys kūno sužalojimai, pripažinti sunkiu sveikatos sutrikdymu;

Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje c.b. Nr.                   2A-2120/2012 buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, sukėlęs sunkias tęstines pasekmes – ieÅ¡kovė ilgam laikui neteko 50 proc. darbingumo). Neturtinės žalos dydžio nustatymui turi individualios Å¡ios bylos aplinkybės, kilusios pasekmės, į kurias teismas tinkamai atsižvelgė, spręsdamas dėl žalos dydžio. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; duomenų, kad dėl to atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai, kad ieÅ¡kovė buvo laikinai nedarbinga, nėra.

Taigi, nustatydamas ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas, nustatydamas atsakovo neteisėtų veiksmų faktÄ ir neigiamas pasekmes, vadovavosi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-780-865/2013, kuriame nurodytos visos neteisėtos veikos aplinkybės, ir konstatavo, kad atsakovė dėl to patyrė neturtinės žalos.

Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeista vertybė yra sveikata, kuri savo esme yra viena iÅ¡ svarbiausių. Taigi, kaip buvo minėta, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo padidinti ieÅ¡kovei priteistÄ neturtinės žalos dydį.  Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės E. K. patirtos neturtinės žalos bei žalos sveikatai. Be kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog Å¡iuo atveju faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atvejį iÅ¡imtiniu, kuriam esant nuketėjusiojo asmens artimieji asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo pateiktus įrodymus ir priežastinio ryÅ¡io nustatymo aspektu.

Pažymėtina, kad Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ turėjo įrodyti ieÅ¡kovė. Apeliantė pripažino, jog sutuoktinių santykiai buvo įtempti nuo 2010 m., todėl labiau tikėtina, kad kartu su tėvais gyvenantis vaikas galėjo matyti ir ankstesnius tėvų konfliktus; taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į nepilnametės amžių, į tai, kad nuo įvykio iki gydytojo apžiÅ«ros praėjo 2 savaitės, tuo labiau, kad aplinkybės apie vaiko sveikatÄ gydytojui aiÅ¡kino pati ieÅ¡kovė (b.l. 16).

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų bei LITEKO duomenų, tarp Å¡alių 2014 m. vyko ir iki Å¡iol vyksta ginčai dėl bendravimo tvarkos su vaiku, t.y. Å¡alių konfliktas tęsėsi ir po ginčo įvykio. Svarbu atsižvelgti į tÄ aplinkybę, jog E. K. dėl atsakovo veiksmų ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, Å¡io klausimo baudžiamojoje byloje nekėlė ir ieÅ¡kovė. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ laikyti neįrodytu priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp atsakovo veiksmų ir E. K. medicininėje pažymoje ir ieÅ¡kovės nurodytų pasekmių.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvuotoms iÅ¡vadoms, paremtomis teismų praktika, kad vaiko neigiami iÅ¡gyvenimai Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl atsakovo apeliacinio skundo Apelianto argumentai, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino susitaikymo protokolÄ baudžiamojoje byloje, kaip neįrodantį, jog žala yra atlyginta, atmestini. Apeliantas iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, tačiau jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles arba, kad nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu, nenurodė.

Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindÄ pripažinti jas nepagrįstomis. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡laikymo gavėjas yra vaikas, o vaiko motina tik paskirta Å¡ių lėšų tvarkytoja. LR CK aiÅ¡kiai reglamentuotas tėvų ir vaikų turto atskyrimo principas, todėl apelianto argumentas, jog žala ieÅ¡kovei buvo atlyginta kitokiu bÅ«du – susitariant dėl didesnės iÅ¡laikymo sumos vaikui – yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja iÅ¡laikymo paskirčiai, todėl tokie apelianto argumentai atmestini.

Nesant objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovei buvo atlyginta neturtinė žala, apie kuriÄ buvo tariamasi baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje nebuvo teismo patvirtintas konkretus Å¡alių susitarimas dėl neturtinės žalos tam tikro dydžio ir atsakovo įsipareigojimo įvykdymo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kovė neturėjo procesinės pareigos Å¡ioje byloje ginčyti konkretų susitarimÄ , o susitaikymo protokolo pateikimo teismui faktas nereiÅ¡kia, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas buvo galutinai iÅ¡spręstas baudžiamojoje byloje, todėl teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi teisę į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ civiline tvarka.

Be to, ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas susitaikymo protokole, kad ji jokių reikalavimų atsakovui neturės, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja (CK 5 str. 2 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui reikÅ¡minga tai, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės teisės buvo pripažintos pažeistomis. Dėl to vien klausimo kokiu mastu Å¡ios teisės turėjo bÅ«ti apgintos iÅ¡sprendimas nerodo patenkintos reikalavimų dalies proporcingumo. Dėl to teismas pagrįstai nukrypo nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 4 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Kadangi abu apeliaciniai skundai atmesti, todėl Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Jelena Šiškina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                   Rūta Petkuvienė