2074f1ca-e5d6-4cfb-bd27-bc6807665ab9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1836-254/2015;proceso Nr. 2-28-3-01320-2013-7;procesinio dokumento kategorijos: 2.1.3.1; 3.5.1.1; 3.5.1.19.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „BCB group“ atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-325-570/2015 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „BCB group“ skundÄ dėl antstolio ArtÅ«ro Auglio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/00520, suinteresuoti asmenys T.

N. (įkeisto žemės sklypo savininkas), AS Parex bankas („AS Reverta“ reikalavimo teisių perėmėjas) (iÅ¡ieÅ¡kotojas), BUAB First autologistic company (skolininkė) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja 2013 m. balandžio 12 d. skundu prašė panaikinti antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymÄ Nr. 0023/10/00520 „Dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto netvirtinimo“ ir suraÅ¡yti 1,0400 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ginčo žemės sklypas), esančiam Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ .

Antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakė patvirtinti varžytynių aktÄ , motyvuodamas tuo, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registrÄ (toliau NTR) paaiÅ¡kėjo, jog ginčo žemės sklypui yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, todėl tokio turto perleidimas yra negalimas. Antstolis skundžiamu patvarkymu taip pat grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjui jo sumokėtus pinigus už nupirktÄ ginčo žemės sklypÄ ir ginčo žemės sklypo bei kito T. N. priklausančio 4,4384 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., pardavimÄ iÅ¡ varžytynių sustabdė iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įregistruos NTR po padalijimo suformuotus žemės sklypus, o realizavimÄ po padalijimo suformuotinų naujų sklypų, kurie bus paimami visuomenės reikmės, sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolės veiksmų atmetė Å¡iai motyvais:1. Vykdant paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ ginčo žemės sklypas buvo padalintas ir po padalijimo yra suformuoti du žemės sklypai, iÅ¡ kurių vienas 1,0400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., priklauso Lietuvos Respublikai, o kitas - 0,9722 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., priklauso įkeisto daikto savininkui T.

N. . Ant pastarojo žemės sklypo 2014 m. lapkričio 21 d. įregistruotas žemės sklypo priklausinys ‑ automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Turto areÅ¡tavimo metu ir paskelbus jo varžytynes jokių registruotų statinių ant Å¡ios žemės nebuvo. Tikėtina, jog Å¡i aplinkybė gali lemti didesnę žemės sklypo kainÄ . Be to, turto perleidimo atveju, priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas konstatavo, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, dėl ko antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui.2.

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 703 ir 717 straipsniais, padarė iÅ¡vadÄ , jog jeigu aplinkybė, kad iÅ¡ varžytynių turto negalima realizuoti, antstoliui paaiÅ¡kėja po varžytynių pabaigos, bet iki turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto patvirtinimo momento, tai antstolis negali nei atÅ¡aukti varžytynių, nei paskelbti varžytynes neįvykusiomis.3. Aplinkybę, kad iÅ¡ varžytynių parduodamas turtas yra apsukintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra antstolis nustatė nesavalaikiai, tokiu bÅ«du pažeisdamas turto realizavimo tvarkÄ , tačiau varžytynių akto netvirtino pagrįstai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja (toliau apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais:1. Teismas priimdamas sprendimÄ turėjo vadovautis ne Civilinio kodekso (toliau CK) 4.14 straipsnio 1 dalimi, o CK 4.15 straipsniu, kuris numato, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.

Šiuo atveju taip ir yra, kad ginčo žemės sklypas iš varžytynių buvo pardavinėjamas kaip vienas daiktas kartu su stovėjimo aikštele, kuri yra neatsiejama jo dalis, ir tuo metu kai vyko varžytynės ji negalėjo būti įregistruota, nes buvo traktuojama kaip nelegali statyba. Be to, ginčo žemės sklypas buvo ir yra nekomercinės paskirties objektas, skirtas žemės ūkio paskirčiai ir reikmėms, todėl jame, nepakeitus žemės sklypo paskirties, negali būti vykdoma ir registruojama jokia kita veikla, išskyrus žemdirbystę.

CK 4.14 straipsnio 2 dalyje yra aiÅ¡kiai pasakyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Å iuo atveju apeliantei su parduodamu iÅ¡ varžytynių žemės sklypu buvo parduodamas ir antraeilis daiktas, kuris jau tuo metu buvo, tik, kaip jau minėta, nebuvo registruotas, nes buvo vertinamas kaip nelegali statyba (automobilių stovėjimo aikÅ¡telė). Tačiau apeliantė varžytynių metu teisėtai jÄ Ä¯sigijo.

Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi bÅ«ti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant Å¡iÄ tvarkÄ (pavyzdžiui, neturint statybos leidimo, nukrypstant nuo projekto ir kt.), CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas. Tačiau jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektai, kuriems priskirta statybų kontrolė, nutaria, paÅ¡alinus trÅ«kumus, leisti įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį (tokio leidimo suteikimo galimybės kinta, keičiantis teisiniam reglamentavimui), tai tokiu bÅ«du įvyksta bendro daikto padidinimo įteisinimas, o ne atsiranda naujas daiktas, kaip tai bando įrodyti teismas sprendime.

Teismo padaryta iÅ¡vada, jog suformuotas naujas sklypas, nors ir bÅ«damas žymiai mažesnis gali bÅ«ti parduotas paskelbus naujas varžytines brangiau yra niekuo neargumentuotas, o, be to, Å¡iai padarytai teismo iÅ¡vadai nepasitvirtinus ir žemės sklypÄ pardavus mažesne kaina negu jis parduotas dabar, gali bÅ«ti pažeistos suinteresuotų asmenų (kreditorių) teises.2. Jeigu antstolis manė, jog žemės sklypas negali bÅ«ti perleidžiamas, jis turėjo ne stabdyti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymÄ , bet pripažinti varžytynes negaliojančiomis ir sugrÄ Å¾inti apeliantei sumokėtus pinigus.

Toks pinigų „įšaldymas“ dvejiems metams apeliantei padarė didelę žalÄ . Å iuo metu po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros užbaigimo, antstolis turėtų patvirtinti pakoreguotÄ aktÄ â€žnaujai suformuotam žemės sklypui“, nes tai tas pats žemės sklypas, o ne naujas „daiktas“, kurį teisėtai įsigijo apeliantė ir tokiu bÅ«du jis turi bÅ«ti perleistas jai kaip teisėtai įgijėjai. Naujų varžytynių skelbti nereikia, nes įsigijimo procedÅ«ra praėjusi.

Žemės sklypas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ apeliantės, nes ji yra sÄ Å¾ininga įgijėja (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).3. Aplinkybę, kad iÅ¡ varžytynių parduodamas turtas yra apsunkintas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra antstolis nustatė nesavalaikiai, tokiu bÅ«du pažeisdamas turto realizavimo tvarkÄ ir įtraukęs apeliantę į ginÄÄ su T. N., kurio turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių.Antstolis atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti Å¡iais argumentais:1.

Pasibaigus dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rai tokio individualiais požymiais apibÅ«dinto daikto neliko, vietoj jo buvo suformuoti du nauji daiktai, kurie turėjo kitus unikalius numerius bei kitÄ , nei ginčo žemės sklypas, plotÄ . Žemės sklypo dalis, kuri liko po ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros užbaigimo, ir nuosavybės teise priklauso T. N., yra 0,9722 ha ploto bei turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios dalies galėtų bÅ«ti tęsiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje.

Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai, Å¡is nekilnojamojo turto objektas, nebuvo vykdomojoje byloje įvertintas, nebuvo pardavinėjamas iÅ¡ varžytynių, todėl, prieÅ¡ingai nei bandoma teigti atskirajame skunde, jo neįsigijo iÅ¡ varžytynių ir pati apeliantė, ir minėto žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas negali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas. Antstolis visiÅ¡kai palaiko skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl naujai suformuoto daikto - žemės sklypo, kurio plotas 0,9722 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei ant jo 2014 m. lapkričio 21 d.

įregistruoto priklausinio ‑ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, bei Å¡ių aplinkybių įtakos apeliantės reikalavimų tenkinimui, todėl papildomai dėl to atsiliepime nepasisako. PareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentai, jog varžytynių metu ji įgijo ne tik žemės sklypÄ bet ir ant jos neįregistruotÄ automobilių aikÅ¡telę yra nepagrįsti, nes varžytinių metu Å¡is priklausinys nebuvo pardavinėjamas. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliantės atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį pasiraÅ¡yti žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ negali bÅ«ti patenkintas, nes neliko iÅ¡ varžytynių parduoto daikto.2.

Vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje buvo pateiktas 2010 m. vasario 9 d., o dalies žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėtos tik 2010 m. lapkričio mėnesį. Taigi, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus negalėjo būti žinoma apie žemės sklypui taikomus suvaržymus. Visi vykdymo veiksmai buvo nuolat stabdomi dėl įvairių skolininko ir kitų asmenų skundų, ir nors visi skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, to pasekoje vykdymas tęsiasi daugiau nei penkis metus.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, jokios teisė normos, kuri įpareigotų antstolį nuolat tikrinti NTR duomenis arba numatytų kaip dažnai tai turi bÅ«ti daroma. Be to, CPK 644 ir 645 straipsniai įpareigoja skolininkÄ nekliudyti antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus bei teikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ . Vadinasi, net jei ir laikyti, jog apie pradėtas žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras galima buvo sužinoti anksčiau, atsakomybė už duomenų nepateikimÄ , visų pirma, kyla žemės sklypo savininkui bei skolininkei.3.

CPK 715 straipsnis numato, jog nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pasiraÅ¡ymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtÄ pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė. Antstolis nepasirašė žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių akto, todėl apeliantė neįgijo žemės sklypo ir jai neperėjo nuosavybės teisės į jį. Todėl atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl jo, kaip sÄ Å¾iningo turto įgijėjo, teisių gynimo. Apeliantė pati nesiėmė jokių veiksmų tam, kad susigrÄ Å¾inti už ginčo žemės sklypÄ sumokėtos sumos.Suinteresuotas asmuo T.

N. (įkeisto ginčo žemės sklypo savininkas) atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti Å¡iais argumentais:1. Vykdant žemės sklypo varžytynes, žemės sklype nelegaliai pastatytas statinys (automobilių stovėjimo aikÅ¡telė) nebuvo įteisintas. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo įteisinta tik 2014 m. rugsėjo 23 d. Vadinasi, remiantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi (pagal kuriÄ , jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama), 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio vykdytų varžytynių metu automobilių stovėjimo aikÅ¡telė kartu su žemės sklypu negalėjo bÅ«ti pardavinėjama.

Suformuotas naujas sklypas, nors ir bÅ«damas vos mažesnis, tačiau be apsunkinimų, vienareikÅ¡miÅ¡kai, tiek remiantis rinkos, verslo logika, tiek teismų formuojama praktika, gali bÅ«ti parduodamas kur kas brangiau, nei tas, kuris nors ir yra didesnis, tačiau su apsunkinimais. Antstolis neturėtų patvirtinti pakoreguotÄ aktÄ â€žnaujai suformuotam žemės sklypui“. IÅ¡ varžytynių pardavinėto žemės sklypo, ir po padalinimo suformuoto žemės sklypo, skiriasi tiek unikalus numeris, tiek plotas, tiek ir vertė, kuri, nesant atlikti vertinimo, Å¡iai dienai nėra žinoma.

Todėl suraÅ¡yti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , antstolis neturi teisės. Tenkinus apeliantės praÅ¡ymÄ suraÅ¡yti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , apeliantė nepagrįstai už sumokėtus pinigus nuosavybės teise įgytų ne tik naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , bet ir didelės vertės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Reikalavimas suraÅ¡yti naujai suformuotam žemės sklypui turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ apskritai yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Å ioje byloje keliamas klausimas dėl galimybės suraÅ¡yti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ginčo žemės sklypui, o ne naujai suformuotam žemės sklypui.2. Toks asmens teisių gynimo bÅ«das - pripažinti varžytynes negaliojančiomis - CPK neįtvirtintas. Todėl prieÅ¡ingai nei atskirajame skunde nurodo apieliantė, antstolis neturėjo galimybės pripažinti varžytynes negaliojančiomis. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų ne tik įstatymui, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243- 969/2015 Å¡iuo klausimu suformuotai praktikai.3.

Nesavalaikis aplinkybės, kad iÅ¡ varžytynių parduodamam ginčo žemės sklypui pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, nustatymas, tolimesnių antstolio veiksmų teisėtumui įtakos neturi. Nurodyta aplinkybė yra svarbi, keliant klausimÄ dėl antstolio galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lėšų „įšaldymas“ dvejiems metams įtakotas iÅ¡imtinai pačios apeliantės, jai atsisakant priimti pinigus, ir teikiant nepagrįstus skundus teismams dėl antstolio veiksmų.

Dėl to apeliantė jeigu ir patiria kokių nors nuostolių, tai iÅ¡imtinai dėl savo pačios kaltės. Kita vertus, nuostolių klausimas - ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.4. Nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių pardavinėtÄ daiktÄ atsiranda ne nuo varžytynių laimėjimo momento, bet nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių ako pasiraÅ¡ymo momento (CPK 715 straipsnis). Su apeliante ginčo žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas, todėl apeliantė nėra nei ginčo žemės sklypo įgijėja, nei jos savininkė.

Dėl to apeliantės motyvai dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo atmestini.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nustatytu laiku nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal 2007 m. vasario 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/601 (su vėlesniais pakeitimais) AB Parex bankas (jo reikalavimo teisių perėmėjas – „AS Reverta“) suteikė skolininkei UAB „Kapratas“ (dabartinis pavadinimas BUAB First autologistic company) kredito linijÄ apyvartinėms lėšoms papildyti, kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinant kito asmens T.

N., kuris buvo skolininkės akcininkas, trijų žemės sklypų įkeitimu (hipotekos lakšto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. 0,9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., 1,0400 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (ginčo žemės sklypas), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., bei 4,4384 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k.

IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0023/10/00520 (Nr. 23/10/520) duomenų matyti, kad AB Parex bankas 2010 m. vasario 9 d. pateikė antstoliui vykdyti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo AB Parex bankui iÅ¡ skolininkės, praÅ¡ydamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipoteka įkeistus kitam asmeniui T. N. nuosavybės teise priklausančius aukščiau nurodytus žemės sklypus. Konkrečiai pasisakant tik apie Å¡ios bylos ginčo objektu esantį 1,0400 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k.) nurodytina, jog antstoliui 2010 m. vasario 12 d. turto apraÅ¡u (v. b. b. l. 18-10) areÅ¡tavus ginčo žemės sklypÄ apie pradėtÄ paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , taip pat, jog registruota statinių Å¡iame žemės sklype, duomenų nebuvo (v. b. b. l. 12-13).

Antstolis 2012 m. spalio 9 d. patvarkymu „Dėl varžytynių paskelbimo“ paskelbė Å¡ių žemės sklypų varžytynes ir 2012 m. lapkričio 20 d. įvykusiose varžytynėse ginčo žemės sklypas buvo parduotas apeliantei, tačiau prieÅ¡ tvirtinant turto iÅ¡ varžytynių aktÄ , kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, antstolis nustatė, kad NTR ginčo sklypui Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra (v. b. b. l. 302-308).

Todėl antstolis varžytynių akto netvirtino, o žemės sklypo pardavimÄ sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedÅ«ra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija duomenimis nustatyta, jog ginčo žemės sklypas (t. 2, b. l. 179‑181) jau neegzistuoja, nes yra padalintas į 0,9722 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį T. N. (t. 2, b. l. 182‑184), ir 0,0678 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį Lietuvos Respublikai (t. 2, b. l. 185‑187), ir iÅ¡registruotas iÅ¡ NTR.

Vadovaujantis CK 4.4 straipsnio 1 dalimi individualiais požymiais apibÅ«dinti laikomi daiktai, kurie vienu ar kitu bÅ«du atskiriami nuo kitų vienarÅ«Å¡ių daiktų. 2012 m. lapkričio 20 d. varžytinėse buvo parduotas individualiais požymiais apibÅ«dintas daiktas – ginčo žemės sklypas, kuris turėjo savo unikalų numerį bei buvo konkretaus ploto. Vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras tokio individualiais požymiais apibÅ«dinto daikto neliko, vietoj jo buvo suformuoti du nauji daiktai, kurie turi kitus unikalius numerius bei kitÄ , nei ginčo žemės sklypas, plotÄ .

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, apeliantės atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį pasiraÅ¡yti ginčo žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ negali bÅ«ti patenkintas, nes neliko iÅ¡ varžytynių parduoto daikto. Žemės sklypo dalis, kuri liko po ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros užbaigimo, ir nuosavybės teise priklauso T. N., yra 0,9722 ha ploto bei turi unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios dalies galėtų bÅ«ti tęsiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje.Kita vertus, 2012 m. lapkričio 20 d. vykdant ginčo žemės sklypo varžytynes, žemės sklype nelegaliai pastatytas statinys - automobilių stovėjimo aikÅ¡telė - nebuvo įteisinta.

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadinasi, 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio vykdytų varžytynių metu automobilių stovėjimo aikštelė, esant nelegaliom statyboms, kartu su ginčo žemės sklypu negalėjo būti pardavinėjama.

Taigi, turto areÅ¡tavimo metu ir paskelbus jo varžytynes jokių registruotų statinių ant Å¡ios žemės nebuvo. Todėl prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, jai su parduodamu iÅ¡ varžytinių ginčo žemės sklypu automobilių stovėjimo aikÅ¡telė parduodama nebuvo ir pretenduoti į jÄ ji neturi jokio pagrindo. IÅ¡ varžytynių buvo pardavinėjami tik žemės sklypai, kurie buvo įkeisti, užtikrinant skolininkės prievolių AB Parex bankui tinkamÄ vykdymÄ . Ant jų esantis statinys - automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kartu su žemės sklypais, AB Parex bankui nebuvo įkeista, ir iÅ¡ varžytynių nebuvo pardavinėjama.

Tik 2014 m. rugsėjo 23 d. (taip pat nurodoma 25 d.) aktu Nr. 4D-2470 buvo pripažinta, jog stovėjimo aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems projektas ir statybos leidimas yra nereikalingas. Tik naujai suformuotame T. N. priklausančiame žemės sklype, priešingai nei iš varžytynių pardavinėtame ginčo žemės sklype, yra registruotas priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad po ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams yra suformuotas naujas daiktas, ant kurio yra priklausinys – automobilių stovėjimo aikštelė, dėl ko antstolis turėtų skelbti naujas varžytynes naujam suformuotam daiktui, vadovaudamasis CPK ir Vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Sutiktina su atsiliepimÄ pateikusius suinteresuotu asmeniu T. N., kad paminėtos aplinkybės galimai gali įtakoti ir iÅ¡ varžytinių parduodamo turto kainÄ . Pasisakant dėl apeliantės argumentų automobilių stovėjimo aikÅ¡telę pripažinti esmine žemės sklypo dalimi (CK 4.15 straipsnis), tokiu bÅ«du traktuojant, jog kartu su žemės sklypu kaip pagrindiniu daiktu turėtų bÅ«ti perleidžiamas ir antraeilis daiktas – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (CK 4.14 straipsnio 2 dalis), nurodytina, kad, kaip matyti iÅ¡ įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryÅ¡ys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiÅ¡kos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).

Įvertinus tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo pradėta statyti 2006 m. (Marijampolės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 2- 8-571/2013), kuomet ginčo žemės sklypas NTR įregistruotas dar 2005 m. gegužės 26 d., be to, pati apeliantė pripažįsta, jog ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemėje ir todėl negalima jokia kita veikla, išskyrus žemdirbystę, negalima teigti, žemės sklypas be automobilių stovėjimo aikštelės netektų savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas.

Kas sudaro pagrindÄ apeliantės argumentus dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telės kaip esminės žemės sklypo dalies atmesti.Kaip teisingai pastebima atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ , nuosavybės teisė į iÅ¡ varžytynių pardavinėtÄ daiktÄ atsiranda ne nuo varžytynių laimėjimo momento, bet nuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių ako pasiraÅ¡ymo momento (CPK 715 straipsnis). Su apeliante dėl ginčo žemės sklypo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas, todėl ji nėra nei žemės sklypo įgijėja, nei jo savininkė, todėl jos motyvai dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo atmetami.Be to, toks asmens teisių gynimo bÅ«das - pripažinti varžytynes negaliojančiomis - CPK neįtvirtintas.

Todėl prieÅ¡ingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantė, antstolis neturėjo galimybės pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Suformuota teismų praktika patvirtina, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai varžytynių akto netvirtino, o žemės sklypo pardavimÄ sustabdė iki bus pabaigta žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms procedÅ«ra (Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1856-527/2012). CPK 602 straipsnis įtvirtina galimybę pripažinti negaliojančiais tik turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus ir tik septyniais Å¡io straipsnio punktuose įtvirtintais atvejais (vienas iÅ¡ jų aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2015, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo ir apeliantė).Antstolio galimai nesavalaikis neapsižiÅ«rėjimas apie ginčo žemės sklypui pradėtÄ paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ iki varžytynių pradžios bei kiti apeliantės nurodomi argumentai, susiję su vykdymo procesu, kuriame ji nurodo patyrusi nuostolių, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o turi bÅ«ti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka sprendžiant klausimÄ dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinis teismas nepasisako kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Antstoliui iÅ¡ apeliantės priteisiamos 279,92 Eur (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.15 punktas), o T.

N. 349,9 Eur (Rekomendacijų 8.15 ir 8.19 punktai) jų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog jos yra priteisiamos mažesnės, nei buvo praÅ¡oma, nes praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti virÅ¡ijo Rekomendacijose numatytus dydžius.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti antstoliui ArtÅ«rui Augliui iÅ¡ apeliantės UAB „BCB group“ 279,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti T.

N. iš apeliantės UAB „BCB group“ 349,9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                               Dalė Burdulienė