2020-05-13 Nr. AB-9535-3-61-3-03218-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1335-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiau (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. (E. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. (E. V.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (E. V.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 18-IL-10-03133-e „Dėl E. V. (E. V.) leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ikiteisminiai tyrimai, atitinkamai pradėti 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. vasario 5 d. dėl pareiškėjo galimai nusikalstamos veikos (viešosios tvarkos pažeidimo), buvo nutraukti. Vadinasi, pareiškėjas nebuvo nubaustas baudžiamąja tvarka. Priėmus skundžiamą Sprendimą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes pareiškėjas netiesiogiai pripažįstamas kaltu nusikalstamų veikų padarymu, dėl kurių, kaip matyti, nubaustas baudžiamąja tvarka nebuvo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei jo neblaivumo bei smurto prieš J. V. faktai, ikiteisminiai tyrimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę saugomoms vertybėms. Sprendime nurodytas administracinis pažeidimas buvo padarytas daugiau nei prieš 3 m. dar prieš jam gaunant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Išduodant aptariamą leidimą pareiškėjui, aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima išduoti leidimus nustatyta tvarka, nebuvo nustatyta. Vadinasi, kad, jeigu pareiškėjas po aptarto administracinio pažeidimo būtų kėlęs grėsmę aplinkiniam, būtų buvęs pagrindas pripažinti jį keliančiu grėsmę ir neišduoti aptariamų leidimų. Tačiau leidimai pareiškėjui buvo išduoti. Pareiškėjas, po aptariamų leidimų gavimo, nėra pažeidęs jokių ginklų laikymo reikalavimų. Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti aukštesnes pareigas, jam suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas patvirtina, kad pareiškėjas nekelia grėsmės nei visuomenei, nei jos saugomoms vertybėms. Todėl šiuo atveju neegzistuoja nei vienas pagrindas ir akivaizdžių bei informatyvių duomenų, dėl kurių pareiškėjui išduoti aptariami leidimai būtų panaikinti.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, kaip ginklų turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus nustatytus pareiškėjo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Jo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Teisės aktuose nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti jais siekiamų tikslų įgyvendinimą. Tokiu atveju asmens veiksmai vertinami nepriklausomai nuo jo kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Priimtas skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės normomis, o pareiškėjo pateikta informacija dėl jo skyrimo į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas, sprendžiant leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo teisėtumą bei pagrįstumą nėra vertinama.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. sausio 28 d. išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001592 ir 2016 m. gegužės 25 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklu (savigynai (lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai), savigynai (pistoletai, revolveriai)) Nr. L1-0013747. 2018 m. balandžio 3 d. duomenimis pareiškėjas turi asmeninius ginklus: pistoletą (duomenys neskelbtini) ir lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini). Vilniaus AVPK, atlikęs patikrinimus, nustatė, kad pareiškėjas panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje prieš asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat būdamas neblaivus padarė administracinį teisės pažeidimą. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad šie nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti asmens elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, nustatytų viešojo elgesio taisyklių, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 93 punktu ir 59.3 papunkčiu, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0013747 ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001592.

7. 2015 m. liepos 24 d. pareiškėjas, būdamas neblaivus (1,77 prom.), kliudė piliečiams, tuo pažeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pareiškėjui buvo surašytas administracinių pažeidimų protokolas su administraciniu nurodymu – sumokėti 4 Eur baudą. 2017 m. vasario 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05623-17 dėl pareiškėjo galimai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas viešoje vietoje sukėlė J. V. fizinį skausmą (du smūgiai į galvos sritį), tačiau nesurinkus pakankamai duomenų dėl pareiškėjo nusikalstamų veiksmų šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42091-17 dėl pareiškėjo galimai padaryto viešosios tvarkos pažeidimo, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sukėlė žodinį konfliktą su G. P., tyčia uždarė jo automobilio duris, tokiu būdu sulaužydamas jas, pareiškėjas sudavė vieną smūgį minėtam asmeniui į kaklo sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, provokavo muštynes, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino „Žaibo pica“ darbuotojai, piktybiškai tyčiojosi ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Pareiškėjas savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju.

8. Įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgęs į aptartus pareiškėjo veiksmus, kurių jis nekvestionuoja, jų pobūdį bei padarymo laiką, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad neegzistuoja nė vienas pagrindas, kuris leistų daryti išvadą, kad jis sukelia kokia nors grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms. Priešingai, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai įrodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti viešosios tvarkos ir savo elgesiu kelti grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuotiniam saugumui. Pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys, patvirtinantys jo skunde išdėstytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo paskirtas eiti aukštesnes pareigas, jam suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, neturi tiesioginės teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo atitikimo Įstatymo reikalavimams. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę, tačiau nepaneigia šiuo atveju nustatytų faktinių aplinkybių, kurių, kaip minėta, pats pareiškėjas nekvestionuoja ir kurios sudaro pagrindą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Teismas sutiko su Vilniaus AVPK atsiliepimo argumentu, kad šiuo atveju, priimant skundžiamą Sprendimą, vertinami pareiškėjo veiksmai. Šiuo atveju Vilniaus AVPK tinkamai identifikavo pareiškėjo veiksmus ir įvertino juos ir jų pobūdį nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir teisinių pasekmių dėl tokių veiksmų buvimo ar nebuvimo. Vilniaus AVPK surinkta medžiaga patvirtina Sprendime išdėstytas aplinkybes, dėl kurių panaikinti pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0013747 ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001592.

9. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų duomenų visumą, priėmė pagrįstą Sprendimą, kurį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, Sprendime aiškiai atskleistas pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis bei aplinkybės, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Pareiškėjas pažymi, kad jis po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus gavimo, teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo. Ikiteisminiai tyrimai (Nr. 01-1-42091-17 ir Nr. 01-1-05623-17) pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti, o tai reiškia, kad duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nenustatyta, todėl šie ikiteisminiai tyrimai nėra tinkamas pagrindas pripažinti asmenį keliančiu grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis aplinkybėmis, ar asmenį pripažinti nesant nepriekaištingos reputacijos.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, jog nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai įrodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti viešosios tvarkos ir savo elgesiu kelti grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomeniniam saugumui. Šiuo atveju buvo pažeistas teisės aktuose įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, nes pareiškėjas Sprendimu netiesiogiai pripažįstamas kaltu nusikalstamų veikų padarymu, dėl kurių baustas (teistas) nebuvo. Be to, nuo leidimų išdavimo bei ginklų įsigijimo, reikalavimų dėl ginklų laikymo ir nešiojimo pareiškėjas nepažeidė.

13. Per pastaruosius tris metus nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, pareiškėjas nepadarė nei vieno iš Įstatymo 18 straipsnyje nurodytų nusikaltimų ar pažeidimų. Tačiau nei teismas, nei atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė, netinkamai taikė ir aiškino BK 284 straipsnio nuostatas ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nepriekaištingos reputacijos asmens atitikmens nagrinėjamu atveju.

14. Pareiškėjas pažymi, jog jam 2018 m. liepos 31 d. buvo pasiūlyta eiti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas, į kurias buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 20 d., jam suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 3 metai 11 mėnesių 19 dienų. Šie įrodymai buvo pateikti teismui, bet teismas nurodė, kad jie neturi tiesioginės teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo atitikimo Įstatymo reikalavimams.

15. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą – pareiškėjas neteistas, administracine tvarka nebaustas daugiau nei 3 metus, nebūdamas nepriekaištingos reputacijos jis būtų nepraėjęs nei patikrinimo gauti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, nei patikrinimą įsidarbinti policijos pareigūnu.

16. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, priimant Sprendimą jis tinkamai įvertino Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Atsakovas pritaria, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, visiškai teisingai sprendė, jog atsakovas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2018 m. gruodžio 6 d. Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui E. V. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/2019; 2020 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-438/2020).

22. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. pareiškėjas, būdamas neblaivus Palangoje paplūdimyje šlitinėjo, kliudė piliečiams taip įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam buvo skirta 4 Eur bauda.

23. Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariate 2017 m. vasario 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05623-17 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad pareiškėjas viešoje vietoje (kavinėje) įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje priėjo prie ne tarnybos metu neuniformuoto pareigūno ir kartu su draugu smogė pareigūnui ne mažiau nei du kartus į veido sritį taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Taip pat pareiškėjas sulaikymo metu aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. kovo 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o rinkta medžiaga perduota Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

24. Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariate 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-420920-17 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad pareiškėjas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sukėlė žodinį konfliktą su kitu asmeniu, tyčia uždarė jo automobilio duris tokiu būdu sulaužydamas jas. Vėliau E. V. sudavė vieną smūgį kitam asmeniui į kaklo sritį sukeldamas jam fizinį skausmą, provokavo muštynes, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino žodžiu picerijos darbuotojai. Tokiu savo elgesiu E. V. piktybiškai tyčiojosi ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. E. V. dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažino visiškai, sutiko atlyginti materialinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiojo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

26. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1134/2014; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-328/2014; 2015 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-349-822/2015; 2017 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-11-415/2018; 2020 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2518-415/2019 ir kt.).

28. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl vienos iš inkriminuojamų veikų prisipažino, bylai aktualiu leidimo laikyti ginklus panaikinimo aspektu šis faktas yra reikšmingas atsakovo sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu, nes pagal šį punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai (konflikto su kitu asmeniu smūgiavo į galvos sritį), todėl atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti ginklus panaikinimas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Taigi pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

30. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nurodytą pareiškėjo veikas, jų pobūdį, pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir pagrįstai panaikino jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. (E. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius