2076f60d-5128-476d-8f0f-e3706a68b162 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-287-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32315-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. kovo mėn. 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui Ž. J., ieÅ¡kovų atstovei advokatei Ilonai IvaÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal Ž.

J. ir L. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. A., R. A., L. A. dėl priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nustatė: IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovai L. P. (dabartinė pavardė – J.) ir Ž. J. 2018 m. liepos 9 d. įvykusiose varžytynėse (duomenys neskelbtini) įgijo 4 kambarių butÄ (122,26 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Buvusi Buto savininkė – atsakovė R. A.. Tuo pačiu, ieÅ¡kovai 2018 m. liepos 9 d.

įvykusiose varžytynėse (duomenys neskelbtini) įgijo 2/9 dalį parkingo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau kartu parkingas ir Butas – Turtas). Buvusi parkingo savininkė – atsakovė R. A.. Taigi, Turtas buvo įgytas ieškovų nuosavybėn ir tai yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nors Turtas ieškovų buvo įgytas 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 3 d., dėl ieškovams nežinomų priežasčių, Bute iki šiol gyvena buvusi Buto savininkė R.

A. kartu su savo vyru G. A. ir pilnamečiu sÅ«numi L. A. (toliau kartu – Atsakovai). Atsakovas G. A. iki Å¡iol yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute. Atsakovai ieÅ¡kovams priklausančiame Bute gyvena be jokio teisinio pagrindo (nei nuomos, nei panaudos sutartys ar kiti susitarimai nėra sudaryti ar ieÅ¡kovų leidimas nėra duotas). Tokiu bÅ«du yra iÅ¡ esmės pažeidžiamos ieÅ¡kovų, kaip daikto savininkų, teisės. IeÅ¡kovai bandė spręsti kilusį ginÄÄ taikiai ir tartis su Atsakovais.

Å alys kelis mėnesius derino Turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutarties taip ir nepasirašė; jokių pinigų už naudojimÄ si Turtu tuo laikotarpiu Atsakovai nemokėjo, vis perkeldami mokėjimo ir pasiraÅ¡ymo terminÄ ir nurodydami vis kitas priežastis, kodėl to padaryti negali, t. y. nors Atsakovai teigė, kad jie nori įsigyti ButÄ , tačiau jokių realių veiksmų net nebandė atlikti, tik nukelinėjo terminus, vis teikdavo įvairius pažadus, nurodydavo vis skirtingas priežastis, kodėl vieno ar kito padaryti negali; o galiausiai neva iÅ¡vyko į kelionę, todėl apskritai derinti jokių reikalų negali, kas, ieÅ¡kovų nuomone, pagrindžia, kad Atsakovai tik siekė vilkinti laikÄ ir kuo ilgiau neatlygintinai naudotis jiems nepriklausančiu Turtu.

Atsakovai iki Å¡iol be jokio teisinio pagrindo gyvena ieÅ¡kovams priklausančiame Turte ir nemoka jokių Turto naudojimosi mokesčių. Aplinkybę, kad buvo derinami įvairÅ«s variantai, tačiau per tokį pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ Atsakovai nepriėmė jokių sprendimų, sutarties nepasirašė ir pinigų nepervedė (nors neva tai padaryti norėtų), patvirtina elektroninis susiraÅ¡inėjimas tiek su Atsakovais, tiek ir su Atsakovų įgaliotu atstovu advokatu L. J.. IeÅ¡kovai 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. spalio 3 d. ir 2018 m. spalio 10 d.

Atsakovams registruotu paÅ¡tu bei elektroniniu paÅ¡tu siuntė raginimus iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Buto (tai, kad raginimai buvo gauti patvirtina ir teikiamas elektroninis susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad Atsakovų atstovas advokatas Laurynas JuÅ¡kevičius patvirtino gavęs raginimus), tačiau iki Å¡ios dienos Atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio Turto iÅ¡sikėlę nėra ir toliau juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, tuo pačiu, galimai daro žalÄ ieÅ¡kovams priklausančiam turtui. IeÅ¡kovai ne tik negali įgyvendinti savo, kaip Turto savininkų teisių, t. y. negali patys įsigytame Bute gyventi, juo naudotis bei disponuoti, bet ir patiria turtinę žalÄ , nes Turto negali nei iÅ¡nuomoti, nei parduoti.

Todėl kiekvienÄ dienÄ , kai juo nemokamai ir savavaliÅ¡kai naudojasi Atsakovai, ieÅ¡kovams yra daroma turtinė žala. Atsakovei R. A. priklauso kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (taip pat esantis (duomenys neskelbtini), kaip ir Butas). Kiek ieÅ¡kovams yra žinoma, Atsakovė šį turtÄ nuomoja ir iÅ¡ jo gauna pajamas, kas reiÅ¡kia, kad Atsakovai turi objektyviÄ galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje, o ne savavaliÅ¡kai užimti ir be jokio teisinio pagrindo naudotis Butu. Todėl ieÅ¡kovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio ir 4.98 straipsnio nuostatomis, kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu Atsakovams dėl Atsakovų priverstinio iÅ¡keldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio Buto, nesuteikiant Atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis iÅ¡skiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo bÅ«dus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektÄ , teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiÅ¡kai naudotis daiktu neturi bÅ«ti tapatinama su valdymo, kaip vieno iÅ¡ nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.). Nagrinėjamu atveju, ieškovų reiškiami reikalavimai yra kvalifikuojami taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinis ieškinys. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos.

Nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovai, nebūdami sutartinių santykių dalyviais, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jų nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su Atsakovais, kurie naudojasi ieškovų Turtu be jų sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovų teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl Atsakovų iškeldinimas iš ieškovams (savininkams) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas – Butas – priklauso nuosavybės teise ieÅ¡kovams, o Atsakovai yra savavaliÅ¡kai užėmę TurtÄ ir to net neslepia (kas yra akivaizdu iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo, atsakovo G. A. gyvenamosios vietos deklaracijos ir t. t.), vadinasi, ieÅ¡kovai turi teisę reikalauti, kad Atsakovai bÅ«tų priverstinai iÅ¡keldinti iÅ¡ Å¡io Buto. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių.

Skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones. Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Kaip jau buvo minėta, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (kaip ir yra šiuo atveju, t. y. ieškovų ir Atsakovų nesieja prievoliniai teisiniai santykiai), ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovai yra savininkai ir ar egzistuoja neteisėtas jų nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Abejonės, jog ieškovai yra Turto savininkai – nekyla. Šiuo atveju yra pateikti tiek turto pardavimo iš varžytynių aktai, tiek ir Nekilnojamojo registro išrašai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent ieškovai yra Turto savininkai. Tuo pačiu, nekyla abejonės, kad ieškovų, kaip Turto savininkų, teisės yra pažeistos, nes be jokio teisinio pagrindo jų Turtu naudojasi Atsakovai, kas reiškia egzistuoja ieškovų nuosavybės teisės pažeidimas. Akivaizdu, kad:

1) ieškovai yra Turto savininkai;

2) ieÅ¡kovų, kaip Turto savininkų, teisės yra pažeistos, nes Atsakovai be jokio teisinio pagrindo, savavaliÅ¡kai, yra užėmė IeÅ¡kovams priklausantį TurtÄ ir piktybiÅ¡kai neiÅ¡sikelia iÅ¡ jiems nepriklausančių patalpų, toliau jomis naudojasi ir už tokį naudojimÄ si ieÅ¡kovams neatlygina, todėl yra visos teisinės sÄ lygos iÅ¡keldinti Atsakovus iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio Buto, nesuteikiant Atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. IeÅ¡kovai praÅ¡o priverstinai iÅ¡keldinti Atsakovus R.

A., G. A. bei L. A. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iÅ¡ Atsakovų ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai R. A. ir G. A. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pabrėžia, kad su ieÅ¡kovais sudarė preliminariÄ Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarę preliminariÄ jÄ Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovai vienaÅ¡aliÅ¡kai pradėjo reikalauti iÅ¡ jų didesnės Patalpų perdavimo kainos.

Su tokiais ieÅ¡kovų reikalavimais jie nesutiko. IeÅ¡kovas vengia iÅ¡spręsti Patalpoms eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies įgijimo klausimÄ . IeÅ¡kovai neįrodė nė vienos sÄ lygos negatoriniam ieÅ¡kiniui pateikti, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovai nupirko patalpas už mažesnę negu rinkos kainÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas L. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovų atstovė pilnai palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti.

IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovai 2018 m. liepos 9 d. įvykusiose varžytynėse įgijo 4 kambarių butÄ (122,26 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) bei 2/9 patalpos - parkingo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau kartu parkingas ir Butas – Turtas). 2018-08-03 buto suraÅ¡yti Turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktai (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovų nuosavybės teisės į aukščiau nurodytÄ TurtÄ yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame Bute iki Å¡iol gyvena buvusi Buto savininkė R. A. kartu su savo vyru G. A. ir pilnamečiu sÅ«numi L. A. (toliau kartu – Atsakovai). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2-2795-661/2019 pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui Robertui Vasiliauskui, Ž.

J. ir L. J. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės R. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019 įsiteisėjo.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ieÅ¡kovės R. A. reikalavimas pripažinti turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2/9 patalpos – stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus yra visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nepagrįsti, todėl ieÅ¡kinys buvo atmestas. Pirmiausia teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.).

Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas.

Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas (CPK 180 straipsnis) reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Antra, nagrinėjamoje byloje svarbu paminėti, kad teisė į bÅ«stÄ yra asmens ekonominė, socialinė teisė. Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos Å¡iai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl asmens teisės į bÅ«sto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet ir yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63;

Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Taigi, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas.

Dėl to net ir tokiu atveju, kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jis savaime nepraranda teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , tačiau ji gali bÅ«ti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių. Teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių rimčiausia – bÅ«sto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmės turi turėti galimybę Å¡ios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v.

United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Å ie Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra reikÅ¡mingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi, teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Priklausomai nuo teisės į bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimo teisinio reguliavimo keitėsi asmenų galimybės patenkinti poreikį įgyti bÅ«stÄ . Skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones.

Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda, bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos (komercinė nuoma, socialinio bÅ«sto nuoma) ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi, asmuo, praÅ¡ydamas apginti jo teisę į atitinkamÄ bÅ«stÄ , turi pateikti įrodymus, kokiais teisėtais pagrindais jis Å¡iÄ teisę įgijo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai G. A. ir R. A. teigdami, jog su ieÅ¡kovais sudarė preliminariÄ Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to turi teisę gyventi ginčo Bute, nepateikė teismui jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ , t. y., kad 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 2/9 patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal 2018-08-03 turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktus (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovams Ž.

J. ir L. J.. Trečia, Å¡ioje byloje taip pat pažymėtina, kad CK 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

Savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojasi kiti asmenys). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, byloje yra įrodymai, kad ieškovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai. Nors atsakovai ir teigia, jog jie teisėtai naudojasi aukščiau minėtu butu, teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Kaip žinia, savininkas pagal CK 4.95 straipsnį ir 4.98 straipsnį turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti paÅ¡alinti kitus trukdymus, kliudančius jam tinkamai realizuoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Remiantis Å¡iomis normomis, ieÅ¡kovai turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo valdymo. Ä®vertinus bylos medžiagÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovų veiksmai atitinka nesÄ Å¾iningo valdymo turinį (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), todėl ieÅ¡kovai turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį CK 4.95 straipsnio pagrindu ir iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo iÅ¡keldinant atsakovus.

Taigi, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų, kaip teisėtų savininkų, ginančių savo nuosavybę, reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus, kuri naudojasi ieÅ¡kovų nuosavybe be jokio teisinio pagrindo, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl tenkintinas. Nurodytais motyvais atsakovai R. A., G. A., L. A. iÅ¡keldintini iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovai TurtÄ Ä¯gijo už mažesnę negu rinkos kainÄ .

Aukščiu minėta, kad R. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais 2018-08-03 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktus (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0197/17/01103, taikyti restitucijÄ , priteisiant jai iÅ¡ atsakovų Ž. J. ir L. P. (dabartinė pavardė – J.), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pakeisti iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje 205 200,00 Eur sumai kreditorius į Ž. J. ir L. P., taikyti restitucijÄ ,. Priteisiant jai iÅ¡ atsakovo Ž. J. 2/9 patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pakeisti iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje 11 400,00 Eur sumai kreditorius į Ž.

J.. Tačiau R. A. ieškinys buvo atmestas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Valstybė patyrė 53,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau bei į tai, jog ieÅ¡kinys patenkintas, 53,23 Eur suma priteisiama valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje advokatams už teisinę pagalbÄ sumokėjo 900,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovams lygiomis dalimis iÅ¡ visų atsakovų, t. y. po 300,00 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas nusprendžia: Ieškinį patenkinti visiškai. Iškeldinti atsakovus R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur Eur (septyniasdešimt penki eurai) žyminį mokestį bei 900,00 Eur (devyni šimtai eurų) išlaidų dalyvavusių byloje advokatų pagalbai apmokėti. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 53,23 Eur (penkiasdeÅ¡imt trys eurai 23 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitus pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas