207dc1e9-2803-4fe8-ab93-2b2c67debe21 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-11691-631/2019 Proceso Nr. 2-68-3-06427-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.5.5.;1.3.7.5.6.; 1.3.9.2.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Vitaliui Jarmontovičiui, atsakovo direktorei Česlavai Voitechovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

I. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LitCarrier“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, N U S T A T Ė: IeÅ¡kovas A. I. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija, DGK) 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LitCarrier“ praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ A.

I. 1507,16 Eur žalos atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. vasario 21 d. elektoriniu paÅ¡tu gavo DGK 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo DGK nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 1507,16 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodo nuo 2017 m. vasario 10 d. nebedirbantis pas atsakovÄ , darbo santykiai Å¡alių nebesieja, todėl, ieÅ¡kovo manymu, atsakovas praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis į DGK dėl atsiradusių nuostolių ir atitinkamai DGK turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl patirtų nuostolių vadovaudamasi DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes be to, atsakovo reikalavimas tuo pačiu pagrindu jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir buvo priimtas galutinis sprendimas.

DGK 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui atlyginti 2300 Eur. IeÅ¡kovas pažymi, kad pagal minėtÄ 2017 m. kovo 30 d. DGK sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui atlygino 2300 Eur materialinės žalos, todėl antras atsakovo inicijuotas darbo ginčas virÅ¡ija ir peržengia DK nustatytas žalos dydžio atlyginimo ribas (el.b.l.1-4, I t.). Atsakovas UAB „LitCarrier“ atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2017 m. vasario 10 d. dirbo atsakovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, vežė krovinius tarp Å iaurės Europos, Å iaurės rytų ir Å iaurės vakarų Europos Å¡alių ir Didžiojoje Britanijoje.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas yra patyręs vairuotojas, daug kartų važiavęs tuo pačiu marÅ¡rutu į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir žinojo apie nelegalių migrantų patekimo į transporto priemones atvejus. 2016 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas Austrijoje pasikrovė krovinį, kurį turėjo nuvežti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . 2016 m. spalio 21 d. vežimo metu ieÅ¡kovas sustojo PrancÅ«zijoje likus mažiau nei 100 km iki Kalė uosto, nesaugomoje aikÅ¡telėje. Po sustojimo ieÅ¡kovas nuvažiavo link Kalė uosto, kur jį patikrino saugumo kontrolės pareigÅ«nai.

Atlikus transporto priemonės patikrÄ , pareigÅ«nai puspriekabėje rado 10-12 nelegalių migrantų, kurie siekė patekti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Jie pareigÅ«nų buvo paleisti, o transporto priemonės vairuotojui leista toliau vežti krovinį, tačiau apiforminus šį įvykį nustatyta teisės aktų tvarka. Apie minėtÄ Ä¯vykį buvo informuoti užsakovas, krovinio gavėjas ir draudimo kompanija, transporto priemonė buvo sulaikyta krovinio patikrinimui bei ekspertizės atlikimui, todėl patyrė trijų parų prastovas. 2016 m. spalio 25 d.

ISA siurvejeris atliko krovinio ir transporto priemonės apžiÅ«rÄ ir žalos priežastimi įvardijo nelegalių migrantų patekimÄ Ä¯ priekabÄ ir jų veiksmus priekaboje, kur buvo krovinys. Bendra žalos suma buvo nustatyta 7535,78 Eur. Kadangi krovinys buvo draustas CMR draudimu, dalį žalos sumokėjo draudikas (6028,62 Eur), likusiÄ dalį (frančizę) pavedimu krovinio gavėjo atstovui sumokėjo atsakovas (1507,16 Eur). Atsakovo teigimu, žalos atlyginimas turi bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo kaltės ir priteisiami atgręžtinio reikalavimo tvarka.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui įmonėje buvo patikėtas valdyti didelės vertės turtas (transporto priemonė ir krovinys), todėl jis buvo įpareigotas elgtis ypatingai apdairiai ir rÅ«pestingai. Atsakovas pažymi, kad darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tapati darbo bylai Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat praÅ¡ymai pateikti su skirtingu reikalavimo pagrindu, pirmoje byloje atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo prašė priteisti padarytos žalos atlyginimÄ dėl paties įvykio, kai įsibrovus migrantams į priekabÄ atsakovas sumokėjo 3364,75 Eur baudÄ savo užsakovui dėl saugumo reikalavimų nesilaikymo bei trijų dienų prastovas, už kurias taip pat buvo sumokėta užsakovui (897 Eur), viso – 4261,75 Eur.

Dėl Å¡io ginčo Å¡alys susitarė taikiai. Tačiau kita žalos dalis, dėl sugadinto krovinio, liko neatlyginta, ir nebuvo žinoma tuo metu, kai Å¡alys iÅ¡sprendė pirminį ginÄÄ (el.b.l.166-168, I t.) Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad nesutinka su DGK sprendimu, mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti naikintinas. Atkreipia dar kartÄ teismo dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas nuo 2017 m. vasario 10 d. nebedirba UAB „LitCarrier“ įmonėje ir įmonė praleido terminÄ kreiptis dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovo manymu, DGK vadovaudamasi DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl patirtų nuostolių, nes atsakovo reikalavimas tuo pačiu pagrindu jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir atsakovas iÅ¡ esmės pareiÅ¡kė tÄ patį reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, kuriame sutampa tas pats dalykas dėl žalos atlyginimo, ir kuriame matyti, kad visi reikalavimai yra kildinami ir 2016 m. spalio 20 d. įvykio, kai priekaboje buvo rasti migrantai. Minėtos aplinkybės buvo nagrinėtos per pirmÄ jį darbo ginÄÄ , o naujų aplinkybių neatsirado.

DGK patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir iÅ¡sprendė ginÄÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pagarsino taikos sutarties sÄ lygas, be to pažymėjo, kad ieÅ¡kovas prisiėmė didesnius įsipareigojimus nei numato įstatymas, t. y. atsakovui atlygino žalÄ , kuri sudarė penkis vidutinius darbo užmokesčio atlyginimus, o ne tris. Anot ieÅ¡kovo atstovo, atsakovo reikalavimas nėra suderintas su DK 153 straipsnio 1 dalies nuostata, kur numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Teigė, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nenustatyta tyčios, todėl visiÅ¡ko žalos atlyginimo negalima reikalauti. Be to, ieÅ¡kovo manymu, buvo pažeista jo teisė į teisinę gynybÄ , nes jam nebuvo praneÅ¡ta apie iÅ¡keltÄ bylÄ , o praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo žmonai, su kuria ieÅ¡kovas nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai negyvena, ir kuri ieÅ¡kovo apie darbo ginčų komisijos praneÅ¡imÄ neinformavo. Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė nurodė, kad ieÅ¡kovas yra patyręs vairuotojas, žinojo, kad negalima sustoti arčiau nei 200 km iki Kalė uosto, tačiau sustojo, turėjo sustoti saugomoje aikÅ¡telėje, bet sustojo nesaugomoje, atkreipė teismo dėmesį į tai, jog netolimais buvo saugomos stovėjimo aikÅ¡telės. Pažymėjo, kad vairuotojas turėjo elgtis ypatingai apdairiai ir atsakingai, nes jam buvo patikėtas didelės vertės krovinys ir transporto priemonė, be to, vairuotojas buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį ir privalėjo saugoti jam patikėtÄ turtÄ .

Atsakovo atstovė teigė, jog darbo bylos yra skirtingos su skirtingais reikalavimų pagrindais. Atsakovo direktorės teigimu, ieÅ¡kovas žinojo, kad jam reikės sumokėti frančizę, dar tada kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ darbo, tačiau atsakovui nebuvo žinomas žalos dydis, todėl nebuvo žinoma ir kokio dydžio bus frančizė. Atsakovas apie žalos dydį sužinojo 2018 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ draudimo bendrovės ir kreipėsi su praÅ¡ymu į darbo ginčų komisijÄ . IeÅ¡kinys atmetamas.

IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį su atsakovu. IeÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju. Darbo sutartis įsigaliojo 2013 m. liepos 19 d., darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2013 m. liepos 23 d. (el.b.l. 9-10, I t.). IeÅ¡kovas, pradėjęs dirbti, pasirašė darbo tvarkos taisykles, kurių 57 punkte įtvirtinta, kad jeigu vairuotojas vyksta į komandiruotę bendrovės transporto priemone, tai jis privalo saugoti jam patikėtÄ turtÄ , vairuodamas privalo laikytis kelių eismo taisyklių, veždamas krovinį privalo sustoti tik saugomose automobilių stovėjimo aikÅ¡telėse ir privalo imtis visų kitų rÅ«pestingų apsaugos priemonių siekiant iÅ¡vengti vagystės, plėšimo ir kitų neteisėtų veiksmų, taip pat vykdyti visus kitus darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymus dėl darbuotojui patikėto turto apsaugos (el. b. l. 23-28, I t.).

Byloje nustatyta, kad UAB „LitCarrier“ su A. I. 2013 m. liepos 19 d. sudarė darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas - darbuotojas įsipareigojo rÅ«pestingai saugoti jam patikėtÄ turtÄ (sutarties 2.2.1. punktas), krovinines transporto priemones palikti tik saugiose parkavimo zonose ir imtis visų kitų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alos turui kilti (sutarties 2.2.8. punktas), visiÅ¡kai atlyginti materialinę žalÄ , įskaitant, bet neapsiribojant atvejais dėl turto, kurį jam patikėjo darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kuris buvo patikėtas ar kurį darbuotojas gavo iÅ¡ kurias darbdavys iÅ¡mokėjo dėl darbuotojo kaltės, nuostolių, atsiradusių dėl to, kad darbuotojas nesiėmė priemonių užkirsti keliÄ Å¾alai darbdaviui atsirasti;

Lietuvos Respublikos teisės aktų, darbdavio vidaus dokumentų, darbo sutarties, Å¡ios sutarties, darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų, taisyklių procedÅ«rų ir pan. pažeidimo, jei dėl to darbdavys patyrė nuostolių (sutarties 2.2.14. punktas) (el. b. l. 29-34, I t.). 2016 m. spalio 20 d. bÅ«damas komandiruotėje ieÅ¡kovas pasikrovė krovinį AT-Bludenz, Austrijoje, gabenimui į DidžiÄ jÄ BritanijÄ . Vežimo metu sustojo poilsiui Steenwerck, PrancÅ«zijoje.

Greitkelyje E42, likus mažiau nei 100 km iki Kalė uosto, sustojimas truko 9 val. 9 min. (el. b. l. 64,66, I t.). Po sustojimo vairuotojas toliau važiavo Kalė uosto link. Privažiavus eurotunelį transporto priemonė ir krovinys buvo patikrinti Prancūzijos pareigūnų. Patikros metu priekaboje buvo aptikti nelegalūs migrantai, kurie po patikros buvo paleisti, o vairuotojui leista vykti toliau. Dėl minėto įvykio transporto priemonė buvo sulaikyta tam, kad būtų atlikta transporto priemonės ir krovinio apžiūra.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad krovinys buvo apgadintas, o nuostoliai atsirado dėl to, kad nelegalÅ«s migrantai pateko į priekabÄ nukirpę virÅ¡utinės plombos kilpÄ , todėl duris buvo galima atidaryti nenukerpant plombos (el. b. l. 19-35, II t.). Dėl įvykio ir po jo sekusios patikros atsakovas sumokėjo 3364,75 Eur baudÄ savo užsakovui logistikos įmonei HCS A/S:Transport & Spedition dėl to, kad buvo nesilaikyta saugumo reikalavimų bei dėl trijų dienų prastovas. Dėl Å¡ių nuostolių Å¡alys susitarė ir darbo ginčų komisija 2017-03-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino jų taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui įsipareigojo sumokėti 2300 Eur materialinės žalos atlyginimÄ ir bylÄ nutraukė (el. b. l. 7-8, 116-118, t.I).

IÅ¡analizavęs darbo ginčų komisijos darbo bylų, sprendimų medžiagas, teismas sprendžia, jog darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo svarstomi klausimai dėl nagrinėjamoje dabar teismo byloje atlygintinos žalos dydžio. Taikos sutartimi Å¡alys susitarė dėl nuostolių, darbdavio patirtų sumokant baudÄ ir už prastovas užsakovui. Nagrinėtame ginče nebuvo keltas klausimas dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo. Kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, dėl Å¡io įvykio, uždarajai akcinei bendrovei „Litcarrier“ užsakovas pateikė pretenzijÄ dėl sugadinto krovinio, nenurodydamas konkrečios sumos (el.b.l.36-37, t.II).

Taigi, 2017 m. kovo mėnesį darbdavys negalėjo ieÅ¡kovui konkretizuoti jokios sumos dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo, nes neturėjo objektyvių duomenų apie padarytÄ Å¾alÄ . Minėtu 2017-03-30 sprendimu patvirtinta taikos sutartimi darbdavys ir darbuotojas iÅ¡sisprendė tai dienai žinomos žalos atlyginimo klausimus ir atsiskaitymÄ su darbuotoju atleidžiant iÅ¡ darbo. 2019 m. sausio 17 d. atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl 1507,16 Eur materialinės žalos atlyginimo iÅ¡ A.

I. iÅ¡ieÅ¡kojimo (el. b. l. 119-120, I t.). Nurodė, kad pagal 2016 m. spalio 20 d. įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kroviniui, 6028,62 Eur žalos padengė atsakovo draudikas, o likusiÄ sumos dalį (1507,16 Eur) 2018 m. lapkričio 30 d. pavedimu atsakovas pervedė savo užsakovui logistikos įmonei HCS A/S:Transport & Spedition (el. b. l. 125, I t.). 2019 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) DGK atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo 1507,16 Eur žalos atlyginimÄ (el. b. l. 5-6, I t.).

Dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (naujos redakcijos DK 220 str. 1 d.) nustatyto termino pateikti praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijoje teisinio kvalifikavimo ir Å¡io termino taikymo DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija) nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ (toliau – praÅ¡ymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės; praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ankstesnėje savo praktikoje pasisakydamas dėl darbo kodekso nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ kvalifikavimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedÅ«rinis terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013).

Ä®vertinus ankstesnės redakcijos darbo kodekso ir dabar galiojančio darbo kodekso įtvirtintÄ teisinio reglamentavimo iÅ¡ dalies tapatumÄ ir pasikeitimus, spręstina, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Konstatuotina, kad trijų mėnesių praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijoje pateikimo terminas yra procedÅ«rinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Å is terminas nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „IeÅ¡kinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ pareikÅ¡ti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje (dabar galiojančio DK 15 str. 2 d.) nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å ioje byloje nustatyta, kad darbdavys kreipėsi į darbo ginčus nagrinėjančius organus, nepraleidęs nurodyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl jį atmesti, taikant nagrinėjamoje teisme byloje ieÅ¡kinio senatį nėra teisinio pagrindo.

Be to, darbdavys kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , nepraleidęs ir dabar galiojančio darbo kodekso 220 straipsnio 1 d. dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nes atgręžtinio reikalavimo teisę į A. I. darbdavys įgijo tik pats sumokėjęs (2018-11-30) frančizės sumÄ , kuriÄ ir prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ buvusio darbuotojo. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovo, dirbusio pas atsakovÄ vairuotoju, gabentas krovinys buvo apdraustas CMR draudimu.

Krovinio žalos suma sudarė 7335,78 Eur. Darbdavio draudikas If P&C Insurance AS filialas padengė dalį žalos – 6028,62 Eur. KitÄ dalį sudaro 1507,16 Eur franÅ¡izės dydis, kurį darbdavys pats sumokėjo kompanijai WK Wbster ant Co Ltd. Taigi, Å¡i nuostolių dalis vertinama, kaip žala, atsiradusi dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ pagal darbo sutartį, pasirašęs tiek visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį (kuri galioja visų darbo santykių pas atsakovÄ metu), tiek darbo tvarkos taisykles, žinojo savo pareigas dėl jam patikėto turto apsaugos ir ėmimosi visų priemonių, kad krovinys bÅ«tų pristatytas saugiai ir laiku.

Kaip nustatyta iÅ¡ visų aplinkybių, A. I. savo pareigų nesilaikė, todėl jam iÅ¡kyla pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu darbo sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ . Kadangi darbo santykiai Å¡alis siejo dar iki įsigaliojant naujos redakcijos darbo kodeksui ir pats įvykis, kurio metu buvo padaryta žala įvyko 2016 m., taikytinos senojo darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo materialinę atsakomybę. Pagal 2002 m. redakcijos darbo kodeksÄ , darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas.

Ji atsiranda esant DK 246 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms. Å ios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalÄ (DK 250, 257 straipsniai). DK 253 straipsnyje pateiktas pavyzdinis darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų sÄ raÅ¡as. Pagal jį, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ , be kita ko, dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) (1 punktas); iÅ¡laidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (4 punktas).

Darbuotojų materialinė atsakomybė bÅ«na dviejų rÅ«Å¡ių: ribotoji ir visiÅ¡ka. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Kaip anksčiau įvardinta, A. I., pradėjęs dirbti vairuotoju pas atsakovÄ , buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , turi į darbuotojÄ regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad UAB „LitCarrier“ transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdraudusi savo atsakomybę, ir pagal draudimo liudijimÄ buvo numatytas franÅ¡izės dydis „kai pervežami reguliuojamos temperatÅ«ros kroviniai, maistas, gėrimai, naminių gyvÅ«nų ėdalas – 20 proc.

žalos, bet ne mažiau kaip 1500 Eur“ (el.b.l.47). IÅ¡skaita (franÅ¡izė) – tai nuostolių dalis, kuriÄ kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas (draudėjas). Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, virÅ¡ijančiÄ iÅ¡skaitos (franÅ¡izės) sumÄ . Taigi, pagal draudimo sutartį, krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygina iÅ¡skaitÄ . IÅ¡skaitos dydis yra susijęs su darbdavio pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga jÄ atlyginti, todėl iÅ¡skaita (franÅ¡izė) laikytina darbdavio patirtais tiesioginiais nuostoliais dėl krovinio sugadinimo (praradimo).

IÅ¡ į bylÄ surinktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovo gabentas krovinys pasiekė gavėjÄ (užsakovÄ ) pažeistas (kaip pvz., gabento Å¡okolado pakuotės praplėštos, iÅ¡pakuotos, dalis Å¡okolado suvalgyta) (el.b.l.19-37, t.II). UAB „LitCarrier“ privalėjo sumokėti (ir sumokėjo) pagal pretenzijÄ 7581,82 Eur sumÄ , kurios dalį padengė draudimo bendrovė, tačiau franÅ¡izės sumÄ 1507,16 Eur sumokėjo pats darbdavys (el.b.l.124-146, t.I; 50-60, t.II). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas įrodė visas ieÅ¡kovo materialinės atsakomybės sÄ lygas.

Atsakovo kaip darbdavio ir žalÄ patyrusio asmens reikalavimas ieÅ¡kovui atlyginti 1507,16 Eur žalos sumÄ (kurios nepadengė draudiko sumokėta draudimo iÅ¡moka) yra pagrįstas ir tenkinamas, o ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) atmetamas. Vadovaujantis DK 231 straipsniu, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas; teismas rėmėsi darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu surinktais įrydomais.

Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsakovas nepateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Valstybei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos (1,86 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas N U S P R E N D Ė: A. I. ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCarrier“, juridinio asmens kodas 302642387, naudai 1507,16 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus septynis eurus 16 euro centų) žalos atlyginimÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ Nr.(duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė