20806d02-0fb1-4fca-bf64-9b7e2d262b3c · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-381-245/2014;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01395-2013-5;      Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas R.

V. surašytas dėl to, kad jis 2013-12-25, apie 15.50 val., Šlapaberžės k., Kėdainių r., vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17, 18 punktų reikalavimus.Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-05 nutarimu R. V. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 2000 (dviejų tūkstančių ) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Apeliaciniame skunde R.

V. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-05 nutarimÄ panaikinti. Skunde nurodo, kad šį automobilį iÅ¡ tikrųjų vairavo E. P., kuris nors ir neturi vairuotojo teisių pažymėjimo, tačiau vairuoti automobilį moka, su juo kartu važiavo apeliantas ir jo brolis G. G.. Jie visi patvirtino Å¡ias aplinkybes, tačiau teismas jų parodymais nesivadovavo, teigdamas, kad jis su E. P. nuo pradinės mokyklos laikų yra draugai, G. G. jo brolis, o jis pats vengia atsakomybės. Nurodo, kad iÅ¡ karto po to, kai automobilis nuvažiavo nuo kelio, E. P. ir G.

G. iÅ¡sigandę įvykusio atsitikimo, pabėgo, o jis liko automobilyje, todėl R. S. automobilyje matė tik jį vienÄ . Å is liudytojas parodė, kad nuvažiavus nuo kelio jis automobilį sustabdė, tačiau automobilio sustabdymas ir automobilio saugus kelyje pastatymas užtruko kurį laikÄ ir atitraukė liudytojo R. S. dėmesį, o tuo momentu ir įvyko E. P. ir G. G. pabėgimas. Todėl teigia, kad teismas, liudytojų E. P. ir G. G. parodymus vertindamas kritiÅ¡kai ir vadovaudamasis E. S. parodymais, kaltu dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo pripažindamas jį, padarė klaidÄ , tuo sukėlė jam skaudžius padarinius, svarbiausia kurių atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metų laikui.

Nurodo, kad turi Å¡eimÄ , žmonÄ Ä¯ darbÄ ir dukrÄ Ä¯ darželį reikia nuvežti automobiliu, jis pats Å¡eimai pragyventi prisideda atsitiktinai susirastais darbais, visiems Å¡iems reikalams bÅ«tinas automobilis. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-05 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti. R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma.

Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (Å¡iuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei iÅ¡vadomis dėl R. V. kaltės padarius ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas R. V. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teismo posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, liudytojus E. J., R. S., E. P., G. G., motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepatikimus, savo iÅ¡vadas pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Nors R. V. neigė aplinkybę, kad jis vairavo automobilį ir dėl Å¡ios priežasties atsisakė pÅ«sti į alkotesterį ir tikrintis blaivumÄ , Å¡i jo versija yra paneigta kitų byloje esančių įrodymų visuma ir pagrįstai pirmos instancijos teismo vertinta kaip jo gynybinė taktika siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Nuosekliais ir neprieÅ¡taringais liudytojo R.

S. parodymais nustatyta, kad prieÅ¡ais jo vairuojamÄ automobilį važiavo vyÅ¡ninės spalvos automobilis ,,Audi 100“ , kuris keistai manevravo ir artėjant prie Alytaus – Lazdijų rajonų ribos nuvažiavo nuo kelio. Jis sustojo prie Å¡io automobilio ir matė, kad iÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo R. V., kuris buvo aiÅ¡kiai neblaivus. Liudytojas kategoriÅ¡kai tvirtino, jog daugiau asmenų tame automobilyje nebuvo. Liudytojas R. S. taip pat parodė, kad po įvykio jam skambino R. V. ir kvietė susitikti, susitarti dėl liudijimo teisme.

Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. J. parodė, kad pagal budėtojo praneÅ¡imÄ nuvykus į vietÄ , rado du vyriÅ¡kius, vienas iÅ¡ kurių, tai buvo R. S., paaiÅ¡kino, kad automobilį ,,Audi 100“, įvažiavusį į griovį, vairavo Å¡alia esantis asmuo, tai yra R. V.. Pats R. V. neprisipažino vairavęs automobilį ir teigė, kad jį vairavo kitas asmuo, tačiau nenurodė kas. Tikrintis blaivumÄ jis atsisakė. Daugiau jokių asmenų prie automobilio nebuvo. AnalogiÅ¡kas aplinkybes pareigÅ«nas nurodė ir tarnybiniame praneÅ¡ime ( b.l. 3).

Liudytojas R. S., nurodydamas įvykio aplinkybes, buvo nuoseklus, jam nekilo jokių abejonių, kad automobilį vairavo R. V., nes jis nuo pat šio automobilio sustojimo momento jį matė ir kategoriškai tvirtina, kad jame buvo tik vienas asmuo - pažeidėjas. Liudytojas R. S. nepažįsta R. V., todėl akivaizdu, kad jis neturi tikslo jį apkalbėti, nurodyti netikras įvykio aplinkybes ir siekti, kad apeliantas būtų nepagrįstai apkaltintas, taigi pirmosios instancijos teismui abejoti jo parodymais nebuvo jokio objektyvaus pagrindo ir jais, kaip R.

V. kaltę patvirtinančiais duomenimis, teismas rėmėsi visiškai pagrįstai.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad liudytojų E. P. ir G. G. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip jų siekį pagelbėti draugui ir broliui R. V.. Be to, kad šie asmenys yra su pažeidėju pažįstami, jų parodymai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, yra neinformatyvūs, nes abu šie liudytojai nurodė, jog buvo stipriai neblaivūs, ir todėl teigė detaliau nepamenantys įvykio aplinkybių, kas taip pat duoda pagrindo manyti, jog jie įvykio vietoje nebuvo.

Šių aplinkybių visetas davė pirmosios instancijos teismui pagrindo išvadai, jog tiek R. V. neigimas padarius inkriminuotus pažeidimus, tiek liudytojų E. P. ir G. G. parodymai yra siekis R. V. išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Taigi, byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, jog automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo ne kas kitas, o R. V.. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog R. V. vairuojamas automobilis buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį, todėl jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. kvalifikuoti teisingai.

Policijos pareigÅ«nams įtarus, kad vairuotojas R. V. neblaivus ir pasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ , jis tai daryti atsisakė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo.

AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N63 -1992/2010, N662-1045/2012). Kaip matyti iÅ¡ liudytojo R. S. parodymų bei policijos pareigÅ«no E. J. paaiÅ¡kinimo tarnybiniame praneÅ¡ime, V. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pažeidėjas ir pats neneigė vartojęs alkoholį, tik kategoriÅ¡kai neigė vairavęs neblaivus, kas paneigta aukščiau aptartais įrodymais.

PasiÅ«lius pasitikrinti neblaivumÄ pažeidėjas tai daryti atsisakė. Å ių duomenų pagrindu R. V. pažeidimas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kaip neblaivumo patikrinimo vengimas. Dėl skundo argumento teismui neteisingai vertinus bylos įrodymus, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo, o ne Å¡alių prerogatyva, o ta aplinkybė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas įrodymus vertina kitaip, negu apeliantas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas.

Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo iÅ¡vados dėl R. V. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Aukščiau paminėti įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad R. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo veiksmai pagal ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai, nuobaudos paskirtos ir subendrintos nepažeidžiant ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų, paskirta galutinė nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ pažeidėjo atžvilgiu nutraukti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                          Kęstutis Dargužis