207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedM. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 1.35 val. iki 3.30 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, esanÄiame prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) sudavÄ rankomis ir spyrÄ ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentÄjusiajam G. L. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , taip padarydamas jam poodinÄ kraujosruvÄ nosies nugarÄlÄs virÅ¡utinio-vidurinio treÄdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimus virÅ¡utinÄs lÅ«pos odinÄs dalies kairÄje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs deÅ¡inÄje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs kairÄje, virÅ¡utinio kairÄs pusÄs I danties vainiko lūžį, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinÄs dalies lūžius, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairÄs smilkininÄs ir kairÄs smilkininÄs-pakauÅ¡inÄs skilÄių srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas krÅ«tinÄs vidurio linijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inÄs alkÅ«nÄs-dilbio virÅ¡utinio treÄdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, ir dÄl to nuo galvos sumuÅ¡imo G.
Legislator headnote
AI generated207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f · Lietuvos apeliacinis teismas: DÄl to M. D. veiksmų vertinti kaip ciniÅ¡kų ar teigti apie jo abejingumÄ dÄl galimų padarinių, nenustaÄius jo akivaizdžios pareigos įvykio metu suvokti, kokius jis padarinius galÄjo sukelti ir kad jie galÄjo bÅ«ti tiek pavojingi, jog galÄtų nulemti nukentÄjusiojo mirtį, negalima.2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. D. nesiekia iÅ¡vengti atsakomybÄs už savo veiksmus, jis pripažįsta savo veiksmų neteisÄtumÄ , t. y. jog sudavÄ keturis smÅ«gius nukentÄjusiajam, neturÄdamas tikslo jį nužudyti.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-531-487/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46455-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jolantos ÄepukÄnienÄs (kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos), Aloyzo Kruopio ir Daivos PranytÄs-ZalieckienÄs,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei,nuteistojo gynÄjui advokatui Daliui VaiÄiuliui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.
D. gynÄjo advokato Daliaus VaiÄiulio apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvÄs atÄmimo bausme.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmÄ subendrinta su 2017 m. vasario 6 d. Å iaulių apylinkÄs teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmÄs neatliktos bausmÄs dalį, ir M.
D. paskirta galutinÄ subendrinta bausmÄ laisvÄs atÄmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ nurodant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo M. D. nukentÄjusiajai A. L. priteista 13 000 Eur neturtinei ir 329,13 Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo M. D. nukentÄjusiesiems A. L., A. L. ir V. L. priteista po 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:
1. M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 1.35 val. iki 3.30 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, esanÄiame prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) sudavÄ rankomis ir spyrÄ ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentÄjusiajam G. L. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , taip padarydamas jam poodinÄ kraujosruvÄ nosies nugarÄlÄs virÅ¡utinio-vidurinio treÄdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimus virÅ¡utinÄs lÅ«pos odinÄs dalies kairÄje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs deÅ¡inÄje, muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs kairÄje, virÅ¡utinio kairÄs pusÄs I danties vainiko lūžį, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinÄs dalies lūžius, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairÄs smilkininÄs ir kairÄs smilkininÄs-pakauÅ¡inÄs skilÄių srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas krÅ«tinÄs vidurio linijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inÄs alkÅ«nÄs-dilbio virÅ¡utinio treÄdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, ir dÄl to nuo galvos sumuÅ¡imo G.
L. mirus 2016 m. spalio 1 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninÄs chirurginÄs reanimacijos skyriuje, taip nužudÄ G. L..2. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. D. gynÄjas advokatas D. V. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti, nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnį arba 138 straipsnį. Netenkinus praÅ¡ymo dÄl veikos perkvalifikavimo, M. D. skirti 7 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, pripažįstant jo atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si, pagalbÄ iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ , rizikingÄ paties nukentÄjusiojo elgesį, o taip pat neturtinÄs žalos pripažinimÄ bei įsipareigojimÄ dalį jos atlyginti.
Be to praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dÄl civiliniams ieÅ¡kovams priteistų neturtinÄs žalos dydžio sumų, jas sumažinant iki 3000 Eur kiekvienam. 2.1. Apeliaciniame skunde gynÄjas nurodo, kad teismo iÅ¡vados ir atliktas įrodymų vertinimas nÄra pilnai pagrįstas. Teismas tinkamai nustatÄ, jog M. D. galÄjo suduoti keturis smÅ«gius, taÄiau konstatuodamas, jog G. L. nužudÄ iÅ¡imtinai jis, atliko įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidų.2.2. Pažymi, jog byloje nustatytais duomenimis M.
D. atliko keturis smÅ«gius, taÄiau specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad G. L. patyrÄ daugiau sužalojimų, t. y. devynis ir jų visuma galÄjo lemti nukentÄjusiojo mirtį. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad penki sužalojimai buvo padaryti ne M. D. veiksmų ir dÄl to konstatuotina, kad byloje nÄra patikimų duomenų, jog nukentÄjusiojo mirtį nulÄmÄ iÅ¡imtinai tik nuteistojo veiksmai.2.3. Taip pat aiÅ¡kinama, jog ekspertas tvirtino, kad nukentÄjusiojo patirti sužalojimai ir traumos nebuvo bÅ«dingos griuvimui, vienok, vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuoti daugkartiniai nukentÄjusiojo savaiminio nugriuvimo faktai, kurie teismo eksperto nepagrįstai liko neįvertinti.
Tuo tarpu stipraus griuvimo atveju, kas įraÅ¡e ir yra matoma, sužalojimo pÄdsakai ant asmens turÄjo likti. Akcentuoja, kad nukentÄjusysis griuvo nugara ir kitais bÅ«dais, todÄl mano, kad jis galÄjo patirti galvos traumų ir tokiu bÅ«du, gi Å¡i aplinkybÄ nebuvo nei iÅ¡samiau tirta, nei juo labiau vertinta kitų įrodymų kontekste.2.4. Apeliantas nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog nÄra jokių prielaidų apie tai, kad G. L. galÄjo bÅ«ti mirtinai sužalotas kito asmens ar kitu metu, paneigta nukentÄjusiojo motinos parodymuose nurodyta aplinkybe, kad grįžÄs namo G.
L. skundÄsi taksisto veiksmais ir net neužsiminÄ apie nuteistojo veiksmus jo atžvilgiu. Tai, anot apelianto, sudaro pagrindÄ manyti, jog nukentÄjusysis ir po įvykio, susijusio su M. D., iki grįžimo namo galÄjo patirti kitų incidentų, tarp jų ir su byloje nenustatytu taksistu. Paties nukentÄjusiojo konfliktiÅ¡ka asmenybÄ galÄjo sÄ lygoti, kad jis po konflikto su nuteistuoju pakeliui namo galÄjo sukonfliktuoti ir su byloje nenustatytu asmeniu, dÄl to patirti sužalojimų, kurie nebÅ«tų susijÄ su M.
D. veiksmais. Tokiu bÅ«du mano, kad, neiÅ¡tyrus Å¡ios aplinkybÄs, lieka nepaÅ¡alintos abejonÄs, ar tikrai nukentÄjusiojo mirtį lÄmÄ bÅ«tent nuteistojo M. D. veiksmai, ar tik jo veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su G. L. mirtimi. Tuo paÄiu nurodo, jog netirta priežastis, kodÄl nukentÄjusysis norÄjo skambinti ir aiÅ¡kintis dÄl nenustatyto taksisto veiksmų, kas taip pat rodo, kad jis buvo pakankamai sÄ moningas, jog galÄjo grįžti namo, bendrauti su mama, ir tik vÄliau prireikÄ medikų pagalbos.
Be to, gynÄjo vertinimu, visa tai paneigia ir teismo iÅ¡vadas, kad nuteistasis buvo abejingas galimoms veiksmų pasekmÄms, nes nesidomÄjo nukritusio nukentÄjusiojo bÅ«kle, neiÅ¡kvietÄs medikų, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tokia teismo iÅ¡vada yra subjektyvi, nes po M. D. neteisÄtų veiksmų atlikimo nukentÄjusysis buvo sÄ moningas, toliau bendravo/konfliktavo su nuteistuoju, kuris negalÄjo suprasti, jog G. L. reikalinga medicinos pagalba. Akivaizdžių, matomų sužalojimų požymių, dÄl kurių M.
D. bÅ«tų atsiradusi pareiga nedelsiant priimti sprendimÄ dÄl pagalbos suteikimo ar iÅ¡kvietimo, nebuvo. DÄl Å¡ių priežasÄių mano, jog byloje Å¡iuo aspektu nebuvo pilnai atskleista nuteistojo subjektyvi pusÄ. Be to, teismas, nors ir pripažino, kad M. D. padaryto nusikaltimo paskatos buvo pyktis, kilÄs dÄl konflikto su G. L., laikÄ, kad nuteistasis veikÄ netiesiogine tyÄia, o jo veiksmai nebuvo nukreipti į gyvybÄs atÄmimÄ , įvykio metu nuteistasis neįvertino atliktų veiksmų pavojingumo, medikų pagalbos poreikio, juk nukentÄjusysis pats grįžo namo, bendravo su mama, o nuo paties incidento buvo praÄjusios net kelios valandos.
DÄl to M. D. veiksmų vertinti kaip ciniÅ¡kų ar teigti apie jo abejingumÄ dÄl galimų padarinių, nenustaÄius jo akivaizdžios pareigos įvykio metu suvokti, kokius jis padarinius galÄjo sukelti ir kad jie galÄjo bÅ«ti tiek pavojingi, jog galÄtų nulemti nukentÄjusiojo mirtį, negalima.2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. D. nesiekia iÅ¡vengti atsakomybÄs už savo veiksmus, jis pripažįsta savo veiksmų neteisÄtumÄ , t. y. jog sudavÄ keturis smÅ«gius nukentÄjusiajam, neturÄdamas tikslo jį nužudyti.
TaÄiau skunde keliamos abejonÄs yra susijÄ su tuo, ar bÅ«tent nuteistojo veiksmai galÄjo bÅ«ti pagrindinÄ priežastis, nulÄmusi nukentÄjusiojo mirtį, t. y. ar tam įtakos neturÄjo paÅ¡aliniai faktoriai, nenustatytų byloje asmenų veiksmai.3. Nuteistojo gynÄjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad M. D. neneigÄ nukentÄjusiojo sumuÅ¡imo fakto, atskleidÄ nusikalstamos veikos aplinkybes, gailÄjosi, taÄiau nepagrįstai Å¡ių aplinkybių nevertino, kaip jo atsakomybÄ Å¡velninanÄios aplinkybÄs, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismas laikÄ, kad nuteistasis, teigdamas, jog suduodamais smÅ«giais jis negalÄjo pataikyti G. L. į galvÄ ir kad tokiais veiksmais tik norÄjo nuraminti nukentÄjusįjį, klaidino teismÄ , siekÄ suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį. Be kita ko teismas, remdamasis iÅ¡ esmÄs tik nuteistojo parodymais, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, nes, bÅ«damas blaivus, nebÅ«tų taip elgÄsis, laikÄ tai pastarojo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).3.1. Skunde pažymi, kad vien tik tai, kad nuteistasis abejoja (klysta) dÄl įvykio aplinkybių, negali bÅ«ti vertinama, kaip jo siekis Å¡velninti atsakomybÄ ar jos iÅ¡vengti.
Asmuo gali klysti dÄl faktinių aplinkybių, savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir pobÅ«džio, taÄiau tai negali sunkinti asmens teisinÄs padÄties. Atkreipia dÄmesį ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas M. D. parodymų nenuoseklumo ar sÄ moningo teismo klaidinimo faktas. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad byloje dÄl tam tikrų aspektų nuoÅ¡irdžiai klydo ne tik pats nuteistasis, taÄiau ir byloje dalyvavÄ liudytojai bei nukentÄjusiojo mama (kalbant apie nukentÄjusįjį, jo ryšį su vaikais, asmenines savybes â vienu atveju teigiant, kad santykiai buvo su sÅ«numi konfliktiÅ¡ki, kadangi pastarasis jÄ kaltino įvairiais nebÅ«tais dalykais, sirgo âbaltÄ ja karÅ¡tineâ, kitu atveju jau Å¡ių aplinkybių nebeminint, vienu atveju nurodant, kad sÅ«nus jos klausÄ, kitu atveju, kad visiÅ¡kai nesiskaitÄ), tokiu bÅ«du mano, jog yra akivaizdu, kad dÄl tam tikrų situacijos momentų galÄjo nuoÅ¡irdžiai klysti ir pats M.
D. ar tam tikras aplinkybes paminÄti netiksliai.3.2. Taip pat mano, kad byloje teismas nevertino ir tam tikrų situacijos detalių netikslumų, kurie galÄjo bÅ«ti nurodyti iÅ¡ apelianto pusÄs dÄl jo neblaivumo. Tvirtinama, kad nors Å¡i aplinkybÄ nustatyta pagal paties nuteistojo parodymus ir pripažinta pastarojo atsakomybÄ sunkinanÄia, vienok, nebuvo vertinta, kiek ji turÄjo reikÅ¡mÄs situacijos suvokimui ir vertinimui. Neblaivus asmuo daug detalių nesuvokia, neatsimena ar gali prisiminti netiksliai, taÄiau vien dÄl to negalima laikyti, kad asmuo yra nenuoÅ¡irdus ar vengiantis atsakomybÄs. 3.3.
Pasak gynÄjo, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad pats M. D. nekliudÄ ir padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Jis davÄ parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bendradarbiavo su teisÄsaugos institucijomis, neneigÄ esminių bylos aplinkybių, neneigÄ ir smÅ«gių sudavimo fakto, tik pateikÄ savo manymÄ , jog jis savo veiksmais negalÄjo sukelti nukentÄjusiojo mirties. Tokiu bÅ«du akcentuoja, kad vien tik aplinkybÄ, kad nuteistasis netinkamai suvokÄ padarinius, savaime nereiÅ¡kia, kad jis negali gailÄtis dÄl savo veiksmų.3.4.
Nurodoma, kad byloje nepagrįstai nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe nebuvo laikomas nukentÄjusiojo asmens provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nuteistasis negalÄjo prisiminti konflikto tarp jo ir nukentÄjusiojo priežasties, jis parodÄ, kad nuo pat jų bendravimo pradžios nukentÄjusysis buvo priekabus, ko jis iÅ¡ pradžių rimtai nevertino, gi vÄliau pastarojo pareiÅ¡kimai tapo grasinamais, sÄdÄdamas ant suoliuko nukentÄjusysis jam sudavÄ smÅ«gį, dÄl to kilo neigiama nuteistojo reakcija į pastarojo veiksmus.
Teismas netyrÄ, ar nukentÄjusysis sudavÄ smÅ«gį nuteistajam, kas ir galÄjo lemti M. D. pakilimÄ nuo suoliuko, pyktį, o tolesnis provokavimas žodžiu galÄjo sukelti nuteistojo pyktį, dÄl ko Å¡is atliko smurtinius veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu. Gi pirmosios instancijos teismas, pripažinÄs, jog nukentÄjusysis su nuteistuoju konfliktavo, aplinkybÄs, jog ir pats nukentÄjusysis iÅ¡ dalies prisidÄjo prie neteisÄto nuteistojo veikimo, nepagrįstai nevertino kaip nukentÄjusiojo provokuojanÄio elgesio. 3.5.
Pasisakydamas dÄl bausmÄs nuteistajam, gynÄjas nurodo, kad vien argumentas, jog asmuo padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti pagrindas nulemti bausmÄs dydį, kadangi Å¡ias ribas nustato BK 129 straipsnio 1 dalis. Be to pirmosios instancijos teismas, pripažinÄs nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybes â nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si, provokuojantį paties nukentÄjusiojo elgesį, net ir esant vienai jo atsakomybÄ sunkinanÄiai aplinkybei â neblaivumui, kuris ir lÄmÄ neadekvatų realybÄs supratimÄ , turÄjo pagrindÄ skirti bausmÄ, mažesnÄ nei jos vidurkis.
Vertintina ir tai, kad byloje nuteistasis pripažino nukentÄjusiųjų teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , įsipareigojo iÅ¡ dalies jÄ atlyginti, nesutikdamas tik su bendru jos dydžiu. Nors jis iki Å¡iol žalos nÄra atlyginÄs (atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ ir neturi galimybių gauti savarankiÅ¡kų pajamų), įsipareigoja atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kai tik turÄs tokiÄ galimybÄ kas, jo manymu, taip pat gali bÅ«ti pripažinta jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iÅ¡ nuteistojo priteistų civilinių ieÅ¡kinių nukentÄjusiųjų neturtinei žalai atlyginti dydžiu.
Nurodo, kad nuteistojo materialinÄ padÄtis yra sunki - jis augina nepilnametį sÅ«nų, jo žmona niekur nedirba, nes prižiÅ«ri vaikÄ , taip pat nuteistasis padeda auginti kartu gyvenanÄiÄ Å¾monos dukrÄ K. K., iki suÄmimo dirbo ir buvo charakterizuojamas teigiamai, jis rÅ«pinasi savo neįgaliu tÄvu, Å¡eima turi kreditorinių įsipareigojimų. TodÄl laikytina, kad priteistas neturtinÄs žalos dydis pagal jo turtinÄ padÄtį nÄra proporcingas. 4.1. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino apelianto turtinÄs, Å¡eiminÄs padÄties, aplinkybÄs, kad Å¡iuo metu jis jokių savarankiÅ¡kų pajamų negauna, todÄl, priteisdamas neturtinÄs žalos atlyginimÄ , netinkamai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose suformuota teismų praktika.
Atkreipia teisÄjų kolegijos dÄmesį į bylos duomenimis nustatytÄ paÄių civilinių ieÅ¡kovų realų ryšį su nukentÄjusiuoju. Tiek nukentÄjusiojo dukros, tiek motina itin artimų ryÅ¡ių su pastaruoju neturÄjo, nors teisme teigÄ prieÅ¡ingai. Vis gi bylos medžiaga patvirtina, kad nukentÄjusysis motinai grasindavo, neklausydavo, veikdavo savavaliÅ¡kai. Neabejotina, kad nukentÄjusiojo mirtis sukÄlÄ nukentÄjusiesiems iÅ¡gyvenimus, taÄiau apeliantas siÅ«lo įvertinti paties G.
L. provokuojantį elgesį, netiesioginÄ tyÄiÄ , kaip kaltÄs formÄ , nukentÄjusiųjų bei nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ ir sumažinti priteistinÄ neturtinÄs žalos dydį iki teisingo ir protingo, apelianto manymu, dydžio 3 000 Eur sumos kiekvienam nukentÄjusiam asmeniui.5. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistojo M. D. gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .6.
Nuteistojo M. D. gynÄjo advokato Daliaus VaiÄiulio apeliacinis skundas atmetamas. DÄl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
7. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmÄs atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinÄjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.8.
Apeliaciniame skunde gynÄjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir M. D. veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnį arba 138 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis neneigia sudavÄs keturis smÅ«gius G. L., taÄiau byloje kyla abejonių, jog pastarasis mirÄ bÅ«tent nuo M. D. padarytų sužalojimų. Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.9. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas nužudÄ kitÄ Å¾mogų.
AtsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirÄiai kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar mirtis buvo dÄsninga ir numatoma veikos pasekmÄ. Jei nukentÄjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybÄ už žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentÄjusysis mirÄ tuoj po padarytos veikos, ar praÄjus kuriam laikui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011).
Å iuo atveju nagrinÄjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galÄjo lemti G. L. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo M. D. panaudotÄ fizinį smurtÄ . 9.1. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 502/2016(04) yra nurodyta, kad G. L. mirÄ nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva nosies nugarÄlÄs virÅ¡utinio-vidurinio treÄdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimu virÅ¡utinÄs lÅ«pos odinÄs dalies kairÄje, muÅ¡tine žaizda ir kraujosruva virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs deÅ¡inÄje, muÅ¡tine žaizda ir kraujosruva virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs kairÄje, virÅ¡utinio kairÄs pusÄs I danties vainiko lūžiu, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžiuį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinÄs dalies lūžiais, kraujosruvomis po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairÄs smilkininÄs ir kairÄs smilkininÄs-pakauÅ¡inÄs skilÄių srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairÄje, į kÄ nurodo ir histologinio tyrimo duomenys.
Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojanÄiu centrinÄs kilmÄs Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos nepakankamumu. VšĮ RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs gydymo stacionare istorijos Nr.XVI-18068 duomenimis G. L. mirtis konstatuota 2016 m. spalio 1 d. 13.10 val. MinÄti sužalojimai bei nustatytos poodinÄs kraujosruvos krÅ«tinÄs vidurio linijoje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kiti G. L. konstatuoti sužalojimai â poodinÄs kraujosruvos ir odos nubrozdinimai deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inÄs alkÅ«nÄs-dilbio virÅ¡utinio treÄdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai pavirÅ¡iais.
G. L. sužalojimai, iÅ¡skyrus poodines kraujosruvas kairio dilbio priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame treÄdalyje, deÅ¡inio sÄdmens virÅ¡utiniame-vidiniame treÄdalyje, odos nubrozdinimas smakre (kurie padaryti paros iki mirties laikotarpyje), padaryti kelių-keliolikos valandų iki mirties laikotarpyje. G. L. padaryti sužalojimai mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje dÄl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
G. L. mirÄ nuo galvos sužalojimų visumos. Eksperto nustatyta, kad G. L. po jo kÅ«ne konstatuotų sužalojimų galÄjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus iki kol neprarado sÄ monÄs dÄl galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo iÅ¡siliejusiu krauju. G. L. lavonui konstatuotų sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui. G. L. lavono kraujyje rasta 1,08 promilÄs etilo alkoholio, Å¡lapime 1,58 promilÄs etilo alkoholio (t. 1, b. l. 93-96).9.2. GynÄjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepaÅ¡alino abejonių, jog G.
L. nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ne tik M. D., bet ir kitų asmenų veiksmais, G. L. griuvinÄjimu, nes ekspertas nurodÄ, jog G. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, be to, iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad G. L. kelis kartus nugriuvo ir taip neabejotinai susižalojo. Su Å¡iais gynÄjo argumentais sutikti nÄra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo G. L. lavonui nustatytų sužalojimų pobÅ«dį bei padarymo mechanizmÄ patvirtinanÄius įrodymus.
IÅ¡tyrÄs specialisto iÅ¡vadÄ bei jÄ davusio eksperto T. Å . paaiÅ¡kinimus, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų sužalojimų galvoje, susijusių su G. L. mirties priežastimi, padarymas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ir vienu trauminiu poveikiu bei, kad G. L. lavone nustatyti kÅ«no sužalojimai, kurie padaryti keliųâkeliolikos valandų laiku iki mirties, padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu, pirmosios instancijos teismas apklausÄ ekspertÄ T. Å . teismo posÄdyje. Pastarasis akcentavo, jog G.
L. lavono tyrimo metu konstatuota sužalojimų, kurie padaryti keliųâkeliolikos valandų laiku iki mirties, grupÄ nÄra bÅ«dinga griuvimui. Keli sužalojimai buvo nustatyti toje paÄioje srityje, todÄl mirties priežastį galima paaiÅ¡kinti vienu trauminiu poveikiu. Ekspertas nurodÄ, kad dÄl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (kas gali sukelti sÄ monÄs praradimus) laiko tiksliai pasisakyti nÄra galimybÄs, nes kiekvienas konkretus atvejis yra individualus ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Mirtis įvyko dÄl galvos sužalojimų visumos, t. y. dÄl smegenų suspaudimo iÅ¡siliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimo, progresuojanÄio centrinÄs kilmÄs Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos nepakankamumo. IÅ¡oriniai sužalojimai, susijÄ su mirties priežastimi, lokalizuojasi veido srityje. Visi sužalojimai, kurie yra stipriai susijÄ su mirties priežastimi, lokalizuojasi galvos srityje.              9.3. Byloje iÅ¡tirtais vaizdo įraÅ¡ais nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. 0 val. 18 min. parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â alaus bare užfiksuotas G.
L., kuris vartoja alkoholinius gÄrimus, bendrauja su pardavÄjomis bei kitais lankytojais. 1.07 val. į barÄ ateina nuteistasis M. D., o toliau ateina K. K., kurie prie staliukų geria, su jais stovi ir G. L.. Jie bendrauja tarpusavyje, eina į laukÄ parÅ«kyti, perka alkoholinius gÄrimus. 1.34.45 val. į laukÄ iÅ¡eina M. D., rankose laiko du butelius, už jo eina K. K., po to G. L., jie visi nusileidžia laipteliais ir Å¡aligatviu pasuka į deÅ¡inÄ pusÄ. VÄliau užfiksuota, kaip nuo â(duomenys neskelbtini)â parduotuvÄs eina trys vyrai (M.
D., G. L. ir K. K.) pirmasis kažkÄ neÅ¡a rankose, iÅ¡ paskos eina dar du. Jie pereina skersai (duomenys neskelbtini) gatvÄ ir nueina link medžių, esanÄių tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, link (duomenys neskelbtini) mokyklos. PraÄjÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje pro medžius, auganÄius tarp (duomenys neskelbtini) daugiaaukÅ¡Äio namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, trys vyrai nueina prie antro suoliuko, skaiÄiuojant nuo krepÅ¡inio aikÅ¡telÄs. Jie visi trys atsisÄda ant Å¡io suoliuko.
Geria gÄrimus, rÅ«ko. 1.42.35 val. vienas vyras (M. D.) atsistoja nuo suoliuko, vaikÅ¡to Å¡alia, gestikuliuoja rankomis, kažkÄ rodydamas ant suoliuko sÄdintiems vyrams. 1.44.09 val. M. D. paima G. L. už rankos ir bando patempti jį. 1.44.12 val. deÅ¡ine ranka trenkia per veidÄ . 1.44.15 val. deÅ¡ine koja spiria G. L. į galvÄ . 1.44.20 val. dar kartÄ trenkia deÅ¡ine ranka į galvÄ arba į krÅ«tinÄ, G. L. nuvirsta nuo suoliuko. Kitas vyras K. K. toliau sÄdi ant suoliuko. Tada stovintis M. D. apeina gulintį ant žemÄs G.
L. iÅ¡ kitos pusÄs ir pasilenkÄs prie jo kažkÄ daro, tada ant suoliuko sÄdÄjÄs K. K. atsistoja nuo suoliuko, 1.45.06 val. abu vyrai nueina link medžių atgal link (duomenys neskelbtini) namo, iÅ¡ kurios pusÄs ir atÄjo. 1.48.38 val. gulÄjÄs ant žemÄs ir nejudÄjÄs G. L. pradÄjo judÄti, bandÄ keltis, sÄstis. 1.49.00 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo pusÄs pro medžius atÄjo M. D.. 1.49.22 val. M. D. priÄjo prie atsisÄdusio ant žemÄs G. L. ir kaire koja spyrÄ Å¡iam į galvÄ , Å¡is nuvirto atgal ir guli.
Tada M. D. pasilenkia prie gulinÄio vyro ir kažkÄ daro pasilenkÄs, o K. K., priÄjÄs prie jų, stovi Å¡alia. 1.51.50 val. M. D. ir K. K. nuÄjo nuo gulinÄio vyro link (duomenys neskelbtini) namo. 1.59.00 val. G. L., iki tol gulÄjÄs, pradeda judintis, bando keltis nuo žemÄs, keliasi, griÅ«na, vÄl keliasi, vÄl nugriuvo. 2.19.00 val. jis bando keltis, atsikelia, bet 2.19.30 val. vÄl nukrinta ant žemÄs. VÄl atsikelia, po truputį eina link (duomenys neskelbtini) namo keliuku. 2.20.00 val. G. L. atsikelia ir eina link stadiono, pro futbolo vartus (t. 1, b. l. 117-118, 119-131, 132-133, 134-138, 139-140, 141-142, 144-145, 146-170).9.4.
Taigi, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti ne mažiau keturi M. D. rankomis ir kojomis suduoti smÅ«giai į G. L. galvÄ vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentÄjusysis nebÅ«tų mirÄs, be to, Å¡ie veiksmai dÄsningai sukÄlÄ mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. 9.5. Ä®vertinus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , specialisto pateiktus paaiÅ¡kinimus teisme, nÄra pagrindo vertinti, kad sužalojimus nukentÄjusysis galÄjo patirti griÅ«damas ir tokiu bÅ«du kontaktuodamas su kitais pavirÅ¡iais, be to, iÅ¡ įrašų matyti, kad jis griÅ«na iÅ¡ sÄdÄjimo pozicijos, kas leidžia sprÄsti apie nedidelÄ kontaktavimo su kitu pavirÅ¡iumi jÄgÄ .
Kaip seka iÅ¡ aptartos specialisto iÅ¡vados, sužalojimai galvos srityje, kurių visuma sukÄlÄ mirtinas pasekmes, nukentÄjusiajam buvo padaryta, tiesiogiai suduodant smÅ«gius kietais bukais daiktais, pats sužalojimų pobÅ«dis, jų lokalizacija rodo, kad Å¡ie sužalojimai nebÅ«dingi griuvimams, ar atsitrenkimams į kitus pavirÅ¡ius, krentant. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo mirties priežastis â jam padaryti sveikatos sutrikdymai, kurie buvo pripažinti pavojingais gyvybei ir kurie sukÄlÄ kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, dÄl ko kilo mirtinos pasekmÄs.
10. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tarp M. D. veiksmų, suduodant minÄtus smÅ«gius, ir atsiradusių padarinių, nebuvo įsiterpÄs joks kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turÄjÄs įtakos G. L. mirÄiai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nÄra objektyvių duomenų, kad po M. D. suduotų smÅ«gių kas kitas dar galÄjo sužaloti nukentÄjusįjį. Nors nukentÄjusioji A. L. (G. L. motina) pirmosios instancijos teisme parodÄ, jog jos sÅ«nus 2016 m. spalio 1 d. iÅ¡ parduotuvÄs â(duomenys neskelbtini)â alaus baro grįžo apie 3.30 val. sumuÅ¡tas, kruvinas, prakirsta ir iÅ¡tinusia virÅ¡utine lÅ«pa, duomenų, kad jis, grįždamas namo, galÄjo bÅ«ti sužalotas kokių nors kitų asmenų, byloje nÄra.
GynÄjas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ bandÄ paneigti nukentÄjusiosios A. L. žodžiais, jog grįžÄs sÅ«nus minÄjo apie konfliktÄ su nenustatytu taksistu. Vienok, teisÄjų kolegijos manymu, vertintinos ir kitos A. L. nurodytos aplinkybÄs â kad sÅ«nus grįžÄs jai neaiÅ¡kino, su kuo gÄrÄ ir kas jį sumuÅ¡Ä (kai byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad smurto veiksmus jis patyrÄ iÅ¡ nuteistojo M. D.), norÄjo skambinti į autobusų stotį, kad bÅ«tų sulaikytas kažkoks taksistas, o paduotu telefonu paskambino į loterijos â(duomenys neskelbtini)â atsakiklį, taip pat tai, kad G.
L. buvo gydytas psichiatrijos ligoninÄje dÄl vaidenimosi, jam dÄl piktybinio alkoholio vartojimo užeidavo âbaltoji karÅ¡tinÄâ, kuri buvo užÄjusi ir įvykio dienÄ , prieÅ¡ iÅ¡einant į barÄ , kai jis apkaltino motinÄ , jog ji pasamdÄ Å¾mones, kurie jį seka ir filmuoja. Å ios aplinkybÄs rodo, kad grįžusio namo G. L. žodžių ir veiksmų dÄl girtumo ir nuteistojo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu negalima vertinti kaip adekvaÄių ir atitinkanÄių tikrovÄ. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis M.
D. padarÄ G. L. sužalojimus, sukÄlusius jo mirtį, yra teisinga ir pagrįsta.11. TeisÄjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybÄ už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybÄ atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyÄia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyÄia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kÄsinasi į kito žmogaus gyvybÄ, numatÄ, kad gali atimti gyvybÄ kitam žmogui, ir nors ir nenorÄjo atimti gyvybÄs, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.
SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginÄs tyÄios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybÄs atÄmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama â ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo padarymo ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015). 11.1.
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad M. D. rankomis ir koja sudavÄ G. L. ne mažiau 4 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ . Aptarti įrodymai patvirtina, kad nurodyti M. D. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Å ie nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, bÅ«damas suaugÄs, suvokdamas savo veiksmų esmÄ ir prasmÄ, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodamas smÅ«gius kumÅ¡Äiu ir koja į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvÄ , krÅ«tinÄ), kur yra iÅ¡sidÄstÄ svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentÄjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorÄjo, bet leido joms atsirasti, taigi, nužudÄ G.
L., veikdamas netiesiogine tyÄia. 11.2. Nors gynÄjas teigia, kad nuteistasis M. D. neturÄjo tyÄios sukelti G. L. mirtinas pasekmes, jis nesuvokÄ savo veiksmų pavojingumo, nes G. L. ir po M. D. veiksmų jo atžvilgiu buvo sÄ moningas, toliau konfliktavo su nuteistuoju, vÄliau grįžo namo ir bendravo su motina, Å¡is argumentas atmestinas, kaip paneigtas byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaip nustatyta byloje, nuteistasis matÄ, kad po jo suduotų smÅ«gių nukentÄjusysis nugriuvo ir nesikÄlÄ, tik Å¡iam Å¡iaip ne taip atsisÄdus, priÄjo ir smÅ«giavo koja į galvÄ , po Å¡ių smurtinių veiksmų nukentÄjusysis griuvo ir nebejudÄjo, gi nuteistasis, nesiimdamas veiksmų organizuoti G.
L. medicininÄ pagalbÄ , nuÄjo, todÄl konstatuotina, kad jis negalÄjo nesuvokti savo veiksmų žalojanÄio sveikatÄ poveikio, taÄiau buvo abejingas pasekmÄms, kurios atsiras. 11.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. D. veiksmus įvertino kaip nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 135 ar 138 straipsnį nÄra teisinio pagrindo.
DÄl M. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių.
12. GynÄjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis nepripažino nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailÄjimosi dÄl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), provokuojanÄio nukentÄjusiojo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei padarytos žalos pripažinimo ir įsipareigojimo dalį jos atlyginti.12.1. Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta aplinkybÄ, kai asmuo pripažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padÄjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ar jÄ padariusius asmenis. 12.2.
Asmuo savanoriÅ¡kai, savo noru, o ne dÄl surinktų byloje įrodymų, turi pripažinti esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinanÄių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. Bylos duomenys neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamoje byloje nuteistasis M.
D. pripažino padarÄs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Nors jis nurodÄ, kad smurtavo G. L. atžvilgiu, suduodamas jam keturis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taÄiau neigÄ sudavÄs smÅ«gius į galvÄ , aiÅ¡kino, jog savo veiksmais siekÄ nuraminti nukentÄjusįjį, kuris pirmas pradÄjo konfliktÄ , sudavÄs pastarajam smÅ«gį, kas yra paneigta byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patvirtinanÄia, kad bÅ«tent nuteistasis pirmas ÄmÄsi smurtinių veiksmų nukentÄjusiojo atžvilgiu, jo veiksmai rankomis ir koja buvo nukreipti bÅ«tent į pastarojo galvÄ .
Nuteistojo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip siekį suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, ir nelaikÄ pripažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ . 12.3. NuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius. Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinÄjant teisme iki nuosprendžio priÄmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailÄjimÄ si dÄl padarytos veikos.
NuoÅ¡irdus gailÄjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dÄl kaltÄs pripažinimo â jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vÄliau ir pan.). Nors M. D. iÅ¡reiÅ¡kÄ gailÄjimÄ si dÄl padarytos nusikalstamos veikos, taÄiau, atsižvelgÄs į nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo pozicijos nelaikÄ nuoÅ¡irdžia, įvertinÄs M.
D. įvardintÄ smurto naudojimo priežastį â siekį nuraminti nukentÄjusįjį, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog smurtas G. L. atžvilgiu buvo naudojamas, pastarajam sÄdint ant suoliuko, vÄliau nugriuvus atsisÄdusiam ant žemÄs, t. y. kai G. L. savo veiksmais jokio pavojaus M. D. ar kitiems asmenims nekÄlÄ. Vien iÅ¡reikÅ¡tos gailÄjimosi dÄl savo veiksmų aplinkybÄs nepakanka konstatuoti jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
13. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nÄra pagrindo nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažinti ir provokuojanÄio nukentÄjusiojo elgesio. 13.1. Teismų praktikoje provokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). 13.2. Nuteistasis M. D., apklausiamas teisme, negalÄjo įvardinti konflikto tarp jo ir G. L. priežasties, teigdamas, kad nukentÄjusysis pirmas pradÄjo konfliktÄ Å¾odžiais, o vÄliau sÄdÄdamas jam sudavÄ alkÅ«ne.
Å i aplinkybÄ yra paneigta byloje iÅ¡tirtu vaizdo įraÅ¡u, kuriame nuteistojo įvardintas nukentÄjusiojo jam suduotas smÅ«gis neužfiksuotas, tuo tarpu matyti, kad bÅ«tent M. D. atsistoja nuo suoliuko, vaikÅ¡to Å¡alia, gestikuliuoja rankomis, kažkÄ rodydamas ant suoliuko sÄdintiems G. L. ir K. K.. Po to, kaip matyti, M. D. paima G. L. už rankos ir bando patempti jį bei deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį į galvÄ , taip pat deÅ¡ine koja spiria sÄdinÄiam G. L. į galvÄ . Dar kartÄ trenkia deÅ¡ine ranka į galvÄ ar į krÅ«tinÄ ir G.
L. nuvirsta nuo suoliuko. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertino ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiojo veiksmai negali bÅ«ti laikomi provokuojanÄiais ir lengvinti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ. TeisÄjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka, duomenų, galinÄių sudaryti teisinį pagrindÄ padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nenurodyta ir apeliaciniame skunde. DÄl M. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ sunkinanÄios aplinkybÄs.
14. GynÄjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, tik iÅ¡ nuteistojo žodžių, kad blaivas taip nebÅ«tų pasielgÄs, nuteistojo M. D. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažino jo apsvaigimÄ nuo alkoholio. 14.1. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta aplinkybÄ, kai asmuo veikÄ padaro apsvaigÄs nuo alkoholio. Å i atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, Å¡iai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarÄ veikÄ apsvaigÄs nuo alkoholio ir, kad Å¡is apsvaigimas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.14.2.
Proceso metu M. D. pripažino, kad jis įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gÄrimus. Taigi, iÅ¡tirtais bylos įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad aplinkybÄ, jog M. D. girtumas turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina nuteistojo neadekvati ir agresyvi reakcija į nukentÄjusįjį, jo nevienkartiniai smurtiniai veiksmai, net nukentÄjusiajam nugriuvus ir sÄdint ant žemÄs. Å iuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio, tai yra vartotas alkoholis, aiÅ¡kiai susilpnino M.
D. savikontrolÄ ir suteikÄ jam agresijos, taigi turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs leidžia pagrįstai teigti, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todÄl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pripažinus M. D. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybÄ, nurodytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pagrįsta. DÄl civilinių ieÅ¡kinių.
15. Apeliantas ginÄija nukentÄjusiesiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti dydį, nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino nukentÄjusiųjų realų ryšį su G. L., o taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ nuteistojo turtinÄ padÄtį â jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nes žmona niekur nedirba, augina jų nepilnametį vaikÄ , Å¡eimoje taip pat auga ir yra jo iÅ¡laikoma nepilnametÄ Å¾monos dukra, nuteistasis rÅ«pinasi savo neįgaliu tÄvu, Å¡eima turi kreditinių įsipareigojimų.15.1.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dÄl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡nagrinÄjimo yra teisÄta ir pagrįsta.15.2. TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinÄ padÄtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyÄia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentÄjusiajam â o tai yra esminÄs aplinkybÄs nustatant žalos dydį â kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. 15.3. NagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dÄl civilinių ieÅ¡kinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos dydžio nustatymÄ , o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.15.4.
Nors apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį, neatsižvelgÄ Ä¯ realų nukentÄjusiųjų santykį su G. L., su Å¡iuo argumentu sutikti nÄra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad G. L. gyveno su motina A. L., vartojo alkoholinius gÄrimus, neretai konfliktavo, jis su žmona I. S. buvo iÅ¡situokÄs, jo vaikai â nukentÄjusieji A. L., A. L., V. L. gyveno atskirai nuo G. L. kartu su motina I. S., su G. L. vaikai bendravo nedažnai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertino, todÄl nukentÄjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius dÄl neturtinÄs žalos dydžio priteisÄ tik dalinai.
Visgi pažymÄtina, kad nukentÄjusioji A. L. dÄl nusikaltimo neteko artimo žmogaus â sÅ«naus, ji yra senyvo amžiaus, o sÅ«nus, kuris gyveno kartu su ja, buvo jai parama. NukentÄjusieji A. L., A. L. ir V. L. neteko tÄvo. DÄl beprasmÄs artimo Å¡eimos nario G. L. mirties nukentÄjusieji neabejotinai patyrÄ dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, o kilusios pasekmÄs yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. 15.5. Bylos duomenys patvirtina, kad M. D. yra darbingas, turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todÄl turÄs galimybÄ atlyginti nukentÄjusiesiems padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , jo turtinÄ padÄtis, įvertinant iÅ¡laikytinių skaiÄių, kreditinius įsipareigojimus, o taip pat jo amžių ir darbingumÄ , nelaikytina iÅ¡skirtinai sunkia, galinÄia žymiai nulemti nukentÄjusiesiems priteistos neturtinÄs žalos dydį.
Nustatant neturtinÄs žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentÄjusiojo teisių į neturtinÄs žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir asmens teisinÄs padÄties, teisÄtÄ jos prioritetÄ . TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko turtinÄ padÄtį ir teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, laiko, kad nagrinÄjamoje byloje nustatytas neturtinÄs žalos dydis nukentÄjusiesiems yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dÄl jos kilusioms pasekmÄms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Mažinti neturtinÄs žalos dydį apelianto nurodytais motyvais iki jo nurodomo dydžio nÄra teisinio pagrindo. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad priteisiami neturtinÄs žalos dydžiai neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015). DÄl bausmÄs. 16.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti nuteistajam M. D. paskirtÄ bausmÄ.16.1.
Teismas, skirdamas bausmÄ M. D., vadovavosi bausmÄs paskirtimi, kurios vienas iÅ¡ svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybÄ. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra tyÄinis labai sunkus nusikaltimas, juo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmÄs â atimta gyvybÄ. AtsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui.
Jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta.16.2. Konstatuotina, kad nuteistajam M. D. paskirta tinkama bausmÄ. Skirdamas bausmÄ, pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, įvertino kitas reikÅ¡mingas bausmÄs skyrimui aplinkybes.16.3. Skiriant M. D. bausmÄ, buvo atsižvelgta, kad byloje nÄra nustatyta jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, t. y. nusikaltimÄ padarÄ, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, ir tai turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vertindamas kaltinamojo asmenybÄ, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis anksÄiau buvo teistas deÅ¡imt kartų, tarp jų už nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su smurto panaudojimu (t. 2, b. l. 100-132), baustas administracine tvarka, galiojanÄių nuobaudų nÄra (t. 2, b. l. 146-150), dÄl psichikos ir priklausomybÄs ligų registre neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 142-143). Atsižvelgiant į paminÄtas aplinkybes, jų visumÄ , nuteistajam buvo paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ, sudaranti sankcijose numatytÄ bausmÄs vidurkį.16.4.
PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 61 straipsnio nuostatas, nustatÄs, kad nÄra atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, taÄiau yra viena jo atsakomybÄ sunkinanti aplinkybÄ, neabejotinai svarstÄ galimybÄ parinkti bausmÄ nuo sankcijoje numatyto bausmÄs vidurkio, taÄiau teismas tinkamai vertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir parinko laisvÄs atÄmimo bausmÄ, kurios dydis nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežtu. 16.5. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad byloje nÄra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmÄs dydį, bÅ«tų netinkamai įvertinÄs bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikÄs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dÄl bausmÄs skyrimo nuteistajam M. D. yra teisÄta ir pagrįsta.17. IÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä : Nuteistojo M. D. gynÄjo advokato Daliaus VaiÄiulio apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai                                                                                      Jolanta ÄepukÄnienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Aloyzas Kruopys                                                                                                                            Daiva PranytÄ-ZalieckienÄ