2016-08-11 Nr. AB-15797-3-61-3-00164-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4450-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00164-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės profesinės darbuotojų sąjungos 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1P-40 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K.

Pareiškėjas nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininko R. K. veiksmų 2015 m. gruodžio 14 d. išvadoje konstatuota, jog R. K. pažeidė Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3B-636, 4.4.5, 4.4.6, 5.4, 6.5 punktus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1B-12 patvirtintų Muitinės kelio postų pareigūnų paskirstymo į darbo vietas ir antspaudų išdavimo žurnalo pildymo taisyklių 11 ir 16 punktus, Kauno teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3B-216, 17 punktą, Posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1B-98, 7.1, 7.3, 7.7, 7.33 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.8.1, 7.8.2, 7.8.3 ir 22.9 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus ir Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. K. 2015 m. spalio 15-16 d. pamainos metu sudaręs Kybartų kelio posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką nenurodė, kuriems jo pamainos pareigūnams laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 4.00 val. suteikiama 0,5 val. poilsio pertrauka ir kokiu metu pareigūnai ja turi pasinaudoti. Be to, R. K. netinkamai kontroliavo, kaip jo pamainos pareigūnai laikosi darbo drausmės, ar jie vykdo jiems priskirtas funkcijas, nes pareigūnai L. R., M. Z. ir T. K. nebuvo savo darbo vietose ilgą laiko tarpą, nuo 1 val. 45 min. iki 2 val. 45 min., ir nebuvo pasiruošę atlikti šiose darbo vietose nustatytų funkcijų. Taip pat buvo nustatyta, kad R. K. nesilaikė imperatyvaus draudimo ir neteisėtai paskyrė posto pareigūnę R. M. vienu metu dirbti į darbo vietas K7 ir K17, nors privalėjo to išvengti ir turėjo galimybę tai padaryti.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, priimtas sprendimas skirti R. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, tačiau atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą ją skirti, motyvuodamas tuo, kad R. K. persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, o paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam nusižengimui.

Pareiškėjo teigimu, profesinių sąjungų diskrecijos teisė duoti ar neduoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra apibrėžta, t. y. profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje, bet neturi vertinti pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Pažymėjo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą, ir vien šiuo pagrindu negali atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, todėl atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga su pareiškėjo prašymu nesutiko ir jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Atsakovas sutinka, kad profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinei sąjungai suteikta teisė ginti savo narius bei teikti pasiūlymus institucijoms, įskaitant ir pasiūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatyti R. K. pažeidimai yra nežymūs, žala nenustatyta, posto darbas nebuvo sutrikęs. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, t. y. net ir gavęs informaciją apie neteisėtus profesinei sąjungai nepriklausančios Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nepradėjo, nors pagal teisės aktus privalėjo tai padaryti. Atsakovo teigimu, darbdavys savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, siekė parodyti, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad ne kartą yra kreipęsis dėl netinkamo Imuniteto pareigūnų elgesio ir teisės aktų nesilaikymo, tačiau situacija nesikeičia. Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, kaltinimai grindžiami formaliu pažeidimu, todėl sprendimas skirti nuobaudą šiuo atveju yra neadekvatus padarytam pažeidimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. sausio 12 raštu Nr. 1P-40 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K..

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, rėmėsi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvine sutartimi Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus ir aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (žr., pvz., administracines bylas Nr. A3-170/2004, Nr. A2-748/2006, Nr. A5-791/2007, Nr. A146-900/2009, Nr. A146-1370/2009, Nr. A261-2819/2012 ir kt.).

Teismas rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, kurioje buvo išaiškinta, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant R. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus ir pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavęs darbdavio prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, atsakovas nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog R. K. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina ginčijamo 2016 m. sausio 12 d. rašto teiginiai, jog nesutikimas grindžiamas tuo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, t. y. žalos pareigūnai nepadarė, grindžiami kaltinimai paremti tik formaliu pažeidimu, jokių teisinių pasekmių tai nesukėlė, pakaktų drausminės atsakomybės taikymo procedūros.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto nuostatos įpareigoja muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, nesilaiko muitinės veiklos principų, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, kurią užtikrinti ji privalo pagal įstatymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. K. ir taip sutrukdė Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, todėl Muitinės departamento prašymą tenkino ir tokį Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą panaikino.

III. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinės sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu.

Atsakovas nurodė, kad profesinė sąjunga atstovauja ir gina savo narius, jai suteikta teisė pareikšti nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo. Pareikšdama nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atilikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesigilino į nurodytas aplinkybes dėl profesinės sąjungos narių persekiojimo, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą, turėjo teismui pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą, ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą ir darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Atsakovo teigimu, Muitinės departamentas įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, nepateikė, o pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog pareigūnams tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, o tik išreiškė nuomonę dėl pareigūno padarytų veikų ir jų kvalifikavimo. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-153/2014, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Pareiškėjo nuomone, atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K., nenurodė nei vienos pareigūno diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, vertindama pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, viršijo savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos Socialinių reikalų komiteto narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę tokio pobūdžio administracinėse bylose turi fakto nustatymo klausimas, t. y. įrodymų įvertinimo klausimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tarnybinę nuobaudą R. K. siekia paskirti už tai, kad šis netinkamai vykdė tarnybines pareigas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su Kauno teritorinės muitinės pareigūno R. K. tarnybinių pareigų atlikimu. Tuo tarpu iš ginčijamo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. K. matyti, kad jame iš esmės tik deklaratyviai, nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais, yra pasisakoma dėl R. K. persekiojimo už jo veiklą profesinėje sąjungoje, pateikiamas subjektyvus tarnybinio patikrinimo išvados vertinimas. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų ir motyvų, jog pareiškėjas ketina skirti R. K. tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atribojo muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkciją nuo sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcijos, nes šios funkcijos nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją, muitinės profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Tai, kad įstatymų leidėjo profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikta stebėtojo teisė nekeičia ir neišplečia profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją, savo praktikoje nuolat pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3737-552/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-146/2016, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4120-146/2015, 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015 ir kt.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti R. K. tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento) interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius, pareiškėjas, priešingai nei atsakovas, pateikė teismui įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2016 m. sausio 12 d. raštą Nr. 1P-40, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus, gavus informaciją apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė