Legislator Case Law & Legislation
207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f AI generated

207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 1.35 val. iki 3.30 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, esančiame prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam G. L. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , taip padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlės virÅ¡utinio-vidurinio trečdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimus virÅ¡utinės lÅ«pos odinės dalies kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, muÅ¡tinę žaizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės kairėje, virÅ¡utinio kairės pusės I danties vainiko lūžį, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės ir kairės smilkininės-pakauÅ¡inės skilčių srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas krÅ«tinės vidurio linijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės alkÅ«nės-dilbio virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, ir dėl to nuo galvos sumuÅ¡imo G.

Legislator headnote

AI generated

207c62a1-a7d0-475b-9e63-7a0c62feb79f · Lietuvos apeliacinis teismas: Dėl to M. D. veiksmų vertinti kaip ciniÅ¡kų ar teigti apie jo abejingumÄ dėl galimų padarinių, nenustačius jo akivaizdžios pareigos įvykio metu suvokti, kokius jis padarinius galėjo sukelti ir kad jie galėjo bÅ«ti tiek pavojingi, jog galėtų nulemti nukentėjusiojo mirtį, negalima.2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. D. nesiekia iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, jis pripažįsta savo veiksmų neteisėtumÄ , t. y. jog sudavė keturis smÅ«gius nukentėjusiajam, neturėdamas tikslo jį nužudyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-531-487/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46455-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.; (S) 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistojo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 6 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos bausmės dalį, ir M.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę nurodant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo M. D. nukentėjusiajai A. L. priteista 13 000 Eur neturtinei ir 329,13 Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ nuteistojo M. D. nukentėjusiesiems A. L., A. L. ir V. L. priteista po 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 1 d. laikotarpiu nuo 1.35 val. iki 3.30 val., (duomenys neskelbtini), parkelyje, esančiame prie pastato adresu (duomenys neskelbtini) sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius nukentėjusiajam G. L. į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ , taip padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlės virÅ¡utinio-vidurinio trečdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimus virÅ¡utinės lÅ«pos odinės dalies kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, muÅ¡tinę žaizdÄ ir kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės kairėje, virÅ¡utinio kairės pusės I danties vainiko lūžį, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius, kraujosruvas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės ir kairės smilkininės-pakauÅ¡inės skilčių srityje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas krÅ«tinės vidurio linijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo rieÅ¡o iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės alkÅ«nės-dilbio virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniojo kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, ir dėl to nuo galvos sumuÅ¡imo G.

L. mirus 2016 m. spalio 1 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje, taip nužudė G. L..2. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. D. gynėjas advokatas D. V. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti, nuteistojo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnį arba 138 straipsnį. Netenkinus praÅ¡ymo dėl veikos perkvalifikavimo, M. D. skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, pagalbÄ iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ , rizikingÄ paties nukentėjusiojo elgesį, o taip pat neturtinės žalos pripažinimÄ bei įsipareigojimÄ dalį jos atlyginti.

Be to prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civiliniams ieškovams priteistų neturtinės žalos dydžio sumų, jas sumažinant iki 3000 Eur kiekvienam. 2.1. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismo išvados ir atliktas įrodymų vertinimas nėra pilnai pagrįstas. Teismas tinkamai nustatė, jog M. D. galėjo suduoti keturis smūgius, tačiau konstatuodamas, jog G. L. nužudė išimtinai jis, atliko įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidų.2.2. Pažymi, jog byloje nustatytais duomenimis M.

D. atliko keturis smūgius, tačiau specialisto išvada konstatuota, kad G. L. patyrė daugiau sužalojimų, t. y. devynis ir jų visuma galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį. Tokiu būdu akivaizdu, kad penki sužalojimai buvo padaryti ne M. D. veiksmų ir dėl to konstatuotina, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog nukentėjusiojo mirtį nulėmė išimtinai tik nuteistojo veiksmai.2.3. Taip pat aiškinama, jog ekspertas tvirtino, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir traumos nebuvo būdingos griuvimui, vienok, vaizdo įraše yra užfiksuoti daugkartiniai nukentėjusiojo savaiminio nugriuvimo faktai, kurie teismo eksperto nepagrįstai liko neįvertinti.

Tuo tarpu stipraus griuvimo atveju, kas įraše ir yra matoma, sužalojimo pėdsakai ant asmens turėjo likti. Akcentuoja, kad nukentėjusysis griuvo nugara ir kitais būdais, todėl mano, kad jis galėjo patirti galvos traumų ir tokiu būdu, gi ši aplinkybė nebuvo nei išsamiau tirta, nei juo labiau vertinta kitų įrodymų kontekste.2.4. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog nėra jokių prielaidų apie tai, kad G. L. galėjo būti mirtinai sužalotas kito asmens ar kitu metu, paneigta nukentėjusiojo motinos parodymuose nurodyta aplinkybe, kad grįžęs namo G.

L. skundėsi taksisto veiksmais ir net neužsiminė apie nuteistojo veiksmus jo atžvilgiu. Tai, anot apelianto, sudaro pagrindÄ manyti, jog nukentėjusysis ir po įvykio, susijusio su M. D., iki grįžimo namo galėjo patirti kitų incidentų, tarp jų ir su byloje nenustatytu taksistu. Paties nukentėjusiojo konfliktiÅ¡ka asmenybė galėjo sÄ lygoti, kad jis po konflikto su nuteistuoju pakeliui namo galėjo sukonfliktuoti ir su byloje nenustatytu asmeniu, dėl to patirti sužalojimų, kurie nebÅ«tų susiję su M.

D. veiksmais. Tokiu bÅ«du mano, kad, neiÅ¡tyrus Å¡ios aplinkybės, lieka nepaÅ¡alintos abejonės, ar tikrai nukentėjusiojo mirtį lėmė bÅ«tent nuteistojo M. D. veiksmai, ar tik jo veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su G. L. mirtimi. Tuo pačiu nurodo, jog netirta priežastis, kodėl nukentėjusysis norėjo skambinti ir aiÅ¡kintis dėl nenustatyto taksisto veiksmų, kas taip pat rodo, kad jis buvo pakankamai sÄ moningas, jog galėjo grįžti namo, bendrauti su mama, ir tik vėliau prireikė medikų pagalbos.

Be to, gynėjo vertinimu, visa tai paneigia ir teismo iÅ¡vadas, kad nuteistasis buvo abejingas galimoms veiksmų pasekmėms, nes nesidomėjo nukritusio nukentėjusiojo bÅ«kle, neiÅ¡kvietęs medikų, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tokia teismo iÅ¡vada yra subjektyvi, nes po M. D. neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusysis buvo sÄ moningas, toliau bendravo/konfliktavo su nuteistuoju, kuris negalėjo suprasti, jog G. L. reikalinga medicinos pagalba. Akivaizdžių, matomų sužalojimų požymių, dėl kurių M.

D. bÅ«tų atsiradusi pareiga nedelsiant priimti sprendimÄ dėl pagalbos suteikimo ar iÅ¡kvietimo, nebuvo. Dėl Å¡ių priežasčių mano, jog byloje Å¡iuo aspektu nebuvo pilnai atskleista nuteistojo subjektyvi pusė. Be to, teismas, nors ir pripažino, kad M. D. padaryto nusikaltimo paskatos buvo pyktis, kilęs dėl konflikto su G. L., laikė, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, o jo veiksmai nebuvo nukreipti į gyvybės atėmimÄ , įvykio metu nuteistasis neįvertino atliktų veiksmų pavojingumo, medikų pagalbos poreikio, juk nukentėjusysis pats grįžo namo, bendravo su mama, o nuo paties incidento buvo praėjusios net kelios valandos.

Dėl to M. D. veiksmų vertinti kaip ciniÅ¡kų ar teigti apie jo abejingumÄ dėl galimų padarinių, nenustačius jo akivaizdžios pareigos įvykio metu suvokti, kokius jis padarinius galėjo sukelti ir kad jie galėjo bÅ«ti tiek pavojingi, jog galėtų nulemti nukentėjusiojo mirtį, negalima.2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. D. nesiekia iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus, jis pripažįsta savo veiksmų neteisėtumÄ , t. y. jog sudavė keturis smÅ«gius nukentėjusiajam, neturėdamas tikslo jį nužudyti.

Tačiau skunde keliamos abejonės yra susiję su tuo, ar būtent nuteistojo veiksmai galėjo būti pagrindinė priežastis, nulėmusi nukentėjusiojo mirtį, t. y. ar tam įtakos neturėjo pašaliniai faktoriai, nenustatytų byloje asmenų veiksmai.3. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. D. neneigė nukentėjusiojo sumušimo fakto, atskleidė nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi, tačiau nepagrįstai šių aplinkybių nevertino, kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas laikė, kad nuteistasis, teigdamas, jog suduodamais smÅ«giais jis negalėjo pataikyti G. L. į galvÄ ir kad tokiais veiksmais tik norėjo nuraminti nukentėjusįjį, klaidino teismÄ , siekė suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Be kita ko teismas, remdamasis iÅ¡ esmės tik nuteistojo parodymais, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, nes, bÅ«damas blaivus, nebÅ«tų taip elgęsis, laikė tai pastarojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).3.1. Skunde pažymi, kad vien tik tai, kad nuteistasis abejoja (klysta) dėl įvykio aplinkybių, negali bÅ«ti vertinama, kaip jo siekis Å¡velninti atsakomybę ar jos iÅ¡vengti.

Asmuo gali klysti dėl faktinių aplinkybių, savo veiksmų reikÅ¡mės ir pobÅ«džio, tačiau tai negali sunkinti asmens teisinės padėties. Atkreipia dėmesį ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas M. D. parodymų nenuoseklumo ar sÄ moningo teismo klaidinimo faktas. Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad byloje dėl tam tikrų aspektų nuoÅ¡irdžiai klydo ne tik pats nuteistasis, tačiau ir byloje dalyvavę liudytojai bei nukentėjusiojo mama (kalbant apie nukentėjusįjį, jo ryšį su vaikais, asmenines savybes – vienu atveju teigiant, kad santykiai buvo su sÅ«numi konfliktiÅ¡ki, kadangi pastarasis jÄ kaltino įvairiais nebÅ«tais dalykais, sirgo „baltÄ ja karÅ¡tine“, kitu atveju jau Å¡ių aplinkybių nebeminint, vienu atveju nurodant, kad sÅ«nus jos klausė, kitu atveju, kad visiÅ¡kai nesiskaitė), tokiu bÅ«du mano, jog yra akivaizdu, kad dėl tam tikrų situacijos momentų galėjo nuoÅ¡irdžiai klysti ir pats M.

D. ar tam tikras aplinkybes paminėti netiksliai.3.2. Taip pat mano, kad byloje teismas nevertino ir tam tikrų situacijos detalių netikslumų, kurie galėjo būti nurodyti iš apelianto pusės dėl jo neblaivumo. Tvirtinama, kad nors ši aplinkybė nustatyta pagal paties nuteistojo parodymus ir pripažinta pastarojo atsakomybę sunkinančia, vienok, nebuvo vertinta, kiek ji turėjo reikšmės situacijos suvokimui ir vertinimui. Neblaivus asmuo daug detalių nesuvokia, neatsimena ar gali prisiminti netiksliai, tačiau vien dėl to negalima laikyti, kad asmuo yra nenuoširdus ar vengiantis atsakomybės. 3.3.

Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad pats M. D. nekliudė ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, neneigė esminių bylos aplinkybių, neneigė ir smÅ«gių sudavimo fakto, tik pateikė savo manymÄ , jog jis savo veiksmais negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties. Tokiu bÅ«du akcentuoja, kad vien tik aplinkybė, kad nuteistasis netinkamai suvokė padarinius, savaime nereiÅ¡kia, kad jis negali gailėtis dėl savo veiksmų.3.4.

Nurodoma, kad byloje nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo laikomas nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nuteistasis negalėjo prisiminti konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo priežasties, jis parodė, kad nuo pat jų bendravimo pradžios nukentėjusysis buvo priekabus, ko jis iš pradžių rimtai nevertino, gi vėliau pastarojo pareiškimai tapo grasinamais, sėdėdamas ant suoliuko nukentėjusysis jam sudavė smūgį, dėl to kilo neigiama nuteistojo reakcija į pastarojo veiksmus.

Teismas netyrė, ar nukentėjusysis sudavė smÅ«gį nuteistajam, kas ir galėjo lemti M. D. pakilimÄ nuo suoliuko, pyktį, o tolesnis provokavimas žodžiu galėjo sukelti nuteistojo pyktį, dėl ko Å¡is atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Gi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nukentėjusysis su nuteistuoju konfliktavo, aplinkybės, jog ir pats nukentėjusysis iÅ¡ dalies prisidėjo prie neteisėto nuteistojo veikimo, nepagrįstai nevertino kaip nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. 3.5.

Pasisakydamas dėl bausmės nuteistajam, gynėjas nurodo, kad vien argumentas, jog asmuo padarė labai sunkų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti pagrindas nulemti bausmės dydį, kadangi Å¡ias ribas nustato BK 129 straipsnio 1 dalis. Be to pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes – nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį, net ir esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – neblaivumui, kuris ir lėmė neadekvatų realybės supratimÄ , turėjo pagrindÄ skirti bausmę, mažesnę nei jos vidurkis.

Vertintina ir tai, kad byloje nuteistasis pripažino nukentėjusiųjų teisę į žalos atlyginimÄ , įsipareigojo iÅ¡ dalies jÄ atlyginti, nesutikdamas tik su bendru jos dydžiu. Nors jis iki Å¡iol žalos nėra atlyginęs (atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybių gauti savarankiÅ¡kų pajamų), įsipareigoja atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kai tik turės tokiÄ galimybę kas, jo manymu, taip pat gali bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su iÅ¡ nuteistojo priteistų civilinių ieÅ¡kinių nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti dydžiu.

Nurodo, kad nuteistojo materialinė padėtis yra sunki - jis augina nepilnametį sÅ«nų, jo žmona niekur nedirba, nes prižiÅ«ri vaikÄ , taip pat nuteistasis padeda auginti kartu gyvenančiÄ Å¾monos dukrÄ K. K., iki suėmimo dirbo ir buvo charakterizuojamas teigiamai, jis rÅ«pinasi savo neįgaliu tėvu, Å¡eima turi kreditorinių įsipareigojimų. Todėl laikytina, kad priteistas neturtinės žalos dydis pagal jo turtinę padėtį nėra proporcingas. 4.1. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino apelianto turtinės, Å¡eiminės padėties, aplinkybės, kad Å¡iuo metu jis jokių savarankiÅ¡kų pajamų negauna, todėl, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , netinkamai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose suformuota teismų praktika.

Atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį į bylos duomenimis nustatytÄ pačių civilinių ieÅ¡kovų realų ryšį su nukentėjusiuoju. Tiek nukentėjusiojo dukros, tiek motina itin artimų ryÅ¡ių su pastaruoju neturėjo, nors teisme teigė prieÅ¡ingai. Vis gi bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis motinai grasindavo, neklausydavo, veikdavo savavaliÅ¡kai. Neabejotina, kad nukentėjusiojo mirtis sukėlė nukentėjusiesiems iÅ¡gyvenimus, tačiau apeliantas siÅ«lo įvertinti paties G.

L. provokuojantį elgesį, netiesioginę tyčiÄ , kaip kaltės formÄ , nukentėjusiųjų bei nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ ir sumažinti priteistinÄ neturtinės žalos dydį iki teisingo ir protingo, apelianto manymu, dydžio 3 000 Eur sumos kiekvienam nukentėjusiam asmeniui.5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. D. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .6.

Nuteistojo M. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Å iaulių apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.8.

Apeliaciniame skunde gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir M. D. veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 135 straipsnį arba 138 straipsnį. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis neneigia sudavęs keturis smÅ«gius G. L., tačiau byloje kyla abejonių, jog pastarasis mirė bÅ«tent nuo M. D. padarytų sužalojimų. Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.9. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nustatant priežastinį ryšį turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga mirčiai kilti (be jos Å¡i nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2011).

Å iuo atveju nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios galėjo lemti G. L. mirtį, iÅ¡skyrus nuteistojo M. D. panaudotÄ fizinį smurtÄ . 9.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 502/2016(04) yra nurodyta, kad G. L. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva nosies nugarėlės virÅ¡utinio-vidurinio trečdalių visuose pavirÅ¡iuose, odos nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos odinės dalies kairėje, muÅ¡tine žaizda ir kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės deÅ¡inėje, muÅ¡tine žaizda ir kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės kairėje, virÅ¡utinio kairės pusės I danties vainiko lūžiu, kairiojo virÅ¡utinio žandikaulio lūžiuį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžiais, kraujosruvomis po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės ir kairės smilkininės-pakauÅ¡inės skilčių srityje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, į kÄ nurodo ir histologinio tyrimo duomenys.

Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumu. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr.XVI-18068 duomenimis G. L. mirtis konstatuota 2016 m. spalio 1 d. 13.10 val. Minėti sužalojimai bei nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės vidurio linijoje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kiti G. L. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniojo riešo išoriniame paviršiuje, dešiniojo kelio priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės-dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais.

G. L. sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešinio sėdmens viršutiniame-vidiniame trečdalyje, odos nubrozdinimas smakre (kurie padaryti paros iki mirties laikotarpyje), padaryti kelių-keliolikos valandų iki mirties laikotarpyje. G. L. padaryti sužalojimai mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

G. L. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Eksperto nustatyta, kad G. L. po jo kÅ«ne konstatuotų sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus iki kol neprarado sÄ monės dėl galvos smegenų pabrinkimo, suspaudimo iÅ¡siliejusiu krauju. G. L. lavonui konstatuotų sužalojimų visuma nebÅ«dinga griuvimui. G. L. lavono kraujyje rasta 1,08 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime 1,58 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 93-96).9.2. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepaÅ¡alino abejonių, jog G.

L. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne tik M. D., bet ir kitų asmenų veiksmais, G. L. griuvinėjimu, nes ekspertas nurodė, jog G. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, be to, iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad G. L. kelis kartus nugriuvo ir taip neabejotinai susižalojo. Su Å¡iais gynėjo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo G. L. lavonui nustatytų sužalojimų pobÅ«dį bei padarymo mechanizmÄ patvirtinančius įrodymus.

IÅ¡tyręs specialisto iÅ¡vadÄ bei jÄ davusio eksperto T. Å . paaiÅ¡kinimus, kad specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų sužalojimų galvoje, susijusių su G. L. mirties priežastimi, padarymas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ir vienu trauminiu poveikiu bei, kad G. L. lavone nustatyti kÅ«no sužalojimai, kurie padaryti kelių–keliolikos valandų laiku iki mirties, padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu, pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertÄ T. Å . teismo posėdyje. Pastarasis akcentavo, jog G.

L. lavono tyrimo metu konstatuota sužalojimų, kurie padaryti kelių–keliolikos valandų laiku iki mirties, grupė nėra bÅ«dinga griuvimui. Keli sužalojimai buvo nustatyti toje pačioje srityje, todėl mirties priežastį galima paaiÅ¡kinti vienu trauminiu poveikiu. Ekspertas nurodė, kad dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (kas gali sukelti sÄ monės praradimus) laiko tiksliai pasisakyti nėra galimybės, nes kiekvienas konkretus atvejis yra individualus ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų visumos, t. y. dėl smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimo, progresuojančio centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumo. Išoriniai sužalojimai, susiję su mirties priežastimi, lokalizuojasi veido srityje. Visi sužalojimai, kurie yra stipriai susiję su mirties priežastimi, lokalizuojasi galvos srityje.              9.3. Byloje ištirtais vaizdo įrašais nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. 0 val. 18 min. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ alaus bare užfiksuotas G.

L., kuris vartoja alkoholinius gėrimus, bendrauja su pardavėjomis bei kitais lankytojais. 1.07 val. į barÄ ateina nuteistasis M. D., o toliau ateina K. K., kurie prie staliukų geria, su jais stovi ir G. L.. Jie bendrauja tarpusavyje, eina į laukÄ parÅ«kyti, perka alkoholinius gėrimus. 1.34.45 val. į laukÄ iÅ¡eina M. D., rankose laiko du butelius, už jo eina K. K., po to G. L., jie visi nusileidžia laipteliais ir Å¡aligatviu pasuka į deÅ¡inę pusę. Vėliau užfiksuota, kaip nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės eina trys vyrai (M.

D., G. L. ir K. K.) pirmasis kažkÄ neÅ¡a rankose, iÅ¡ paskos eina dar du. Jie pereina skersai (duomenys neskelbtini) gatvę ir nueina link medžių, esančių tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Praėję (duomenys neskelbtini) gatvėje pro medžius, augančius tarp (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, trys vyrai nueina prie antro suoliuko, skaičiuojant nuo krepÅ¡inio aikÅ¡telės. Jie visi trys atsisėda ant Å¡io suoliuko.

Geria gėrimus, rÅ«ko. 1.42.35 val. vienas vyras (M. D.) atsistoja nuo suoliuko, vaikÅ¡to Å¡alia, gestikuliuoja rankomis, kažkÄ rodydamas ant suoliuko sėdintiems vyrams. 1.44.09 val. M. D. paima G. L. už rankos ir bando patempti jį. 1.44.12 val. deÅ¡ine ranka trenkia per veidÄ . 1.44.15 val. deÅ¡ine koja spiria G. L. į galvÄ . 1.44.20 val. dar kartÄ trenkia deÅ¡ine ranka į galvÄ arba į krÅ«tinę, G. L. nuvirsta nuo suoliuko. Kitas vyras K. K. toliau sėdi ant suoliuko. Tada stovintis M. D. apeina gulintį ant žemės G.

L. iÅ¡ kitos pusės ir pasilenkęs prie jo kažkÄ daro, tada ant suoliuko sėdėjęs K. K. atsistoja nuo suoliuko, 1.45.06 val. abu vyrai nueina link medžių atgal link (duomenys neskelbtini) namo, iÅ¡ kurios pusės ir atėjo. 1.48.38 val. gulėjęs ant žemės ir nejudėjęs G. L. pradėjo judėti, bandė keltis, sėstis. 1.49.00 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės pro medžius atėjo M. D.. 1.49.22 val. M. D. priėjo prie atsisėdusio ant žemės G. L. ir kaire koja spyrė Å¡iam į galvÄ , Å¡is nuvirto atgal ir guli.

Tada M. D. pasilenkia prie gulinčio vyro ir kažkÄ daro pasilenkęs, o K. K., priėjęs prie jų, stovi Å¡alia. 1.51.50 val. M. D. ir K. K. nuėjo nuo gulinčio vyro link (duomenys neskelbtini) namo. 1.59.00 val. G. L., iki tol gulėjęs, pradeda judintis, bando keltis nuo žemės, keliasi, griÅ«na, vėl keliasi, vėl nugriuvo. 2.19.00 val. jis bando keltis, atsikelia, bet 2.19.30 val. vėl nukrinta ant žemės. Vėl atsikelia, po truputį eina link (duomenys neskelbtini) namo keliuku. 2.20.00 val. G. L. atsikelia ir eina link stadiono, pro futbolo vartus (t. 1, b. l. 117-118, 119-131, 132-133, 134-138, 139-140, 141-142, 144-145, 146-170).9.4.

Taigi, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti ne mažiau keturi M. D. rankomis ir kojomis suduoti smÅ«giai į G. L. galvÄ vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusysis nebÅ«tų miręs, be to, Å¡ie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. 9.5. Ä®vertinus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , specialisto pateiktus paaiÅ¡kinimus teisme, nėra pagrindo vertinti, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti griÅ«damas ir tokiu bÅ«du kontaktuodamas su kitais pavirÅ¡iais, be to, iÅ¡ įrašų matyti, kad jis griÅ«na iÅ¡ sėdėjimo pozicijos, kas leidžia spręsti apie nedidelę kontaktavimo su kitu pavirÅ¡iumi jėgÄ .

Kaip seka iÅ¡ aptartos specialisto iÅ¡vados, sužalojimai galvos srityje, kurių visuma sukėlė mirtinas pasekmes, nukentėjusiajam buvo padaryta, tiesiogiai suduodant smÅ«gius kietais bukais daiktais, pats sužalojimų pobÅ«dis, jų lokalizacija rodo, kad Å¡ie sužalojimai nebÅ«dingi griuvimams, ar atsitrenkimams į kitus pavirÅ¡ius, krentant. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo mirties priežastis – jam padaryti sveikatos sutrikdymai, kurie buvo pripažinti pavojingais gyvybei ir kurie sukėlė kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu, dėl ko kilo mirtinos pasekmės.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp M. D. veiksmų, suduodant minėtus smūgius, ir atsiradusių padarinių, nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos G. L. mirčiai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad po M. D. suduotų smūgių kas kitas dar galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Nors nukentėjusioji A. L. (G. L. motina) pirmosios instancijos teisme parodė, jog jos sūnus 2016 m. spalio 1 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ alaus baro grįžo apie 3.30 val. sumuštas, kruvinas, prakirsta ir ištinusia viršutine lūpa, duomenų, kad jis, grįždamas namo, galėjo būti sužalotas kokių nors kitų asmenų, byloje nėra.

Gynėjas Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ bandė paneigti nukentėjusiosios A. L. žodžiais, jog grįžęs sÅ«nus minėjo apie konfliktÄ su nenustatytu taksistu. Vienok, teisėjų kolegijos manymu, vertintinos ir kitos A. L. nurodytos aplinkybės – kad sÅ«nus grįžęs jai neaiÅ¡kino, su kuo gėrė ir kas jį sumušė (kai byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad smurto veiksmus jis patyrė iÅ¡ nuteistojo M. D.), norėjo skambinti į autobusų stotį, kad bÅ«tų sulaikytas kažkoks taksistas, o paduotu telefonu paskambino į loterijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakiklį, taip pat tai, kad G.

L. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl vaidenimosi, jam dėl piktybinio alkoholio vartojimo užeidavo „baltoji karÅ¡tinė“, kuri buvo užėjusi ir įvykio dienÄ , prieÅ¡ iÅ¡einant į barÄ , kai jis apkaltino motinÄ , jog ji pasamdė žmones, kurie jį seka ir filmuoja. Å ios aplinkybės rodo, kad grįžusio namo G. L. žodžių ir veiksmų dėl girtumo ir nuteistojo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu negalima vertinti kaip adekvačių ir atitinkančių tikrovę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad apygardos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis M.

D. padarė G. L. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, yra teisinga ir pagrįsta.11. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ bei po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-46-895/2015). 11.1.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. D. rankomis ir koja sudavė G. L. ne mažiau 4 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas bei galvÄ . Aptarti įrodymai patvirtina, kad nurodyti M. D. veiksmai buvo valiniai, sÄ moningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Å ie nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, bÅ«damas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodamas smÅ«gius kumščiu ir koja į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvÄ , krÅ«tinę), kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti, taigi, nužudė G.

L., veikdamas netiesiogine tyčia. 11.2. Nors gynėjas teigia, kad nuteistasis M. D. neturėjo tyčios sukelti G. L. mirtinas pasekmes, jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, nes G. L. ir po M. D. veiksmų jo atžvilgiu buvo sÄ moningas, toliau konfliktavo su nuteistuoju, vėliau grįžo namo ir bendravo su motina, Å¡is argumentas atmestinas, kaip paneigtas byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaip nustatyta byloje, nuteistasis matė, kad po jo suduotų smÅ«gių nukentėjusysis nugriuvo ir nesikėlė, tik Å¡iam Å¡iaip ne taip atsisėdus, priėjo ir smÅ«giavo koja į galvÄ , po Å¡ių smurtinių veiksmų nukentėjusysis griuvo ir nebejudėjo, gi nuteistasis, nesiimdamas veiksmų organizuoti G.

L. medicininę pagalbÄ , nuėjo, todėl konstatuotina, kad jis negalėjo nesuvokti savo veiksmų žalojančio sveikatÄ poveikio, tačiau buvo abejingas pasekmėms, kurios atsiras. 11.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. D. veiksmus įvertino kaip nužudymÄ ir tinkamai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 135 ar 138 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Dėl M. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

12. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), provokuojančio nukentėjusiojo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei padarytos žalos pripažinimo ir įsipareigojimo dalį jos atlyginti.12.1. Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta aplinkybė, kai asmuo pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ar jÄ padariusius asmenis. 12.2.

Asmuo savanoriÅ¡kai, savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, turi pripažinti esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenys neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis M.

D. pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ . Nors jis nurodė, kad smurtavo G. L. atžvilgiu, suduodamas jam keturis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tačiau neigė sudavęs smÅ«gius į galvÄ , aiÅ¡kino, jog savo veiksmais siekė nuraminti nukentėjusįjį, kuris pirmas pradėjo konfliktÄ , sudavęs pastarajam smÅ«gį, kas yra paneigta byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patvirtinančia, kad bÅ«tent nuteistasis pirmas ėmėsi smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, jo veiksmai rankomis ir koja buvo nukreipti bÅ«tent į pastarojo galvÄ .

Nuteistojo pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kaip siekį suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, ir nelaikė pripažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ . 12.3. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius. Sprendžiant, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Nors M. D. iÅ¡reiÅ¡kė gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgęs į nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo pozicijos nelaikė nuoÅ¡irdžia, įvertinęs M.

D. įvardintÄ smurto naudojimo priežastį – siekį nuraminti nukentėjusįjį, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog smurtas G. L. atžvilgiu buvo naudojamas, pastarajam sėdint ant suoliuko, vėliau nugriuvus atsisėdusiam ant žemės, t. y. kai G. L. savo veiksmais jokio pavojaus M. D. ar kitiems asmenims nekėlė. Vien iÅ¡reikÅ¡tos gailėjimosi dėl savo veiksmų aplinkybės nepakanka konstatuoti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. 13.1. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). 13.2. Nuteistasis M. D., apklausiamas teisme, negalėjo įvardinti konflikto tarp jo ir G. L. priežasties, teigdamas, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktÄ Å¾odžiais, o vėliau sėdėdamas jam sudavė alkÅ«ne.

Å i aplinkybė yra paneigta byloje iÅ¡tirtu vaizdo įraÅ¡u, kuriame nuteistojo įvardintas nukentėjusiojo jam suduotas smÅ«gis neužfiksuotas, tuo tarpu matyti, kad bÅ«tent M. D. atsistoja nuo suoliuko, vaikÅ¡to Å¡alia, gestikuliuoja rankomis, kažkÄ rodydamas ant suoliuko sėdintiems G. L. ir K. K.. Po to, kaip matyti, M. D. paima G. L. už rankos ir bando patempti jį bei deÅ¡ine ranka suduoda smÅ«gį į galvÄ , taip pat deÅ¡ine koja spiria sėdinčiam G. L. į galvÄ . Dar kartÄ trenkia deÅ¡ine ranka į galvÄ ar į krÅ«tinę ir G.

L. nuvirsta nuo suoliuko. Pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertino ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo veiksmai negali bÅ«ti laikomi provokuojančiais ir lengvinti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka, duomenų, galinčių sudaryti teisinį pagrindÄ padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Dėl M. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

14. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai, tik iÅ¡ nuteistojo žodžių, kad blaivas taip nebÅ«tų pasielgęs, nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino jo apsvaigimÄ nuo alkoholio. 14.1. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta aplinkybė, kai asmuo veikÄ padaro apsvaigęs nuo alkoholio. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, Å¡iai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.14.2.

Proceso metu M. D. pripažino, kad jis įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, iÅ¡tirtais bylos įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog M. D. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina nuteistojo neadekvati ir agresyvi reakcija į nukentėjusįjį, jo nevienkartiniai smurtiniai veiksmai, net nukentėjusiajam nugriuvus ir sėdint ant žemės. Å iuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio, tai yra vartotas alkoholis, aiÅ¡kiai susilpnino M.

D. savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pripažinus M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, nurodytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pagrįsta. Dėl civilinių ieÅ¡kinių.

15. Apeliantas ginčija nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti dydį, nurodydamas, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų realų ryšį su G. L., o taip pat neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį – jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nes žmona niekur nedirba, augina jų nepilnametį vaikÄ , Å¡eimoje taip pat auga ir yra jo iÅ¡laikoma nepilnametė žmonos dukra, nuteistasis rÅ«pinasi savo neįgaliu tėvu, Å¡eima turi kreditinių įsipareigojimų.15.1.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡nagrinėjimo yra teisėta ir pagrįsta.15.2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra diferencijuojama. 15.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl civilinių ieÅ¡kinių pakankamai motyvuotos, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymÄ , o taip pat įvertinti suformuoti teismų precedentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.15.4.

Nors apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į realų nukentėjusiųjų santykį su G. L., su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad G. L. gyveno su motina A. L., vartojo alkoholinius gėrimus, neretai konfliktavo, jis su žmona I. S. buvo išsituokęs, jo vaikai – nukentėjusieji A. L., A. L., V. L. gyveno atskirai nuo G. L. kartu su motina I. S., su G. L. vaikai bendravo nedažnai. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, todėl nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos dydžio priteisė tik dalinai.

Visgi pažymėtina, kad nukentėjusioji A. L. dėl nusikaltimo neteko artimo žmogaus – sÅ«naus, ji yra senyvo amžiaus, o sÅ«nus, kuris gyveno kartu su ja, buvo jai parama. Nukentėjusieji A. L., A. L. ir V. L. neteko tėvo. Dėl beprasmės artimo Å¡eimos nario G. L. mirties nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. 15.5. Bylos duomenys patvirtina, kad M. D. yra darbingas, turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ , jo turtinė padėtis, įvertinant iÅ¡laikytinių skaičių, kreditinius įsipareigojimus, o taip pat jo amžių ir darbingumÄ , nelaikytina iÅ¡skirtinai sunkia, galinčia žymiai nulemti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.

Nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir asmens teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, laiko, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Mažinti neturtinės žalos dydį apelianto nurodytais motyvais iki jo nurodomo dydžio nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡iose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Dėl bausmės. 16.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma suÅ¡velninti nuteistajam M. D. paskirtÄ bausmę.16.1.

Teismas, skirdamas bausmę M. D., vadovavosi bausmės paskirtimi, kurios vienas iÅ¡ svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis labai sunkus nusikaltimas, juo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta gyvybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.16.2. Konstatuotina, kad nuteistajam M. D. paskirta tinkama bausmė. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įvertino kitas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.16.3. Skiriant M. D. bausmę, buvo atsižvelgta, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau buvo teistas deÅ¡imt kartų, tarp jų už nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su smurto panaudojimu (t. 2, b. l. 100-132), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (t. 2, b. l. 146-150), dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 142-143). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumÄ , nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, sudaranti sankcijose numatytÄ bausmės vidurkį.16.4.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 61 straipsnio nuostatas, nustatęs, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neabejotinai svarstė galimybę parinkti bausmę nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, tačiau teismas tinkamai vertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nelaikytinas aiÅ¡kiai per griežtu. 16.5. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, bÅ«tų netinkamai įvertinęs bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam M. D. yra teisėta ir pagrįsta.17. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å iaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Nuteistojo M. D. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                      Jolanta Čepukėnienė                                                                       Aloyzas Kruopys                                                                                                                            Daiva Pranytė-Zalieckienė