207a34e3-0cc0-4d1d-97bb-e03042f33e22 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-736-676/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11114-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 2.1.2.7; 2.3.2.6.1; 2.4.2.9.2; 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 5 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovei D. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Michailui Bronui (Michail Bron), atsakovui G.

V. ir jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. S. ieÅ¡kinį atsakovams G. V., S. V., dėl vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti atsakovų G. V. ir S. V. sudarytÄ vedybinę (povedybinę) sutartį niekine ir negaliojančia, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė vykdomojoje byloje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ 2011 m. gruodžio 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-12989-323/2011 dėl 1 939,01 EUR skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo yra iÅ¡ieÅ¡kotoja, jos skolininkė yra atsakovė S. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo iÅ¡ sutuoktinio pajamų, teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino. Atsakovė S. V. 2016 m. gruodžio 14 d. teismui pateikė sudarytÄ 2016 m. lapkričio 15 d. tarp atsakovų sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje numatyta, jog kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių gaunamos pajamos vieno iÅ¡ jų bet kokiu bÅ«du pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Å i sutartis sudaryta atsakovams siekiant iÅ¡vengti savo prievolės įvykdymÄ ieÅ¡kovei.

Ginčijama sutartis laikytina prieÅ¡taraujanti gerai moralei, nes kiekvieno skolininko pareiga siekti kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ , o atsakovai siekia to iÅ¡vengtiAtsakovas G. V. atsiliepimo į ieÅ¡kinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.Atsakovė S. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad vedybų sutartis buvo sudaryta siekiant iÅ¡spręsti galimai atsirasiančius turtinius ginčus po santuokos sudarymo bet neturi įtakos iki santuokos sudarymo sutuoktinių turto teisiniam režimui.

Jos skoliniai įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra atsiradę gerokai prieÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d. santuokÄ tarp atsakovų, vykdomasis raÅ¡tas ieÅ¡kovei iÅ¡duotas 2011 m. gruodžio 23 d., t.y. prieÅ¡ atsakovų registruotÄ santuokÄ . Atsakovas G. V. su jos prievole ieÅ¡kovei nėra susijęs, nurodyta prievolė ieÅ¡kovei pagal 2011 m. gruodžio 23 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovei yra jos asmeninė prievolė atsiradusi iki atsakovų santuokos įregistravimo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė D.

S. ir jos atstovas advokato padėjėjas Michaila Bronas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Teismo posėdžio metu atsakovas G. V. ir jo atstovas advokatas G. V. paaiÅ¡kino, kad Vedybų sutartis sudaryta nesiekiant padėti iÅ¡vengti S. V. grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, apie jos skolas ieÅ¡kovei jis nežinojo. Vedybų sutartis Å¡iai dienai yra pasibaigusi, nes nutraukta santuoka su atsakove. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 1 dalis).

Å ioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalykÄ , t.y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismÄ pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieÅ¡kinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę, ir suformuluoti reikalavimÄ , kokias pažeistas teises ir kokiu bÅ«du praÅ¡o apginti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , priima sprendimÄ dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimÄ , jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio) 2 dalis); teismas, priimdamas sprendimÄ , negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovas nesirėmė teikdamas reikalavimÄ , ir iÅ¡plėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė.Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Formuodamas teismų praktikÄ kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kitos). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2011 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-12978-323/2011, atsakovei nesumokėjus ieÅ¡kovei skolos pagal 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. spalio 15 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, priteista iÅ¡ atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 882,53 EUR (6 500,00 Lt) negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 29 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 56,48 EUR (195,00 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei L.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat nuspręsta teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovei S. K. taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti visiÅ¡kai įvykdžius teismo sprendimÄ â€“ sprendimas už akių įsiteisėjo 2011 lapkričio 26 d., 2012 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Nustatyta, jog nurodytoje civilinėje byloje teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimo ribose – 1 882,53 EUR (6 500 Lt).Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17055-512/2016 nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio G.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų sumų, virÅ¡ijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, nagrinėjant nurodytÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka, panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis ir klausimas iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės – netenkintas pareiÅ¡kėjos L.

L. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo.Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-710-952/2018 nutraukta S. V. ir G. V. santuoka, sudaryta 2016 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 137), sprendimu patvirtinant, kad visi S. V. įsipareigojimai antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontorai dėl skolos išieškojimo L. L. ir VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai po santuokos nutraukimo lieka S. V. asmeniškai; teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d.Byloje pateikta 2016 m. lapkričio 15 d.

Vedybų (povedybinė) sutartis (toliau – Sutartis), sudaryta atsakovų G. V. ir S. K. (pavardė po santuokos (duomenys neskelbtini)), iš kurios matosi, kad atsakovai susituokę nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.; Sutartimi šalys sutarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo – teisinis režimas turtui įsigytam iki santuokos sudarymo nekeičiamas (Sutarties 2.2.2. punktas), teisinis režimas turtui įsigytam santuokos metu iki Sutarties sudarymo nekeičiamas (Sutarties 2.2.3. punktas), kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos vieno iš jų bet kokiu būdu pajamos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 2.4. punktas).Vedybų sutarčių registro duomenimis Sutartis registruota registre 2016 m. lapkričio 16 d., išregistruota 2018 m. vasario 21 d.

Å¡alims nutraukus santuokÄ .IÅ¡ pateiktos byloje ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00287-16 medžiagos matyti, jog 2017 m. vasario 10 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 245 straipsnį S. V. atžvilgiu Ä®statymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimÄ , nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija)(CK 3.101 straipsnis). Ä®statymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiÅ¡kia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ , tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumÄ , nustatyti gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančias sutarties sÄ lygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:

1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe;

3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali bÅ«ti nustatyta, kad viena iÅ¡ nurodytų turto teisinio režimo rÅ«Å¡ių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi Å¡alys gali susitarti dėl sÄ lygų, reglamentuojančių prievolinius santykius. Teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnis).

IeÅ¡kovė nėra ginčijamos sutarties Å¡alis, o savo teisinį suinteresuotumÄ grindžia tuo, kad atsakovų sudaryta povedybine sutartimi buvo iÅ¡ anksto sudarytos sÄ lygos, jog bÅ«tų iÅ¡vengta turtinių prievolių bÅ«simiems kreditoriams įvykdymo, todėl, ieÅ¡kovės manymu, toks sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; 3.105 straipsnio 1 punktas).VieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).

Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „vieÅ¡oji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai turi svarbiÄ reikÅ¡mę. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).Ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu yra bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Ä®vertinama, jog pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Vedybų sutartis negali bÅ«ti sudaroma siekiant iÅ¡vengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sÄ lyga, jog jų pajamos, gautos iÅ¡ darbo ir intelektinės veiklos, pensijos, paÅ¡alpos ir kitokios iÅ¡mokos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidė kreditoriaus interesų atgauti skolÄ , atsiradusiÄ iki povedybinės sutarties sudarymo, nes vien sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusiÄ iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus Å¡alių bei jų atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė neįrodė CK1.81 straipsnio 1 dalyje, 6.66 straipsnio 1 dalies numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl ieÅ¡kinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog Sutartis atsakovų sudaryta teisėtai, pagrįstai, Sutarties sudarymo tikslai ir atsakovų veiksmai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės bei vieÅ¡ajam interesams, pateiktų įrodymų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovas G. V. siekė padėti iÅ¡vengti S. V. grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, taip pat nenustatyta jog Sutartis pažeidė ieÅ¡kovės interesus. Teismas tuo pačiu įvertina ir atsakovės S. V. skolos atsiradimo ieÅ¡kovei pagrindÄ bei laikÄ , prievolės pobÅ«dį, taip pat ir tai, kad teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. K. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tas ir Å¡is areÅ¡tas Å¡iai dienai nėra panaikintas;

įvertinama taip pat ir atsakovų santuokos sudarymo bei jos nutraukimo laikas. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai grÄ Å¾intina ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 04-2-00287-16 (1 tomas, 112 lapai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.GrÄ Å¾inti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 04-2-00287-16 (1 tomas, 112 lapai).Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Raimondas Dilys