2023-07-26 Nr. AB-13819-3-61-3-02189-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-37-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02189-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2021 m. liepos 1 d. rašto Nr. S-7684 „Dėl valstybės tarnautojų registro duomenų apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ III dalį „Dėl J. K. prašymo ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus Valstybės tarnautojų registre (toliau – ir Registras, VATARAS) pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 d. VATARAS duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis, 2021 m. vasario 17 d. laimėjęs konkursą į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kartu su 2021 m. vasario 24 d. prašymu dėl priėmimo į tarnybą, be kita ko, NŽT pateikė 2021 m. vasario 24 d. VATARAS duomenis, pagrindžiančius jo (pareiškėjo) 9 metų 8 mėnesių 19 dienų tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Šiuos duomenis į Registrą suvedė paskutinė pareiškėjo darbovietė Lietuvos administracinių ginčų komisija pagal pareiškėjo jai pateiktus dokumentus ir turimus duomenis. Todėl šie Registro duomenys yra teisingi, išsamūs ir atitinka dokumentus, jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 str.). Į konkurse laimėtas pareigas pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. buvo priimtas NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1 E.). Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. laimėjo konkursą į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas. NŽT direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1PS1-522-(2.1 E.) pareiškėjas buvo perkeltas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1P-1174 nuo 2021 m. birželio 1 d. paskirtas į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

2.2. Jis, prisijungęs prie savitarnos ir pamatęs Registre duomenų apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą pasikeitimus, pridėdamas tai patvirtinančius įrodymus, kreipėsi su 2021 m. gegužės 28 d. prašymu į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD), prašydamas:

1) nustatyti ir nurodyti, kas iš darbuotojų / tarnautojų ir kada pakeitė pareiškėjo tarnybos stažą;

2) nurodyti duomenų įrašymo į Registrą ir jų keitimo teisinį reguliavimą, taip pat įrašymo / keitimo apskundimo tvarką ir terminus;

3) pateikti dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjo tarnybos stažas Registre buvo pakeistas;

4) ištaisyti ir prie pareiškėjo esamo stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas tarnybos stažą;

5) nustačius neteisėtus pakeitimus, kaltiems asmenims taikyti darbo / tarnybinę atsakomybę ir skirti jiems nuobaudas (toliau – ir Prašymas). VTD 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 27D-1580 „Dėl prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“ Prašymą persiuntė Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Informatikos ir ryšių departamentas), o pastarasis 2021 m. birželio 11 d. raštu Nr. 9R-1250 „Dėl valstybės tarnautojų registro duomenų apie asmens tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ (toliau – ir 2021 m. birželio 11 d. raštas) – Muitinės departamentui.

Informatikos ir ryšių departamentas 2021 m. birželio 11 d. raštu informavo, kad VATARAS duomenimis pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą 2021 m. gegužės 31 d. patikslino Muitinės departamento duomenų tvarkytojas – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas, ir Registre 2021 m. birželio 1 d. yra įvestas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 7 metai 10 mėnesių 8 dienos. 2021 m. birželio 11 d. pareiškėjui ir jo darbdaviui Muitinės departamentui paaiškėjo, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą Registre ir 2021 m. gegužės 31 d. patikslino Centras.

Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjas 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. (5.27)3B-3791 „Dėl valstybės tarnautojų registro duomenų apie asmens tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ (toliau – ir 2021 m. birželio 29 d. raštas) pagal kompetenciją Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. raštą persiuntė Centrui, kuris Rašto III dalyje nurodė, kad pareiškėjo Prašymo (skundo) dalis, kuria jis prašė pridėti prie Registre 2021 m. gegužės 31 d. nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo 2 metus 1 mėnesį 9 dienas, paliekama nenagrinėta, o dėl pareiškėjo Prašymo ištaisyti duomenis Registre, Centras visai nepasisakė.

Pareiškėjas akcentavo, kad Muitinės departamentas persiųsto pareiškėjo Prašymo neišnagrinėjo, 2021 m. birželio 29 d. raštu tik informavo, kad pagal kompetenciją Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. raštą persiuntė Centrui, o atsakovo Rašto III dalimi Prašymo (skundo) dalį pridėti prie Registre 2021 m. gegužės 31 d. nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo 2 metus 1 mėnesį 9 dienas paliko nenagrinėtą, o dėl Prašymo ištaisyti duomenis Registre, nepasisakė.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 patvirtinto Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 52 punktą, Centras, gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS, tačiau priimti sprendimą registruoti Registro objektus (taip pat ir duomenis apie tarnybos stažą), juos patikslinti, papildyti arba atnaujinti turi teisę (yra įgaliota) tik įstaiga (pareiškėjo darbdavys NŽT ir Muitinės departamentas).

Pareiškėjas vertino, jog NŽT ir Muitinės departamentas privalėjo vadovautis pareiškėjo pateiktais Registro duomenimis, kurių Centras neturėjo jokios teisės iš naujo nei revizuoti, nei kvestionuoti ir / ar perskaičiuoti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis ir Centras neturi jokių (tarnybinių, teisinių ir / ar kitokių) sąsajų, todėl atsakovas pareiškėjui yra visiškai pašalinis juridinis asmuo. Jokio sprendimo patikslinti, papildyti arba atnaujinti Registre iki 2021 m. vasario 24 d. įvestus pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo duomenis nėra priėmusi nei NŽT, nei Muitinės departamentas (Registro tvarkytojai), kurie tokio sprendimo ir priimti negalėjo, kadangi pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Muitinės departamentas pareiškėjo paprašė tik po Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. rašto gavimo, kurie 2021 m. birželio 17 d. ir buvo pateikti Muitinės departamentui.

Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjas 2021 m. birželio 29 d. raštu Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. raštą neteisėtai persiuntė Centrui ne pagal kompetenciją, veikė neturėdamas tam suteiktų įgaliojimų, viršydamas jam nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires). Todėl Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 29 d. raštas yra niekinis ir neperkeliantis jokių teisių ir pareigų Centrui dėl Muitinės departamento imperatyvios pareigos pačiam išnagrinėti persiųstą pareiškėjo Prašymą (dėl jo prašymo ištaisyti tarnybos Lietuvos valstybei stažo duomenis Registre ir dėl šio prašymo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei pateikti jam atsakymą), vadovaujantis pamatiniu teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir teismų praktika.

2.4. Pareiškėjas vertino, kad Rašto III dalis, surašyta veikiant ultra vires, yra neteisėta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d.), yra visiškai nemotyvuota bei neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies imperatyvių reikalavimų (visai nepasisakyta dėl pareiškėjo Prašymo ištaisyti duomenis Registre), o tuo pačiu, kadangi pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą Registre be įstaigos (NŽT ir Muitinės departamento) tam priimto sprendimo savavališkai ir neteisėtai 2021 m. gegužės 31 d. patikslino Centras, todėl atsakovas veikė viršydamas jam nustatytą kompetenciją (ultra vires), dėl ko atsakovo visi po 2021 m. vasario 24 d., įskaitant ir 2021 m. gegužės 31 d., Registre padaryti patikslinimai yra neteisėti iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d.). Todėl, įpareigojus Centrą panaikinti duomenis, tokie duomenys (patikslinimai) iš Registro šalintini.

3. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Jis turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą skaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o Prašymą išnagrinėjo neviršydamas teisės aktuose suteiktos kompetencijos. Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910, (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1 ir 2.1 punktais, būtent Centrui yra pavesta skaičiuoti NŽT ir Muitinės departamento valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centras privalėjo remtis ne Registre pateiktais duomenimis, o dokumentais, pagrindžiančiais tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Centras, būdamas Registro tvarkytoju, nustatęs, kad Registre pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, turi teisę juos atnaujinti.

4.2. Aprašo 54.2 punkte nustatyta, jog centralizuoto personalo administravimo įstaiga registruoja Registro objektus ir atnaujina duomenis apie juos Valstybės tarnautojų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Aprašo 52 ir 54.2 punktais bei Nuostatų 10.3 punktu, Centras yra Registro tvarkytojas, kuriam Aprašo 52 punkte yra nustatyta pareiga, gavus valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą ir (ar) patirtį suvesti į Registrą, t. y. registruoti Nuostatų 14.1.14 punkte nurodytą Registro objektą. Centras, centralizuotai atliekantis NŽT personalo administravimo funkcijas, gavęs iš NŽT dokumentus apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, turėjo apskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o nustatęs, kad Registre nurodyti duomenys apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies 4 ir 6 punktais, Aprašo 52, 54.2 punktais bei Nuostatų 10.2, 10.3 punktais, būdamas Registro tvarkytoju, privalėjo juos atnaujinti. Registro duomenys, kuriuos registruoja kitų įstaigų duomenų tvarkytojai, nėra įrodymas, skaičiuojant valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Registras buvo įsteigtas tik nuo 2002 metų, todėl ne visi duomenys, aktualūs valstybės tarnautojo tarnybos stažui, šiame Registre gali būti įvesti.

4.3. Ginčo atveju nėra taikomas pareiškėjo nurodomas CK 4.262 straipsnis. Ginčas tarp Centro ir pareiškėjo yra kilęs dėl tarnybos laikotarpio (duomenys neskelbtini) įtraukimo į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kurio Centras neįskaičiavo. MRU pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas iki atleidimo iš darbo ištarnavo 7 metus 3 mėnesius 28 dienas, tačiau NŽT pateikti dokumentai nepatvirtina, kad šis laikotarpis visa apimtimi turi būti įtrauktas į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pagal kurį turi būti skaičiuojamas karjeros valstybės tarnautojui stažas už tarnybą Lietuvos valstybei. Atitinkamai neturėjo būti vadovaujamasi ir VATIS savitarnoje bei Registre nurodyta informacija, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, nes šis stažas buvo apskaičiuotas prie 7 metų 3 mėnesių 28 dienų pridėjus tarnybos Lietuvos valstybei stažą, įgytą dirbant Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu. MRU pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto (toliau – ir Statutas) 43.4 punkte nurodytu pagrindu.

4.4. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapatus vidaus tarnybos stažui ir yra reglamentuojamas skirtingais teisės aktais. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams skaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos stažo laikotarpiai yra nurodyti Statuto 55 straipsnio 1 dalyje. Į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas Valstybės tarnybos įstatyme nurodytas valstybės tarnautojo tarnybos stažas, tačiau į valstybės tarnautojo tarnybos stažą vidaus tarnybos stažas nėra įskaitomas visa apimtimi, o tik ta apimtimi, kuri atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius. Atsakovas, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, į šį laikotarpį neįskaičiavo laikotarpio, kai pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini), nes šis laikotarpis, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, į šį laikotarpį nepatenka. Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos numato galimybę į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaityti tik laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. ir tik einant valstybės tarnautojo pareigas. Šiame straipsnyje pateikiamas baigtinis valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo laikotarpių sąrašas. Vidaus tarnybos stažas šiame sąraše nenurodytas, todėl karjeros valstybės tarnautojui jo turėtas vidaus tarnybos stažas visa apimtimi (t. y. papildomi priskaitymai kaip, pavyzdžiui, tarnyba (duomenys neskelbtini)) į tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali būti įskaičiuojamas. Byloje nėra ginčo dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo, įgyto einant pareigas NŽT ir Muitinės departamente.

4.5. Atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje. Centras yra biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir apimtimi centralizuotai atliekanti Nutarimo 1.1–1.3 punktuose patvirtintuose sąrašuose nurodytų valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijas. Centras, kaip biudžetinės įstaigos statusas, savaime nepatvirtina, kad Centras vykdo viešojo administravimo veiklą ir yra viešojo administravimo subjektas, o Raštas nėra teisės aktas, todėl negali būti panaikintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į VTD, prašydamas: 1) nustatyti ir nurodyti, kas iš darbuotojų / tarnautojų ir kada pakeitė pareiškėjo tarnybos stažą; 2) nurodyti duomenų įrašymo į Registrą ir jų keitimo teisinį reguliavimą, taip pat įrašymo / keitimo apskundimo tvarką ir terminus; 3) pateikti dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjo tarnybos stažas Registre buvo pakeistas; 4) ištaisyti ir prie pareiškėjo esamo stažo pridėti 2 metų 1 mėnesio 9 dienų tarnybos stažą; 5) nustačius neteisėtus pakeitimus, kaltiems asmenims taikyti darbo / tarnybinę atsakomybę ir skirti jiems nuobaudas.

6.2. VTD pareiškėjo Prašymą nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė Informatikos ir ryšių departamentui, o Informatikos ir ryšių departamentas – Muitinės departamentui. Muitinės departamentas pareiškėjo Prašymą pagal kompetenciją persiuntė Centrui.

6.3. Centras Raštu pateikė atsakymą į Prašymą. Pareiškėjas skundu ginčija Centro Rašto III dalį „Dėl J. K. prašymo ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas“.

7. Teismas konstatavo, kad Rašto III dalyje nurodyta, jog Centras 2021 m. birželio 30 d. Registre patikslino, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. birželio 1 d. yra 7 metai 10 mėnesių ir 12 dienų, nėra jokio pagrindo pridėti prie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybės stažo, nurodyto Registre, pareiškėjo Prašymo pateikimo metu 2 metus 1 mėnesį ir 9 dienas; Centras, 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. gavęs pareiškėjo skundus, perskaičiavo jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą iki jo tarnybos NŽT dienos ir savo atsakymą pareiškėjui pateikė Rašte; atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas NŽT dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., t. y. 3 mėnesius, jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. gegužės 31 d. buvo 7 metai 10 mėnesių ir 11 dienų, taip, kaip buvo nurodyta 2021 m. gegužės 26 d. pažymoje, o 2021 m. birželio 1 d. – 7 metai 10 mėnesių ir 12 dienų; atsižvelgdamas į tai, jog 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. gavo pareiškėjo skundus, perskaičiavo jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą iki pareiškėjo tarnybos NŽT dienos, pateikė atsakymą 2021 m. balandžio 27 d. raštu, o naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėjas nepateikė, ginčo, kokį tarnybos Lietuvos valstybei stažą pareiškėjas įgijo dirbdamas NŽT, nėra, o teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl 2021 m. balandžio 27 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Centras pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo pakartotinai neperskaičiuos. Rašto III dalyje Centras nusprendė pareiškėjo prašymo (skundo) dalį, kuria pareiškėjas prašė prie Registre 2021 m. gegužės 31 d. nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį ir 9 dienas, vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre taisyklių, patvirtintų Centro direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 43.9 ir 43.11 punktais palikti nenagrinėtą.

8. Vertindamas Rašto turinį, teismas konstatavo, kad Centras pareiškėjo Prašymą ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas pagrįstai paliko nenagrinėtą, nes jis, atsakydamas į ankstesnius pareiškėjo skundus dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo (2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. skundai), perskaičiavo pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą iki jo tarnybos NŽT dienos ir savo atsakymą pareiškėjui pateikė 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. S-4813 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 27 d. raštas), kuris yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-720-809/2022 pagal pareiškėjo skundą atsakovams Centrui ir NŽT, kuriame prašoma panaikinti Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštą ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 7 d. prašymą pagal pateiktus dokumentus pridėti 2 metus ir 2 mėnesius, perskaičiuoti ir papildomai išmokėti 2 procentus už stažą.

9. Teismas vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 43 punktu ir nustatė, kad Centras į analogiškus pareiškėjo skundus (2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d.) dėl pakeisto jo valstybės tarnybos stažo yra pateikęs atsakymą 2021 m. balandžio 27 d. raštu. Kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas panaikinti Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštą, teismas vertino, jog teisme jau yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas, kuris pagal keliamo ginčo esmę (pobūdį) yra tapatus pareiškėjo Prašymui dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo, ištaisant ir prie pareiškėjo esamo pridedant 2 metus 1 mėnesį ir 9 dienas tarnybos stažą. Teismas sprendė, kad Centras, nustatęs, jog analogiški pareiškėjo prašymai dėl stažo ištaisymo yra išnagrinėti, dėl sprendimo yra nagrinėjamas analogiškas skundas teisme, o pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, pagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas.

10. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Centras iš viso neturi jokių įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo Prašymo dėl Registro duomenų ištaisymo, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, Nutarimo 2.1 ir 1.1 punktais, Aprašo 52 ir 54.2 punktais, Nuostatų 8, 10.2–10.3 punktais, Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4, 6 ir 8 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK 4.262 straipsniu, nes jis reglamentuoja daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registro duomenų statusą. Teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę bei pareigą skaičiuoti pareiškėjo valstybės tarnybos stažą bei atitinkamai tikslinti Registro duomenis, jeigu juose nustatomi neatitikimai. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo neviršydamas teisės aktuose suteiktos kompetencijos, ir dėl to nenustatė pagrindo naikinti atsakovo Rašto III dalies skunde nurodytų argumentų pagrindu.

11. Atsižvelgęs į tai, kad teisme nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir Centro dėl pareiškėjo valstybės tarnybos stažo, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Centrą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus VATARAS duomenų dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 d. VATARAS duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų.

12. Teismas vertino, kad Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei aiškiai motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 13. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo bylos faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad teismas neįteikė pareiškėjui šaukimo (neišaiškino jo procesinių teisių), neklausė jo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo būdo (žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu), nesiaiškino, dėl kokių priežasčių į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė) pareiškėjo atstovas advokatas, bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, registruotu paštu neišsiuntė skundžiamo sprendimo. Šie esminiai proceso normų pažeidimai neužtikrinus pareiškėjo teisės į tinkamą procesą, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

15. Pareiškėjas vadovavosi ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi ir teigė, jog teismas pažeidė šią normą, kvestionavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktus privalomus išaiškinimus ir nuo jų nukrypo, dėl ko padarė netinkamas išvadas, kad administracinėje byloje Nr. eI3-720-809/2022 nagrinėjamas pareiškėjo skundas pagal keliamo ginčo esmę (pobūdį) iš esmės yra tapatus pareiškėjo Prašymui. Nepriklausomai nuo Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštu pateikto atsakymo, Centras privalėjo išnagrinėti ir pareiškėjo Prašymą pagal šio prašymo dalyką ir jo pagrindus bei atsakyti (pateikti atsakymą) pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas Raštu pareiškėjo Prašymą paliko nenagrinėtą.

16. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi, teigė, kad atsakovas Raštu dėl pareiškėjo Prašymo 4 punkto (ištaisyti duomenis Registre) visai nepasisakė, šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo pareiškėjui jokio atsakymo nepateikė, o tai reiškia, jog dėl šio prašymo Centro Raštas yra nepagrįstas nei faktiniais, nes teisiniais pagrindais, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies imperatyvių reikalavimų. Teismas pareiškėjo Prašymo 4 punkto turinio nevertino, dėl jo nepasisakė ir sprendimo šiuo aspektu nemotyvavo. Todėl toks teismo sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas (neišnagrinėjus pareiškėjo Prašymo (4 punktas) ir dėl jo nepateikus jokio atsakymo).

17. Pareiškėjas dėl atsakovo veikimo ultra vires, t. y. viršijant įgaliojimus, vadovavosi teismų praktika šiuo aspektu ir teigė, kad nors atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau teismas ir šių faktų nenagrinėjo, nevertino ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė (sprendimas be motyvų). Teismas nepateikė jokių motyvų ir dėl to, kodėl netaikytinos ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies nuostatos bei jų pagrindu Nuostatų 2, 14.1.14 punktai sistemiškai su CK 4.262 straipsniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. pateikti Registro duomenys, kad jo tarnybos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (C 4.262 str.), yra teisingi, išsamūs, kuriuos (Registro duomenis) patvirtina ir į bylą su 2022 m. kovo 7 d. rašytiniais paaiškinimais – prašymu pateikta Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažyma „Apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“, kad pareiškėjo tarnybos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, kurios teismas taip pat neįvertino ir dėl jos skundžiamame sprendime visai nepasisakė. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje, CK 4.262 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad darbdaviai NŽT ir Muitinės departamentas, skaičiuodami priedą už stažą, privalėjo vadovautis Registro duomenimis ir vėliau jiems pateikta Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažyma, o Centras neturėjo teisės Registro duomenų iš naujo revizuoti, kvestionuoti ir svarbiausia be darbdavių sprendimo jų savavališkai 2021 m. gegužės 31 d. patikslinti, o patikslinęs, veikė viršydamas jam nustatytą kompetenciją (ultra vires).

18. Pareiškėjo teigimu, teismas byloje nevertino Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. rašto turinio, nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios teisės normų (ABTĮ 4 str. 7 d., VAĮ 12 str. 1 ir 2 d., CK 4.262 str.), pažeidė proceso normas, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, dėl ko netinkamai taikydamas vien tik Aprašo 52, 54.2 punktų, Taisyklių 5 punkto ir Nuostatų 10.2 ir 10.3 punktų nuostatas, nemotyvuodamas jų taikymo, nepagrįstai sutiko atsakovo išvada, kad Centras turi teisę tikslinti Registro duomenis, kai pats Centras teigia nesantis viešojo administravimo subjektas.

19. Atsakovas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą nepakeistą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad:

20.1. Nagrinėjamu atveju nėra taikoma ABTĮ 148 straipsnio 2 dalis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą. Centras dėl pareiškėjo Prašymo 4 reikalavimo pasisakė ginčijamo Rašto III dalyje, kurią pareiškėjas skundžia, o atsisakymas pakartotinai nagrinėti pareiškėjo reikalavimą ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis ir buvo motyvuotas.

20.2. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Centras, gavęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. Prašymą, kuriame pakartotinai buvo prašoma prie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas, turėjo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir dar kartą atsakyti pareiškėjui dėl to paties, dėl ko jau buvo pasisakyta.

20.3. Centras turėjo teisę ir pareigą skaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 5 punktu, Nutarimo 1.1, 2.1 punktais, o skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, privalėjo remtis ne Registre pateiktais duomenimis, o dokumentais, pagrindžiančiais tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir, nustatęs, kad Registre pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 ir 6 punktais, Aprašo 52, 54.2 punktais, Nuostatų 10.2 ir 10.3 punktais, bei būdamas Registro tvarkytoju, juos turėjo atnaujinti. Centras vadovavosi Nuostatų 8 punktu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų 6 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 91 straipsnio 1–2, 5–6 dalimis, Centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 125, 1, 9 punktais ir teigė, kad dalis įstaigų funkcijų personalo administravimo ir (arba) buhalterinės apskaitos srityje yra perduotos atlikti Centrui ir įstaigos nebetenka teisės ir pareigos atlikti tas funkcijas, kurios yra priskiriamos atlikti Centrui. Nuostatų 10.3 punkte ir Informatikos ir ryšių departamento 2021 m. birželio 11 d. rašte yra minima biudžetinė įstaiga, o ne įstaiga, kurios personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai. Centras nėra viešojo administravimo subjektas.

20.4. Teismas sprendime nors ir nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo ir atsakovo argumento, tačiau pasisakė dėl visų esminių, sprendžiant šią bylą, argumentų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryti esminiai proceso normų pažeidimai, dėl kurių turėtų būti naikinamas teismo sprendimas.

IV. 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-499-1047/2023) (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovo Rašto III dalis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi į pareiškėjo Prašyme suformuluotus prašymus jau buvo atsakyta Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštu, dėl kurio vyksta ginčas teisme (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-720-809/2022, kuris yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, administracinė byla Nr. eA-480-575/2023 dar neišnagrinėta). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Centras ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad naujų duomenų pareiškėjas nepateikė, informacijos apie naujus duomenis nėra ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad ginčijama Rašto III dalis yra teisėta ir pagrįsta, nurodė, kad atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą panaikinti Rašto III dalį, pagrįstai atmestas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Centrą atlikti veiksmus, nes nagrinėjamos bylos ribose nėra pagrindo jo tenkinti (pareiškėjo Prašymas pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti Prašyme nurodytą veiksmą).

23. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-559-1062/2021 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą buvo neteisėtas, nes iš esmės skyrėsi pareiškėjo skundo reikalavimai (ginčai kilo dėl skirtingų Centro sprendimų, priimtų išnagrinėjus skirtingus pareiškėjo prašymus, pagrįstumo bei skirtingų subjektų įpareigojimo atlikti iš esmės kitokius veiksmus; skirtingi yra ir skundų faktiniai bei teisiniai pagrindai). Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėjų kolegija sprendė tik skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą, t. y. vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o priėmęs skundą, iš esmės įvertino patikslintame skunde pareiškėjo reikštus reikalavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašą, sprendė, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su procesinių teisių pažeidimu, yra nepagrįsti, nurodė, kad esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog teismas nepasisakė dėl visų proceso dalyvių argumentų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) pasisakė dėl esminių argumentų, kurie aktualūs šiai bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatytos pareiškėjo reikalavimais, priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, t. y. tik Rašto III dalies bei išvestinio reikalavimo įpareigoti Centrą atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas tikrinami apeliacinės instancijos teisme šioje nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Centro kompetencijos skaičiuoti tarnybos valstybei stažą, taip pat dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

V. 26. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo J. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 ir administracinę bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

27. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) įtvirtintais pagrindais.

28. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad:

28.1. Dėl pareiškėjo atstovo advokato neprisijungimo (neatvykimo) ir nedalyvavimo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisinį išsilavinimą ir patirtį administracinių ginčų srityje, kuo teismai neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos suformuotos administracinių teismų praktikos ir dėl to neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir neteisingai išsprendė bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021 27 p.; 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 27–28 p.; 2022 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 59 ir 66 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29 ir 36 p.; 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 17 ir 24 p.).

28.2. Nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės į teisingą procesą, kuo teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 imperatyvaus nurodymo.

28.3. Be pareiškėjo sutikimo teismui nepriėmus ir jokios nutarties dėl atstovo advokato nedalyvavimo teismo posėdyje, byla buvo išnagrinėta be jo atstovo advokato, o teismas pareiškėjui neišaiškino ir jo procesinių teisių, neįspėjo ir dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti jo konstitucinės teisės turėti advokatą (ABTĮ 12 str., 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.), kuo pirmosios instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo nurodytos identiškose bylose vieningos administracinių teismų suformuotos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 27–28 p.; 2022 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 59 ir 66 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29 ir 36 p.; 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 17 ir 24 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021; 2021 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-594-525/2021 109 p.; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje A-626-492/2020 31 ir 33 p.).

28.4. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, pareiškėjų skundai, pareiškimai, prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus, o kai iš Rašto turinio seka, kad jokios teisės normos paminėtu klausimu nėra nurodytos ir nėra pakankamų motyvų, išvada, kad Raštas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų, yra iš esmės teisinga. Teismai netinkamai taikė ABTĮ 148 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, neteisėtai kvestionavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties privalomus išaiškinimus ir neleistinai nuo jų nukrypo, tai ir dėl to neleistinai nukrypę ir nuo nurodytos vieningos suformuotos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016) dėl kiekvieno prašymo nagrinėjimo pagal konkretaus prašymo dalyką ir pagrindą, padarė klaidingas išvadas ir neteisingai išsprendė bylą. Todėl apeliacinis procesas atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

28.5. Pareiškėjas į bylą su 2022 m. kovo 7 d. rašytiniais paaiškinimais – prašymu pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažymą „apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“, įrodančią, kad pareiškėjo tarnybos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, tačiau teismai visai nepasisakė ir iš viso nenurodė jokių motyvų dėl šių rašytinių paaiškinimų ir šios pažymos.

28.6. 2020 m. kovo 26 d. pažymoje nurodytus duomenis į Registrą suvedė paskutinė pareiškėjo darbovietė Lietuvos administracinių ginčų komisija pagal jai pareiškėjo pateiktus dokumentus ir turimus duomenis. Todėl šie Registro duomenys yra teisingi, išsamūs ir atitinka dokumentus, taip pat jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Be to, kadangi pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą Registre be įstaigos (NŽT ir Muitinės departamento) tam priimto sprendimo savavališkai 2021 m. gegužės 31 d. patikslino Centras (ne suskaičiavo, bet savavališkai be įstaigos sprendimo patikslino), todėl Centras veikė viršydamas ir jam nustatytą kompetenciją (ultra vires) kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje, dėl ko Centro visi po 2021 m. vasario 24 d., įskaitant ir 2021 m. gegužės 31 d. Registre padaryti patikslinimai yra ir iš esmės neteisėti / niekiniai (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjas teismui ir pateikė vieną iš reikalavimų – įpareigoti Centrą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus Registre (VATARAS) pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 d. Registre (VATARAS) duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl Centro savavališko Registre duomenų patikslinimo veikiant (ultra vires) viršijant jam nustatytą kompetenciją (ne dėl suskaičiavimo, bet dėl neteisėto patikslinimo), pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Nutartis yra be motyvų.

28.7. Teismai neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus Registre pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 d. Registre duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, dėl to netinkamai taikė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neleistinai nukrypo nuo administracinių teismų praktikos išaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016; 2022 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-997-789/2022 55–56 p.; 2020 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2749-1062/202, 42–45 p.; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-781-492/2019 30 p.; 2018 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-820-442/2018 24–27 p.; 2021 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 31–32 p.; 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 66 ir 68 p.; 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-262-552/2023 44 p.; 2023 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-48-520/2023 34 p.), nepatikrino Rašto skundžiamos dalies atitikties VAĮ reikalavimams ir neteisingai išsprendė bylą (vienas iš reikalavimų teismų liko visiškai neišnagrinėtas). Todėl apeliacinis procesas atnaujintinas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

28.8. Teismai dėl pareiškėjo argumento, kad šiuo konkrečiu atveju netaikytinos aukštesnės teisinės galios ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies bei sistemiškai VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir CK 4.262 straipsnio nuostatos, taip pat nepasisakė.

29. Atsakovas Centras atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad:

30.1. Byloje nebuvo padaryti esminiai proceso normų pažeidimai, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 ir administracinė byla perduota iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

30.2. 2021 m. vasario 1 d. EPP pareiškėjo advokatui T. U., Centrui ir pareiškėjui el. p. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas šaukimas dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-809-595/2022. Šaukime, pateiktame pareiškėjui ir pareiškėjo atstovui, buvo nurodytos pagrindinės proceso dalyvių procesinės teisės ir pareigos. ABTĮ 73 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad proceso šalims turi būti nurodytos pagrindinės procesinės teisės ir pareigos, o ne visos procesinės teisės ir pareigos, kaip nurodyta Prašyme, ir šaukimo įteikimas reiškia, kad proceso šaliai yra išaiškintos jos teisės. Vadovaujantis ABTĮ 48 straipsnio 3 dalimi, šaukimą pareiškėjui turėjo įteikti advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atvyko į teismo posėdį (prisijungė prie teismo posėdžio), nėra pagrindo abejoti, kad šio šaukimo negavo pareiškėjas. Šaukime buvo nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę ginti savo interesus patys ar per įgaliotus atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.), taip pat pareikšti prašymus. Šaukime buvo nurodytos ir kitos procesinės teisės. Taip pat nurodyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

30.3. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“, 22 punkte įtvirtinta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus Liteko VEP posistemio paskyroje (EPP) ir jo Liteko VEP posistemio (EPP) paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP (EPP) posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo Liteko VEP posistemio paskyroje (EPP) ir nurodytu elektroniniu paštu.

30.4. Centras pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti Pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą, kadangi į analogiškus pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. skundus Centras pateikė atsakymą 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-4813. Pagrindo naikinti 2021 m. liepos 1 d. raštą, įskaitant ir šio rašto III dalį „Dėl J. K. prašymo ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas“, nėra. Centro 2021 m. liepos 1 d. raštas yra motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

30.5. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir apeliaciniame skunde pateikė reikalavimą panaikinti tik Centro 2021 m. liepos 1 d. rašto III dalį „Dėl J. K. prašymo ištaisyti duomenis Registre ir prie Registre nurodyto tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas“, tačiau apeliaciniame skunde ir Prašyme nepagrįstai nurodyta, kad turi būti naikinamas visas Centro 2021 m. liepos 1 d. raštas. Vertinant, ar Centro 2021 m. liepos 1 d. raštas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis ir, ar buvo motyvuotas, reikia vertinti visą jo turinį, o ne tik vieną šio rašto dalį, ištrauktą iš konteksto. Teisės aktuose yra numatyti atvejai, kai gavus asmens prašymą ar skundą jis gali būti paliekamas nenagrinėtu, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Centras, gavęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą, kuriame pakartotinai buvo prašoma prie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo pridėti 2 metus 1 mėnesį 9 dienas, turėjo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir dar kartą atsakyti pareiškėjui dėl to paties, dėl ko jau buvo pasisakyta. Pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas iki tarnybos NŽT buvo perskaičiuotas gavus pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 8 d. prašymus, kurie savo esme yra skundai, ir pareiškėjui išsamus atsakymas buvo pateiktas Centro 2021 m. balandžio 27 d. rašte, kurį pareiškėjas apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI3-3667-809/2021, pakeista į Nr. eI3-720-809/2022). Nėra ginčo, koks yra pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas dirbant NŽT, o ginčas yra tik dėl laikotarpio iki tarnybos NŽT pradžios. Naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėjas iki 2021 m. liepos 1 d., kai pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į jo 2021 m. gegužės 28 d. prašymą, nei Centrui, nei NŽT, nei Muitinės departamentui nepateikė.

30.6. Pareiškėjo teiginiai, kad skundo reikalavimai nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-3667-809/2021 (pakeista į Nr. eI3-720-809/2022) dėl 2021 m. balandžio 27 d. rašto iš esmės yra skirtingi ir nėra tapatūs ir, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-559-1062/2021), yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo viso ar dalies ir neperdavė bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo priimta išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą, todėl ABTĮ 148 straipsnio 2 dalis nėra taikoma.

30.7. Tai, kad būtent Centras, o ne pareiškėjo buvę darbdaviai NŽT ir Muitinės departamentas turi teisę ir pareigą skaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, patvirtina Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 5 punkto, Nutarimo 1.1 ir 2.1 punktų analizė. Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, privalėjo remtis ne Registre pateiktais duomenimis, o dokumentais, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, ir, nustatęs, kad Registre pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 ir 6 punktais, Aprašo 52 ir 54.2 punktais, Nuostatų 10.2 ir 10.3 punktais, juos turėjo atnaujinti.

Pareiškėjo nebendradarbiavimą su Centru, patvirtina byloje esantys duomenys, kad pareiškėjas atsisakė pateikti dokumentus, patvirtinančius jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodydamas, kad skaičiuojant jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą turi būti vadovaujamasi Registro duomenimis. NŽT ir Muitinės departamento sprendimas registruoti Registro objektus ir atnaujinti duomenis apie juos Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais nėra reikalingas, nes Nutarimu perdavus Centrui centralizuotai atlikti NŽT ir Muitinės departamento personalo administravimo funkcijas, NŽT ir Muitinės departamento neteko teisės ir pareigos registruoti Registre duomenis apie NŽT ir Muitinės departamento valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Nuostatų 10.3 punkte minima biudžetinė įstaiga, o ne įstaiga, kurios personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai. Duomenys Registre apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą iki jo tarnybos NŽT gali būti tikslinami tik tuo atveju, kai teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažins, kad į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą turi būti įskaitomas ir laikotarpis, kai pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas iki jo tarnybos NŽT turi būti ne 7 metai 7 mėnesiai 11 dienų, o 9 metai 8 mėnesiai ir 19 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad į tarnybos Lietuvos valstybei stažą gali būti įskaitomi tik laikotarpiai nuo 1990 m. kovo 11 d., todėl tarnyba (duomenys neskelbtini) negali būti įskaityta į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Nors teismai nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo ir Centro argumento, tačiau pasisakė dėl visų esminių argumentų.

30.8. Pareiškėjas prašyme savo reikalavimams pagrįsti remiasi VAĮ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri gali būti taikoma tik viešojo administravimo subjektui, nors Centras nėra viešojo administravimo subjektas.

30.9. Prašyme yra remiamasi teismų praktika, kuri šioje byloje neturi precedento galios.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 31. Pareiškėjas J. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi užbaigoje administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytus pagrindus.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

33. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

34. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

35. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

36. Vadovaudamasis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą

37. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

38. EŽTT yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

39. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, įvertinęs bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Rašto pagrįstumu ir teisėtumu, Nutartyje nurodė, dėl kokių konkrečių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui taikytinų teisės aktų normų netenkintini apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas.

41. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad teismai nepasisakė dėl pareiškėjo į bylą pateiktų 2022 m. kovo 7 d. rašytinių paaiškinimų bei su jais pateiktos Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 d. pažymos „apie Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“, nenurodė motyvų dėl Centro savavališko Registre duomenų patikslinimo viršijant jam nustatytą kompetenciją (ne dėl suskaičiavimo, bet dėl neteisėto patikslinimo); Centras dėl pareiškėjo Prašymo (4 punkto) ištaisyti duomenis Registre iš viso nepasisakė, o teismai pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 dienai Registre duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, visai neišnagrinėjo, nenurodė motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju netaikytinos aukštesnės teisinės galios ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies bei sistemiškai VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies ir CK 4.262 straipsnio nuostatos.

42. Nagrinėjant šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr. 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014; kt.).

43. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo procesiniame sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo procesinio sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

44. Įvertinus Nutarties turinį, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Rašto III dalies neteisėtumo bei proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, Nutartyje nurodė, kad Rašto III dalis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi į pareiškėjo Prašyme suformuluotus prašymus jau yra atsakyta Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštu, dėl kurio vyksta ginčas teisme, todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjo Prašyme išdėstytus prašymus palikti nenagrinėtus. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad Centras ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, informacija apie naujus duomenis nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą panaikinti Rašto III dalį, pagrįstai atmestas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Centrą atlikti veiksmus (nustačius, kad Prašymas pagrįstai paliktas nenagrinėtu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti Prašyme nurodytą veiksmą). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, nurodydamas, kad šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė tik skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą, t. y. rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, o priėmęs skundą, iš esmės įvertino skunde (patikslintame skunde) pareiškėjo reikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašą, išsamiai aptarė ir įvertino pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su procesinių teisių pažeidimu, ir nenustatė esminių proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

45. Įvertinus pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutartyje išdėstytais motyvais, juos kritikuoja, kartoja argumentus, kuriuos teikė apeliaciniame skunde, siekia, kad jie būtų dar kartą išnagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau, kaip minėta, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną proceso šalies argumentą. Tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne, šalies vertinimu, nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

47. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nepripažintina, jog Nutartis yra nemotyvuota (be motyvų), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu nėra teisiškai pagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

48. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

49. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

50. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

51. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą Nutartį, grindžia aplinkybėmis, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė teisme turėti atstovą ir įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje; teismai akivaizdžiai netinkamai taikė ABTĮ 12 straipsnyje, 56 straipsnio 5 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; teismai netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė aukštesnės teisinės galios materialiosios teisės normų nuostatas (ABTĮ 4 str. 7 d., VAĮ 12 str. 1 ir 2 d., CK 4.262 str.), tai ir dėl to netinkamai taikydami žemesnės teisinės galios Aprašo 52 ir 54.2 punktų nuostatas.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutarties motyvais, kuriais nebuvo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo teisės teismo posėdyje turėti atstovą, teismo pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti įgyvendinti jų procesines teises, teismo teisės pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, teisėjų pareigos, nagrinėjant administracinę bylą, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti procesą dėl, jo manymu, padarytų proceso teisės normų, įtvirtintų ABTĮ, pažeidimų, o pagal ABTĮ 156 straipsnį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujintas dėl ABTĮ įtvirtintų proceso normų pažeidimo.

53. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimą nepagrįstai netaikydamas ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies, VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, CK 4.262 straipsnio, akcentuotina, jog apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 43.9 ir 43.11 punktais ir pripažino, kad Centras pagrįstai Rašto III dalimi pareiškėjo Prašymo dalį paliko nenagrinėtą. Taigi apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad į pareiškėjo Prašyme suformuluotus prašymus jau yra atsakyta Centro 2021 m. balandžio 27 d. raštu (dėl kurio vyksta ginčas teisme), o pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, ir Centras pagrįstai Rašto III dalimi Prašyme suformuluotus prašymus paliko nenagrinėtus, t. y. neišnagrinėjo Prašymo iš esmės, pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeistos materialiosios teisės normos jų netaikant, t. y. netaikytos ABTĮ 4 straipsnio 7 dalies, VAĮ 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, CK 4.262 straipsnio nuostatos, nepripažintini pagrįstais.

54. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas (netaikydamas), galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą Nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

55. Administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.).

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad, vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą aptariamu pagrindu, asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-1062/2018; kt.).

57. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

58. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teigia, kad:

58.1. Dėl pareiškėjo atstovo advokato neprisijungimo (neatvykimo) ir nedalyvavimo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisinį išsilavinimą ir patirtį administracinių ginčų srityje, kuo teismai neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos suformuotos administracinių teismų praktikos ir dėl to neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir neteisingai išsprendė bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021 27 p.; 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 27–28 p.; 2022 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 59 ir 66 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29 ir 36 p.; 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 17 ir 24 p.).

58.2. Neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą, kuo teismai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 imperatyvaus nurodymo.

58.3. Be pareiškėjo sutikimo teismui nepriėmus ir jokios nutarties dėl atstovo advokato nedalyvavimo teismo posėdyje, byla buvo išnagrinėta be jo atstovo advokato, o teismas pareiškėjui neišaiškino ir jo procesinių teisių, įskaitant nepagrindinių, bei neįspėjo ir dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti jo konstitucinės teisės turėti advokatą (ABTĮ 12 str., 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.), kuo pirmosios instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo nurodytos identiškose bylose vieningos administracinių teismų suformuotos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023, 27–28 p.; 2022 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 59 ir 66 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 29 ir 36 p.; 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 17 ir 24 p.; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021; 2021 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-594-525/2021 109 p.; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje A-626-492/2020 31 ir 33 p.).

58.4. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, pareiškėjų skundai, pareiškimai, prašymai viešojo administravimo subjekto turi būti nagrinėjami kiekvienas individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus, o kai iš Rašto turinio seka, kad jokios teisės normos paminėtu klausimu nėra nurodytos ir nėra pakankamų motyvų, išvada, kad Raštas neatitinka VAĮ administraciniam aktui keliamo motyvuotumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų, yra iš esmės teisinga. Teismai netinkamai taikydami ABTĮ 148 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, neteisėtai kvestionavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties privalomus išaiškinimus ir neleistinai nuo jų nukrypo, tai ir dėl to neleistinai nukrypo ir nuo nurodytos vieningos suformuotos administracinių teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016).

58.5. Teismai neišnagrinėjo visai pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Centrą panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 dienai Registre duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų, dėl to teismai netinkamai taikė ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neleistinai nukrypo nuo nurodytos vieningos administracinių teismų praktikos išaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 15–16 p.; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016; 2022 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-997-789/2022 55–56 p.; 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2749-1062/2020 42-45 p.; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-781-492/2019 30 p., 2018 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-820-442/2018 24–27 p.; 2021 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 31–32 p.; 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 66 ir 68 p.; 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-262-552/2023 44 p.; 2023 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. TA-48-520/2023 34 p.).

59. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, nustatė, kad pareiškėjo nurodytose bylose, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021 (27 p.); 2023 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-277-415/2023 (27–28 p.); 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 (66 p.); 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 (36 p.); 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 (24 p.); Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime pasisakyta dėl teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko sprendžiant byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau tose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atstovo advokato neatvykimo ir nedalyvavimo teismo posėdyje, procesinių teisių išaiškinimo.

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 (29 p.) išvadas, kad reikalavimas viešojo administravimo subjektui tinkamai motyvuoti savo sprendimus yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks yra asmens, kuriam toks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra adresuojamas, išsilavinimas, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitas panašaus pobūdžio aplinkybes, padarė nustatęs, kad Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakymą pateikti informaciją ginčijamame sprendime grindė teisės aktų nuostatomis dėl tinkamo prašymo pateikimo (kad būtų galima nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę), tačiau visiškai neanalizavo teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių informacijos pateikimą asmeniui (pirmiausia – jo paties asmens duomenų pateikimą).

61. Pareiškėjo nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-433-525/2022 (59 p.) ir 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3436-815/2021 (17 p.) buvo analizuotas pareiškėjo piktnaudžiavimo kreipiantis į teismą aspektas, pripažįstant, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą skundžiant kelis institucijos priimtus sprendimus nelaikytinas piktnaudžiavimu.

62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021 pasisakydamas dėl administracinių ginčų teisenoje teismui numatyto aktyvaus vaidmens, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad nurodyta byla, priešingai nei nagrinėjama byla, nebuvo nagrinėta iš esmės, o buvo spręstas tik konkretus procesinis klausimas.

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-594-525/2021 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nevykdė savo pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str., 80 str. 1 d.), kadangi teismo išvada nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-626-492/2020 nagrinėjo tarnybinės veiklos vertinimo teisinius santykius ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir nepasiūlė pareiškėjui jį patikslinti.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-799-575/2021 nagrinėjo viešojo administravimo subjekto apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikintas jo raštas dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio (dabar 10 straipsnis) 1 ir 2 dalyse keliamiems motyvavimo, aiškumo ir išsamumo reikalavimams. Pažymėtina, kad minėta nutartimi nepaneigta institucijos teisė priimti sprendimą nenagrinėti pateikto skundo, tačiau konstatuota, kad toks sprendimas turi būti pagrįstas teisės normomis. Nurodytu atveju iš viešojo administravimo subjekto rašto nebuvo aišku, dėl kurių iš pareiškėjo prašymų ar skundų priimamas sprendimas jų nenagrinėti ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis tai padaryta.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-655-438/2016 sprendė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad ši byla nebuvo nagrinėta iš esmės, o spręstas procesinis klausimas dėl skundo tapatumo.

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-997-789/2022 nagrinėjo ginčą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepatikrino ginčijamo rašto atitikimo VAĮ reikalavimams.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2749-1062/2020 vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo ir prašymo išnagrinėjimo iš naujo, pagrįstumą ir teisėtumą. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino esminių pareiškėjos argumentų, neatliko jokio savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo, nenurodė savo argumentų, kodėl pareiškėjos skunde nurodyti esminiai argumentai bei pozicija dėl prašymų netapatumo, yra nepagrįsta.

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-781-492/2019 nagrinėjo ginčą dėl viešojo administravimo subjekto rašto, kuriuo atsisakyta valstybės tarnautojui skirti priemokas, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjos reikalavimo dėl rašto panaikinimo, sprendimo motyvuose nepasisakė dėl jame išdėstyto atsisakymo reikšmės ginče ir pareiškėjai dėl to kylančių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje buvo pasisakyta dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-820-442/2018 nagrinėjo ginčą dėl importo deklaracijoje deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė savo poziciją, kad minėtose importo deklaracijose nurodytas prekių klasifikavimas yra teisingas, neatliko jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo, nenurodė savo argumentų dėl ko pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei pozicija dėl tikrinamų prekių klasifikavimo yra nepagrįsta.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1719-415/2021 nagrinėjo ginčą dėl statinio išbraukimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtinto nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo ir konstatavo, kad įtraukdama į minėtą sąrašą Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė ultra vires.

72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 nagrinėjo ginčą dėl sprendimo, kuriuo sustabdytas uždarosios akcinės bendrovės produktų tiekimas rinkai, pagrįstumo ir teisėtumo ir konstatavo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba viršijo savo įgaliojimus, nes vertino uždarosios akcinės bendrovės vištienos konservų atitiktį viešojo pirkimo sutarties reikalavimams, o ne atitinkamiems teisės aktams ir nenurodė, koks tiksliai teisės aktas buvo pažeistas.

73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-262-552/2023 nagrinėjo ginčą dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, koks gyvenamasis plotas teko pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 17 d., šių duomenų neišreikalavo iš atsakovo.

74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-48-520/2023 nagrinėjo ginčą dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neišnagrinėjo administracinės bylos dalies pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

75. Įvertinus pareiškėjo nurodytų bylų faktines aplinkybes, nagrinėtų teisinių santykių pobūdį, spręstų ginčų ar procesinių klausimų esmę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

76. Akcentuotina, kad pagal pareiškėjo skundą buvo išnagrinėtas jo inicijuotas ginčas dėl Rašto III dalies panaikinimo (pagrindinis reikalavimas) ir dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti visus po 2021 m. vasario 24 d. jo padarytus Registre pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo patikslinimus, papildymus arba atnaujinimus ir palikti 2021 m. vasario 24 d. VATARAS duomenis, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų (išvestinis reikalavimas).

77. Pareiškėjo akcentuojamoje šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-559-1062/2021) nurodyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Rašto III dalies teisėtumo ir pagrįstumo bei Centro įpareigojimo panaikinti visus, pareiškėjo nuomone, šios institucijos neteisėtai padarytus Registro duomenų keitimus.

78. Apeliacinės instancijos teismas būtent ir patikrino Rašto III dalies pagrįstumą ir teisėtumą tais aspektais, kuriuos nurodė pareiškėjas skunde (patikslintame skunde) ir apeliaciniame skunde, t. y. įvertino atsakovo Rašte nurodytas teisės aktų normas bei faktines aplinkybes, dėl kurių konstatuota, kad pareiškėjo Prašymas paliekamas nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas tikrino, ar Rašto III dalis yra motyvuota, t. y. ar pagrįsta teisės aktų normomis bei faktinėmis aplinkybėms. Kadangi Prašymas buvo paliktas nenagrinėtu, todėl akivaizdu, jog nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindų nagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą. Pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir jose pateikti išaiškinimai, nagrinėjant konkrečius ginčus ar sprendžiant procesinius klausimus, nepatvirtina, kad vertinant Rašto III dalies pagrįstumą ir teistumą buvo nukrypta nuo šių išaiškinimų, taip pat kad vertinant pareiškėjo nurodytus proceso teisės pažeidimus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

79. Pareiškėjo argumentai dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu nepripažintini teisiškai pagrįstais, todėl darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų atnaujinti procesą šiuo pagrindu.

80. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 neatnaujinamas (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-499-1047/2023 pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė