207cc40077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-80/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02156-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skunde inter alia reikšdamas reikalavimą panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2S-1374 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą Sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus jo skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2012 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22-139, apskundimo terminą. Nurodė, kad Sprendimą gavo tik 2012 m. gegužės 2 d. ir ketino dėl jo kreiptis į teismą, tačiau 2012 m. gegužės 10 d. jam buvo pranešta, jog bus etapuojamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, o tam nebuvo apsiruošęs. Žinodamas Lukiškių TI-K pareigūnų priešiškumą ir girdėjęs tiesioginių grasinimų, numatė, kad su juo gali būti susidorota ir trukdoma pateikti skundą, todėl 2012 m. gegužės 10 d. pateikė pareiškimą Kybartų pataisos namų direktoriui. Nepaisant to, 2012 m. gegužės 13 d. D. S. buvo išvežtas etapu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė D. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 22-139 ir Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2S-1374 atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas nustatė, kad Sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 2 d., taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsnio nuostatomis skundą teismui turėjo pateikti iki 2012 m. gegužės 22 d. (įskaitytinai). Skundas teismui surašytas 2012 m. rugpjūčio 13 d., išsiųstas 2012 m. rugpjūčio 14 d., taigi beveik po trijų mėnesių. Kaip matyti iš skundo priedų, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo aktyvus ir nuolat rašė įvairius skundus, pvz.: 2012 m. birželio 15 d. skundai Kalėjimų departamentui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, kiti skundai Kalėjimų departamentui (2012 m. birželio 18 d., 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. liepos 23 d.). Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl etapavimo į Lukiškių TI-K, negali būti laikoma objektyvia, o kitų svarbių priežasčių jis neįvardijo.

III. Pareiškėjas D. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti ir reikalavimą panaikinti Lukiškių TI-K 2012 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 22-139 bei Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 2S-1374 atsisakyta priimti. Pareiškėjas prašo šia apimtimi nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Paaiškina, kad iš anksto nepranešus ir neleidus pasiimti visų asmeninių daiktų bei skundui parengti reikalingų dokumentų ir techninių priemonių, jis 2012 m. gegužės 10 d. buvo išgabentas (etapuotas) į Lukiškių TI-K. 2012 m. gegužės 14 d. pareiškėjas buvo pervežtas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, 2012 m. gegužės 24 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2012 m. gegužės 30 d. – į Lukiškių TI-K, o 2012 m. gegužės 31 d. pristatytas į Kybartų pataisos namus. Taigi nuolatinė nežinomybė, stresas apribojo D. S. galimybę kreiptis į teismą laiku. Grįžęs į Kybartų pataisos namus, 2012 m. birželio 1 d. pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat aiškinosi pašalinimo iš VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centre lankytos mokymo programos ir netikėto etapavimo priežastis, laikė penkis brandos egzaminus, rinko įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti bei atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą Sprendimą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Atskiruoju skundu pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad su Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 2S-1374 susipažino 2012 m. gegužės 2 d. Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo teisė į teisminę gynybą galėjo būti įgyvendinta iki 2012 m. gegužės 22 d. imtinai. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog skundą dėl Sprendimo panaikinimo D. S. teismui išsiuntė 2012 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 14), t. y. pavėlavęs.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo argumentus, daro išvadą, kad tikrinamu atveju neįrodyta, jog D. S. aktyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Remiantis pareiškėjo paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtina rašytinė bylos medžiaga (b. l. 84), laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. jis buvo laikinai perkeltas iš Kybartų pataisos namų į kitas ikiteisminio tyrimo ir bausmes vykdančias institucijas. Atitinkamai laikytina, jog pareiškėją grąžinus į nuolatinę laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, išnyko aplinkybės, kurios galėjo jam sudaryti tam tikras kliūtis Sprendimui apskųsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2012 m. birželio mėnesį pareiškėjas rašė ir teikė skundus Kalėjimų departamentui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (b. l. 46-48). Remiantis tuo spręstina, jog nei sveikatos būklė, nei kiti įvykiai realiai nevaržė ir neapsunkino jo galimybių tuo pačiu metu kreiptis į teismą dėl Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2S-1374 panaikinimo. Kadangi pastaruoju atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir šį reikalavimą atsisakė priimti.

Apibendrinant padarytas išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl apskųstoje dalyje 2012 m. spalio 17 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė